b8abd78f-e7b9-43b9-b4fe-a3d3afa7a8bf · Vilniaus apygardos teismas

Netenkinti Lietuvos Respublikos <a href="http://www.infolex.lt/ta/66150:ver25:str67">BK 67 straipsnio</a> 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį             Pranešėjas Algimantas Valantinas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-599-378/2013 Teisėja Nijolė Žimkienė              Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00006-2012-6                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.2.(S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. spalio 7 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų ArtÅ«ro Å umsko, Jolantos Čepukėnienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant privačiai kaltintojai E. S.,jos atstovui advokatui Raimundui Jurkai,iÅ¡teisintajam Ž. P., gynėjams advokatams Valdemarui Bužinskui, Vyteniui Gubavičiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios E. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Ž.

P. dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 str. 2 d., iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. S. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti atmestas. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: Ž. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 15 d. internetiniame puslapyje www.15min.lt buvo paskelbta publikacija „Viešųjų pirkimų tarnybos vadovÄ Å½.

P. poste saugo laikas“, kuriame jis nurodė, jog „<...>abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos. Kiek man žinoma, ji ne pirmÄ kartÄ â€žlaukiasi“, kai tik atsiduria tokioje situacijoje...“. Å i Ž. P., kaip Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo, pozicija, dar kartÄ buvo atkartota 2011 m. gruodžio 19 d. internetiniame puslapyje www.respublika.lt paskelbtoje publikacijoje „Ž. P. veikla prilyginta genocidui“.

Šiame „Respublikos“ straipsnyje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patarėja A. P., perteikdama jai, kaip direktoriaus patarėjai, Ž. P. nurodytus duomenis, nurodė, kad „...Taip, yra tokių kalbų, žmonės pasakoja, kad moteris mėgsta pasinaudoti tuo. Neturime jokių įrodymų, kad jinai iš tikrųjų nėščia. Vienintelis dalykas – pažyma. Bet žinant, kaip šiais laikais gaunamos pažymos, ir žinant, kieno jinai dukrelė ( E. S. - generalinio miškų urėdo B.

S. dukra – red. past.) ir kokie metodai yra Å¡itų žmonių taikomi, tai labai daug abejonių kyla dėl jos nėštumo. IÅ¡oriÅ¡kai, kaip moteris, galiu pasakyti – jokių požymių nebuvo“, - VPT direktoriaus pozicijai antrino jo patarėja A. P.. PapraÅ¡yta patikslinti, kokie žmonės taip kalba, valdininkė teigė, kad taip „bobutės kalba“. Apie tai, kad nukentėjusioji E. S. yra nėščia, Ž. P. buvo ne kartÄ informuotas kaip Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas.

Ž. P. teiginiai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jam pateiktai informacijai apie E. S. nėštumÄ . Ž. P. sÄ moningai per visuomenės informavimo priemones paskleidė jokiais faktais nepagrįstÄ , todėl tikrovės neatitinkančiÄ ir nukentėjusios E. S. garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ . Ž. P. priskyrė nukentėjusiajai bruožus ir poelgius, diskredituojančius jÄ , kaip asmenį. Tokia informacija, kad nukentėjusioji, atsidÅ«rusi darbo netekimo situacijoje, ne pirmÄ kartÄ laukiasi vaiko, kad nukentėjusiosios pateiktoje pažymoje užfiksuoti tikrovę neatitinkantys faktai, kas reikÅ¡tų Å¡ios pažymos netikrumÄ (prielaidÄ , kad toks dokumentas yra suklastotas), taip pat, kad tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusioji imasi ne pirmÄ kartÄ , visuomenėje suvokiama vienareikÅ¡miai, jos paskleidimas diskredituoja asmenį visuomenėje, sukelia neigiamÄ nuomonę apie jį, pažeidžia jo gerÄ vardÄ vieÅ¡ojoje erdvėje, visuomenėje, atitinkamai, taip pažemina nukentėjusiojo garbę ir orumÄ . Apeliaciniu skundu E. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. PK-36-873/2013 ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo Ž.

P. bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 str. 2 d. ir skirti Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas atitinkančiÄ bausmę. Apeliantė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ Ž. P. nukentėjusiosios E. S. naudai 100 000 Lt (vienÄ Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p. ir 104 str. pripažinti E. S. turėtas iÅ¡laidas atstovui proceso iÅ¡laidoms ir jas priteisti iÅ¡ Ž. P..Apeliaciniame skunde E. S. pažymi, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p. pagrindu skundžiamas nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis teismo nuosprendis, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Pasak apeliantės, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Ž. P. atžvilgiu, suformulavo iÅ¡vadas, neatitinkančias byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Teismo argumentas, kad Ž. P., bendraudamas su žiniasklaidos atstovais ir komentuodamas situacijÄ , susijusiÄ su E. S. atleidimo ir jos nėštumo aplinkybėmis, buvo neapdairus ir neturėjo tikslo apÅ¡meižti nukentėjusiÄ jÄ , prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Å i teismo klaida, apeliantės nuomone, yra tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimu ir taikymu, o bÅ«tent – nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., sudėties subjektyviųjų požymių visumos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius požymius.Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio motyvai, jų pagrindu daromos teismo iÅ¡vados bei nurodyti faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys tarpusavyje nesutampa.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo Ž. P. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios apÅ¡meižti E. S., dėl ko nesama ir veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., požymių, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas. Pasak apeliantės, tai, jog iÅ¡ tiesų Ž. P. veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., patvirtina ir Lietuvos Respublikos aukÅ¡tesniųjų teismų formuojama praktika pagal teisės normos turinio aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ analogiÅ¡kose baudžiamosiose bylose ( Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-1203/2011, Nr. 1A-96/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005).

Apeliantės nuomone, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neturėdamas pagrindo netikėti liudytojos L. Ž. parodymais, iÅ¡ esmės nustatė nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo kaltinamas Ž. P., objektyviuosius požymius, tačiau nenustatė tyčios buvimo, dėl ko konstatavo nusikaltimo sudėties nebuvimÄ . Teismas nenustatė Ž. P. veiksmuose tyčios, motyvuodamas tuo, jog Ž. P. pokalbio su žurnaliste metu elgėsi neapgalvotai, neįsitikino savo žinių teisingumu, realiai abejojo E. S. nėštumu, rėmėsi nepatikrintu Å¡altiniu, o tai nepagrindžia buvus tyčiÄ apÅ¡meižti nukentėjusiÄ jÄ E. S..

Apeliantė pažymi, kad tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ paneigia tiek byloje esantys duomenys, tiek jos papildomai kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai. Duomenimis, patvirtinančiais, kad Ž. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, pasak apeliantės, laikytina, tai, kad Ž. P., kaip Viešųjų pirkimų tarnybos ilgametis vadovas, turėdamas profesinę patirtį (nuo 2010 m. gegužė 4 d. dirbęs minimos tarnybos direktoriaus pavaduotoju, vėliau tarnybos vadovu), turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , kurį laikÄ dėstęs teisės disciplinas universitete, turėjo suvokti, kad paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, elgiasi neteisėtai ir suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, to norėjo, t.y. suprato, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo ir sÄ moningai tai darė.

Be to, apeliantė pabrėžia, jog Ž. P. apie E. S. Å¡meižiančiai kalbėjo du kartus, kas įrodo tyčios Ž. P. veiksmuose buvimÄ . Taip pat, teismo nustatyta aplinkybė, jog Ž. P. abejojo esama situacija, baudžiamuoju teisiniu požiÅ«riu neturi juridinės reikÅ¡mės. Å iuo atveju juridinę reikÅ¡mę turi tai, kad nepatikrinęs tokios informacijos tikrumo ir realumo, negavęs iÅ¡ kompetentingų institucijų atsakymų, suvokdamas, kad bendrauja su žiniasklaidos atstovais, kurie domisi E. S. atleidimo iÅ¡ tarnybos istorija, Ž.

P. paskleidė melagingas žinias vieÅ¡ai, kas pažemino E. S.. Apeliantės nuomone, Ž. P. veikoje tiek intelektualiojo, tiek ir valinio tyčios momentų buvimÄ patvirtina ir jo sutikimas su žiniasklaidoje pasirodžiusių publikacijų turiniu.  Apeliantė pabrėžia, jog Ž. P., kaip Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui, taikomi aukÅ¡tesni etikos, įsitikinimų raiÅ¡kos ir pateikimo, su tarnybos santykiais susijusių duomenų vieÅ¡o paskelbimo, komentavimo reikalavimai, o Å¡iuo atveju jis suvokė, kad E. S. pateikta pažyma apie nėštumÄ yra nepaneigta, tačiau sÄ moningai neapdairiai komentavo situacijÄ .

Ž. P., disponuodamas jam E. S. pateikta informacija apie Å¡ios sveikatÄ bei nėštumÄ , žinodamas, kad E. S. jau kreipėsi į įvairias institucijas ginti savo interesų, be to, neturėdamas oficialių atsakymų iÅ¡ institucijų, į kurias kreipėsi Viešųjų pirkimų tarnyba, taip pat siekdamas bet kokia kaina iÅ¡spręsti E. S. atleidimo iÅ¡ tarnybos teisėtumo klausimus, žiniasklaidoje akivaizdžiai ir be nutylėjimų apÅ¡meižė E. S. nebÅ«tais, tikrovės neatitinkančiais dalykais bei įvykiais.

Apeliantės teigimu, Ž. P. buvo žinoma situacija apie E. S. ir jos sveikatos būklę, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nedarbingumo laikotarpiu Ž. P. vizualiai E. S. nematė, todėl jam negalėjo būti žinoma, ar pastaroji nėščia. Pasak apeliantės, apeliacinio proceso metu būtina ištirti ir įvertinti ir kitas jos nurodomas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje, tačiau, jos nuomone, yra reikšmingos, atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio motyvus bei padarytas išvadas.

Minėtas aplinkybes apeliantė grindžia kartu su skundu pateikiamais Valstybės tarnybos departamento prie LR VRM 2011 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tiÅ¡ku kreipimusi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ ; E. S. kreipimusi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kuomet Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu buvo atleista iÅ¡ pareigų ; Viešųjų pirkimų tarnybos Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu 2011 m. gruodžio 27 d. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos E. S. skundÄ ;

Viešųjų pirkimų tarnybos raÅ¡tu į LR Å«kio ministerijos paklausimÄ ; E. S. raÅ¡tu „Dėl siÅ«lymo perkelti į kitas pareigas“. Aukščiau nurodyti duomenys, pasak apeliantės, įrodo, kad dar 2011 m. lapkričio 30 d. ir vėliau Ž. P., kaip valstybinio valdymo institucijos atstovui, tapo žinoma, kad E. S., siekdama apginti savo pažeistas teises ir interesus, ėmėsi priemonių užkirsti keliÄ jos neteisėtam atleidimui ir su tuo susijusiomis pasekmėmis. IÅ¡ nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad įvairios institucijos konstatavo, kad viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymas dėl E. S. atleidimo yra neteisėtas.

Taigi, dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, Ž. P., apeliantės nuomone, ėmė ginti save nuo kaltinimų dėl neteisėto atleidimo ir žiniasklaidos priemonėse paskleidė Å¡meižikiÅ¡ko turinio ir pobÅ«džio informacijÄ , suvokdamas situacijos rimtumÄ ir žinodamas, kad E. S. yra nėščia. Be to, tiek administracinių bylų proceso metu, tiek po jų, Ž. P. nedėjo jokių pastangų tam, kad paneigtų žiniasklaidoje iÅ¡ jo paties lÅ«pų perteiktas Å¡meižikiÅ¡ko turinio žinias apie E. S..

Apeliantės nuomone, tai patvirtina, jog Ž. P. nusikalstami veiksmai yra tyčiniai ir paneigia manymÄ , kad Ž. P., Å¡meiždamas E. S., iÅ¡sakė nuomonę. Ž. P. suvokė, kad jam tokia informacija yra žinoma, Å¡iÄ informacijÄ Å¾inių forma pateikė žurnalistei ir suprato, kad tokios žinios apie jam žinomus, tačiau nepatikrintus faktus, bus vieÅ¡ai paskelbtos, dėl ko bus pažemintas, paniekintas žmogaus orumas ar kitaip sutepta asmens reputacija.Apeliantė nurodo, kad minėtose publikacijose iÅ¡sakytų minčių kontekstas, Ž.

P. pasisakymų laikas, situacijos aplinkybės, kuomet jam buvo žinoma, kad nukentėjusioji E. S. ėmėsi visų teisėtų priemonių ginti savo pažeistas teises ir interesus, susijusius su jos atleidimu iÅ¡ tarnybos, kiek tai susiję su jos, kaip nėščiosios bÅ«sena, rodo Ž. P. veiksmuose tiesioginės tyčios per žiniasklaidos priemones Å¡meižiančiai apie jÄ kalbėti, pažeminti E. S. ir sutepti jos reputacijÄ , buvimÄ . Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ž. P. elgėsi neteisėtai suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to norėdamas, t.y. suprasdamas, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žemina ir niekina E. S., tai gali pakirsti pasitikėjimÄ ja, neigiamai paveiks tolimesnę jos veiklÄ .

Apeliantė taip pat nurodo, kad tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo motyvai veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi – pakanka, kad asmuo suvokia, jog tokia tikrovės neatitinkanti informacija paniekins ir pažemins kitÄ asmenį.Pasak apeliantės, visos jos aptartos aplinkybės, byloje surinkti duomenys bei papildomai jos pateikti įrodymai paneigia apylinkės teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ ir patvirtina, kad Ž. P. turėjo ir galėjo suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobÅ«džio.

IÅ¡teisintasis siekė, kad E. S. bÅ«tų apÅ¡meižta, nes tokiu bÅ«du stengėsi pateisinti savo sprendimus dėl pastarosios atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos visuomenės ir kitų institucijų, kuriose buvo sprendžiamas jo, kaip tarnybos vadovo, atsakomybės ir elgesio klausimas.   Teismo posėdžio metu iÅ¡teisintasis ir jo gynėjai advokatai prašė skundÄ atmesti, E. S. ir jos atstovas advokatas, palaikydami skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Skundas atmestinas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informacijÄ bei idėjas, tačiau įgyvendinant Å¡ias teises neturi bÅ«ti pažeistos kito žmogaus teisės. Kartu Konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tiksliÄ informacijÄ , jeigu jis tai padarė sÄ Å¾iningai klysdamas.

Tiek Konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiÅ¡kos laisvė gali bÅ«ti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ . Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ , kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei vieÅ¡uosius interesus.

Vienas aktualiausių saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. IÅ¡ esmės, kiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ Å¡ių vertybių (saviraiÅ¡kos laisvę bei asmens garbę ir orumÄ ), neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylÄ , teismas privalo priimti tokį sprendimÄ , kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ saviraiÅ¡kos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje, bet atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputacijÄ (EŽTT sprendimas A.

A. prieÅ¡ PortugalijÄ ). Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, iÅ¡naudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones.Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje analizuojamų Ž. P. teiginių turinį, atsiradusias pasekmes, iÅ¡teisintojo tyčios turinį, darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad Ž.

P. veika negali bÅ«ti pripažinta nusikalstama.BK 154 str. nurodyta, kad Å¡meižimas – tai paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitÄ Å¾mogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.

Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviÄ jÄ pusę, bÅ«tina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, tai padarė tyčia. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia.

Subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro. Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji taip pat turi remtis faktais.IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog kaltinimo formuluotė, kad A. P. „Respublikos“ straipsnyje perteikė jai, kaip direktoriaus patarėjai, Ž.

P. nurodytus duomenis, bylos duomenimis nepatvirtinta. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog objektyviai, „Respublikos“ straipsnyje, cituojami A. P., o ne Ž. P. žodžiai. Nei apklausta liudytoja A. P., nei liudytojas V. K. nenurodė, jog A. P. pokalbio metu iÅ¡sakė ne savo pozicijÄ , o bÅ«tent Ž. P. nuomonę. Tuo tarpu asmuo negali bÅ«ti kaltinamas už kito asmens veiksmus, dėl kurių jis nesitarė, jų nekurstė, nepadėjo ar neorganizavo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, A.

P. citatų straipsnyje „Respublikoje“ teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Taip pat Ž. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 15 d. internetiniame puslapyje www.15min.lt buvo paskelbta publikacija „Viešųjų pirkimų tarnybos vadovÄ Å½. P. poste saugo laikas“, kuriame jis nurodė, jog „<...>abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos. Kiek man žinoma, ji ne pirmÄ kartÄ â€žlaukiasi“, kai tik atsiduria tokioje situacijoje...“.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad E. S., nurodydama, jog apylinkės teismo padarytos iÅ¡vados neatitiko bylos aplinkybių bei teikdama papildomus dokumentus, akcentuoja tyčios buvimÄ Å½.

P. veiksmuose. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės konstatavęs nusikalstamos veikos, dėl kurios buvo kaltinamas Ž. P. , objektyviuosius požymius, priėjo nepagrįstos iÅ¡vados, jog Ž. P. neturėjo tyčios apÅ¡meižti nukentėjusiosios. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, kaltinant asmenį nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. padarymu, bÅ«tina nustatyti, kad jis supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.

Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti, kad Ž. P., nurodydamas, jog „<...>abejonių kyla ir dėl E. S. nėštumo, todėl dėl jo patvirtinimo informacijos laukiama iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos. Kiek man žinoma, ji ne pirmÄ kartÄ â€žlaukiasi“, kai tik atsiduria tokioje situacijoje...“, suprato skleidžiantis melagingas žinias bei siekė tokiu bÅ«du paniekinti nukentėjusiÄ jÄ ir sumenkinti pasitikėjimÄ ja. IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skirtingai nei teigiama skunde, tokios iÅ¡vados kalbant apie Ž.

P. veiksmus, padaryti negalima.Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad savo pokalbyje su žurnaliste L. Ž. Ž. P. iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl E. S. nėštumo. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina tiek paties iÅ¡teisintojo, tiek liudytojos L. Ž. parodymai, tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai - Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-12-06 raÅ¡tas Nr. 4S-4528, 2011-11-30 Viešųjų pirkimų direktoriaus įsakymas Nr. 1K-254 „Dėl E. S. atleidimo“. Pažymėtina, kad pastarasis įsakymas yra suformuluotas su sÄ lyga, t. y. jame nurodoma, jog E. S. atleidžiama iÅ¡ Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigų, atleidimo iÅ¡ darbo datÄ perkeliant iki to laiko, kada E. S. sugrįš iÅ¡ atostogų vaikui prižiÅ«rėti, iki jam sueis treji metai, bet ne anksčiau nei vaikui (vaikams) sueis treji metai.

Neatsiradus aplinkybių, dėl kurių E. S. turėtų teisę gauti nėštumo ir gimdymo atostogas, atostogas vaikui prižiÅ«rėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo iÅ¡ darbo datÄ perkeliant iki to laiko, kada turi pasibaigti įspėjimo terminas, t.y. ne anksčiau kaip 2012 m. balandžio 2 d. (imtinai)( t. 2, b. l. 44-45). Pastarojo raÅ¡to turinys, jo formuluotė patvirtina, jog net ir gavęs 2011-11-29 Valstybės tarnybos departamento prie LR VRM raÅ¡tÄ dėl atlikto patikrinimo bei bÅ«damas įpareigotas iki 2011-11-30 paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus, Ž.

P. vis vien abejojo E. S. nėštumu (įsakyme neatmetama galimybė, jog E. S. galėtų ir neturėti teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių iÅ¡teisintojo abejonių atsiradimÄ galėjo įtakoti ir E. S. pažymos apie jos nėštumÄ pateikimo laikas – 2011-11-25, t. y. sekančiÄ dienÄ po to, kai ji buvo informuota apie pareigybės panaikinimÄ . Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė kreipėsi dėl medicininės pagalbos jai suteikimo ir anksčiau, jos nėštumas VÅ¡Ä® VUL SantariÅ¡kių klinikų Å eimos medicinos centre buvo stebimas nuo 2011-10-05 (b. t. 2, b. l. 57), iÅ¡ E. S. darbo laiko grafiko 2011 metais matyti, kad nuo 2011-11-02 iki 2011-11-15 pastaroji buvo nedarbinga, tačiau pažymÄ apie savo sveikatos bÅ«klę (nėštumÄ ) E. S. darbdaviui pateikė tik sužinojus apie jau gresiantį atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausta teismo posėdyje liudytoja L. Ž. nurodė, jog pokalbio metu Ž. P. užsiminė jai, kad kiek jam žinoma, tai gali bÅ«ti ne pirmas kartas kai E. S. laukiasi. Sakė, kad buvo panaÅ¡i situacija, kai ji dirbo LR Teisingumo ministerijoje. Liudytojos teigimu, pokalbio metu ji suprato, jog E. S. neva turėjo pažymÄ , kai buvo atleidžiama iÅ¡ LR Teisingumo ministerijos. Pasak liudytojos, sakinius straipsniui ji iÅ¡rinko savo nuožiÅ«ra. Taip pat liudytoja patvirtino, kad kabutes ties žodžiu „laukiasi“ ji uždėjo pati, suteikdama tam žodžiui perkeltinę prasmę.

TokiÄ iÅ¡vadÄ ji padarė iÅ¡ viso pokalbio konteksto, bet ne iÅ¡ Ž. P. kalbos tono. Liudytoja patvirtino, kad pokalbio su Ž. P. įraÅ¡Ä ji iÅ¡trynė. Taigi vertinant abu Ž. P. iÅ¡sakytus teiginius, akivaizdu, jog jie papildo vienas kitÄ bei pagrindžia iÅ¡teisintojo parodymus apie jam tuo metu iÅ¡kilusias abejones dėl E. S. nėštumo. Pažymėtina, kad liudytoja L. Ž. nenurodė, jog Ž. P. bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai teigęs, jog E. S. nesilaukia ar kiekvienÄ kartÄ pasinaudoja nėštumu atsidÅ«rus tokioje situacijoje.

Pačios liudytojos teigimu, ji tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė pati, įvertinusi viso pokalbio turinį. Taip pat ji savo iniciatyva uždėjo kabutes ties žodžiu „laukiasi“. Pabrėžtina ir tai, jog pokalbio, vykusio tarp liudytojos ir Ž. P., įraÅ¡as buvo iÅ¡trintas, tad tiksliai nustatyti Ž. P. žodžius Å¡io pokalbio metu nėra jokios galimybės. Negalima sutikti su apeliantės nurodomu argumentu, jog nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės ar Ž. P. buvo suabejojęs dėl jos bÅ«senos. Kaip tik Å¡is momentas ir yra svarbus nustatant ar iÅ¡teisintasis suvokė, jog skleidžia žinomai melagingas žinias apie apeliantę.

Kaip buvo nurodyta aukščiau, Ž. P. neteigė, jog E. S. nėra nėščia, tačiau tik iÅ¡sakė abejones dėl jos nėštumo bei nurodė galimas tų abejonių atsiradimÄ nulėmusias priežastis. Teisėjų kolegijos nuomone, toks iÅ¡teisintojo pasakymas negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡meižimas baudžiamosios teisės prasme. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , negalima teigti, jog Ž. P. paskleidė žinomai melagingÄ informacijÄ apie E. S., siekdamas taip jÄ paniekinti ar pakirsti pasitikėjimÄ jÄ .

Å ioje byloje iÅ¡vada, kad Ž. P. paskleista informacija galėjo paniekinti ar pažeminti E. S. ar pakirsti pasitikėjimÄ ja, faktiÅ¡kai buvo pagrįsta pačios nukentėjusiosios parodymais ir loginiu manymu apie tokios galimybės egzistavimÄ . Tuo tarpu iÅ¡teisintasis nuosekliai aiÅ¡kino, kad jis nesiekė Å¡meižti apeliantės, o tik norėjo, pasinaudojus teisinėmis priemonėmis, iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ji iÅ¡ tikrųjų buvo nėščia. Kaip nepagrįsti yra atmestini ir apeliantai argumentai, kur ji teigia, jog Ž.

P., bÅ«damas teisininku, turėjo puikiai suvokti, jog kreipęsis į atitinkamas kompetentingas institucijas, tačiau dar negavęs jokio atsakymo, žiniasklaidos atstovams paskleidė aiÅ¡kiai ir akivaizdžiai melagingas žinias apie kitÄ asmenį. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad teisės teorijoje žinia yra suprantama kaip konstatavimas faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Tuo tarpu apygardos teismo jau buvo pasiakyta dėl to, kad Ž. P. savo žodžiais jokių faktų nekonstatavo, o tik iÅ¡dėstė savo požiÅ«rį į susiklosčiusiÄ situacijÄ Â - iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl E. S. nėštumo, tačiau nekonstatavo fakto, kad ji nėra nėščia.

Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai teigęs, jog E. S. visad laukiasi, kai tik imama spręsti jos atleidimo iÅ¡ darbo klausimus. Pažymėtina, kad liudytoja L. Ž. Å¡ių aplinkybių patvirtinti negalėjo (kai kÄ suprato iÅ¡ konteksto, sakinius iÅ¡rinko savo nuožiÅ«ra ir pan. ), tuo tarpu kitų duomenų, kuriais galima bÅ«tų vadovautis nustatant tikslų Ž. P. ir liudytojos pokalbio turinį, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž.

P. tyčios apšmeižti E. S., neįrodo ir tos apeliantės nurodomos aplinkybės, jog jis taip pasielgė disponuodamas E. S. asmens duomenimis ir žinodamas, kad jau yra prasidėję teisiniai santykiai dėl E. S. atleidimo iš valstybės tarnybos pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Ž. P. 2011-12-21 gautas atsakymas iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nagrinėjimo klausimo prasme buvo visiškai neinformatyvus (Viešųjų pirkimų tarnybos kreipimasis paliktas nenagrinėtas).

Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos atsiliepimas į E. S. patikslintÄ skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui Ž. P. buvo pasiraÅ¡ytas 2011-12-27, t. y. po publikacijos internetiniame puslapyje www.15min.lt (2011-12-15). Ta aplinkybė, kad Ž. P. nesikreipė į atitinkamas žiniasklaidos priemones dėl jose paskelbtos informacijos, susijusios su E. S. paneigimo, taip pat savaime nepatvirtina jo siekio apÅ¡meižti E. S.. Teisėjų kolegijos jau buvo ne kartÄ minėta, jog Ž. P. iÅ¡sakė tik abejones, jokių faktų nekonstatavo.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu.Apeliantės E. S. praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti jos turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, netenkintinas, nes pagal BPK 106 str.2d. tokias iÅ¡laidas galima iÅ¡ieÅ¡koti tik iÅ¡ asmens, kuris pripažįstamas kaltu.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                                       n u t a r ė:

E. S. apeliacinį skundÄ atmesti.             2013-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                 Algimantas Valantinas Teisėjai                                                       Jolanta Čepukėnienė                                                                                                                                 ArtÅ«ras Å umskas                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Â