2021-12-01 Nr. AB-25730-3-64-3-00024-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-577-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00024-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. spalio 25 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo mažiau, nei tai numato teisės aktai, o judėjimo laisvės trūkumas nebuvo kompensuojamas, t. y. jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir pakankamai sportuoti patalpose, lankyti renginius, dirbti ir pan. Taip pat Šiaulių TI (kamerose, dušo patalpose ir teniso patalpoje) nebuvo įrengto signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti, beldžiant į duris, tačiau juos būdavo sudėtinga prisikviesti, nors pareiškėją yra kamavę dantų, galvos, skrandžio skausmai, o iš teniso patalpų prireikdavo nueiti ir į tualetą. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas ir jo saugumas. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo vėdinama tik per langą, todėl nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu. Dėl to čiužiniai puvo, lovos rūdijo, veisėsi parazitai. Taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas (ant langų buvo nepagrįstai daug grotų), natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per ryški, nebuvo apsauginių lempos gaubtų, dėl to skaudėdavo galvą ir akis. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 14 iki 16 laipsnių šilumos, o vasarą karšta, iki 32 laipsnių šilumos. Kameros buvo neremontuotos, sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę. Kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, kuris buvo atskirtas tik sienele, bet nebuvo įrengtos jokios kabinos. Sklisdavo nemalonūs kvapai. Todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 19 (17,62 kv. m.), Nr. 56 (19,05 kv. m.), Nr. 20 (18,69 kv. m.), Nr. 26 (16,96 kv. m.), Nr. 18 (18,56 kv. m.), Nr. 23 (13,65 kv. m.), Nr. 21 (18,72 kv. m.), Nr. 8 (16,72 kv. m.), Nr. 17 (18,47 kv. m.), Nr. 67 (23,02 kv. m.), Nr. 98 (19,87 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad 2019 m. kovo 8 d., 19.30 val., būnant pareiškėjui kameroje Nr. 26, užfiksuota, kad šioje kameroje buvo 5 asmenys, t. y. vienam asmeniui teko 3,39 kv. m kameros ploto. Visą likusį laiką pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kiek tiksliai laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 26 pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui minimalią kameros ploto normą. Kadangi įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovo atstovui, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai. Konstatuotina, kad iš viso 1 dieną kameroje Nr. 26 pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Teismas taip pat pabrėžė, kad išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3 kv. m ploto.

8. Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. kovo 20 d. patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1465 matyti, kad patikrinimo metu 2019 m. kovo 18 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 23 nustatyti HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (lempos be apsauginių gaubtų). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gegužės 10 d. patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-3141 matyti, kad patikrinimo metu 2019 m. gegužės 6 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 21 nustatyti HN 134:2015 39 punkto pažeidimai (ant sienos ir lubų yra vizualiai matomas pelėsis). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2430 matyti, kad patikrinimo metu 2019 m. balandžio 4 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 8 pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-170 matyti, kad patikrinimo metu 2019 m. sausio 17 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 23 HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš 2019 m. sausio 8 d. pažymos Nr. 62/08-12 apie 2018 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2018 m. buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 8, 18, 19, 20, 21, 56. Iš 2020 m. sausio 22 d. pažymos Nr. 62-33 apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019 m. buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 20, 98, kuriose po remonto buvo laikomas pareiškėjas. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo kalinimo šiose patalpose), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams.

9. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams; veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas iki Eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., HN 134:2015 17 p.). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje nenustatyti.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 21, 23, 26, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI nurodė, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar „OSB“ plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas „OSB“ ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis nuo 1,70 m (kamera Nr. 17) iki 2,32 m (kamera Nr. 26). Šias aplinkybes patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose ir drausmės izoliatoriaus patalpose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždengiamas užuolaida arba uždaromas durimis. Todėl konstatuotina, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes, jog sanitarinis unitazas atskirtas tik sienele ir nėra jokios kabinos. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs, prieštaringi. Atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.

12. Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėjas nurodė, jog kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko, šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad jam buvo būtina iškviesti pareigūnus ir dėl to jam kilo neigiamos pasekmės. Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema. Šiaulių TI nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko neįrengimo.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, konstatavo, kad jis patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti.

14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl higienos normų pažeidimo. Taip pat trumpiau nei vieną parą pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei teisės aktais nustatyta minimali norma. Tačiau, net ir esant šiam pažeidimui, iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko 3,11 kv. m, t. y. daugiau, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatyta minimali norma (ne mažiau nei 3 kv. m.). Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas pareiškėjui tekusį plotą kamerose, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nesivadovavo. Teismas, nustatęs ir kitus kalinimo salygų pažeidimus, turėjo pripažinti, kad netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo ir dėl jam tekusio mažo ploto. Kamerose siganalizcijos (iškvietimo) mygtukas nebuvo įrengtas, dėl to teismas turėjo pripažinti, kad buvo padarytas pažeidimas, nes pareiškėjas išsamiai apibūdino, kuo jam pasireiškė neturtinė žala. Šiaulių TI sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atskirti nuo kamerų erdvės, dėl to nuolatos sklisdavo nemalonūs kvapai ir garsai. Pareiškėją tai glumino, jis jausdavo gėdos jausmą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turėtų būti konstatuotas orumo ir privatumo pažeidimas. Pareiškėjas neturėjo pareigos nuolat kreiptis su skundais į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamų kalinimo salygų, o Šiaulių TI privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi teismas nebuvo visiškai objektyvus, palaikydamas atsakovo atstovo poziciją. Dėl pažeistų teisių pareiškėjas kreipėsį į teismą, o ne į Šiaulių TI administraciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad 23 val. per parą praleisdavo kamerose, kur buvo per mažas plotas, nuolatos sklisdavo blogas kvapas, pelėsis, nebuvo oro šalinimo sistemos sanitariniuose mazguose, neužtikrintas privatumas, neįrengtas aliarminis iškvietimas. Tai prilygos kankinimui. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma 4 kv.m ploto norma, kaip suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

17. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog teismas būtų netinkamai vertinęs bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktą medžiagą. Nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo atstovo vertinimu, nėra pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Visgi bylos duomenys (b. l. 42–47) patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. spalio 25 d. Šiais duomenimis nėra pagrindo abejoti.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti visiškai, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino duomenis apie jam tekusį plotą kamerose, yra niekuo nepagrįstas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.), kurie nustatė, kad kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui mažiau nei 3,6 kv. m ploto teko 2019 m. kovo 8 d., kai pareiškėjui teko 3,39 kv. m ploto. Taip pat pritartina teismo išvadai, kad pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3 kv. m ploto iš kamerų ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, dėl to, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/14), nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.

23. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad nors Šiaulių TI nebuvo įrengtą iškvietimo sistema, tačiau negalima konstatuoti, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė tik abstrakčius argumentus (t. y., kad jam buvo sudėtinga prisikviesti pareigūnus, nors buvo atvejų, kai jautė fizinius negalavimus; kilo grėsmė jo saugumui), tačiau nenurodė jokių konkretesnių, išsamiau detalizuotų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog dėl neįrengtos minėtos sistemos jis galėjo patirti realius ir žymius nepatogumus, kuriuos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuos aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl jų abstraktumo vertintini kaip neįtikinami.

24. Dėl kitų pareiškėjo argumentų (t. y. sanitarinių mazgų (tualeto) visiško neatskyrimo, neįrengtos oro šalinimo sistemos, pelėsio, neužtikrinto privatumo) teisėjų kolegija pažymi, kad, patikrinus bylą įrodymų (aplinkybių) vertinimo ir teisės taikymo aspektu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes bei spręsdamas, ar yra kalinimo sąlygų pažeidimai, tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik pakartoja tas pačias aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė teisės normas. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų kaip ir skunde tų pačių aplinkybių, jų nebekartoja ir tuo pagrindu plačiau dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nebepasisako. Pažymėtina, kad teismas, vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nenukrypo.

25. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo neobjektyvus, palaikė atsakovo atstovo poziciją. Tokiam pareiškėjo argumentui nėra jokio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu (jo argumentais), o teismas tam tikras aplinkybes vertino ne jo naudai, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog teismas buvo šališkas.

26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad vieną dieną kameroje Nr. 26 pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, t. y. pareiškėjui teko 3,39 kv. m kameros ploto, nors turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas taip pat nustatė, kad kameroje Nr. 23 (šioje kameroje pareiškėjas kalėjo vieną parą) nustatytas HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (lempos be apsauginių gaubtų), kameroje Nr. 21 (šioje kameroje pareiškėjas kalėjo tris paras) nustatytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (ant sienos ir lubų yra vizualiai matomas pelėsis). Teismas pripažino, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau vertino, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, o kaip pakankama kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtus teismo nustatytus pažeidimus, t. y. jų pobūdį ir trukmę, konstatuoja, kad jie truko vos keletą dienų, o nustatyti HN 134:2015 pažeidimai nėra sunkaus pobūdžio. Dėl to vertintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl tokių pažeidimų negalėjo patirti didelius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus bei neigiamas pasekmes, ir net jei pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, tai jie buvo mažareikšmiai. Todėl šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ne tik Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, bet ir tai, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Visgi atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose, o taip pat į tai, kad pagal ABTĮ 144 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, neturi teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti pareiškėjo nenaudai.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė