2022-08-31 Nr. CB-7007-2-68-3-16176-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4151

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16176-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 9 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Jurgena“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, atsakovės pusėje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Lidl Lietuva“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimas, kuriuo atmesti šie ieškovės reikalavimai: 1) uždrausti atsakovei atlikti visus ir bet kokius statybos veiksmus, susijusius su 2021 m. gegužės 24 d. statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-01-210524-00830 dėl ieškovės turto, esančio Gariūnų g. Vilniuje (tikslus adresas nesuteiktas); 2) panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-01-210524-00830. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes visiškai neanalizavo kokiu būdu ir ar apskritai užtikrinama trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju ieškovės) teisių ir teisėtų interesų apsauga, kuomet vykdant gatvės ir žiedinės sankryžos įrengimo darbus pagal techninio projekto Nr. P19-031.1 „Paneriškių gatvės atkarpos nuo Gariūnų gatvės iki sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektas“ sprendinius yra planuojama „iškelti“ ieškovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus (laikinus statinius: vartai, kavinė, apsaugos postas ir kt.); 2) teismai, netinkamai taikydami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė bylos duomenimis neparemtas netiesiogines išvadas dėl to, kad ginčijamu byloje statybą leidžiančiu dokumentu numatytas kilnojamųjų daiktų iškėlimas nesukels jokių neigiamų padarinių jų savininkei ieškovei UAB „Jurgena“; teismai, spręsdami dėl ieškovei priklausančių kilnojamųjų daiktų iškėlimo ginčijamu statybos leidimu pagrįstumo, remiantis CK 4.2 straipsnio 3 dalimi, privalėjo įvertinti, ar tokie daiktai gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus vertės; 3) teismai netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto normas dėl prejudicinių faktų taikymo, nes nevertino ir nepasisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2006, kurioje buvo konstatuota, jog UAB „Jurgena“, esant Vilniaus m. Panerių seniūnijos leidimams, o vėliau ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento leidimui, statė bei naudojo ir šiuo metu naudoja laikinuosius turgaus statinius: prekybos paviljonus, pavėsinę, kavinę, tualetus, apšvietimo ir kanalizacijos įrenginius; anot ieškovės, tai reiškia, kad buvo faktiškai konstatuota, kad byloje aptariamų ir ginčo statybos leidimu numatomų iškelti / nugriauti statinių statybos momentu jie atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus statytojo teisei įgyvendinti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų (CK 4.2 straipsnio 3 dalis, Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis) ir proceso teisės normų (CPK 182 straipsnio 2 punktas) netaikymo / netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija pažymi, kad žyminiu mokesčiu byloje turi būti apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Remiantis CPK 82 straipsnio nuostatomis žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). Už elektroninių ryšių priemonėmis paduodama kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti du savarankiški materialaus pobūdžio reikalavimai, įvertinus paskiausiai paskelbto metų ketvirčio vartojimo kainų indeksą (133,6), turi būti mokamas 200 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4, 7 dalys, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė, paduodama kasacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 176 Eur dydžio žyminį mokestį ir neprašo iš dalies atleisti nuo likusios dalies (24 Eur) mokėjimo arba atidėti jos sumokėjimą.

Atrankos kolegija papildomai pažymi, kad asmenys, kuriems CPK nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamame procesiniame dokumente privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus (CPK 1751 straipsnio 6 dalis). Šie reikalavimai taikomi ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi advokatams nustatyta pareiga teismo siunčiamus dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Nagrinėjamu atveju naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu kasacinį skundą ieškovės vardu padavė advokatas Kęstutis Jokimas, tačiau jo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti turimi elektroninių ryšių priemonių adresai kasaciniame skunde nenurodyti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, CPK 346 straipsnyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų bei nesumokėtas reikalingo dydžio žyminis mokestis, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktais bei 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Jurgena“ (j. a. k. 122769753) 176 (vieną šimtą septyniasdešimt šešis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08091402 AB Šiaulių banke (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK88893).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė