b8cfae59-9c35-4ae8-b986-421caa8a2783 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-335-265/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01487-2016-1                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; (S) 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 10 d.Klaipėda            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),            apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. N. ieÅ¡kinį atsakovei R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė nustatyti jo dukters R. N., gim. Duomenys neskelbtini, gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iÅ¡ atsakovės R.

B. dukters R. N. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, paskirti jį priteistų lėšų tvarkytoju, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu tarp jo ir atsakovės buvo nutraukta santuoka dėl atsakovės kaltės, dukters R. N. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o iš jo dukters išlaikymui buvo priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta bendravimo su dukra tvarka.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nors dukters gyvenamoji vieta ir buvo sprendimu nustatyta su motina, tačiau beveik nuo santuokos su atsakove nutraukimo dienos dukra gyvena pas jį, yra jo iÅ¡laikoma ir prižiÅ«rima. Atsakovė dukra tinkamai nesirÅ«pina, jos neiÅ¡laiko, prie jos auklėjimo ir iÅ¡laikymo neprisideda. IeÅ¡kovas gyvena tėvų bute, turi nuolatinį darbÄ ir gauna pastovias pajamas. Nurodė, kad tikslinga apklausti dukrÄ , siekiant sužinoti jos nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų ji norėtų gyventi.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad R. N. gyvena kartu su mama, yra jos iÅ¡laikoma. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neturi savo gyvenamojo bÅ«sto, gyvena kartu su tėvais, kurie daro neigiamÄ Ä¯takÄ mergaitei. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , prašė tenkinti ieÅ¡kinį.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å ilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pakeitė Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu nepilnametės R. N. nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė jos, gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu V.

N.. Priteisė iÅ¡ R. B. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vienÄ Å¡imtÄ eurų (100 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, priteisiant iÅ¡laikymÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki R. N. pilnametystės. IÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . IeÅ¡kovÄ V. N. paskyrė dukros R. N. iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoju. Priteisė iÅ¡ R. B. 41 Eur žyminio mokesčio V.

N. naudai. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių parodymus, liudytojų E. Å ., J. M. N. ir V. N. parodymus, Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę bei į kitÄ bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovo pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, Å¡alių požiÅ«rį į dukters auklėjimÄ , dalyvavimÄ jÄ auklėjant ir realiÄ galimybę sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas, sprendė, kad Å¡alių dukros R.

N. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ieÅ¡kovu V. N. geriausiai atitiktų vaiko interesus.Ä®vertinęs bylos aplinkybes, Å¡alių dukters amžių ir jos sÄ lygotus poreikius, Å¡alių turtinę padėtį, atsakovės amžių ir jos sÄ lygotÄ galimybę dirbti ir užsidirbti, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 100 Eur sumÄ laikė protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymÄ si, iÅ¡laidomis vaikui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-21 sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - priimti naujÄ sprendimÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:7.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neužtikrino, kad bÅ«tų surinkti visi Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai. 7.2. Teismas neiÅ¡klausė R. N. nuomonės, taip pažeisdamas Vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas.7.3. Byloje esantys įrodymai nesudarė teismui pagrindo iÅ¡vadai, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardintos sÄ lygos ieÅ¡kiniui dėl R. N. gyvenamosios vietos keitimo. 7.4.

Mergaitę su mama sieja stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, todėl, perkėlus jÄ iÅ¡ esamos aplinkos, nukentėtų R. N. psichologinė savijauta ir tai pakenktų jos vystymusi.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas atsižvelgė į Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, Å¡alių požiÅ«rį į dukters auklėjimÄ , taip pat į realias galimybes sudaryti mergaitei tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas, todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

N. gyvenamosios vietos nustatytas su tėvu geriausiai atitinka vaiko interesus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimoCK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams.

Negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ . Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu V. N. ir R. N. santuoka buvo nutraukta, atsakovei palikta iki santuokos turėta pavardė – B., dukters R.

N. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei dukters R. N. iÅ¡laikymui buvo priteistos lėšos po 300 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo, motyvuodamas, jog dukra nuo ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimo gyvena pas jį, yra jo iÅ¡laikoma ir prižiÅ«rima.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iÅ¡ tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaikÄ gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iÅ¡ tėvų, kuris reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant šį Å¡alių ginÄÄ , taip pat nebuvo surinkti kiti įrodymai, turintys įtakos sprendimo pagrįstumui. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga Å¡eimos bylose reiÅ¡kia teismo pareigÄ nagrinėjant bylÄ siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir tesėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Nustatyta, kad byloje objektyvių įrodymų, pavyzdžiui, buities tyrimo aktų apie ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenimo sÄ lygas, byloje nėra pateikta. IÅ¡ Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad nors skyriaus specialistės apsilankė tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose, tačiau jų gyvenimo sÄ lygų netyrė ir neaptarė. IÅ¡vadoje paminėta, jog V. N. namuose vaiko gyvenimui, poilsiui ir mokymuisi yra sudarytos tinkamos sÄ lygos, tačiau nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų teismui įsitikinti, kad tokia iÅ¡vada padaryta iÅ¡tyrus buities sÄ lygas.

Teismas visiÅ¡kai neįvertino ir sprendime neaptarė ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygų, nors atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kovas neturi sÄ lygų auginti dukters, kadangi gyvena tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sÄ lygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A.

M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta ir daugelio kitų faktinių aplinkybių. Byloje nesurinkti įrodymai apie ieškovo ir atsakovės šeimos sudėtį. Iš byloje esančio Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-18 Įsakymo Nr. A1-1329 matyti, kad atsakovės R.

B. 6 asmenų šeimai išnuomojamas trijų kambarių butas, iš 2016-07-21 pažymos apie pajamas matyti, kad atsakovės pajamas sudaro išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir šalpos našlaičių pensija. Iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti atsakovės išlaikytinių skaičiaus, taip pat nėra aišku, kuriam atsakovės vaikui yra mokama neįgalumo šalpos pensija. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu, tačiau byloje nėra duomenų, ar atsakovės sugyventinis dirba, nėra duomenų apie jo pajamas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovė niekur nedirba ir nėra registruota darbo biržoje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė nėra registruota darbo biržoje. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų iÅ¡ ugdymo įstaigos, kuriÄ lanko Å¡alių dukra, nesiaiÅ¡kinta, ar abu tėvai tinkamai atlieka pareigÄ dėl mergaitės teisės į ugdymÄ užtikrinimo. Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika darytina iÅ¡vada, kad tokius įrodymus privalėjo pateikti Å¡alys arba teismas turėjo juos surinkti savo iniciatyva.

Taip pat pažymėtina, kad teismas nevertino ir aplinkybės dėl ieÅ¡kovo darbo grafiko pobÅ«džio. Atsakovės atstovas teismo posėdyje argumentuodamas, kad mergaitė negali gyventi su ieÅ¡kovu, nurodė, jog ieÅ¡kovas dirba slenkančiu darbo grafiku, todėl neturi galimybių užtikrinti tinkamos mergaitės priežiÅ«ros, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir nevertino.Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo arba motinos galimybės auklėti vaikÄ , teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus, o turi įvertinti jų visumÄ vaiko interesų požiÅ«riu, ir padaryti iÅ¡vadÄ , su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tai labiau atitiks jo interesus.

Å iuo atveju teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais subjektyviais įrodymais, liudytojų parodymais ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada. Taip pat pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada nesiekdamas įsitikinti, ar Vaiko teisių pasaugos skyriaus iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės pagrįstos. Pažymėtina, kad Vaikų teisių institucijos nuomonė yra rekomendacinio pobÅ«džio, o jos įrodomoji reikÅ¡mė turi bÅ«ti įvertinama atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ .

ReikÅ¡mingos ginčui byloje iÅ¡spręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik tada daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėtomis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, neužtikrino, kad bÅ«tų surinkti visi Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai, todėl tai nulėmė nepagrįsto ir neteisingo, o tuo pačiu ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .Dėl vaiko teisės bÅ«ti iÅ¡klausytamCK 3.177 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras.

Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-378/2016; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatÄ , kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateikta tik minėta Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kurioje nėra nurodyta, kad vaikas yra susiformavęs tvirtÄ ir aiÅ¡kiÄ nuomonę – norÄ gyventi su tėvu.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad specialistės, aplankiusios mergaitę, mano, jog mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaiko interesus. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teigė, jog mergaitė nenori gyventi su mama, nenori pas jÄ grįžti, o atsakovė nurodė, jog neigiamÄ Ä¯takÄ mergaitei daro vyro tėvai, taip pat pažymėjo, jog mergaitė iÅ¡ tėvo dažnai grįžta neÅ¡vari, pikta. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog tikslinga apklausti mergaitę ir sužinoti jos nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų ji norėtų gyventi, tačiau pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ignoravo.

Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡vardinti įrodymai ir prieÅ¡taringi Å¡alių paaiÅ¡kinimai nėra pakankami spręsti apie vienareikÅ¡mę nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenimo su tėvu, todėl bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kė akcentuodamas vaiko norÄ gyventi su juo, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ir nesiaiÅ¡kino, kodėl mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, o ne su mama. Vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl gyvenimo su vienu iÅ¡ tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Civilinio proceso kodekso normos numato įvarius bÅ«dus siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę. CPK 380 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais. CPK 212 straipsnis įtvirtina teisę teismui paskirti psichologinę ekspertizę, pavesdamas jÄ atlikti specialių žinių turinčiam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo svarstytinas klausimas dėl psichologinės ekspertizės skyrimo. Dėl bendravimo tvarkos nustatymoTaip pat atkreiptinas dėmesys į naujausiÄ Kasacinio teismo praktikÄ nagrinėjant bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, turi iÅ¡spręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimÄ . Å iÄ vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra iÅ¡spręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryÅ¡ys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrÅ«kęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-10-21 sprendime nepasisakė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bylÄ gražinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teismas įpareigotinas iÅ¡spręsti klausimÄ ir R. N. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/mama tvarkÄ .Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , pažeidė procesines ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir bylos pagal byloje pateiktus įrodymus negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikina ir bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p.).Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, turės paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.).Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai                                                                              Raimonda Andrulienė                                                                             Albina Pupeikienė                                                                              Alvydas Žerlauskas