b8d2245b-3ce9-487b-be7f-85d2e91c1b57 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4775-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00567-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. J. su skundu kreipėsi (b. l. 1–12) į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , esant svarbioms priežastims dėl nesÄ Å¾iningo atsakovės atstovo elgesio, kadangi atsakovas pareiÅ¡kėjui neteikė objektyvių duomenų, siekdamas paslėpti tikras laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad atsakovas įpareigotas vesti ir saugoti visa apimtimi nuteistųjų apskaitÄ , tiek laiko, kiek to reikia, kad bÅ«tų nustatyta duomenų subjekto tapatybė archyvavimo tikslais, vieÅ¡ojo intereso ir asmeninio intereso labui. Duomenų neturėjimas neatleidžia atsakovės atstovo nuo atsakomybės. Tvirtino, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju kriterijumi), bet su asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pažymėjo, jog net atliekant bausmę, jam nebuvo aiÅ¡ku, kuriuose bÅ«riuose ir kuri pagal skaičių miegamoji vieta jam buvo paskirta. PravieniÅ¡kių PN-AK administracija nepagrįstai pareiÅ¡kėjÄ klaidino, tiksliai nesakydavo bÅ«rio ir gyvenamųjų patalpų numeracijos. PareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, jog atsakovės atstovas suteikė netinkamas ir žiaurias bausmės atlikimo sÄ lygas pataisos namuose, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti atnaujintas. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas su kitais nuteistaisiais ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose.

PravieniÅ¡kių PN 2-ame sektoriuje buvo pažeistos jo laisvės ir teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos, antisanitarinės aplinkos, drėgmės, pelėsio, labai blogo apÅ¡vietimo. Tvirtino, jog PravieniÅ¡kių l-ame lokaliniame sektoriuje 4 bÅ«ryje trÅ«ko sanitarinių įrenginių, nes jais naudojosi apie aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt nuteistųjų, todėl susidarydavo didelis nuteistųjų skaičius vienu metu ir tai tarp nuteistųjų sukeldavo ginčus, nesusipratimÄ , agresyvius veiksmus dėl pirmenybės. Skundžiamuoju laikotarpiu tualeto ir prausyklos patalpos vienos nuo kitų nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų.

Naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrintas privatumas, dėl to buvo žeminamas jo orumas. PareiÅ¡kėjas karÅ¡tu duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, duÅ¡o sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Nebuvo aprÅ«pintas bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad visÄ skundžiamÄ jį laikotarpį atliko bausmę netinkamomis laisvės atėmimo bausmės sÄ lygomis. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendroje gyvenamojoje teritorijoje l-ame, 2-ame ir 3-ame sektoriuose buvo/yra asbesto produkcija.

Be to, 3-ame sektoriuje, esamų gyvenamojoje teritorijoje statinių, turinčių asbestcemenčio stogo dangÄ , aktualiu laikotarpiu buvo vykdomi statinių remonto rekonstrukciniai darbai, Å¡alinant asbestÄ , todėl kilo pavojus nuteistųjų sveikatai. Tvirtino, jog dėl saugaus darbų organizavimo, vykdant asbesto Å¡alinimo darbus, aktualu vadovautis ir nustatyti, ar atsakovės atstovas laikėsi nustatytos Europos SÄ jungos normos. Tvirtino, jog pataisos namuose nebuvo suteikta galimybė bausmę atlikti saugioje sveikatai aplinkoje.

Jo sveikata sužalota, sukelta grėsmė gyvybei, kurios patikrinti ar diagnozuoti nėra galimybės. Akcentavo, jog pataisos namuose nebuvo užtikrintas teisės aktais numatytas plotas, be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti poilsio kambariu, dėl to jis patyrė reikšmingus nepatogumus, didelę trintį su kitais nuteistaisiais. Teigė, kad maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo per mažos pagal nuteistųjų skaičių. Šaldytuvai ir džiovyklos buvo gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovas nebuvo įrengęs drabužių džiovinimo atskiros patalpos. Buvo įrengta bendra stacionari skalbykla, kuriÄ pasiekti galima buvo tik turint specialų leidimÄ ir specialiu laiku. Skalbykla negalėjo naudotis visi PravieniÅ¡kių PN sektoriaus nuteistieji (apie 1500) vienu metu, nes buvo 4 skalbimo maÅ¡inos, kurios, iÅ¡ jų dažniausiai dvi, nefunkcionavo. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pagal įstatymÄ rakinti visos gyvenamos patalpos buvo pradėtos nuo 2017 m. pradžios, dėl to buvo nepagrįstai ribojamas judėjimas.

Nurodė, jog dėl teisės aktų reikalavimais neužtikrintų bausmės atlikimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė intensyvius psichologinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus. Pažymėjo, jog anksčiau jis neteistas ir niekada nebuvo sulaikytas, todėl patyrė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas vertina, kad patirta neturtinė žala 20 000 Eur yra proporcinga kompensacija. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ (b. l. 49–54) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. nuo pat 2011-09-07 patalpinimo į Pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į pataisos namus atvyko 2011-09-07 iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Jis pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi nuo 2011-09-07 iki 2011-09-13 į karantinÄ , kurio gyvenamasis plotas 40,69 kv. m., miegamųjų vietų skaičius - 13; 2011-09-13 paskirtas į 1-o lokalinio sektoriaus 4 bÅ«rį 3 brigadÄ , kurios gyvenamasis patalpos plotas 52,01 kv. m., miegamųjų vietų skaičius - 16; nuo 2011-11-29 iki 2017-08-04 paskirtas į 1-ojo lokalinio sektoriaus 4 bÅ«rį 2 brigadÄ , kurios gyvenamasis patalpos plotas 62,52 kv. m., miegamųjų vietų skaičius - 20.

Nurodė, kad Antrajame sektoriuje Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių, karcerį bei Nuteistųjų perkėlimo į drausmės ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalai (Nuo 2016-04-01 Nuteistųjų uždarymo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalai) saugomi tik 3 metus, o įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kuriose kamerose buvo patalpintas nuobaudos atlikimui nuteistasis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu pateikė informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas D.

J. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-04 už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudų įstaigos Antrojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose neatlikinėjo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau ir teisės aktais nustatyta norma nebuvo pažeista. Pabrėžė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Nurodė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios akimi nematomos skaidulos. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atlikinėjo tik PravieniÅ¡kių PN-AK antrajame sektoriuje, todėl PareiÅ¡kėjo argumentai susiję su Pataisos namų trečiojo sektoriaus vykdytais darbais ar nuteistųjų laikymo sÄ lygomis yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas neįrodė. Pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui sÄ lygų. Atsakovės atstovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundas turi bÅ«ti atmestas, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2011-09-07 iki 2017-07-25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Taigi, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuluotas aiÅ¡kinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumÄ , bet ir teisinį baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, Nr. 22095/93). Teismas, iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , vertina, kad D.

J. nuo pat patekimo į PravieniÅ¡kių PN-AK bausmės atlikimo sÄ lygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo apribota teisė dėl kalinimo sÄ lygų kreiptis į pataisos įstaigos administracijÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Pažymėtina ir tai, jog teismas nenustatė pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų aplinkybių, jog PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ moningai siekė suklaidinti pareiÅ¡kėjÄ ar slėpė duomenis.

Teismas sutinka su atsakovės atstovo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad atsakovės atstovas visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios prašė pareiÅ¡kėjo atstovas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, yra pateikęs 2019-10-08 raÅ¡tu Nr. S-24702, tai tik įrodo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas ar jo atstovas galėjo ginti savo pažeistas teises ir anksčiau, nes turėjo visus reikiamus duomenis (b. l. 13–15). Taigi pareiÅ¡kėjas suvokė apie savo teisių pažeidimÄ , tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2021 m. kovo 4 d. (b. l. 46).

PareiÅ¡kėjas skunde prašė atnaujinti senaties terminÄ , tačiau nurodomos termino atnaujinimo aplinkybės yra deklaratyvios, subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , jokių papildomų prieÅ¡taravimų dėl senaties termino taikymo nepareiÅ¡kė, nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ . Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kadangi ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl ginčo laikotarpiui taikoma ieÅ¡kinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė