b8afb7d2-e746-4d93-abe1-64655ac84ce6 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-530/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00081-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam M.

M., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.

Nustatytas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi 3 dalimi, M. M. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; konfiskuotas M. M. vardu registruotas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 1 d., apie 02.10 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,65 promilės etilo alkoholio kraujyje).

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendyje konstatuota, M. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Skirdamas bausmę teismas įvertino, kad buvo padarytas vienas nusikaltimas, atsižvelgė į jo pobÅ«dį, sunkumÄ , tyčios formÄ , stadijÄ , atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Taip pat teismas skirdamas bausmę vertino M. M. charakterizuojančius duomenis, asmenybę, Å¡eimyninę padėtį, kitas aplinkybes ir parinko bausmės rūšį – baudÄ , nustatė minimalų straipsnio sankcijoje numatytÄ baudos dydį, kurį vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis sumažino trečdaliu.

Teismas motyvuodamas tuo, kad M. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė vairuodamas automobilį, jį pripažino nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir siekiant užkirsti keliÄ turimÄ transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti, nusprendė automobilį konfiskuoti.

3. Nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde praÅ¡oma iÅ¡ dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo, Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį – sumažinti paskirtÄ 1700 Eur baudÄ , arba palikti tik baudÄ , tačiau nekonfiskuoti automobilio. Apeliacinio skundo autoriaus teigimu paskirta bauda ir automobilio konfiskavimas kartu yra per griežta ir neproporcinga bausmė. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors teismas atsižvelgė į apelianto posėdyje pateiktus argumentus ir motyvus bei sumažino paskirtÄ baudÄ , tačiau visgi ir bauda, ir automobilio konfiskavimas apeliantui yra per griežta priemonė.

Taip mano, nes nustatyta nemaža automobilio vertė, jis buvo nesenai pirktas. Å iuo atveju netenka ir transporto priemonės ir turi sumokėti baudÄ , todėl apeliantas jaučiasi nukentėjęs dvigubai. 3.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Bausmės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir už pažeidimÄ (nusižengimÄ ) nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ ir vertinant pažeidimo (nusižengimo) pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

2. Teismo posėdyje nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas R. Aikevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir bausmę Å¡velninti, prokurorė D. Augustauskaitė prašė nuosprendžio nekeisti ir apeliacinį skundÄ atmesti.

3. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę, ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertino padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, Å¡eimyninę padėtį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad M.

M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ . Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. M. teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , t. y. 2017 m. rugpjūčio 12 d. už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ 55,7 km/h., baudÄ sumokėjo.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. M. yra iÅ¡situokęs, augina nepilnametį sÅ«nų, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertino ir tai, kad psichikos ir priklausomybių ligų centre jis neregistruotas. Å ių duomenų pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į BK 55 straipsnio nuostatas, kad asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko Å¡velniausiÄ ir vienintelę su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Kurios dydį, įvertinęs nustatytÄ M. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsižvelgęs į asmenybę, parinko labai artimÄ minimaliam jos dydžiui 51 MGL, kai minimalus bausmės dydis už nesunkų nusikaltimÄ yra 50 MGL. Esant nurodytoms aplinkybėms, akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas parinko Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, kurios dydį nustatė labai artimÄ minimaliam. Be to, įvertinus aplinkybę, jog M. M. visiÅ¡kai prisipažino ir byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

Todėl, įvertinus apelianto teigiamÄ asmenybę, padarytos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , ji nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, aplinkybių, kuriomis remiantis M. M. paskirta bausmė – bauda galėtų bÅ«ti dar labiau Å¡velninama vadovaujantis BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindais, nenustatyta.

7. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam M. M., vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taikytas automobilio Audi A6 konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 2 dalies M. M. taikymÄ motyvavo tuo, kad automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kurios konfiskavimas įprastai yra taikomas siekiant užkirsti keliÄ automobilio panaudojimui nusikaltimams daryti, todėl įvertinęs nusikaltimo pavojingumÄ , veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, tai kad automobilis priklauso M. M. nusprendė jį konfiskuoti. Apeliantas savo skunde nurodo, kad automobilio vertė yra nemaža, automobilis nesenai pirktas, o jo konfiskavimu ir baudos paskyrimu jis jaučiasi nubaustas dvigubai.

8. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sÄ moningas transporto priemonės panaudojimas, darant Å¡ioje teisės normoje numatytÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje apraÅ¡ytÄ nusikaltimo sudėtį kaip bÅ«tinasis požymis. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina Å¡ioje teisės normoje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos priemone, turi bÅ«ti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje Å¡ios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).

10. IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės galėtų bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. M. nurodė, jog augina vaikÄ , glaudžiasi pas mamÄ , reikia įsigyti bÅ«stÄ , kad vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sÄ lygas. Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

Nuteistasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus jo kraujyje esant 1,65 promilės alkoholio. Aplinkybės susijusios su Å¡eima ir jos poreikiais, neblaiviam vairuojant automobilį M. M. buvo žinomos, o priimdamas sprendimÄ vairuoti automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kilusių pasekmių yra atsakingas jis pats. Abejoti konfiskavimo pagrįstumu nesuteikia pagrindo ir apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis transporto priemonę vairavo nedideliu greičiu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas parinko Å¡velniausiÄ BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ ir nustatė jos dydį, kuris yra labai artimas minimaliam, o pritaikius BK 641 straipsnį – dar sumažintas trečdaliu, nustatė ilgesnį, nei įstatymo numatytÄ , terminÄ savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui, nusikalstama veika padaryta vairuojant pačiam kaltininkui priklausantį automobilį, kurio vertė 2770 Eur (b. l. 23), nėra pagrindo automobilio konfiskavimÄ laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuriÄ paskyrus bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ , užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti.

Teismo sprendimas dėl BK 72 straipsnio taikymo yra aiškiai motyvuotas, neprieštaraujantis aktualiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

11. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir yra individualizuota teisingai. Baudžiamojo poveikio priemonė paskirta atsižvelgiant į BK įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, neprieÅ¡tarauja aktualiai teismų praktikai. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis