2025-05-14 Nr. AB-8267-3-62-3-03253-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-62-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03253-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312, 317, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. spalio 16 d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, jis negalėjo pakankamai judėti patalpose, nuo sėdėjimo skaudėjo kojas, nugarą, dėl ko kreipėsi į šeimos gydytoją ir neurologą, buvo paskirtas gydymas. Patalpose Nr. 106, 312 ir 317 nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl ko jautė papildomą diskomfortą. Patalpose Nr. 106, 305, 311, 312 ir 317 bei duše nebuvo karšto vandens, todėl jautė didelius nepatogumus, negalėdavo išsimaudyti, apsiprausti, o dėl sudužusių veidrodžių tinkamai apsiskusti. Patalpose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinė apšvieta neatitikdavo normos, todėl suprastėjo regėjimas, negalėdavo vakarais skaityti, rašyti, kreipėsi į gydytoją, kuris nustatė trumparegystę. Konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai. Kamerose neveikdavo iškvietimo mygtukai, todėl negalėdavo išsikviesti pareigūnų tam, kad išvestų į lauką pasivaikščioti, paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepatogumus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nevedama. Kamerų tipo patalpose Nr. 226, 311, ir 317 palatoje teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpose Nr. 226 teko 6,87 kv. m, Nr. 311 teko 6,37, Nr. 317 teko 5,68 kv. m ploto. Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerose yra pakankamai šviesu, patalpose įrengta ventiliacija, todėl nežymus ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011) 42 punktą nuo tiesioginių saulės spindulių turi būti apsaugotos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos. Kadangi pareiškėjas buvo atvykęs gydytojo konsultacijai, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė minėtus higienos reikalavimus. Visose patalpose laikomasi Higienos normos HN 47:2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Be to, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į įstaigą nesikreipė. Apklausus Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus, nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais, kartu buvo ir lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais.

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl karšto vandens tiekimo ir sudužusių veidrodžių į įstaigą nesikreipė. Visose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Higienos normos HN 47:2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina Tarnybai išduotas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Leidimas–higienos pasas, šis dokumentas įrodo, kad patalpos atitinka higienos reikalavimus, kurie privalomi Tarnybos veiklai vykdyti.

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl dirbtinio apšvietimo į įstaigą nesikreipė. Visose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų į įstaigą nesikreipė.

5. Atsakovo atstovo teigimu, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nepagrindė priteistos neturtinės žalos sumos, todėl jo skundas atmestinas.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. lapkričio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, ant langų uždengimo (užuolaidų) nebuvimo, dėl sudužusių veidrodžių kameroje, karšto vandens netiekimo) paliko nenagrinėtą.

7. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI1-1696-644/2024 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir 2024 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad administracinė byla yra išnagrinėta, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Įvertinęs nurodytą sprendimą, teismas sprendė, kad jis priimtas išnagrinėjus analogišką ginčą (tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl tų pačių Pravieniškių 2-jo kalėjimo veiksmų (neveikimo), t. y., kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, ant langų nebuvo uždengimo (užuolaidų), veidrodžiai kameroje buvo sudužę, karštas vanduo netiekiamas. Atsižvelgęs į tai, teismas paliko nenagrinėtą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. (dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, ant langų uždengimo (užuolaidų) nebuvimo, dėl sudužusių veidrodžių kameroje, karšto vandens netiekimo).

8. Remdamasis bylos duomenimis teismas nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista: nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. kamerų tipo patalpose Nr. 311 (2 paras teko 6,37 kv. m ploto), nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. liepos 28 d. kamerų tipo patalpose Nr. 317 (4 paras teko 5.86 kv. m ploto), nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. kamerų tipo patalpose Nr. 226 (2 paras teko 6,87 kv. m ploto).

9. Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateikto NVSC Kauno departamento 2023 m. lapkričio 7 d. atsakymo Nr. (2-22 4.80 Mr)2-51475 „Dėl V. K. 2023-10-06 skundo“ nustatyta, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistė 2023 m. spalio 27 d. atliko dirbtinio apšvietimo matavimus 12 korpuso palatose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312, 317 ir kameroje Nr. 3. Buvo nustatyta, kad palatoje Nr. 103 dirbtinės apšvietos vertė siekė 148,2 lx, palatoje Nr. 106 dirbtinės apšvietos vertė siekė 102,2 lx palatoje Nr. 226 dirbtinės apšvietos vertė siekė 171,9 lx, palatoje Nr. 305 dirbtinės apšvietos vertė siekė 142,8 lx, palatoje Nr. 311 dirbtinės apšvietos vertė siekė 140,8 lx, palatoje Nr. 312 dirbtinės apšvietos vertė siekė 67,7 lx (pažeidžiami Higienos normos HN 134:2015 14 p. ir Higienos normos HN 47:2011 41 p. reikalavimai) ir palatoje Nr. 317 dirbtinės apšvietos vertė siekė 204,7 lx (atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 p. ir Higienos normos HN 47:2011 41 p. reikalavimus).

10. Iš į bylą pateikto NVSC Kauno departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsakymo Nr. (2-22 4.80 Mr)2-39892 „Dėl V. K. 2023-08-08 skundo“ nustatyta, kad NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė kontrolės metu atliko konsultacijų ir diagnostikos skyriaus palatose Nr. 106, Nr. 305, Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 ir 12 korpuso antro aukšto duše karšto vandens temperatūros matavimus. Buvo nustatyta, kad 12 korpuso palatos Nr. 106 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 32°C, 12 korpuso palatos Nr. 305 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 34°C, 12 korpuso palatos Nr. 311 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 45°C, 12 korpuso palatos Nr. 312 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 33°C, 12 korpuso palatos Nr. 317 tualeto patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 27°C, 12 korpuso antro aukšto dušo patalpoje karšio vandens temperatūra siekė 35°C, tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 6 punkto ir Higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimo. Kontrolės metu 12 korpuso palatos Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, tai neatitiko Higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimo; 12 korpuso palatos Nr. 311 ir Nr. 305 buvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Patikrinimo metu 12 korpuso palatų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, nelygiais kraštais, tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2020) 124 punkto reikalavimo; 12 korpuso palatų Nr. 106, Nr. 305 tualeto patalpose ir 12 korpuso antro aukšto duše veidrodžiai buvo tvarkingi.

11. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinė apšvieta neatitiko higienos reikalavimų, kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše nebuvo karšto vandens, kamerų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose veidrodžiai buvo sudužę, kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje netinkamomis sąlygomis – pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 6, 14 punktų, Higienos normos HN 47:2011 37, 41, 42 punkto, Higienos normos HN 47-1:2020 124 punkto reikalavimus.

12. Vertindamas skundo teiginius, kad konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, jog konsultacijos su gydytoju metu pokalbyje dalyvavo ir jį lydintis pareigūnas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė abstrakčiai ir nenurodė, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis dalyvavo pokalbyje. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų metu. Teismo vertinimu, kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nusprendęs, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, teismas jo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų su gydytoju metu atmetė kaip deklaratyvius.

13. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į NVSC ar į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų. Tarnyba nurodė, kad visose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio patalpose laikomasi teisės aktų reikalavimų, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl netvarkingų iškvietimo mygtukų į įstaigą nesikreipė. Be to, pareiškėjas išsakė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad nesant pareigūnų iškvietimo sistemos negalėdavo išsikviesti pareigūnų tam, kad išvestų į lauką pasivaikščioti, paskambinti telefonu, negalėdavo iškviesti slaugytojos. Tačiau byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada ir dėl kokių konkrečių aplinkybių jam siekiant išsikviesti pareigūnus, šie neatėjo ir nesuteikė pagalbos (neišvedė į lauką, paskambinti ir kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netvarkingo iškvietimo mygtuko su skundais ar prašymais kreipėsi į administraciją. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, vertino kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo pripažinti, kad dėl netvarkingos iškvietimo sistemos pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konstatuotus pažeidimus (gyvenamojo ploto trūkumo kamerose Nr. 226, 311, 317, kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinės apšvietos neatitikimo higienos reikalavimams, kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše netinkamai tiekiamo karšto vandens, kamerų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose sudužusių veidrodžių, kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl langų uždengimo nuo tiesioginių saulės spindulių, o skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Teismui nusprendus kitaip, atsakovo atstovas prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Tarnyba apeliaciniame skunde teigia, jog teismas darė išvadą, kad patikrinimo metu 12 korpuso palatų kameros Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl Tarnybos į bylą pateiktų argumentų, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyrių atvyko konsultacijai. Jo gyvenamosiose patalpose nebuvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir / ar slaugos paslaugos. Tarnybos teigimu, teisės aktai nenumato, kad kamerų tipo patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

17. Tarnyba sutinka, kad tam tikrą laikotarpį buvo pažeistos pareiškėjo kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto trūkumo, dirbtinės apšvietos, karšto vandens, sudužusių veidrodžių, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, kuriuos būtų galima vertinti, kaip pažeidimus, kurių vien tik pripažinimo nepakanka, pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Pareiškėjas siekė neturtinės žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti.

18. Pareiškėjas V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Tarnyba apeliacinį skundą pateikė 2024 m. balandžio 25 d., nors paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2024 m. balandžio 24 d. Taigi pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

20. Pareiškėjas pažymi, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti kompensaciją už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, nulemiančiomis fizinės ir psichinės būklės pablogėjimą. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų ir argumentų, kad pareiškėjo nepertraukiamas, ilgalaikis buvimas ligoninėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis būtų kompensuotinas pinigais. Atsakovas nieko nedarė ir nesiekė operatyviai pašalinti nustatytų trūkumų, dėl kurių pareiškėjas patyrė nepatogumus, todėl negali būti apsiribojama vien tik pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurios atsiradimas siejamas su laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje atlikimu netinkamomis sąlygomis nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. spalio 16 d. (išskyrus nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d.) ir, 5 proc. metinių palūkanų, pagrįstumo.

22. Visų pirma, pažymėtina, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1571 redakcija) nustatyta, kad Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

23. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo proceso šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012; 2019 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

24. Byloje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas sprendimą priėmė 2024 m. kovo 26 d., todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas baigėsi 2024 m. balandžio 25 d. Tarnyba apeliacinį skundą pateikė 2024 m. balandžio 25 d., taigi nepraleidusi ABTĮ nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti.

25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (gyvenamojo ploto trūkumo kamerose Nr. 226, 311, 317, kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinės apšvietos neatitikimo higienos reikalavimams, kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše netinkamai tiekiamo karšto vandens, kamerų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose sudužusių veidrodžių, nebuvusios apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317), pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teisės aktai nenustato, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat, atsakovo atstovo nuomone, teismas nepagrįstai pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisė pinigais.

27. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 106, 312 ir 317 nebuvo užuolaidų nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl ko jis jautė papildomą diskomfortą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga – įstaiga ar įmonė, turinti teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba įstaigos ar įmonės, kurios verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas <...>, o 42 punkte – kad įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, pažymi, jog atsakovo pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. SV-23-58070 (el. b. I t., b. l. 30–31) nurodyta, kad nuteistasis V. K. buvo gydomas Pravieniškių 2-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. buvusi Laisvės atėmimo vietų ligoninė) laikotarpiais nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. vasario 13 d., nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d., nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. gegužės 24 d., nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 14 d., nuo 2023 m. liepos 12 d. iki 2023 m. liepos 14 d., nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. liepos 28 d., nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d., nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., nuo 2023 m. spalio 13 d. iki 2023 m. spalio 16 d. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime taip pat patvirtino, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 205, 106, 317, 311, 305, 312, 317, 103, 226, 106. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog ginčo patalpų paskirtį nagrinėjamu atveju apsprendžia ne įstaigos (filialo, padalinio) (šiuo atveju – Sveikatos priežiūros centro) paskirtis (teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas), o asmeniui, apgyvendintam konkrečioje patalpoje, teikiamų paslaugų pobūdis (ambulatorinės ar stacionarios ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė aplinkybės, jog patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, gali būti teikiamos ne tik ambulatorinės (konsultacijų), bet ir diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, todėl nepaneigė, jog šios patalpos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, kaip tai numatyta Higienos normos HN 47:2011 42 punkte.

31. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, NVSC pagal pareiškėjo skundą, atlikęs patikrinimą, be kita ko, nustatė Higienos normos HN 47:2011 42 punkto pažeidimus 12 korpuso palatose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317, nes jos nebuvo apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Nustačius ir kitus pažeidimus, buvo surašytas patikrinimo aktas ir nurodyta nustatytus pažeidimus pašalinti (el. b. I t., b. l. 4–8). Atsakovas šių nustatytų pažeidimų neginčijo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Higienos normos HN 47:2011 42 punkto reikalavimus, ir šios išvados nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

33. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo (gyvenamojo ploto trūkumo kamerose Nr. 226, 311, 317, kamerose Nr. 103, 106, 226, 305, 311, 312 dirbtinės apšvietos neatitikimo higienos reikalavimams, kamerose Nr. 106, 305, 311, 312, 317 bei duše netinkamai tiekiamo karšto vandens, kamerų Nr. 311, Nr. 312 ir Nr. 317 tualetų patalpose sudužusių veidrodžių, apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių kamerose Nr. 106, Nr. 312 ir Nr. 317 nebuvimą) pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė