b8b96e3c-5fda-4f79-b641-edfac7e8818f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. M1-793-903/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07526-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.1.; 2.10.9.; 2.10.11. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. spalio 23 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei LukoÅ¡ienei, asmens, kuriam praÅ¡oma takyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, A. V. gynėjai advokatei J. U., jo Å¡eimos nariui mamai S. V., nukentėjusiajam A.

K., ekspertei L. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo a.v., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), besimokančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistam (jam Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuriÄ atliko 2014 m. kovo 7 d.), už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Teismas n u s t a t ė: A. V. 2019 m. gruodžio 17 d. 21.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, tokiais veiksmais jam padarė dvigubÄ nosies kaulų lūžimÄ ir poodinės kraujosruvos veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patikimai patvirtina, jog Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė A.

V.. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu pagarsintų A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 25 d. duotų parodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio 17 d. jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendraujant tarp jo ir A. K. įvyko tarpusavio konfliktas. Jis jo negerbė. Jam buvo pasakyta, kad jis ne savo namuose. Tuo metu taip viskas ir baigėsi. Tačiau, kai vienu metu A. K. jo paprašė leisti pažiÅ«rėti filmÄ per telefonÄ , vėl tarp jų įvyko žodinio pobÅ«džio konfliktas, kurio metu jis paprašė A.

K. iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto. Jis atsistojo ir tuo metu atsistojęs A. K. jam du kartus kumščiu sudavė į galvos ir veido sritį. Jie abu susigrÅ«mė, stumdėsi apie 5 min. Po grumtynių, A. K. išėjo iÅ¡ jo buto. Po kelių dienų jie susitiko, pasikalbėjo apie įvykį, A. K. jam minėjo, kad jis (A. V.) jam tÄ vakarÄ sulaužė nosį, jie vienas kitam atleido ir susitaikė (2 t., 47-50 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad su A. V. yra pažįstami daug metų. 2019 m. gruodžio 17 d., geriant alkoholį ir sėdint Å¡alia, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis nuo savęs pastÅ«mė A.

V., tačiau taip pastumdamas grėsmės jam nekėlė. Tada A. V. atsistojęs trenkė jam į veidÄ , o jis trenkė atgal. Tarp jų įvyko abipusis konfliktas ir nei iÅ¡ vieno, nei iÅ¡ kito jokių gynybinių veiksmų nebuvo. A. V. parašė pareiÅ¡kimÄ ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Per apklausÄ jis ir nurodė, kad ir A. V. jam sudavė. Jie viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino ir susitaikė. Ir dabar su juo dažnai susitinka, pabendrauja ir viskas. Jo nuomonė apie A. V. gera, jis mokosi, anksčiau dirbo statybose, jo psichinė bÅ«sena patenkinama, agresijos neiÅ¡reiÅ¡kia, yra normalus.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. Å¡eimos narys mama S. V. nurodė, kad jos sÅ«nus nepripažįsta, kad serga, todėl nevartoja vaistų, anksčiau (gal prieÅ¡ 3 metus) ji jam tų vaistų įberdavo į maistÄ slapčia. Pastaruosius du mėnesius jo bÅ«klė yra pagerėjusi, jis atsisakė blogų draugų, nuo rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis, mokslai sekasi gerai, paskaitų nepraleidžia, nevėluoja. Ko nori, jis tÄ užsibrėžia ir baigia. IÅ¡ 2020 m. vasario 20 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus matyti, kad atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl A.

K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., 3-4 b. l.). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuoti A. V. parodymai, jog jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojo A. K. (1 t., 11-13 b. l.). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. padaryti Å¡ie sužalojimai – poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, veide, deÅ¡inėje rankoje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniajame Å¡one ir nugariniame pavirÅ¡iuje.

Sužalojimai padaryto kietų bukų, turinčių ribotÄ pavirÅ¡ių daiktų poveikyje paros bėgyje iki objektyvios apžiÅ«ros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku, sudavimo ar atsitrenkimo metu. A. V. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 34-36 b. l.). IÅ¡ 2019 m. gruodžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. konstatuotas dvigubas nosies kaulų lūžis bei poodinės kraujosruvos veide, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 89-90 b. l.).

IÅ¡ 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai 16,79 eurus už A. K. gydymÄ (1 t., 102 b. l.). IÅ¡ 2020 m. vasario 25 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis A. V. ir nukentėjusysis A. K. susitaikė (2 t., 54-56 b. l.). Taigi nekyla abejonių, jog 2019 m. gruodžio 17 d. 21.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė A.

K. į veido sritį, tokiais veiksmais jam padarė dvigubÄ nosies kaulų lūžimÄ ir poodinės kraujosruvos veide, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais veiksmais A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡ 2020 m. birželio 9 d. – liepos 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. A. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jam nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos - paūmėjimo būsenoje.

2. A. V. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu dėl psichikos būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.

3. Šiuo metu A. V. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, dėl psichikos būsenos jis negali suprasti tyrimui reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai adekvačių parodymų, su juo nerekomenduojama atlikti procesinių veiksmų.

4. A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ sias medicinos pobÅ«džio priemones, t. y. stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje - RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sÄ lygomis (1 t., 140-145 b. l). Teisiamojo posėdžio metu ekspertė L. Å . patvirtino savo iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, kad medicinines priemones jie skiria, atsižvelgdami į asmens bÅ«senÄ . A. V. ji atliko ketvirtÄ ekspertizę ir jo bÅ«sena šį kartÄ buvo tikrai bloga.

Ankstesnių ekspertizių metu jis buvo nepalyginamai geresnės bÅ«senos, ne kartÄ jam yra raÅ¡iusi remisijas. Šį kartÄ jo bÅ«sena buvo paÅ«mėjusi. Jis nesigydo, nėra medicininių įrašų apie jo lankymÄ si pas gydytojus. Teikė užklausas, be to, jis pats sakė, jog jam nereikia gydytis, kadangi yra sveikas. Jos iÅ¡vadÄ galėtų paveikti, nebent, objektyvÅ«s duomenys, kad A. V. gydosi ambulatoriÅ¡kai ir jo bÅ«sena yra reikÅ¡mingai pagerėjusi. Tai galėtų bÅ«ti jį gydančio daktaro pateikta iÅ¡vada kaip keičiasi jo bÅ«sena.

Gydytojo iÅ¡vada turėtų bÅ«ti su jo psichikos bÅ«senos vertinimu. Dažniausiai jų pasirinkimÄ skirti stacionarų gydymÄ nulemia narkotinių medžiagų vartojimo (nors ir epizodinio) buvimas, nepaisant to, kad asmens bÅ«sena yra pakankamai nebloga. Ji mano, kad ambulatorinio režimo laikymasis nebus tvarkingas, nes dėl narkotinių medžiagų vartojimo yra konstatuota objektyviai, t. y. aiÅ¡kÅ«s medicininiai duomenys su atliktais testais, nors A. V. sako, kad vartoja tik epizodiÅ¡kai. Esant aptartų aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad A.

V. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas nepakaltinamas, todėl jam reikalinga taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali paskirti priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis;

2) stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones, yra Å¡ie:

1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas;

2) padarytos pavojingos veikos pobūdis;

3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Nepaisant to, kad anksčiau minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. V. Å¡iuo metu rekomenduojama taikyti priverčiamÄ jÄ medicininio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, kÄ patvirtino ir Å¡iÄ ekspertizę atlikusi ekspertė L. Å . teisiamojo posėdžio metu, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, pasak ekspertės L.

Å ., dažniausiai jų pasirinkimÄ skirti stacionarų gydymÄ nulemia narkotinių medžiagų vartojimo buvimas, nepaisant to, kad asmens bÅ«sena yra pakankamai nebloga, taip pat į tai, kad, pasak A. V. mamos, paskutinius du mėnesius A. V. bÅ«klė yra pagerėjusi, jis atsisakė blogų draugų, nuo rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis, o pasak nukentėjusiojo A. K., A. V. elgiasi normaliai ir jokios agresijos iÅ¡ jo nematyti, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. V. bÅ«tų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, sprendžia, kad Å¡iuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas ir teismo psichiatrės ekspertės L.

Å . rekomenduojamas taikyti A. V. stacionarinis gydymas bÅ«tų per griežta, neproporcinga ir neteisinga priemonė, nes A. V. dabartinė bÅ«sena nepateisintų izoliavimo nuo visuomenės, todėl mano, kad Å¡iuo atveju galima pritaikyti Å¡velnesnes priemones visuomenės interesui apsaugoti, ir daro iÅ¡vadÄ , jog A. V. galima pritaikyti efektyvų medikamentinį gydymÄ ambulatoriÅ¡kai. Taigi, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. V. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Pažymėtina, kad bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimÄ teismo paskirto ambulatorinio stebėjimo metu paaiÅ¡kėjus tam tikroms aplinkybėms dėl A. V. bÅ«klės pablogėjimo, teismas, remdamasis gydytojų komisijos iÅ¡vada, gali priimti sprendimÄ dėl priverčiamosios medicinos priemonės rÅ«Å¡ies pakeitimo į griežtesnę priemonę. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 16,79 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo A. K., kurį sužalojo kaltinamasis A.

V., gydymu, atlyginimo. IÅ¡ 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad A. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai 16,79 eurus už A. K. gydymÄ , todėl procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutraukiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

ProcesÄ dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėjas Gintaras Stonkus