b8a73ac6-78b6-4758-bdde-2d62002b3c0d · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2A-635/2012             Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00633-2010-4             Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7.; 44.5.2.17.             114.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „DOMI grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-448-227/2011 pagal ieÅ¡kovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „DOMI grupė“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas RUAB „DOMI grupė“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. P. 42 885,18 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas 2006 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas į darbÄ UAB „DOMI grupė“ projektų vadovu. IeÅ¡kovas su atsakovu 2006 m. spalio 2 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. A-30/81 (toliau – nuomos sutartis), pagal kuriÄ atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui automobilį SAAB 9-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o ieÅ¡kovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti atsakovui 885 Lt nuomos mokestį. Nuo 2007 m. vasario 1 d., kai atsakovas tapo UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi, atsakovas naudojosi ieÅ¡kovui priklausančiais automobiliais: VW Passat – iki 2009 m. liepos 27 d. ir Volvo S60 – nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovo automobilis SAAB 9-5 ieÅ¡kovo veikloje nebuvo naudojamas, automobilis buvo pas atsakovÄ . Atsakovas, bÅ«damas UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi ir žinodamas, kad automobilis SAAB 9-5 įmonei nereikalingas, įmonės veikloje nenaudojamas, nuomos sutarties nenutraukė ir neatsisakė jam mokamo nuomos mokesčio.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, veikdamas prieÅ¡ingai įmonės interesams ir tikslams, padarė įmonei žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas V. P. 2006 m. rugpjūčio 11 d. buvo priimtas į darbÄ UAB „DOMI grupė“ projektų vadovu, o 2006 m. spalio 2 d. transporto priemonės nuomos sutartimi Nr. A-30/81 neterminuotai už 885 Lt mėnesinį mokestį iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui automobilį SAAB 9-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartį ieÅ¡kovo vardu pasirašė tuometinis direktorius G. G.. Ginčo dėl to, kad nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2007 m. vasario 1 d. atsakovas darbo tikslais naudojo iÅ¡ jo iÅ¡nuomotÄ automobilį, nėra. Atsakovui 2007 m. vasario 1 d. tapus UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi, nuomos sutartis nebuvo nutraukta. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi UAB „DOMI grupė“ buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. gegužės 10 d.

Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo atleistas iÅ¡ darbo, tÄ pačiÄ dienÄ buvo nutraukta su atsakovu sudaryta nuomos sutartis. Susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo Å¡alys nurodė, kad nuomininkas automobilį perdavė tvarkingÄ , nuomotojas jį gavo, Å¡alys viena kitai pretenzijų neturi. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė aplinkybe, jog atsakovas, tapęs UAB „DOMI grupė“ generaliniu direktoriumi, privalėjo nutraukti su juo sudarytÄ nuomos sutartį, nes automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje.

Teismas, nustatydamas, ar atsakovo automobilis buvo naudojamas UAB „DOMI grupė“ veikloje, nesirėmė teismo posėdyje apklaustų liudytojų (dirbusių ir dirbančių UAB „DOMI grupė“) parodymais, nes kai kurie liudytojai ir šiuo metu su ieškovu yra susiję darbiniais ryšiais, be to, liudytojai tiesiogiai nebuvo susiję su nuomojamų automobilių priežiūra ir eksploatacija, jų parodymai yra prieštaringi, todėl negali būti laikomi patikimu įrodymu, kad atsakovo automobilis buvo naudojamas įmonės veikloje.

Teismas nustatė, kad įmonėje buvo iÅ¡raÅ¡omi kelionės lapai ir kuro nuraÅ¡ymo aktai. Kadangi Å¡ie dokumentai yra skirti įmonės vidaus apskaitai (t. y. nepriskirtini prie griežtos atskaitomybės blankų), aplinkybę, kad juose nėra parašų, teismas laikė nesvarbia. IÅ¡ Å¡ių dokumentų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2008 m. sausio, kovo, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, 2009 m. rugpjūčio ir spalio mėnesiais atsakovas naudojosi dviem automobiliais: SAAB 9-5 ir VW Passat, kuriais buvo važiuojama skirtingomis dienomis, iÅ¡skyrus 2008 m. sausio 30 d. ir 2009 m. rugpjūčio, spalio mėnesius.

Teismas sprendė, kad atsakovas šiuo laikotarpiu galėjo naudotis abiem automobiliais. Nors liudytoja V. M. patvirtino ieškovo teiginį, kad ji nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio, kai kelionės lapai buvo išrašyti jos vardu, nesinaudojo automobiliu SAAB 9-5, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad šis automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje kitų darbuotojų ar paties atsakovo. Teismas laikė nepaneigta aplinkybę, kad konkretūs automobiliai nebuvo priskirti konkretiems asmenims ir jais galėjo naudotis keletas darbuotojų, iš kurių vienas užpildydavo kelionės lapus.

Teismas pažymėjo, kad visi ieÅ¡kovo buhalteriniai duomenys įrodo, jog automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas įmonės veikloje, o nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas manė esant labiau tikėtina, kad automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas įmonės veikloje, nei nebuvo, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas RUAB „DOMI grupė“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo, kad priimdamas sprendimÄ teismas privalo pasisakyti dėl visų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir pagrindų, kuriais grindžiami ieÅ¡kovo reikalavimai. Teismas tik pacitavo teisme apklaustų liudytojų parodymus, tačiau jų visiÅ¡kai nesusiejo su ieÅ¡kinyje nurodytais teiginiais, nepasisakė dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo pareigų atlikimo, kuris sÄ lygojo bendrovės lėšų panaudojimÄ asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas be motyvų ir nuorodų į įstatymines normas konstatavo, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai nėra nuginčyti, todėl yra galiojantys ir patvirtinantys atsakovo teiginį, jog automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas bendrovės veikloje.

Teismo iÅ¡vados paremtos ne įrodymų analize, o prielaidomis, kad labiau tikėtina, jog automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas bendrovės veikloje, nei nebuvo. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas padarė bendrovei žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti visiÅ¡kai. Teismas netinkamai įvertino Å¡iuos įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas V. P. nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytais motyvais tenkinti skundÄ nėra pagrindo.

Skundžiamame sprendime yra nurodyti išsamūs motyvai, kuriais vadovaujantis ieškinys buvo atmestas, ir šie motyvai apeliaciniu skundu nėra paneigiami. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovė nesinaudojo atsakovo automobiliu. Priešingai, bendrovės apskaitos dokumentuose nurodyta, kad bendrovė šiuo automobiliu naudojosi. Duomenų, kad bendrovės apskaita buvo vedama neteisingai, byloje nėra. Byloje buvo apklausti ieškovo darbuotojai, kurių parodymus reikia vertinti atsargiai, nes jie priklausomi nuo darbdavio.

Tačiau ir jie nepatvirtino, kad atsakovo automobilis nebuvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, jų visumÄ ir pagrįstai nustatė, kad atsakovo automobilis buvo naudojamas bendrovės veikloje. Svarbi aplinkybė yra ta, kad nuomos sutartis buvo sudaryta ir vėliau nutraukta tuo metu, kai atsakovas nebuvo bendrovės vadovu ir negalėjo spręsti klausimų dėl nuomos sutarties sudarymo ar nutraukimo. IeÅ¡kovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys buvo pagrįstai atmestas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.             IeÅ¡kovas BUAB „DOMI grupė“ reikalavimÄ atsakovui V.

P. dėl žalos atlyginimo iÅ¡ esmės grindė ta aplinkybe, kad atsakovas, tapęs ieÅ¡kovo vadovu, turėdamas pareigÄ juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), privalėjo nutraukti Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo iÅ¡nuomavęs ieÅ¡kovui savo automobilį, nes Å¡is automobilis nebuvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje. Taigi, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti, ar atsakovo iÅ¡nuomotas automobilis ieÅ¡kovui buvo naudojamas pastarojo veikloje.             Apelianto teigimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo iÅ¡nuomotas automobilis nebuvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje, tačiau teismas netinkamai įvertino Å¡iuos įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios paremtos tik prielaidomis.             Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikimas, pagrįstas byloje esančių įrodymu tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateikus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisių kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisių kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisių kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).             Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad atsakovo automobilis buvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje, nei nebuvo, parėmė prielaidomis, o ne įrodymų analize.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas iÅ¡tyrė tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, o kuriais nesivadovavo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Taigi, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų buvimo nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.             Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog iki 2007 m. vasario 1 d. atsakovas darbo tikslais naudojo jo iÅ¡nuomotÄ automobilį SAAB 9-5, nėra.

Ieškovas įrodinėja, kad atsakovui 2007 m. vasario 1 d. tapus ieškovo vadovu jam buvo priskirtas kitas automobilis VW Passat (vėliau pakeistas į Volvo S60), todėl atsakovas nebesinaudojo automobiliu SAAB 9-5. Atsakovo teigimu, automobilis SAAB 9-5 nuo 2007 m. vasario 1 d. buvo toliau naudojamas ieškovo veikloje ne tik atsakovo, bet ir kitų ieškovo darbuotojų. Byloje esantys automobilio SAAB 9-5 kelionės lapai patvirtina, kad šis automobilis nuo 2007 m. vasario 1 d. toliau buvo naudojamas ieškovo veikloje (t. 1, b. l. 140-169).

Šie kelionės lapai išrašyti atsakovo arba V. M. (ieškovo biuro vadovės) vardu. Nepaisant to, kad V. M., teismo posėdyje apklausta liudytoja, nurodė, kad automobiliu SAAB 9-5 tikrai nesinaudojo, tai nepaneigia tos aplinkybės, jog tuo laikotarpiu, kai kelionės lapai buvo išrašyti jos vardu, automobiliu nesinaudojo pats atsakovas ar kiti ieškovo darbuotojai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad vien iš ieškovo pateiktų įmonės dokumentų (lengvojo automobilių kelionės lapų) nėra galimybės tiksliai nustatyti, kas naudojosi konkrečiu automobiliu.

Liudytoja M. V. (buvusi ieškovo vyr. finansininkė) patvirtino, kad vienu automobiliu galėjo naudotis keletas darbuotojų, o kelionės lapus užpildydavo kuris nors vienas iš jų.             Aplinkybę, kad įmonėje vienam darbuotojui priskirtu automobiliu naudojosi ir kiti darbuotojai, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ieškovo atstovas. Pagal ieškovo pateiktus automobilio Volvo S60 kelionės lapus nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio šiuo automobiliu naudojosi prekybos direktorius A.

K. (t. 1, b. l. 174-208). Nors Å¡ie kelionės lapai yra pasiraÅ¡yti paties A. K., ieÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad A. K. faktiÅ¡kai naudojosi kitu automobiliu – savo asmeniniu automobiliu Opel Meriva. Pats liudytojas A. K. teismui nurodė, kad iki 2009-2011 m. naudojosi automobiliu Volvo S60. Kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai apie tai, kuris automobilis, kokio darbuotojo buvo naudojamas yra prieÅ¡taringi ir nesutampa su įmonės apskaitos dokumentuose nurodytais duomenimis.IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad griežtos kelionės lapų pildymo ir kuro nuraÅ¡ymo tvarkos bei apskaitos, kuri galėtų neginčijamai patvirtinti, kuris automobilis, kokio darbuotojo ir kada buvo naudojamas, įmonėje nebuvo.

Automobilių priskyrimo prie konkretaus darbuotojų tvarka taip pat neaiški. Aplinkybę, kad darbuotojas nebūtinai važinėjo su jam priskirtu automobiliu, kaip minėta, teismo posėdyje patvirtino ieškovo atstovas ir liudytoja M. V. (buvusi ieškovo vyr. finansininkė). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nepaneigta, jog konkretūs automobiliai nebuvo priskirti konkretiems asmenims ir automobiliai galėjo naudotis keletas darbuotojų, iš kurių vienas užpildydavo kelionės lapus.             Įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja.

Žalos įmonei padarymo faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas. Nagrinėjamu atveju žalos padarymo faktas gali bÅ«ti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta, kad atsakovo automobilis nebuvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje, o ieÅ¡kovas vis tiek atsakovui mokėjo už automobilį nuomos mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje įrodymų, leidžiančių padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad atsakovo automobilis SAAB 9-5 nebuvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje, nėra. Liudytojų (buvusių ir dabartinių ieÅ¡kovo darbuotojų) parodymai apie tai, ar atsakovo automobilis SAAB 9-5 buvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje, yra prieÅ¡taringi.

Kai kurie liudytojai tvirtina, kad automobilis SAAB 9-5 nebuvo naudojamas įmonės veikloje, tačiau pripažįsta, jog yra matę šį automobilį įmonės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės teritorija yra 5 ha ploto, joje yra 30 pastatų, vien darbuotojų parodymais negali įrodyti atsakovo automobilio nenaudojimÄ ieÅ¡kovo veikloje. Å alys neginčija tos aplinkybės, kad atsakovo automobilio nuoma, dėl nuomos atsiradę privalomi valstybei mokėti pajamų ir PSD mokesčiai, kuro įsigijimas Å¡iam automobiliui atsispinti ieÅ¡kovo buhalterinėje apskaitoje (t. 2, b. l. 1).

Aplinkybė, kad atsakovas faktiÅ¡kai važinėjo dar su vienu ieÅ¡kovo automobiliu (VW Passat), neįrodo, jog pats atsakovas ar kiti darbuotojai negalėjo naudoti atsakovo automobilio SAAB 9-5 ieÅ¡kovo reikmėms. Teisėjo kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė abejonių nekeliančių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«ti galima daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo automobilio nenaudojimÄ ieÅ¡kovo veikloje, t. y. ieÅ¡kovas neįrodė juridiniam asmeniui (ieÅ¡kovui) padarytos žalos, kuri yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų juridinio asmens vadovo (atsakovo) civilinei atsakomybei kilti.

Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, ieÅ¡kovo buhalterinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog atsakovo automobilis buvo naudojamas ieÅ¡kovo veikloje, nei nebuvo. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė MilaÅ¡ienė Marytė Mitkuvienė Donatas Å ernas