2023-10-11 Nr. AB-18160-3-61-3-04429-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2299-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04429-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo – R. M. dėl rašytinio nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2023 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1P-9191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) pamainos viršininkui R. M..

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Muitinės departamento direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1B-961 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarytai komisijai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM pamainos viršininko R. M. veiksmų. Komisija atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2023 m. kovo 8 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-118 „Dėl pamainos viršininko R. M. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM pamainos viršininkas R. M. nuo 2022 m. gegužės 21 d. 07.45 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 08.00 val., be kitų Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto darbo vietų, dirbdamas darbo vietoje Nr. 3, ir vadovaudamas pamainai bei privalėdamas užtikrinti, kad pareigūnai tinkamai vykdytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones Kenos geležinkelio poste, neužtikrino, kad muitiniam tikrinimui vadovaujantis pareigūnas (dirbantis darbo vietoje Nr. 5, vyr. inspektorius I.

R.) Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – ir RIKS) skirtų pavedimą atlikti dokumentų tikrinimo užduotį konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal RIKS sukurtas patikrinimų užduotis Nr. 22LTVG1000IV3051449, Nr. 22LTVG1000IV3051430, Nr. 22LTVG1000IV3051453, Nr. 22LTVG1000IV3051454, Nr. 22LTVG1000IV3051433, todėl nebuvo įvykdytas dokumentų tikrinimas pagal minėtuose Patikrinimų užduotyse sukurtą patikrinimo būdą „965 – Patikrinti deklaruotos muitinės procedūros įforminimui ir vykdymui privalomas sąlygas“ ir patikrinimo instrukciją.

Pamainos viršininkas R. M., kartu su vyr. inspektoriumi I. R. atlikęs vagonų su konteineriais Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą, nesukontroliavo, kad muitiniam tikrinimui vadovaujantis pareigūnas (dirbantis darbo vietoje Nr. 5, vyr. inspektorius I. R.) užpildytų ir į Lietuvos muitinės paskirties įstaigą išsiųstų pranešimą apie rizikingą krovinį, todėl iš Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto vagonai su konteineriais Nr. (duomenys neskelbtini) bei vagonas su konteineriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nedeklaruotų 760000 vienetų cigarečių (vertė apie 139 080 Eur), pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus muitinio tikrinimo pagal tikrinimo būdą „744“ ir instrukcijas.

Pamainos viršininkas R. M. 2022 m. gegužės 29 d. sužinojęs, jog akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai be muitinės leidimo iš Kenos geležinkelio posto pagal įvežimo bendrąsias deklaracijas ENS MRN 22LTVG1000IV0ADAD3, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADA17, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADB40, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADB15, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADA41 išgabeno vagonus su konteineriais Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdamas vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų atskleisti ir ištirti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, nors turėjo visas sąlygas ir galimybes tai padaryti.

Tokiais veiksmais (neveikimu) pamainos viršininkas R. M. pažeidė atitinkamas teisės normas ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą, kaltės formą, kilusias pasekmes, ankstesnę tarnybos eigą R. M. buvo skirta tarnybinę nuobaudą – papeikimas.

2.2. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad R. M. yra Profesinės sąjungos narys, 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. (6.31Mr) 3BE-2004 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjunga su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes.

2.3. Pareiškėjo vertinimu, Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Profesinė sąjunga atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės, todėl pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, veikė savo kompetencijos ribose. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl darytina išvada, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai todėl, jog pareigūnas yra Profesinės sąjungos narys ir priklauso Profesinės sąjungos valdymo organui.

3.2. Iš Išvados akivaizdu, kad sprendžiant dėl pareigūno kaltės nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi komisija pasirėmė tik savo supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino aplinkybes ir paaiškinimus, siekdama apkaltinti pareigūną.

3.3. Profesinė sąjunga, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Vilniaus TM posto pamainos viršininkui R. M. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, todėl, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises. Atsakovas sprendimą skirti Profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Profesinės sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir Kolektyvinės sutarties jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino; panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 28 d. raštą Nr. 1P-9191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininkui R. M..

5. Teismas, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, pateiktais išaiškinimais, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais, vertino, kad Profesinės sąjungos nesutikimas skirti nuobaudą R. M. yra nepagrįstas.

6. Teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, jog R. M. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinės nuobaudos jam skyrimas yra jo, kaip profesinės sąjungos nario, persekiojimas, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis. Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad R. M. yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu.

7. Teismas vertino, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, jis juos pateikė. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjama, ar trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą ar jo nepadarė.

8. Teismas akcentavo, kad asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodant tokiame atsisakyme jokių aplinkybių, įrodymų, pats savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti už jo narystę Profesinėje sąjungoje.

III. 9. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą.

10. Atsakovas nurodo, jog negali būti taikoma atsakomybė už priimtus sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

11. Įvertinusi atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, Profesinė sąjunga turėjo pagrindo teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, persekiojimas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.

12. Nors Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau ji veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Profesinės sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo. Departamentas ir teismas visai nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

13. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, t. y. muitinėje galiojančios 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punkto, kad < ... prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo ... >.

14. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika, teismas, spręsdamas ginčą dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo ar būsimo atleidimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 nurodė, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą argumentus turėjo paneigti, o aplinkybes, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui –įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę.

16. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų argumentų, net nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas pareiškėjui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

17. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. M., nenurodė nei vienos jo diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje ar persekiojimo dėl buvimo Profesinės sąjungos nariu patvirtinančios aplinkybės.

19. Profesinei sąjungai nepateikus argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad R. M. yra persekiojamas darbdavio dėl jo narystės profesinėje sąjungoje darbdavys neturi galimybės ir pareigos paneigti nesančių aplinkybių.

20. Departamento vertinimu, teismo sprendimas pagrįstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s ta t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo Profesinė sąjunga atsisakė Departamentui duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM pamainos viršininkui R. M., teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstas, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Raštą tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM pamainos viršininkui R. M.. Teismas vertino, kad Profesinės sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, jog R. M. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinės nuobaudos jam skyrimas yra jo, kaip profesinės sąjungos nario, persekiojimas, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių. Profesinė sąjunga Rašte nurodė faktus ir aplinkybes, dėl jos nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens persekiojimo.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23), išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reguliavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, – privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020; 2021 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3267-1062/2021 ir kt.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020).

27. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas netinkamai įgyvendino jam suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui (trečiajam suinteresuotam asmeniui). Administracinėje byloje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o atsakovo Rašte nurodomi atsisakymo argumentai laikytini nesusijusiais su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, atstovavimu profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Iš Išvados turinio matyti, kad tarnybinis nusižengimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo inkriminuotas už joje nurodytų teisės aktų pažeidimus ir jam pavestų funkcijų nevykdymą (netinkamą vykdymą), t. y. už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, išskirtinai siejamą su jo tarnybinių pareigų atlikimu.

28. Vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo ir dvigubų standartų taikymo, kolegija pažymi, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo pagrįsti, nurodydama konkrečias tai patvirtinančias aplinkybes, o vien faktas, kad Profesinės sąjungos narys yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nėra pakankamas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti Rašte nurodomą teiginį dėl persekiojimo bei dvigubų standartų taikymo taikant tarnybinę atsakomybę Profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-923-492/2022), todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos Rašte išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises, pareigą užtikrinti viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad narystė profesinėje sąjungoje negali trukdyti darbdavio siekiams užtikrinti ir palaikyti drausmę statutinėje organizacijoje kaip šiuo atveju muitinės įstaigoje.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles ištyrė įrodymų visumą, materialiosios teisės normas taikė teisingai ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, o tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Raštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė