2017-02-14 Nr. AB-3782-3-63-3-01719-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-144-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01709-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams I. S. ir V. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Telšių RATC“) prašymu kreipėsi į administracinį teismą (b. l. 1-6), prašydamas iš atsakovų I. S. ir V. S. solidariai 64,76 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 6 d. ir po 37,13 Eur už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. proporcingai atsakovų turimai nekilnojamojo turto daliai.

Nurodė, kad UAB „Telšių RATC“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Vietinės rinkliavos nuostatai) nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 p.), organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (46 p.) ir vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (60 p.). Taigi, pareiškėjas yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą administruojantis subjektas, kontroliuojantis vietinės rinkliavos mokėjimą, vykdantis vietinės rinkliavos apskaitą bei kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti, įskaitant ir kreipimąsi į teismą dėl nesumokėtų vietinių rinkliavų išieškojimo.

Teigė, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 p.); vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 p.). Vietinės rinkliavos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Pažymėjo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. kovo 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-233-225/2012 atsakovams padalintas po ½ dalį.

Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovai privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ir Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais.

Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b. l. 37-40) pareiškėjo prašymą tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų I. S. ir V. S. solidariai 64,76 Eur pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 6 d., priteisė iš atsakovų I. S. ir V. S. po 37,13 Eur pareiškėjui UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip pat priteisė iš atsakovų po 7 Eur turėtų išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmetė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.), Vietinės rinkliavos nuostatai, tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis gyvenamoji, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise iki 2012 m. kovo 6 d. priklausė atsakovams, o Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-233-225/2012 butas atsakovams padalintas po ½ dalį ir priklauso asmeninės nuosavybės teise, sprendė, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Taip pat pripažino, kad pareiškėjo nurodytas terminas, už kurį jis prašo priteisti iš atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą, pagrįstas. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos nustatyta, jog nurodytų parametrų pagrindu yra apskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, taikant Plungės rajono savivaldybės tarybos nustatytus metinius vietinės rinkliavos dydžius. Įsiskolinimo suma sudaro iš viso 139,02 Eur, kuri nėra sumokėta, todėl priteistina.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjui iš atsakovų priteista 64,76 Eur solidariai už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 6 d., o už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteista po 37,13 Eur.

Dėl pareiškėjo prašymo iš atsakovų priteisti 36,30 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą po 18,15 Eur, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, pažymėjo, kad tarp pareiškėjo ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2015 m. gegužės 22 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. TP/2015/05/16, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur, turėtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose numatytą dydį, tačiau atsižvelgęs į aplinkybę, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, iškelta ir vedama per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų priteistina po 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas spręsdamas šį klausimą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015 ir administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014, kuriose analogiškai buvo sprendžiami turėtų išlaidų atlyginimo prašymai.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44-47), kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kurioje pareiškėjui priteista sumažinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, bei priimant sprendimą priteisti visą pareiškėjo prašomą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris 2015 m. 1 ketvirtį sudarė 699,80 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą sudaro 1 749,50 Eur (699,80 x 2,5 = 1 749,50). Pažymėtina, jog vien tik techninis darbas surašant prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal Rekomendacijas yra įvertinas 174,95 Eur (699,80 x 0,25 = 174,95). Teisės technikos požiūriu tai daug paprastesnis pagal rekomendacinę formą rengiamas procesinis dokumentas, nei buvo pateiktas šioje administracinėje byloje.

2. Pareiškėjas atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu. Vietinės rinkliavos teisminio išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojo paslaugos įkainis pagal teisinių paslaugų sutartį sudaro 36,3 Eur su PVM. Toks advokatų kontoros pasiūlytas įkainis sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas paskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos už pareiškimo surašymą. Pažymėtina, kad toks mažas įkainis pareiškėjui buvo pasiūlytas atsižvelgiant į skundžiamame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas vadovavosi sumažindamas priteistinas išlaidas.

3. Vertinant, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra neproporcingai didelės yra protinga palyginti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį ir prašydamas pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 43, 44, 48 punktus, 50 punkto 1 lentelės 4 punktą teismo priimto sprendimo priverstinis įvykdymas skolininkams (atsakovams) kainuos 103,99 Eur (24 + 79,99 = 103,99). Taigi, pareiškėjas, prisiteisdamas nesumokėtą vietinę rinkliavą, jeigu byla išnagrinėjama ir sprendimas nėra skundžiamas, patiria 36,3 Eur išlaidas. Jeigu sprendimas skundžiamas, prisideda papildomos atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos – 36,3 Eur. Todėl teismas pareiškėjo išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose lyginant su išlaidomis, kurias pareiškėjas patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Toks teismo požiūris į advokatų teikiamas paslaugas jų darbą įvertinant 14 Eur už administracinės bylos vedimą pirmosios instancijos teisme diskredituoja teisininko profesiją, o suteiktas profesionalias teisines paslaugas prilygina cheminiam vyriško kostiumo valymui (13,79 Eur) arba moterų modeliniam kirpimui kirpykloje (12,14 Eur).

4. Teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, kad pareiškimo teisinė argumentacija yra universali, faktinės aplinkybės kiekvienos bylos (skolininko) atveju skiriasi. Prieš pateikiant skundą, pareiškėjo atstovai rengdami (tikrindami) pareiškėjo pateiktą informaciją apie skolininką, tikrina Nekilnojamo turto registro duomenų bazę, siekdami nustatyti, ar nurodytas skolininkas yra turto savininkas, ar turtas nėra valdomas bendrąja daline nuosavybe, ar nėra įregistruota juridinių faktų, kurie rinkliavos priteisimą daro neįmanomu. Po to yra tikrinami Gyventojų registro duomenys, siekiant įsitikinti, kur skolininkas deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs. Jeigu skolininkas yra miręs, yra nustatinėjami galimi turto paveldėtojai. Nustačius visas svarbias faktines aplinkybes, yra rengiamas prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Prieš pateikiant prašymą, dar kartą su pareiškėju yra sutikrinamas skolos dydis ir patikrinama, ar per tam tikrą laiką skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs. Pateikus prašymą, atstovavimo paslaugų teikimas nenutrūksta. Per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) iškelta administracinė byla yra toliau administruojama (sekami teismų pranešimai ir t. t.), o įsiteisėjus teismo sprendimui yra kreipiamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Akivaizdu, kad teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

5. Vertinant prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, jos sudaro tik 2,07 proc. skaičiuojant nuo maksimaliai galimų priteisti išlaidų. Tai reiškia, kad pareiškėjas elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

6. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Dėl šios priežasties netinkamas bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindų taikymas praktikoje negali būti toleruojamas.

7. Nors teismas, sumažindamas priteistinas išlaidas, siekia teisingumo – prievolės savivaldybės biudžetui nevykdančio asmens apsaugos nuo pernelyg „didelių” bylinėjimosi išlaidų, tačiau siekdamas sumažinti neigiamas pasekmes asmeniui, kuris sąmoningai vengia prisidėti prie visuotinės gerovės kūrimo, nevykdo prievolių, teismas tuo pačiu pažeidžia tas pareigas tinkamai vykdančių asmenų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo pagrindinis veiklos finansavimo šaltinis yra savivaldybių nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Pareiškėjas yra visuomenės poreikius bei viešuosius interesus tenkinantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra Plungės rajono savivaldybės funkcijų vykdymas komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo srityje. Pagal Tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtintų Nuostatų 25, 45, 59 punktų nuostatas skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis ir, atitinkamai, skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Nuostatų 25 punktas numato, jog vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su vietinės rinkliavos surinkimo administravimu, įskaitant skolų priteisimą teismuose bei jų išieškojimą antstolių pagalba. Todėl pareiškėjo patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, nes teismo sprendimu rinkliavos nemokantys asmenys nuo jų yra atleidžiami.

8. Pareiškėjo prašyta priteisti atstovavimo išlaidų suma sudaro tik 2,07 proc. maksimaliai įmanomos priteisti sumos, todėl negali būti laikytina kaip neproporcingai didelė. Pareiškėjas atstovavimo išlaidas patiria išskirtinai tik dėl atsakovų kaltės, nes būtent atsakovai nemoka vietinės rinkliavos, už kurios surinkimą yra atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra proporcinga jo atstovų atliktam darbui: įrodymų rinkimas, pareiškimo surašymas, pareiškimo ir priedų pateikimas teismui per EPP, iškeltos administracinės bylos administravimas per EPP. Priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija panašių (vykdymo išlaidų) įkainių, todėl laikytinas proporcingu ir teisingu. Patirtų atstovavimo išlaidų mažinimas tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems mokėtojams, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu. Atsakovų procesinis elgesys nesudaro pagrindo jiems sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pareiškėjui iš atsakovų priteista 14 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 7 Eur).

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Tai reiškia, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Aplinkybės, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir kad ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime taip pat nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išnagrinėto pobūdžio administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais, taigi, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti bei informacijai surinkti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir paties subjekto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Tai savaime nereiškia raginimo atsisakyti išorinių teisininkų pagalbos, kaip teigia pareiškėjas, kadangi teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys turi teisę pasitelkti advokatus, tačiau tai turėtų būti daroma vadovaujantis protingumo principu ir vengiant perteklinio išlaidavimo.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į kiekvienos bylos faktinių aplinkybių skirtumus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jis nagrinėjamu atveju nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra šabloniška ir nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo priteista atstovavimo išlaidų suma diskredituoja teisininko profesiją atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra mažesnės už išlaidas, kurias pareiškėjas patirtų vykdymo procese ar už prašymo dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą bei kad pareiškėjo patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos tenka sąžiningiems rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams, nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 14 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas