2015-11-18 Nr. AB-22468-3-61-3-05044-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1347-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05044-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. spalio 19 d. buvo pateiktas I. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2015 m. liepos 7 d. potvarkį Nr. 01V-112 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo I. A., (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei“. Pareiškėja skunde kartu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nes jį praleido, pasak pareiškėjos, dėl svarbių priežasčių – skundą padavė ne tai institucijai, t. y. ne administraciniam teismui, o Darbo ginčų komisijai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyto teisinio reguliavimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi skundą atsisakė priimti.

Teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Nustatė, kad pareiškėja jau 2015 m. liepos 8 d. gavo skundžiamo potvarkio kopiją, o 2015 m. liepos 9 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. V. dėl minėto teisinio ginčo sprendimo, tačiau skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015 m. spalio 19 d. Vertino, kad skunde nurodomos priežastys negali būti laikomos sudarančiomis prielaidas atnaujinti skundo padavimo terminą, nes teisinio reguliavimo ydingas supratimas, juolab, kad tai atliko advokatas, nėra objektyvi aplinkybė atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, toks neatidus savo teisių gynimas nesudaro prielaidų ir sąlygų atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl jis neatnaujintas, o skundą atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėja I. A. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja tvirtina, kad jai drausminė nuobauda buvo skirta vadovaujantis Darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalimi, už Darbo kodekso nuostatų pažeidimą (DK 228 str.). Taip pat pareiškėja buvo įsitikinusi, kad su ja buvo sudaryta būtent darbo sutartis, todėl pagrįstai tiek pareiškėja tiek atstovas laikė, kad iškilęs ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis būtent individualiems darbo ginčams naudojama sprendimo tvarka, numatyta DK 289 straipsnyje. Pareiškėja, vadovaudamasi DK 289 straipsnio 1 dalimi, pavedė advokatui 2015 m. spalio 9 d., t. y. nepraleidusi DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, darbo ginčų komisijai pateikti prašymą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-4413, kurį pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu gavo 2015 m. spalio 16 d., pareiškėja buvo informuota, kad pareiškimas yra nenagrinėtinas Darbo ginčų komisijoje, o turi būti paduodamas tiesiogiai administraciniam teismui. Pareiškėjos atstovas advokatas A. V. gavęs Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą iš karto, 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir prašymu atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad pareiškėja sąžiningai suklydo paduodama skundą ne pagal teismingumą, pareiškėja buvo aktyvi, siekdama savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasi šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jai akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka. Pažymi, kad nesiekė piktnaudžiauti ir nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vasarą rinko įrodymus ir per DK 289 straipsnio numatytą 3 mėnesių terminą, siuntė juos savo atstovui. Mano, kad nežymus termino praleidimas yra formalus pažeidimas ir jis neturėtų paneigti asmens teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Elektrėnų savivaldybės mero 2015 m. liepos 7 d. potvarkį Nr. 01V-112 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo I. A., (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorei“. Skunde nurodė, kad minėtą potvarkį buvo apskundusi Darbo ginčų komisijai Darbo kodekso nustatyta tvarka, tačiau ši atsisakė skundą priimti nurodydama, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi tai yra tarnybinis ginčas, kai viena ginčo šalis yra savivaldybės tarnautojas.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija mero potvarkį, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda. Potvarkis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 237 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsniu.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį gimnazija yra bendrojo ugdymo mokykla. Minėto įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Paminėti teisės aktai nesuteikia mokyklų vadovams (direktoriams) viešojo administravimo įgaliojimų. Taip pat pažymėtina, kad Elektrėnų savivaldybės meras, skirdamas drausminę nuobaudą gimnazijos direktorei veikė šios gimnazijos steigėjo Elektrėnų savivaldybės tarybos vardu (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina ir tai, kad švietimo įstaigų vadovai yra renkamai konkurso būdu ir su jais sudaromos darbo sutarys (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 patvirtinto Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo 45 p.). Pareiškėja dirba darbo sutarties pagrindu, jai yra taikomi darbo įstatymai.

Aptarti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad gimnazijos direktorius nelaikytinas valstybės ar savivaldybės tarnautoju, turinčiu viešojo administravimo įgaliojimus. Taigi nors byloje yra ginčijamas mero potvarkis, tačiau jis susijęs ne tik su savivaldybės kompetencijos realizavimu, bet ir su darbo sutarčių pagrindu dirbančių darbuotojų darbinių teisių realizavimu, todėl ginčas iš esmės yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d.) (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta byloje V. B. v. Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyrius, 2005 m. liepos 13 d. nutartis, priimta byloje J. D. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta byloje Priekulės specialiosios mokyklos darbo tarybos nariai B. Š., A. B. ir J. K. v. Priekulės specialiajai mokykla ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir siekdama proceso operatyvumo teisėjų kolegija neperduoda skundo priėmimo klausimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismo nutartį palieka nepakeistą, nurodydama kitą atsisakymo priimti skundą pagrindą, įtvirtintą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė