b8a54105-ecca-45b8-96d9-aa4ff4168e05 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-439-431/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-58-3-28467-2013-2                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 72.; 118.5.; 129.2.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus AB „SKV-VALDA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „SKV-VALDA“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui Lietuvos darbo federacijai dėl skolos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,                                                                                                                                 n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė Kreditorius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ skolininko 264126,72 Lt skolÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 įsakymu kreditoriaus reikalavimas buvo tenkintas. Skolininkui pateikus prieÅ¡taravimus ir teismui informavus apie tai kreditorių, 2013-11-05 teisme gautas AB „SKV-VALDA“ ir Lietuvos darbo federacijos praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartyje, nurodoma, jog Å¡alys aiÅ¡kiai susitaria ir patvirtina, kad viena iÅ¡ esminių Å¡ios taikos sutarties sudarymo sÄ lygų yra skolininko įsipareigojimas laiku ir tinkamai CPK bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti visus veiksmus, kuriuos skolininkas privalo atlikti tam, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bÅ«tų perleistas kreditoriaus nuosavybėn, pasinaudojant CPK skolininkui suteikta teise į turto pardavimÄ skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui ir Å¡iuo tikslu Å¡ioje taikos sutartyje nustatyta tvarka pasiÅ«lyti kreditorių, kaip vienintelį pirkėjÄ , ketinantį įsigyti žemės sklypÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-06 nutartimi netenkino praÅ¡ymo patvirtinti tarp Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-29 teismo įsakymÄ ir kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ pripažino nepaduotu. Taip pat panaikino byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.  Teismas nustatė, kad iÅ¡ Å¡alių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, jog Å¡alys iÅ¡ esmės siekia iÅ¡spręsti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo klausimÄ .

Tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pradėta minėto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai), o nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypÄ , taip pat neturi teisės Å¡io žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti) (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patvirtinta taikos sutartis prieÅ¡tarautų Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatoms, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui, todėl atsisakė jÄ patvirtinti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti skolÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarka. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .                                               III.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu kreditorius AB „SKV-VALDA“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartį ir patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo nurodytos Žemės įstatymo nuostatos negali bÅ«ti taikomos esant specialiai procesinei turto realizavimo formai – turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui (CPK 700 str., 704 str.). CPK 626-627 str. nuostatos nenumato galimybės sustabdyti vykdymo veiksmus, kada areÅ¡tuoto turto atžvilgiu yra pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra.

Todėl egzistuoja prieštaravimas tarp žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus reglamentuojančių teisės normų bei CPK normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus. Pagal CPK, kai yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų įstatymų nuostatų, teismas turi vadovautis CPK normomis, išskyrus atvejus, kada CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Žemės įstatymo nuostatos nedraudžia vykdyti priverstinio atitinkamo turto pardavimo, kada tai atliekama valstybės įgalioto asmens, šiuo atveju – antstolio.

Taigi Žemės įstatymo 46 str. 5 d. nereguliuoja priverstinio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių ir nenustato tokio pardavimo taisyklių, kurios yra nustatytos CPK.Žemės sklypo perleidimas naudojant specialiÄ procesinę priemonę kito asmens nuosavybės – skolininko pasiÅ«lytam asmeniui, niekaip neįtakos dalies Å¡io turto paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros. Imperatyvios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios turto paėmimÄ visuomenės poreikiams bet kokiu atveju bus taikomos ir naujajam turto savininkui.

Taigi, taikos sutarties sudarymas bei žemės sklypo perleidimas kreditoriui niekaip neigiamai neįtakos visuomenės intereso bei poreikio, paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra bet kokiu atveju bus vykdoma. Kiti teismai savo praktikoje minėtas teisės normas aiÅ¡kina taip pat (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11327-558/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1296-798/2013). Skolininkas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti kreditoriaus ir skolininko pateiktÄ taikos sutartį po teismo įsakymo iÅ¡davimo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su taikos sutarties tvirtinimo civiliniame procese institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. CPK 140 str. 3 d. suteikia teisę proceso Å¡alims bet kurioje proceso stadijoje baigti bylÄ taikos sutartimi.

Tačiau CPK 42 str. 2 d. nustato, jog teismas nepriima ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieÅ¡kinio ir netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalavo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 264126,72 Lt skolos pagal 2013 m. kovo 14 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/03/13 su visais vėlesniais pakeitimais bei papildymais (b.l. 2). Teismui iÅ¡davus teismo įsakymÄ , skolininkas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus.

