2022-04-06 Nr. AB-8382-3-62-3-03480-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1914-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03480-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. R. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. H. R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 21S38597 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 6K-2243 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad Komisijoje vykusio pareiškėjo skundo nagrinėjimui nebuvo būtinas žodinis pareiškėjo išklausymas. Pareiškėjas prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas, kadangi asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė.

2.2. Pareiškėjas nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Jis atitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

2.3. Pareiškėjas negali būti gražintas į savo kilmės šalį, nes jį persekioja ir ketina nužudyti merginos tėvas, kuris neleido savo dukrai ištekėti už pareiškėjo. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę. Garbės nusikaltimus toleruoja visuomenė, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į garbės pažeidimus. Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. Dažnai garbės nusikaltimai nuslepiami ir įforminami, kaip savižudybė arba nelaimingas atsitikimas. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjui dėl draugystės su mergina prieš pastarosios tėvo valią gresia patirti garbės nusikaltimą, kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis ar net mirtimi.

2.4. Pareiškėjas taip pat negali pasilikti kilmės šalyje dėl karinių grupuočių persekiojimo bei grasinimų už aktyvų dalyvavimą demonstracijose. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi.

2.5. (duomenys neskelbtini) išlaiko didelę įtaką. (duomenys neskelbtini).

2.6. Atsakovas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip aktyvus protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, nes protestų metu buvo sumuštas ir sužalotas, kas patvirtina jo aktyvų dalyvavimą protestuose.

2.7. Atsakovas nepagrįstai ir remiantis vien prielaidomis nesuteikė pareiškėjui laikotarpio savanoriškai išvykti iš šalies.

2.8. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

2.9. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo bendro pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, pasakodamas apie protestus, nesileido į detales, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas neįvardino, koks buvo jo vaidmuo buvo demonstracijose. Labai tikėtina, kad pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą, tačiau pareiškėjo pasakojimo apie dalyvavimą protesto akcijose abstraktumas pagrįstai kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo istorijos patikimumo.

3.3. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, t. y., remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, tačiau tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas taip pat nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose.

3.4. Taip pat pareiškėjas nepagrindė savo pasakojimo dėl buvusios merginos tėvo grasinimų. Pareiškėjo pasakojimas šioje dalyje buvo nedetalus, nenuoseklus, prieštaringas. Pareiškėjas teigė, kad su mergina nebedraugauja, nes ji susituokė su kitu vyru, todėl nepaaiškinami tariamo persekiotojo tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją. Be to, tariamas persekiotojas (merginos tėvas) nėra valstybinis subjektas. Į policiją ar kitas teisėsaugos institucijas dėl grasinimų pareiškėjas nesikreipė, motyvuodamas tuo, kad pats gali būti apkaltintas. Pažymėtina, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

3.5. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias skundžiamame Sprendimuose daromas išvadas.

3.6. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme, t. y., nenustatyta, kad pareiškėjas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Pareiškėjas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gim. (duomenys neskelbtini)), kilmės valstybėje yra likę pareiškėjo giminaičiai. Pareiškėjas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

3.7. Departamentas, atsižvelgdamas tyrimo metu surinktus duomenis bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo H. H. R. A. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė ir Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip – įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 20 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. turėjo rimtus santykius su sesers drauge, kuriuos nutraukė (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) galiojančias tradicijas, pareiškėjas, nusprendęs merginą vesti, turėjo paprašyti jos tėvo rankos, tačiau pastarasis nesutiko. Merginos tėvas, atvykęs pas pareiškėją, pagrasino jam, kad jeigu kažkas atsitiks su dukra, pareiškėjas bus atsakingas (mergina ištekinta (duomenys neskelbtini)). Dėl šios draugystės pablogėjo pareiškėjo santykiai su jo šeima. Sužinojęs, kad mergina bandė nusižudyti bei prisiminęs jos tėvo grasinimus, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, galvojęs kad viskas nurimo, pareiškėjas grįžo į savo gyvenamąjį rajoną, nes turėjo darbą ir dirbo kirpėju. Grįžęs į gyvenamą rajoną pareiškėjas vis sulaukdavo grasinimų „Facebook“ ir „Instagram“, buvo užpultas prie savo kirpyklos. Gavo žinutę iš merginos, kad jos tėvas nori pareiškėją nužudyti bei prisijungė prie politinės grupės (duomenys neskelbtini). Merginos tėvas atsisakė išleisti dukrą už pareiškėjo, nes jis dalyvavo demonstracijose prieš valdžią. Dalyvavimas demonstracijose vyko (duomenys neskelbtini), o sužeidimus dėl dalyvavimo demonstracijose patyrė (duomenys neskelbtini). Demonstracijose dalyvavo kartu su kitais žmonėmis reikalaudamas, kad būtų pagerintas jų gyvenimas. Tiesiogiai grasinimų, susijusių su dalyvavimu demonstracijose, nėra sulaukęs. (duomenys neskelbtini) mėnesį pradėjo galvoti apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini).

5.2. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Sprendimą, įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Departamento Komisija 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 6K-2243 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas apklausoje siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija ((duomenys neskelbtini) m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

7. Teismas pažymėjo, kad Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjas palaikė romantiškus santykius su mergina nuo (duomenys neskelbtini) metų, kurie nutrūko dar (duomenys neskelbtini) m., o šiuo metu mergina yra ištekinta už kito vyro, todėl teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo teiginį apie pagrįstus ir tikėtinus buvusios merginos tėvo ketinimus nužudyti pareiškėją. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų buvusios merginos tėvo tariamų grasinimų pagrįstumą.

9. Taip pat teismas darė išvadą, kad byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų dalyvavęs demonstracijose. Pareiškėjas nepriklausė jokiai politinei organizacijai, kurios rengė protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, demonstracijų neorganizavo, nebuvo sulaikytas dėl dalyvavimo jose. Be to, pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) m. vykusių demonstracijų ir tariamų grasinimų, kilmės valstybę paliko tik (duomenys neskelbtini), t. y. po (duomenys neskelbtini) metų nuo vykusių demonstracijų.

10. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas sprendė, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo vertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

12. Atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 222 punktą, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

13. Teismas konstatavo, kad iš skundžiamų Departamento sprendimų matyti, jog Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus tai, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti.

14. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negali sutikti su atsakovo išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Todėl teismas sprendė, kad Sprendimo dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dviejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Atsižvelgdamas į priimtus sprendimus iš dalies pakeisti Departamento Sprendimą (žr. nutarties 14, 15 p.), teismas atitinkamai sprendė, kad yra keistinas ir Komisijos sprendimas, o kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (netenkinus kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo).

III. 17. Pareiškėjas H. H. R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjimo procese: buvo pažeistas vienas esminių žmogaus teisių principas – žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas buvo prašęs, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas bei dalyvavimas procese. Nepaisant to, skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebuvo pakviestas dalyvauti, nebuvo išklausytas.

18.2. Svarstant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo suklysta ir nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo persekiojimo veiksmų priežastis yra priklausymas tam tikrai socialinei grupei, o baimė būti persekiojamam yra pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio: kyla grėsmė dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, jog dėl dalyvavimo demonstracijose ir sutapusių asmeninių gyvenimo aplinkybių, patyrė persekiojimą ir grėsmę gyvybei.

18.3. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atitikties Įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės. Teismas netinkamai įvertino Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga.

18.4. Teismas neteisingai įvertino Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatą ir jos atitiktį pareiškėjui.

18.5. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, buvo galimai pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas. Pareiškėjas pažymi, kad jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo H. H. R. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Apeliaciniame skunde nepateikta teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

25. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

26. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

29. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

30. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), nuo 2020 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas grindžia baime būti persekiojamam ir nužudytam merginos, su kuria draugavo (duomenys neskelbtini) metų, tėvo už garbės pažeidimą bei politinio persekiojimo baime už dalyvavimą demonstracijose. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio pateikė 2021 m. liepos 20 d.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių padarė teisingą išvadą, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso. Taip pat kadangi pareiškėjas nepateikė kitų argumentų dėl papildomos apsaugos taikymo, todėl vertinos tos pačios aplinkybės ir papildomos apsaugos suteikimo aspektu bei nenustatyta, kad yra pagrindas suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio pagrindu. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo reikšmingas pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateikė jų įvertinimą skundžiamame Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Įvertinusi pareiškėjo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pateiktu vertinimu.

33. Priešingai nei teigia pareiškėjas iš jo paaiškinimų, duotų apklausos metu, matyti, kad pareiškėjas savo baimę dėl galimo persekiojimo dėl dalyvavimo demonstracijose grindžia bendro pobūdžio, neindividualizuota bei nedetalizuota informacija. Iš pareiškėjo pasakojimo nenustatytas nei individuali persekiojimo grėsmė bei galimas persekiotojas.

34. Nagrinėjant pareiškėjo motyvus dėl garbės pažeidimo, pažymėtina, kad ši pasakojimo dalis taip pat pasižymėjo nedetalumu, nenuoseklumu bei prieštaringumu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad santykiai su mergina yra nutrūkę, mergina ištekinta už kito vyro, be to bylos medžiaga nepatvirtina merginos tėvo grasinimų, todėl pasakojimas nepatvirtina merginos tėvo persekiojimo tikimybės. Be to, merginos tėvas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje bei 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtino persekiojimo vykdytojo apibrėžimo, nes byloje nėra nei valstybė, nei valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, taip pat nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtų kreipęsis į valstybę teisinės apsaugos ir tokia apsauga pareiškėjui atsisakyta suteikti.

35. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, pareiškėjo paaiškinimus apklausos metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovu ir pirmosios instancijos teismu, dėl pasakojimo abstraktumo ir neįrodytos pareiškėjui kylančios individualaus pobūdžio grėsmės. Teisėjų kolegija nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų sutinka su jomis ir atmeta pareiškėjo argumentus, kad netinkamai buvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija Įstatymo 86 straipsnio bei 87 straipsnio kontekste. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo pasakojime yra esminių pasakojimo turinio ir formos trūkumų, todėl pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir pareiškėjo argumentas, kad Departamentas pažeidė Tvarkos aprašo 99 punktą dėl pasakojimo įrodomosios vertės.

36. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, nekonkretizuodamas, kokias faktinių aplinkybių vertinimo ar procesinių ar/ir materialinių normų taikymo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeista Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. H. R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė