2019-06-27 Nr. CB-6629-2-68-3-26499-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedAtsakovų manymu, ieškovo UAB „Novalda“ baudžiamajame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažįstamos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsiradusia žala. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Be to, CK 6.248 str. 4 d. įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė - jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Legislator headnote
AI generated2019-06-27 Nr. CB-6629-2-68-3-26499-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą ir sumažino 400 Eur priteistą ieškovei iš atsakovų solidariai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą iki 8092,18 Eur.
Full text
Nr. 3P-1098/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26499-2017-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2019 m. birželio 25 d. gautu atsakovų R. B., N. K. ir P. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir ieškinį atmesti.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimą ir sumažino 400 Eur priteistą ieškovei iš atsakovų solidariai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą iki 8092,18 Eur.
Byloje nustatyta, kad UAB „Contra ACT“ vadovu buvo atsakovas P. L., o akcininkais – atsakovai N. K. ir R. B., iš kurių kiekvienam priklausė po 50 proc. bendrovės akcijų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-271/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-870/2017 buvo vertinami atsakovams pareikšti kaltinimai, tarp kurių buvo ir kaltinimas, jog atsakovai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau abiejų instancijų teismai nustatė, jog atsakovai veikdami bendrininkų grupėje apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės UAB „Contra ACT“ naudai, tai yra žinodami apie įmonės skolas: UAB „Faber baldai“ – 1 026,62 Eur, ieškovei UAB „Novalda“ – 6 528,16 Eur, UAB „Grulė“ – 70 654,72 Eur, panaudojo apgaulę – fiktyvų UAB „Contra ACT“ pardavimą. Todėl pripažino, jog atsakovai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje, tačiau procesą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir paliko nenagrinėtą ieškovės civilinį ieškinį.
Taip išvengiant atsiskaitymo atsakovai padarė ieškovei UAB „Novalda“ 6528,16 Eur žalą. Ieškovė advokatui už konsultacijas ir atstovavimą baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1564,02 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas priteisė iš viso 8092,18 Eur žalos atlyginimo.
Atsakovų R. B., N. K. ir P. L. kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovų R. B., N. K. ir P. L. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsakovų manymu, ieškovo UAB „Novalda“ baudžiamajame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažįstamos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsiradusia žala. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Be to, CK 6.248 str. 4 d. įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė - jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
2. Civilinę bylą nagrinėję teismai nesigilino, dėl kokių priežasčių susidarė galimi ieškovo nuostoliai baudžiamojoje byloje - už teisinę pagalbą baudžiamajame procese sumokėtos išlaidos. Ieškovė baudžiamojoje byloje nepagrįstai reiškė civilinį ieškinį, kuris buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovę konsultuojantis advokatas turėjo išaiškinti ieškovui galimybę net ir nepareiškus civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje reikalauti žalos atlyginimo civiline teisena, reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, išvengiant dvigubų (tiek už baudžiamąjį procesą, tiek už civilinį procesą), nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
3. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad su ieškovu UAB „Novalda“ už suteiktas prekes UAB „Contra Act“ pilnai neatsiskaitė, atsakovų sprendimai UAB „Contra Act“ valdyme pripažinti galimai atitinkančiais LR BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes įmonėje UAB „Contra Act“ nebeliko lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo aiškinamasi, ar UAB „Novalda“ skola nebuvo atlyginta kitu būdu, ne per įmonę UAB „Contra Act“. Taigi, nebuvo aiškinamasi, ar atsakovai tyčiai arba neatsargiai padarė ieškovo įmonei žalą. Civiliniame procese atsakovai teismui nurodė, kad UAB „Contra Act“ skolas įmonei UAB „Novalda“ mokėjo per kitą įmonę - UAB „Contraforma“, nes toks buvo jų susitarimas su ieškovu. Teismai nesiaiškino, ar ieškovas iš viso patyrė žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, todėl byla iš esmės išspręsta neteisingai.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti R. B. 182 (vieną šimtą aštuoniasdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. birželio 20 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas