2019-11-19 Nr. DBT-160-3-63-3-01871-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-79/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01871-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, D. Abelkienės projektavimo firma) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. išduotą leidimą Nr. LGS-31-190404-00003 (toliau – ir Leidimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad Leidimas suteikia teisę statytojui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą, esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinėje dalyje), žemės sklype, esančiame Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje (toliau – ir Pastatas). Pareiškėjas nurodė, kad pagal statinio griovimo projektą numatyta griauti visą Pastatą, nors dalį Pastato („Locmanų namas“) detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-1626 (toliau – Detalusis planas), numatyta išsaugoti.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė prašymą atmesti. Nurodė, jog ginčo objektas nėra saugotinas, nes tai patvirtino ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, pritardamas statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu siūlo prašymą tenkinti. Nurodo, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarė, kad ginčo objektui reikalinga apsauga, nustatė vertingąsias savybes ir apibrėžė jos teritorijos ribas. Pagal šį sprendimą šis objektas tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu – namu, vadinamu Locmanų, Locų (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 44225).

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Leidimą griauti ypatingos kategorijos administracinį pastatą, esantį kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos miesto istorinė dalyje), yra susijęs su viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimu. Teismas pažymėjo, kad pats reikalavimas, kuriuo sprendžiamas klausimas dėl pastato griovimo, yra susijęs ir su nuosavybės teisių ribojimu t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Teismas nurodė, kad Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje, savavališkos statybos padarinių šalinimas (kai reikia griauti statinius) yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, kurie reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) normomis. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ginčijant statybos leidimo teisėtumą numatytas skirtingas bylų priskirtinumas bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui, priklausomai nuo to, ar statyba yra pradėta ar nepradėta. Teismas akcentavo, jog Statybos įstatymu nustatyta, kad ginčai dėl pradėtos statybos teisėtumo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, griovimo darbai nepradėti vykdyti, tačiau statybos leidimą griauti statinį pripažinus teisėtu ir pagrįstu, statytojui atsirastų teisė griauti pastatą, o tai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo daikto kultūros vertybės sunaikinimu, jos apsaugos teisių pažeidimu, saugojimu, naudojimu ir kt. Teismas nurodė, jog įvertinus skundžiamo administracinio akto galimas pasekmes, svarstytina, ar byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Inspekcija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ išduotą Leidimą nugriauti Pastatą. Pareiškėjas tvirtina, kad ginčijamas aktas turi būti panaikintas, nes Pastatas yra kultūros paveldo vietovėje, pagal Pastato griovimo projektą numatyta griauti visą administracinį pastatą, nors vadovaujantis Detaliuoju planu, dalį Pastato numatyta išsaugoti.

Leidimas nugriauti statinį yra vienas iš statybą leidžiančių dokumentų (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, o Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi bendros praktikos, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-78/2017, 2017 m. sausio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-19/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2016; 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-96/2016 ir kt.).

Statybos įstatyme vartojamas terminas – statyba – apibrėžiamas kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį (2 straipsnio 85 punktas). Iš byloje pateikto 2019 m. rugsėjo 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-1871(16.2) matyti, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog Pastato jokie griovimo darbai nėra vykdomi ir nėra pradėti vykdyti, Pastatas nėra aptvertas ir nėra nugriautas, taip pat nėra jokių požymių apie pradedamus griovimo darbus. Taip pat nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti Leidimo galiojimą ir uždrausti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ vykdyti griovimo darbus pagal Leidimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Specialioji teisėjų kolegija įvertinusi aptartas Statybos įstatymo nuostatas bei atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Pastatas yra nugriautas ar pradėtas griauti – t. y. statyba dar nėra pradėta – daro išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, D. Abelkienės projektavimo firma) grąžinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys