2024-07-17 Nr. CB-4738-2-55-3-01149-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę, dėl kurios sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), ir ar ši jo teisė buvo galiojanti Sutarties sudarymo metu, o konstatavus, kad nėra Sutarties dalyko – ex officio (pagal pareigas) Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Teismas nevertino pradinių sutarties šalių teisinių santykių, dėl to nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009 ir kt.). Teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuris nurodytas Sutartyje, Sutarties sudarymo metu egzistavo. Teismas paliko galioti Sutartį, kurios dalyką, vertinant pirminius tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, sudaro neegzistuojanti prievolė.
Legislator headnote
AI generated2024-07-17 Nr. CB-4738-2-55-3-01149-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „NT paslaugos“ ieškinys atsakovėms BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ dėl 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Full text
Nr. DOK-2678
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01149-2022-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 4 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „NT paslaugos“ ieškinys atsakovėms BUAB „Construction Ace“ ir UAB „Nikosparta“ dėl 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Trečiojo asmens paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo reikalavimo teisę, dėl kurios sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. ginčijamų reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), ir ar ši jo teisė buvo galiojanti Sutarties sudarymo metu, o konstatavus, kad nėra Sutarties dalyko – ex officio (pagal pareigas) Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Teismas nevertino pradinių sutarties šalių teisinių santykių, dėl to nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009 ir kt.). Teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017, kuris nurodytas Sutartyje, Sutarties sudarymo metu egzistavo. Teismas paliko galioti Sutartį, kurios dalyką, vertinant pirminius tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, sudaro neegzistuojanti prievolė.
2. Apeliacinės instancijos teismas formaliai pasirėmė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 kaip patvirtinančiu reikalavimo teisės egzistavimą. Šiuo pagrindu teismas atsisakė tirti ir vertinti į šią civilinę bylą pateiktus esminę įrodomąją reikšmę turinčius įrodymus, įskaitant, bet neapsiribojant, 2013 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Lidl“ atliktą 2 000 000 Lt bankinį pavedimą, kuriuo BUAB „Finiens“ priklausančiomis lėšomis buvo įvykdyta UAB „Finiens“ piniginė prievolė kreditorei UAB „Construction Ace“, liudytojų bei šalių paaiškinimus ir kitas esmines aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017), dėl to taip pat liko neatskleista šios civilinės bylos esmė.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), nes nepriėmė ir nevertino BUAB „Finiens“ 2024 m. kovo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-594-1097/2024 nurodytų argumentų bei esminių aplinkybių. Teismas nevertino to, kad byloje egzistuoja viešasis interesas ir teismas turi pareigą būti aktyviu bei atitinkamai ex officio pripažinti Sutartį CK 1.80 straipsnio pagrindu niekine ir negaliojančia.
4. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje e2-594-1097/2024 turi esminę reikšmę šioje byloje, kadangi minėto teismo sprendimo pagrindu konstatuotina, jog 1 477 299 Eur suma iš UAB „Finiens“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 buvo priteista remiantis negaliojančiu ir suklastotu sandoriu – 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo‒pardavimo sutartimi. Tai reiškia, kad šioje byloje ginčijama Sutartimi BUAB „Construction Ace“ perleido neegzistuojančią UAB „Finiens“ prievolę negaliojančio ir suklastoto sandorio pagrindu, dėl to teismas turėjo ne tik įvertinti minėtame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, bet ir ex officio konstatuoti Sutarties negaliojimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė