Legislator Case Law & Legislation
b8d1597d-5a2f-407e-a3cd-713b6b02cee5 AI generated

b8d1597d-5a2f-407e-a3cd-713b6b02cee5 · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number b8d1597d-5a2f-407e-a3cd-713b6b02cee5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio virÅ¡ininko 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019.

Legislator headnote

AI generated

b8d1597d-5a2f-407e-a3cd-713b6b02cee5 · Panevėžio apylinkės teismas: J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio virÅ¡ininko 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-171-229/2019

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00433-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.10.4.; 21.10.5.

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė,

sekretoriaujant Raimundai Å ateikienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. J. P.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos įgaliotam atstovui Erikui Klimui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio virÅ¡ininko 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019.

Teismas

n u s t a t ė :

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio virÅ¡ininkas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiÅ¡kėjui M. J. P. skyrė administracinę nuobaudÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį – 900 Eur baudÄ , už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. liepos 29 d., 10.28 val. Klaipėdos g. 34 namo kieme, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko automobilį stovėti, kai jis nuriedėjo ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius „Subaru“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Skoda", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos apgadino, ko pasakoje nepasirÅ«pindamas, kas jis savaime nenuriedėtų, ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tokiais veiksmais buvo konstatuotas Kelių eismo taisyklių 147 ir 222 punktų reikalavimų pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas M. J. P., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, pateikė skundÄ teismui, kuriuo prašė teismo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Skundas yra grindžiamas pareiÅ¡kėjo nesutikimu su jo pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi eismo įvykio metu patikrinimus automobilius, nebuvo matyti jokie apgadinimai ant jų nei kokia kita padaryta žala.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu savo skundÄ palaikė, prašė teismo panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. apie vidurdienį jis pasistatė automobilį „Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje Klaipėdos g. 36 namo kieme įrengtoje stovėjimo aukÅ¡telėje ir nuėjo į Å¡alia esančiÄ dviračių parduotuvę. Grįžęs iki savo automobilio, pradėjo iÅ¡važinėti iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kai staiga prisiminė, kad turėjo pasiimti dar vienÄ dalį iÅ¡ dviračių parduotuvės, todėl sustojo ant važiuojamosios dalies, užtraukė rankinį stabdį ir palikęs automobilį, nuėjo į dviračių parduotuvę.

Kadangi tai ne jo, o tarnybinis automobilis, nors ir registruotas pareiÅ¡kėjo tėvo vardu, todėl jam grįžus iÅ¡ užsienio, nebuvo žinoma apie neveikiantį rankinį stabdį Å¡iame automobilyje. Po to, grįžęs iÅ¡ parduotuvės, pastebėjo, kad jo automobilis yra nuriedėjęs atgal. Priėjęs prie savo automobilio galo patikrinti, ar uždaryta automobilio bagažinė ir ar jo automobilis buvo kur atsitrenkęs ar įsirėmęs į kÄ , tačiau to nepastebėjo. Pažymėjo, kad minėtu jo automobiliu yra važinėjama miÅ¡kais, todėl jis visas yra apibraižytas.

Sutinka, kad pasielgė neatsakingai, nepatraukęs savo automobilio į priekį ir jo viso neapžiÅ«rėjęs, tokiu bÅ«du bÅ«tų geriau įvertinęs situacijÄ ir galimai pastebėjęs apgadinimus ant gretimų automobilių. Tačiau pagal pirminį situacijos vertinimÄ jis nepastebėjo jokių apgadinimų ant automobilių, todėl atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, tačiau to daryti jis neskubėjo. Važiuojant matė netoliese priekyje kitame automobilyje sėdintį žmogų, kuris matė visÄ Å¡Ä¯ įvykį, tačiau pravažiuojant po tÄ Å¾mogų, pareiÅ¡kėjas pristabdė, jie pasižiÅ«rėjo vienas į kitÄ , pasisveikindami palinksėjo galvomis, tačiau tas žmogus nieko nedarė.

Tuo tarpu byloje apklaustas liudytojas nebuvo priėjęs apžiÅ«rėti automobilių, todėl nematė, ar pareiÅ¡kėjo automobilis buvo atsirėmęs į kitus automobilius. Vėliau, policijos pareigÅ«nai jam parodė iÅ¡ilginius įbrėžimus ant pareiÅ¡kėjo automobilio keleivio pusės galinio sparno, kurie atitinka gretimai stovėjusių automobilių apgadinimus ir su kuo jis sutinka, tačiau to objektyviai tuo metu negalėjo pastebėti. Pažymėjo, kad tuo metu jo automobilis buvo tvarkingas, apdraustas nustatyta tvarka, pats matė liudytojÄ Ä¯vykio vietoje, juolab jam pačiam yra gerai žinomos teisinės pasekmės, pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl jokio pagrindo taip pasielgti tyčia nebuvo.

Tačiau vis tiek buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

SkundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodoma, kad su skundo reikalavimu nesutinkama, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo, nesupratęs, jog padarė kitiems asmenims turtinę žalÄ (kaip nurodė pareiÅ¡kėjas: nesimatė stovėjusių transporto priemonių pažeidimų), turėtų bÅ«ti vertinama, kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, transporto priemonių pažeidimai buvo pakankamai žymÅ«s, eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, esant geram matomumui. Be to, eismo įvykio vietoje buvęs liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad įvykus kontaktui tarp transporto priemonių, pareiÅ¡kėjas buvo priėjęs prie stovėjusių pažeistų automobilių ir juos apžiÅ«rėjo. Taigi, nepastebėti dviejų stovėjusių transporto priemonių apgadinimų, o tuo pačiu nesuprasti, jog buvo padaryta turtinė žala kitiems asmenims, objektyviai nebuvo įmanoma.

Teismo posėdžio metu skundžiamÄ nutarimÄ priėmusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos atstovas Erikas Klimas palaikė institucijos atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , kadangi jis priimtas, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ir paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo atsakingas vairuotojas, neapžiÅ«rėjęs viso savo automobilio ir neįsitikinęs, ar po savo automobilio nuriedėjimo nebuvo kokio kontakto su gretimai stovėjusiais automobiliais, tokiu bÅ«du padarant pažeidimÄ , nors automobilių pozicija sudarė pagrindÄ teigti, kad eismo įvykis buvo kilęs, juolab liudytojas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas vis dėl to buvo apžiÅ«rėjęs automobilio kontakto vietÄ . Jokių paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ių aplinkybių policijos įstaigai pareiÅ¡kėjas nedavė.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2019 m. liepos mėnuo, apie 10.00 val., kai išėjo per tarnybines duris į Klaipėdos g. 36 namo kiemÄ parÅ«kyti, kai Å¡alia dviračių parduotuvės pastebėjo, kaip prie kiemo iÅ¡važiavimo paliktas tamsios spalvos automobilis „Volvo" be vairuotojo pradėjo riedėti atgal, riedėjo apie 10-15 metrų ir galiausiai kliudė kitÄ automobilį „Subaru“ galinį buferį, matėsi net kaip sujudėjo kontakto metu abu automobiliai, nors kontakto garso nebuvo girdėti. Priėjus buvo matyti įbrėžimai ant automobilio „Subaru“ po kontakto su automobiliu „Volvo". Tuo tarpu automobiliu „Volvo" ir kito automobilio „Skoda“ kontakto jis nepastebėjo, bet po įvykio apžiÅ«rint automobilį „Subaru“, pastebėjo, kad Å¡alimais stovėjęs automobilio „Skoda“ priekinis buferis taip pat yra apgadintas. Abiejų automobilių apgadinimai buvo akivaizdžiai matyti. Po to prie automobilių pribėga pareiÅ¡kėjas ir per savo automobilio priekį pažiÅ«ri į tarpÄ tarp savo automobilio ir automobilio „Subaru“, todėl turėjo pastebėti, kad Å¡ie automobiliai yra susikontaktavę, tačiau pareiÅ¡kėjas apėjo savo automobilį ir nuvažiavo. Tuo metu kitų liudytojų eismo įvykio vietoje nematė. Todėl jis įsidėmėjo automobilio „Volvo" duomenis ir juos perdavė automobilio „Subaru“ savininkei.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu nutarimu yra pripažintas kaltu savo veiksmais padaręs du teisės pažeidimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismui pateiktu skundu praÅ¡o teismo įvertinti tik dalį skundžiamo nutarimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , t. y. dalyje, kurioje buvo paskirta Å¡iam asmeniui administracinė nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Todėl esant tokiam pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui, tokiu bÅ«du yra apibrėžiama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos ir dėl to yra priimamas teismo sprendimas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų.

Teismų formuojamoje praktikoje, kurioje yra analizuojama administracinės atsakomybės už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taikymo klausimas laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos atveju turi bÅ«ti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai iÅ¡vengti atsakomybės, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pažymėtina, jog kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik tiesiogine tyčia – sÄ moningu veikimu, todėl svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos pasiÅ¡alina neteisėtai – turėdamas pareigÄ pasilikti, tačiau sÄ moningai jÄ ignoruodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-2014).

Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Tuo tarpu eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas, analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panaÅ¡iai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį byloje Nr. 2AT-11-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. 2AT-8-2013).

Å is aptartas klausimas yra ypatingai reikÅ¡mingas administracinės atsakomybės taikymui administracinės atsakomybės taikymo pagrindai reikalauja, kad bÅ«tų laikomasi bendrųjų Å¡ios rūšies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kuriÄ sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Å iuo atveju iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, suprasdamas visas daromo teisės pažeidimo aplinkybes ir tikslingai siekdamas iÅ¡vengti už tai atsakomybės. Teisme pareiÅ¡kėjas nesutiko su jam inkriminuotu nusižengimu dėl neteisėto pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, teikdamas, kad tuo metu jokių apgadinimų ant eismo įvykyje buvusių automobilių nepastebėjo, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Teismas kritiÅ¡kai vertina tokiÄ pareiÅ¡kėjo pozicijÄ ir jÄ laiko gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ Å¡iukÅ¡tų KET pažeidimÄ . Visu pirma, teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas vis dėlto savo neatsakingÄ elgesį Å¡ioje situacijoje, nepatraukęs savo automobilio į priekį ir geriau neapžiÅ«rėjęs jo po eismo įvykio, tokiu bÅ«du pripažindamas ne tik tai, kad jam buvo kilusios pagrįstos abejonės dėl eismo įvykio fakto ir jo metu padarytos žalos kitų asmenų automobiliams, bet ir netinkamÄ savo elgesį ir visų bÅ«tinų priemonių nesiėmimÄ , siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situacijÄ .

Taip pat įvertintini ir tam tikri prieÅ¡taravimai iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjo pozicijoje teisme, vienÄ vertus teigiant, kad pareiÅ¡kėjas, grįžęs prie savo automobilio, pastebėjo, kad jis yra laisva eiga pariedėjęs atgal, tačiau tinkamai neįsitikino, dėl kokių priežasčių jo automobilio riedėdamas sustojo, tokiu bÅ«du neapžiÅ«rint viso savo automobilio, kitÄ vertus – siekdamas įsitikinti, ar nėra padarytos kokios tai žalos kitų asmenų turtui po jo automobilio nuriedėjimo, pareiÅ¡kėjas priėjo ir apžiÅ«rėjo savo automobilio galinę dalį, kur nebuvo tam jokių kliūčių, tačiau nepatikrino visai Å¡alia pareiÅ¡kėjo automobilio keleivio pusėje buvusių kitų automobilių ir galimo kontakto su pareiÅ¡kėjo automobiliu.

Nepaisant tokių pareiÅ¡kėjo teismo posėdyje iÅ¡dėstytų paaiÅ¡kinimų trÅ«kumų, kiti byloje esantys duomenys, o svarbiausias jų – liudytojo R. B. parodymai teismo posėdyje, patvirtina buvus kai kurias kitokias aplinkybes nei nurodo pareiÅ¡kėjas, t. y. Å¡is liudytojas aiÅ¡kiai patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas, grįžęs prie savo automobilio, per savo automobilio priekį buvo pažiÅ«rėjęs į tarpÄ tarp savo automobilio ir automobilio „Subaru“, kurioje vietoje automobiliai kontaktavo.

Teismas neturi pagrindo nesiremti Å¡iais liudytojo parodymais. Taip pat ir eismo įvykio vietos fotonuotraukos, esančios byloje, iÅ¡ kurių pakankamai gerai matyti apgadinimai, t. y. įbrėžimai ant visų trijų automobilių, buvusių eismo įvykio vietoje. Visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo kilusios abejonės dėl eismo įvykio fakto ir dėl eismo įvykio metu padarytos žalos kitų asmenų automobiliams ir net buvo bandoma įsitikinti dėl Å¡ių aplinkybių, apžiÅ«rint automobilius, tačiau pareiÅ¡kėjo nebuvo imtasi visų bÅ«tinų priemonių, siekiant tinkamai įvertinti eismo įvykio situacijÄ , ar nebuvo padaryti kokie tai apgadinimai kitų asmenų automobiliams, ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidžiant KET reikalavimus.

Tokie pareiškėjo veiksmai savaime negali jo pateisinti ir atleisti nuo atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Tokios įrodymais pagrįsto išvados nepaneigia kiti pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nebuvo priežasčių pasitraukti iš eismo įvykio vietos, ar kad buvo eismo įvykio vietoje kitas liudytojas, kurio duomenų jis negali nurodyti. Taigi, pareiškėjo veiksmuose buvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta Å¡iam asmeniui administracinė nuobauda - apliktinas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

Â

n u t a r i a:Â

PareiÅ¡kėjo M. J. P. skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio virÅ¡ininko 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3183-2019 – atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Rita Bilevičienė