Teismui nustačius kreditoriui terminÄ patekti ieÅ¡kinį, Å¡alys sudarė taikos sutartį ir pateikė jÄ teismui patvirtinti (b.l. 102-108). Taikos sutartyje aptartos sÄ lygos patvirtina, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl 2013-03-14 sutarties Nr. 13/03/13, pagal kuriÄ skolininkas buvo įsipareigojęs perleisti kreditoriaus nuosavybėn minėtoje sutartyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o taip pat ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡alims sudarant minėto turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Kreditorius, vykdydamas minėtÄ sutartį pagal 2013-04-26 susitarimÄ Nr. 1 ir 2013-05-22 susitarimÄ Nr. 2 sumokėjo skolininkui 114126,72 Lt užstatÄ , kuris turėjo bÅ«ti įskaitytas į sutartyje nustatytÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo kainÄ . Kadangi pagrindinė sutartis dėl skolininko kaltės nebuvo sudaryta, kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl sumokėto užstato ir 150000,00 Lt netesybų priteisimo (b.l. 104-105). Pagal taikos sutarties 3 punktÄ Å¡alys susitarė, kad kreditorius, įvertindamas tai, kad skolininkas Å¡ios taikos sutarties sudarymo dienÄ pateiks antstoliui pareiÅ¡kimÄ siÅ«lydamas perleisti žemės sklypÄ kreditoriui (CPK 700 str., 704 str.), atsisako savo reikalavimo skolininkui priteisti iÅ¡ skolininko kreditoriaus naudai 150000 Lt dydžio netesybas, numatytas sutarties VII straipsnio 2 dalyje.

Taikos sutarties 4.1 punkte numatyta, jog skolininkas įsipareigoja taikos sutarties sudarymo dienÄ inicijuoti turto pardavimÄ skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui už kainÄ , kuri sudaro 370000 Lt su sÄ lyga, kad į Å¡iÄ sumÄ bus įskaitytas ir kreditoriaus reikalavimas į 114126,72 Lt dydžio sumos sumokėjimÄ , o tuo metu skolininkui pareikÅ¡tų reikalavimų suma kartu su kreditoriaus Å¡iame punkte minėtu reikalavimu nevirÅ¡ys Å¡iame punkte nurodytos sumos. Taikos sutarties 5 punktu Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė ir patvirtino, kad viena iÅ¡ esminių Å¡ios taikos sutarties sÄ lygų yra skolininko įsipareigojimas laiku ir tinkamai CPK bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, atlikti visus veiksmus, kuriuos skolininkas privalo atlikti tam, kad žemės sklypas bÅ«tų perleistas kreditoriaus nuosavybėn pasinaudojant CPK skolininkui suteikta teise į turto pardavimÄ skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui ir Å¡iuo tikslu Å¡ioje taikos sutartyje nustatyta tvarka pasiÅ«lyti kreditorių, kaip vienintelį pirkėjÄ , ketinantį įsigyti žemės sklypÄ (b.l. 105-108).Kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas, Å¡iuo metu priklausantis skolininkui nuosavybės teise, yra areÅ¡tuotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei pagal antstolių R.

V., D. B., D. K. ir G. P. patvarkymus, nuo 2008-04-08 yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai (b.l. 110-111). Antstolis G. P. pateikė informacijÄ , jog vykdo Darbo ginčų komisijos sprendimÄ dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko Lietuvos darbo federacijos antros eilės iÅ¡ieÅ¡kotojos V. Å . naudai, todėl organizuojamas areÅ¡tuoto žemės sklypo pardavimas iÅ¡ varžytynių (b.l. 136). Byloje taip pat buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos praÅ¡ymas panaikinti žemės sklypo areÅ¡tÄ , kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-10-23 ir 2013-04-11 įsakymais patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti projektÄ (b.l. 82-83).  Aukščiau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad skolininkui nuosavybės teise priklausantis sklypas yra areÅ¡tuotas net keturių antstolių patvarkymais, taigi yra vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ skolininko.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kreditorius būtų išieškojimo procesų dalyvis ir turėtų kokias nors teises vykdymo procese. A. P. pateikta informacija patvirtina, kad išieškojimas V. Š. naudai bus vykdomas iš skolininkui priklausančio areštuoto žemės sklypo, tačiau nėra nurodyta, kokio dydžio yra išieškomas suma. Taip pat teismas neturi informacijos, kokiu pagrindu buvo pritaikyti kitų antstolių areštai, kokio dydžio sumas jie išieško iš skolininko.

CPK 591 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai bÅ«tina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimÄ .Tokiu atveju jis suraÅ¡o motyvuotÄ patvarkymÄ tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymÄ turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti nurodyti duomenys apie kitų antstolių vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ skolininko.

CPK 704 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ iki varžytynių pradžios. Antstolis G. P. teismui informacijÄ apie organizuojamas varžytynes pateikė 2013-11-27, tačiau nenurodė numatomos jų datos bei preliminarios parduodamo turto kainos. Kreditorius pateiktos taikos sutarties 4.1 punktu nustato tam tikras skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui parduodamo turto sÄ lygas, tai yra jo kainÄ bei dalies jau sumokėtos sumos įskaitymÄ Ä¯ pardavimo kainÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkimo sÄ lygų nustatymas prieÅ¡tarauja CPK ir vieÅ¡ajam interesui, nes turto pardavimas iÅ¡ieÅ¡kojimo procese yra skirtas visų pirma iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų užtikrinimui.Kreditoriaus cituojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11327-558/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1296-798/2013 buvo priimtos esant visiÅ¡kai kitai teisinei situacijai, tai yra bylos aplinkės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.

Minėtose nutartyse buvo analizuojama situacija, kuomet jau pradėto vykdymo proceso metu antstolis kreipėsi į teismÄ dėl vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo, kada iÅ¡ieÅ¡kotojas byloje buvo hipotekos kreditorius, tai yra jo teisė į įkeistÄ Å¾emės sklypÄ buvo patvirtinta hipotekos teisėjo 2011-05-11 nutartimi. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kreditorius nėra vykdymo proceso dalyvis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių neginčijamÄ kreditoriaus teisę į visuomenės poreikiams numatytÄ paimti žemės sklypÄ .

CK 9.986 straipsnio 2 d. nustato, jog jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. Kreditorius nepateikė pirmos instancijos teismui nei 2013-03-14 turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13/03/13 nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir taikos sutartyje minimų 2013-04-26 susitarimo Nr.1 ir 2013-05-22 susitarimo Nr.

2. IÅ¡ taikos sutartyje nurodytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadų, kad notaro patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o Å¡alis siejo tik susitarimas sudaryti tokiÄ sutartį. Kadangi minėtos sutarties kopija nebuvo pateikta teismui, negalima daryti iÅ¡vados, kad minėtos sutarties galiojimas nebuvo pasibaigęs.Lietuvos Respublikos CK 6.983 str. 1 d. nustato, jog taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkertÄ keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima kildinti pagrindinius reikalavimus sudaromos taikos sutarties turiniui ir sÄ lygoms, kurios turi bÅ«ti aiÅ¡kios, įvykdomos, nepažeisti kitų asmenų teisėtų interesų ir teisių bei nekelti potencialiai galimų ginčų tarp sutarties Å¡alių ir trečiųjų asmenų ateityje grėsmės. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, esant patvirtintam žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams projektui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pripažintina suinteresuotuoju asmeniu minėtoje byloje, kadangi žemės sklypo perleidimas kitam asmeniui gali daryti įtakos tolesniam žemės paėmimo proceso vykdymui.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį kaip prieÅ¡taraujančiÄ Å½emės įstatymo 46 straipsnio 5 dalies nuostatoms, o taip pat ir vieÅ¡ajam interesui. Pirmos instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kreditorius prašė priteisti skolÄ . Pagal CPK 431 straipsnio 1 dalį teismo įsakymas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik dėl piniginių reikalavimų, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, po prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kimo, paaiÅ¡kėjo, jog ginčas tarp Å¡alių kilo dėl neįvykdyto susitarimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, o toks ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį.

Apeliacinės instancijos teismas kreditoriui iÅ¡aiÅ¡kina, kad atsisakymas patvirtinti taikos sutartį, Å¡alims neužkerta kelio pateikti teismui tvirtinti naujos taikos sutarties, kartu pateikiant visus įrodymus, susijusius su taikos sutartyje numatytomis sÄ lygomis, kad teismas galėtų tinkamai iÅ¡spręsti taikos sutarties neprieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms klausimÄ .IÅ¡ aukščiau aptartų bylos aplinkybių bei nurodytų teisės normų, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių pateiktos taikos sutarties nuostatos neužkerta kelio kilti teisminiam ginčui ateityje, o taip pat prieÅ¡tarauja CPK 42 str. 2 d. ir 704 str. nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė