b8aafdfb-be76-4e42-ba02-d25d40224a5f · Kauno apygardos teismas

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-594/2017                                                                               Proceso Nr. 1-01-1-16335-2017-1                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; (S)     1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. gruodžio 7 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujanti prokurorui Dariui Dziegoraičiui,asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , V.

J.,jo gynėjai advokatei Sandrai Venslovienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla V. J. atžvilgiu buvo nutraukta, V. J., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas laiduotojos A.

J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminÄ . Tuo pačiu nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ nuteistasis įpareigotas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.V. J. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, nuspręsta panaikinti.

V. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikta savininko V. J. nuosavybėje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2017 m. balandžio 5 d., apie 12.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio kraujyje).Apeliaciniu prokuroro skundu praÅ¡oma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti V.

J. priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.Prokuroro teigimu, V. J. įvykdydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, ir norėjo taip elgtis. Å ios nusikalstamos veikos padarymui panaudojo konkrečiÄ transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Å iuo aspektu pažymima, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turtas pripažįstamas nusikaltimo priemone, kai nustatoma, kad be jos nusikalstamos veikos padarymas nebÅ«tų įmanomas. Å is kriterijus taikomas ir nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, kai asmuo ja naudojasi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu atveju turto konfiskavimas yra imperatyvus, t. y. nustačius, kad transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Tais atvejais, kai taikant turto konfiskavimÄ gali bÅ«ti pažeistas proporcingumo principas, į Å¡iÄ aplinkybę teismas gali atsižvelgti tik skirdamas bausmę kaltininkui, t. y. paskirdamas mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstydamas ilgesniam laikotarpiui, bet ne nuspręsdamas nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius.

Å ių duomenų visumoje pabrėžiama, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. J. asmenybę taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jam baudžiamojo poveikio priemonių rūšį, todėl sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo V. J. asmenybės įvertinimas, prokuroro įsitikinimu, nėra reikÅ¡mingas.Apeliaciniu skundu pažymima, kad pagal teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Å i baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Vertinamu atveju uždraudžiant V. J. vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, pasak prokuroro, nebuvo tinkamai įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , tiek ir paties V.

J. asmenybę, neatsižvelgta į tai, kad analizuojamu atveju V. J. padarė labai Å¡iurkÅ¡tų ir pavojingÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardintos aplinkybės V. J. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tik tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V.

J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas neproporcingas bausme siekiamiems tikslams įgyvendinti. Ä®vertinant tai, kad teise vairuoti transporto priemones įprastai naudojamasi kasdienėje veikloje, darbo tikslais, atliekant buities darbus, ilgesnis terminas, per kurį galimybė naudotis Å¡ia teise bus apribota, sudaro pagrindÄ tikėtis, jog asmuo tinkamai įvertins savo prieÅ¡ingus teisei veiksmus, padarys reikiamas iÅ¡vadas, ir tai padės užtikrinti bausmei keliamų prevencinių tikslų įgyvendinimÄ .Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V.

J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prokuroro apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ ir prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras D. Dziegoraitis pritarė savo apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. ir jo gynėja, nesutikdami su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu bei sprendimu nekonfiskuoti V.

J. nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vertinant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumÄ , visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje.

Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad V.

J. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas už Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. V. J. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,65 promilės), daugiau nei 6 kartus virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ , ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais V. J. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina.

Å i pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valiÄ , kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių Å¡ios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu bÅ«du tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Vertinant V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį.

Už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Å ių duomenų visumoje, spendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats Å¡ios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus V. J. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingÄ pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų Å¡velninti V.

J. atsakomybę (paskiriant jam draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimÄ , t. y. administracinį nusižengimÄ ) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , nepaisant skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai aptartų V. J. asmenybę iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (kurioms teisėjų kolegija pritaria), bÅ«tina įvertinti ir jo pozicijÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. J. tvirtino, jog alkoholį jis vartojo vakare (nors neneigė ryte iÅ¡gėręs alaus skardinę) ir jam priklausančiÄ transporto priemonę vairavo tik norėdamas pastatyti jÄ saugesnėje vietoje. Tačiau, įvertinus, kad patikrinimo alkotesteriu metu 12.51 val. jam buvo nustatytas 2.25 promilės girtumas, tuo tarpu iÅ¡ jo beveik po valandos (2017 m. balandžio 5 d. 13.45 val.) paimtame kraujyje nustatyta net 2,65 promilių girtumas, Å¡i jo versija kelia pagrįstų abejonių, sudarančių teisinį pagrindÄ abejoti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens nuoÅ¡irdumu, juolab, kad automobilis buvo vairuojamas ne anksti ryte, o apie 12.20 val.

Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 5 d. buvo darbo diena. Atkreiptinas dėmesys ir į V. J. dukros A. J. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytus argumentus. Jos teigimu, V. J. po sutuoktinės mirties yra labai sunku, o tam, kad rytais jis neturėtų poreikio iÅ¡gerti alaus, jam reikalinga „Minesotos“ programa (įvairiapusis ir intensyvus 28 dienų stacionarinis gydymas, vienu metu nukreiptas į visus priklausomybės aspektus), kas leidžia pagrįstai įtarti tam tikras V. J. problemas, susijusias su nesaikingu alkoholio vartojimu, o tai neabejotinai didina tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatydamas vos 1 (vienerių) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimÄ dėl V. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo.

Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Ä®vertinus tiek aukščiau iÅ¡dėstytas V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai aptartas V. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, (nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų), aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sugriežtinamas iki prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto 2 metų termino.Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas 2 (dviejų) metų laikotarpiui V.

J. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su jo darbu ar anÅ«kės priežiÅ«ra. Kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo metu V.

J. vairuota transporto priemonė – automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nekonfiskuotas nepagrįstai, teisinio pagrindo taip pat nėra. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemonės arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, bÅ«tų apsunkintas.

Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspÅ«dį bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, tokiu bÅ«du neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei bÅ«dingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai.

Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant Å¡io turto bÅ«tų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie darant nusikalstamÄ veikÄ ir kėsinantis į nusikaltimo objektÄ , dalykÄ tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymÄ .Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog V. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla.

Nors V. J. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas bÅ«tų neįmanomas. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl V.

J. automobilis laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi bÅ«ti konfiskuojamas. PrieÅ¡ingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio.

Nors skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas sprendė, kad konfiskavus V. J. priklausančiÄ transporto priemonę bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas, kadangi automobilis V. J. yra ne prabangos dalykas, o bÅ«tina susisiekimo priemonė, tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad tuo pačiu nuosprendžiu teisė vairuoti transporto priemones V. J. buvo apribota. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. J. dirba UAB „E.“ direktoriumi, todėl abejoti jo finansiniu stabilumu, teisinio pagrindo nėra. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Priimant šį sprendimÄ buvo įvertintas tiek nuoÅ¡irdus V. J. gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – praeityje nei teistas, nei baustas administracine tvarka nebuvo, rÅ«pinasi savo mažamete anÅ«ke, tiek ir jo darbo pobÅ«dis, todėl dar labiau Å¡velninti V.

J. atsakomybę nekonfiskuojant jam priklausančios transporto priemonės, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamu nuosprendžiu V. J. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį.

Todėl skundžiamu nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , naikinama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį:

V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminÄ sugriežtinti iki 2 (dvejų) metų.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

LikusiÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                  Albinas Antanaitis                                                                                                               Evaldas Gražys                                                                                                    Daiva Jankauskienė