b8a5fae3-d8d8-41c9-877a-e2eb60749460 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1048-580/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13461-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.; 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui J. Å . (J. Å .) dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: 1.1. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo J. Å . 34 650 Eur kompensacijÄ už atidalijamÄ 55/100 dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka atsakovui J. Å . arba priteisti atsakovui J. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės 28 350 Eur kompensacijos už atidalijimÄ 45/100 dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rÅ«siu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieÅ¡kovei A.

B.; 1.2. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad: 2.1. ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, t. y. kaip už neturtinį reikalavimÄ ; 2.2. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtÄ yra reiÅ¡kiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iÅ¡ kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu; 2.3. ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti bylos Å¡alims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tai turtinio pobÅ«džio ginčas, o ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę; 2.4. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kinyje nurodyto atidalintino turto vidutinė rinkos vertė (50 200 Eur) virÅ¡ija 40 000 Eur, todėl toks ieÅ¡kinys neteismingas apylinkės teismui ir jį atsisakytina priimti. III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovė A. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Nurodo, kad: 3.1. ieÅ¡kovės reikalavimu dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto yra įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į asmeninę. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti papildomo turto, todėl jos ieÅ¡kinys yra neturtinis; 3.2. pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas, o ne turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės; 3.3. teigiant, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra turtinis, ieÅ¡kinio suma negali bÅ«ti nustatoma pagal viso turto, kurį ieÅ¡kovė siekia atidalinti, vertę.

Ieškovė prašo atidalinti tik jai priklausančio turto dalį, kuri vertinama 34 650 Eur, todėl ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ne Vilniaus apygardos teismui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas.

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

5. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui.

6. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7. IeÅ¡kinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes lemia civilinės bylos teismingumÄ ir ieÅ¡kinio apmokestinimÄ Å¾yminiu mokesčiu, o tinkamas Å¡ių klausimų iÅ¡sprendimas lemia ir tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pareiÅ¡kė turtinį reikalavimÄ , kuris turi bÅ«ti apmokestinamas žyminiu mokesčiu priklausomai nuo praÅ¡omo atidalinti turto rinkos vertės (sumos). Apeliacinės instancijos teismas su tokia iÅ¡vada nesutinka.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai (turtinio ar neturtinio pobÅ«džio) kyla ginčo iÅ¡sprendimo atveju.

10. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog jai ir atsakovui J. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 61,67 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei priklauso 55/100 dalys minėto buto, atsakovui – 45/100 dalys. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o Å¡io turto atidalijimo, ieÅ¡kovei arba atsakovui atitinkamai priteisinat didesnę/mažesnę kompensacijÄ už atidalijamÄ buto dalį.

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimÄ nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepraÅ¡oma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. Å¡iuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrÄ jÄ dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi Å¡iuo atveju nepraÅ¡oma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks Å¡alių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

12. Å alių turimo turto dalys jau yra nustatytos, todėl sutiktina su ieÅ¡kove, kad Å¡iuo atveju turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jai tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, kadangi ieÅ¡kovė nesiekia įgyti naujo turto. Reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra ieÅ¡kovės pasirinktas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«das. Tenkinus ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį jos turtinė padėtis nepagerės, kadangi ieÅ¡kovės turimo turto dydis nepadidės, tik keisis jo forma (iÅ¡ nekilnojamojo turto transformuosis į piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ ). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės A. B. pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas neturtiniu, kuris turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

13. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, jog reikalavimas padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Å ioje byloje yra sprendžiamas atidalijimas iÅ¡ bendraturčiams priklausančio turto, kuris nėra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, ir kurio dalys jau yra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieÅ¡kove, jog iÅ¡ esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės, dėl to Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartis negali bÅ«ti taikoma, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis Å¡ia nutartimi ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažino turtiniu reikalavimu ir sprendė, jog pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma virÅ¡ija 40 000 Eur, todėl ieÅ¡kinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas vėlesnėje nutartyje taip pat yra nurodęs, jog ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokiÄ kompensacijÄ gali bÅ«ti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi bÅ«ti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Å ia nutartimi apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju taip pat neturi pagrindo vadovautis, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl jau priteistos kompensacijos dydžio už atidalintÄ turtÄ .

15. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-6 punktais, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieÅ¡kinio sumos: iki trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų, kituose ginčuose – vieno Å¡imto eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

16. Konstatavus, jog šiuo atveju ieškovės A. B. pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio, įvertinus tai, kad ieškinys teismui buvo teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Tokio dydžio žyminis mokestis ir buvo sumokėtas byloje.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimÄ bei teismingumo nustatymÄ ir nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės A. B. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė