2022-04-27 Nr. AB-9954-3-64-3-03058-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-191-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03058-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) 32,99 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad rinkliava atsakovui skaičiuojama pagal Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarką nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.4 (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) ir Nuostatų 12 ir Metodikos 3.3.14 (redakcija, galiojusi po 2017-07-01) punktuose nustatyta tvarka, kur nurodoma, jog asmenys, įsigiję sodo sklypą mėgėjiškoje sodo bendrijoje, ar turintys sodo sklypą, moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenys iš Valstybinio registro centro patvirtina, jog atsakovas yra mėgėjų sodo žemės sklypo savininkas. Susidariusios skolos faktą patvirtina pažyma su skolos paskaičiavimu bei įrodymai, jog atsakovui buvo siųsti pranešimai apie esantį įsiskolinimą.

3. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad pareiškėjas prašymo nepagrindė rašytiniais įrodymais. Pagal Nuostatus rinkliava mokama, priklausomai nuo to, ar atsakovas turi gyvenamąją patalpą. Atsakovas tokios patalpos neturi, o tik būdą. Atsakovas gyvena pareiškime nurodytu adresu ir už šiuo adresu esančią gyvenamąją patapą moka vietinės rinkliavos mokestį.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 15 d. sprendimu (sprendime klaidingai nurodyti 2020 m.) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 18,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., kitą prašymo dalį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu gyveno Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, turėjo sodo sklypą ir pagal nuostatų 4.4 (redakcija, galiojanti iki 2017-07-01), 3.3.14 p. p. yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.). Teismas iš pareiškėjo pateiktos pažymos nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. yra 32,99 Eur.

6. Teismas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, kadangi dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 metais, todėl teismas prašymą šioje dalyje atmetė.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidariusį 18,23 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas.

8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste akcentavo, kad pareiškėjo įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, prašymui surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas. Be to, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitusį teisinį reglamentavimą pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal teisingumo ministro patvirtintą formą.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde ir jo patikslinime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė proceso (ABTĮ 80 str.) ir materialinės teisės normas, pagal Nutarimo nuostatas priskirdamas atsakovą prie rinkliavos mokesčių mokėtojų grupės – sodo sklypų savininku, tačiau atsakovas yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narys, todėl pagal Metodikos 3.2 punktą priskirtinas prie sodų bendrijos narių, besinaudojančių kolektyviniais konteineriais ir rinkliavos mokestį moka per bendriją. Atsakovas nesinaudoja individualiu konteineriu, nėra sudaręs jokios sutarties su pareiškėju.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkinto materialinio reikalavimo daliai tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Nors, kaip nurodo teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo, įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi (ir kurių samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas, kadangi tokių darbuotojų išlaikymas gultų ant sąžiningai rinkliavą mokančių gyventojų pečių, tačiau šios darbuotojų sąnaudos nebūtų kompensuojamos teisės aktų nesilaikančių asmenų, skolininkų).

14. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodytoje pareiškėjo struktūroje esantys darbuotojai turi savo priskirtas funkcijas ir jos apima atitinkamas su skolų administravimu susijusias funkcijas, taip pat ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Teismams perduodamų skolininkų kiekiai yra nemaži, pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys yra pilnai užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą ir nuoseklią praktiką, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos.

15. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjo vidinė struktūra nėra skirta jo interesų atstovavimui teisminiuose ginčuose, darbuotojų darbo pajėgumai yra subalansuoti taip, jog atliktų jiems priskirtas funkcijas. Siekiant, kad vidiniais resursais būtų galima administruoti administracines bylas, tektų priimti papildomus darbuotojus, o jų išlaikymas kainuotų daugiau nei kaštai, patiriami atstovų samdymui. Esamas paslaugų pirkimas užtikrina tinkamą ir savalaikį pareiškėjo interesų atstovavimą minimaliais resursais, kurie turėtų būti kompensuojami ne visų sąžiningų rinkliavos mokėtojų lėšomis (tokias lėšas nukreipiant sistemos tobulinimui), bet būtent skolininkų kaštais, tuo pačiu siekiant užkardyti vėluojančių vykdyti įsipareigojimus asmenų skaičiaus augimą.

16. Pareiškėjo nuomone, minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, teisės pažeidėjui suteikiant didesnį pranašumą ir skatinant nepagarbą teisei ir teisingumui.

17. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

18. Atsakovo teigimu, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui būtų priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, proporcingai patenkintai prašymo daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjo prašymas ir apeliacinis skundas atmestini.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovui A. B. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam priklausantį sodo sklypą, kuri susidarė nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, spręsdamas, kad reikalavimui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, o reikalavimas priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidariusį 18,23 Eur įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, prašymą patenkinęs iš dalies, vertino, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo perteklinės ir nebūtinos, todėl jų pareiškėjui nepriteisė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, priskirdamas atsakovą prie rinkliavos mokesčių mokėtojų grupės – sodo sklypų savininku, nors atsakovas yra sodų bendrijos narys, besinaudojantis kolektyviniais konteineriais ir rinkliavos mokestį moka per bendriją.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose, be kita ko, nustato vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas už sodo sklypą, priklausantį pareiškėjui ir esantį Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 18,23 Eur vietinę rinkliavą apskaičiavo vadovaudamasis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais, 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 4.4 (redakcija, galiojanti iki 2017-07-01), 3.3.14 p. p. atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.). Teismas, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą bei įvertinęs bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 18,23 Eur vietinę rinkliavą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

26. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų, kuriais jis iš esmės kėlė klausimą dėl jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos pagrįstumo. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad jam nustatytas vietinės rinkliavos mokestis nėra pagrįstas įrodymais, teigė, kad teismas pareiškėjo prašymui turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.

27. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. ABTĮ 12 straipsnis nustato, kad teismas, be kita ko, turi padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

28. Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

29. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo argumentų, nepatikrino atsakovui nustatytos vietinės rinkliavos apskaičiavimo pagrįstumo, nebuvo aktyvus, nors turėjo padėti atsakovui įgyvendinti procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.), išreikalauti iš pareiškėjo vietinės rinkliavos apskaičiavimą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir byla dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. susidariusį 18,23 Eur įsiskolinimą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą, be kita ko, vertinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (pareiškėjas – sodų bendrijos narys, besinaudojantis kolektyviniais konteineriais ir rinkliavos mokestį moka per bendriją) pagrįstumą ir su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis iš pareiškėjo išreikalautinų įrodymų apie vietinės rinkliavos atsakovui apskaičiavimą kontekste.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui iš atsakovo priteisimo, apeliacinės instancijos teismas nusprendė bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. galutinis procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas. Kita vertus, pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką analogiško pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo priteisimo aspektu, jog nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (žr., pvz., 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-415/2022; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė