b8a4790d-e824-46b1-b43d-7faf12c812f0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-145-340/11Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.3; 34.4.7.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Maciejevskio, sekretoriaujant R. Anderson,dalyvaujant ieškovei D. L., ieškovės atstovui advokatui Z. Benečiui, atsakovui (apeliantui) T.

Å ., atsakovo atstovui advokatui V. Dubrovskiui,vertėjai O. JakÅ¡to,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo T. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. L. ieÅ¡kinį atsakovui T. Å . dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus miesto 22-asis notarų biuras bei Vilniaus miesto 16-asis notarų biuras.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti 2003-10-17 testamentÄ , sudarytÄ Vilniaus m. 22 notarų biure, pagal kurį H.

J. Å . savo turtÄ paliko T. Å ., negaliojančiu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės teta H. J. Å .. Tetai mirus, ieÅ¡kovė sužinojusi apie jos 2003-10-17 sudarytÄ ir notariÅ¡kai patvirtintÄ testamentÄ , kuriuo testatorei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei visi jame esantys namų apyvokos daiktai bei baldai palikti atsakovui T. Å .. Nurodė, kad 2003-10-15 H. J. Å . iÅ¡tiko insultas ir dėl to ji buvo skubiai paguldyta į ligoninę.

Lankydamasi ligoninėje ieÅ¡kovė matė, kad tetos sveikatos bÅ«klė buvo sunki, ji buvo maitinama įstatytu zondu, kalbėjo sunkiai, negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo minčių, ne viskÄ suvokė. Testatorei buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas, ko pasekoje ji negalėjusi suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. 2006 m. balandžio pabaigoje teta sakiusi, jog norinti testamentu butÄ palikti ieÅ¡kovei ir atsakovui.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiojo asmens Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarė D.

J. prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog kadangi netvirtino ginčijamo testamento, todėl negalinti pasisakyti dėl jo teisėtumo ir pasiraÅ¡iusio asmens veiksnumo.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad tetai H. J. Å . patekus į ligoninę jis su žmona rÅ«pinosi ir lankė jÄ ligoninėje, pirko vaistus. 2003-10-17 jam su žmona atvykus į ligoninę teta pasakiusi, kad jÄ iÅ¡tiko insultas, ji galinti mirti ir papraÅ¡iusi atvežti jai notarÄ .

Atsakovas iÅ¡ artimiausio biuro atvežęs notarę, kuri pasikalbėjusi su teta, viskÄ suprantančia, surašė testamentÄ , iÅ¡vertė tetai į rusų kalbÄ ir pastaroji testamentÄ pasirašė. Atsakovo teta papraÅ¡iusi kol kas apie tai nesakyti sesei (ieÅ¡kovei), kadangi vėliau pati pasakysianti. Nurodė, kad su žmona tetos sveikata rÅ«pinosi ir jai sugrįžus iÅ¡ ligoninės, o ieÅ¡kovė kartais ateidavo pas tetÄ siÅ«lydama įvairius variantus, kaip pasielgti su jos butu. Kai teta pasakė sesei (ieÅ¡kovei), kad butas testamentu paliekamas atsakovui, sesuo supyko ir iki jos mirties nelankė ir nepadėdavo.

Tretysis asmuo Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė S. N. prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-24 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, pripažino negaliojančiu H. J. Å . 2003-10-17 sudarytÄ ir Vilniaus m. 22-jo notarų biuro patvirtintÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) testamentÄ , kuriuo H. J. Å . nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius apyvokos daiktus bei baldus palieka T. Å .; priteisė iÅ¡ atsakovo T.

Å . bylinėjimosi iÅ¡laidas viso 832 Lt ieÅ¡kovės D. L. naudai. Teismas nustatė, kad testamentas suraÅ¡ytas ir patvirtintas 2003-10-17 ligoninėje, į kuriÄ testatorė H. J. Å . buvo skubiai paguldyta po to, kai jÄ iÅ¡tiko insultas. Tikslu nustatyti testatorės psichinę bÅ«klę testamento sudarymo metu, teismas skyrė teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kuriÄ atlikusi ekspertų komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad testamento sudarymo metu H. J. Å . dėl Å«maus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Esant abejonių dėl ekspertų iÅ¡vados pagrįstumo, buvo paskirta ir atlikta pakartotinė pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, kuriÄ atlikę ekspertai nurodė, jog komisija negali nustatyti, kaip esantys neurologiniai sutrikimai įtakojo H. J. Å . psichikos bÅ«klę ir jos gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti testamento sudarymo metu. TokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertai padarė motyvuodami tuo, kad medicininėje dokumentacijoje esantys įraÅ¡ai apie H. J. Å . psichikos sutrikimus yra labai skurdÅ«s ir psichiatriniu požiÅ«riu neinformatyvÅ«s. Dalinė sensorinė afazija – nesugebėjimas suprasti kalbos konstatuotas tik spalio 15 d.

Po savaitės po testamento sudarymo, buvo konstatuotas tik nežymus orientacijos sutrikimas, atminties sutrikimai. Pirmoji ekspertų komisija taip pat nurodė, jog psichikos bÅ«sena nebuvo apraÅ¡yta. Tačiau komisija įvertinusi iÅ¡reikÅ¡tus galvos smegenų patologinius pakitimus, objektyviai patvirtintus instrumentiniais tyrimais, sunkiÄ neurologinę bÅ«senÄ su pažintinių funkcijų defektu, ekspertizės akte nurodė, jog galima pagrįstai tvirtinti, kad testamento sudarymo metu, t. y. 2003-10-17 H. J. Å . dėl savo bÅ«senos negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai vertinti situacijos, numatyti savo veiksmų pasekmių.

Ekspertai konstatavo, kad nuo 2003-10-15 iki 18 dienos H. J. Å . bÅ«sena blogėjo. Taip pat įvertinę patologijos dinamikÄ po patirto insulto ekspertai, teismo nuomone, padarė pakankamai motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie H. J. Å . gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę testamento sudarymo metu ir juos valdyti. Teismas konstatavo, jog apklausta liudytoja V. Å ., H. J. Å . kaimynė, parodė, kad ji pastarÄ jÄ palydėjusi į ligoninę, lankiusi jÄ ligoninėje, tačiau ji savo kaimynės, liudytojos, neatpažinusi.

Liudytoja L. B., H. J. Å . nuomininkė, teisme paliudijo, kad J. Å . nuolat prašė T. (atsakovo), kad jis atneÅ¡tų testamentÄ . Kai testamentÄ atsakovas atnešęs, ji, L. B., perskaičiusi testamentÄ J. ir pastaroji labai susijaudinusi. Atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį patvirtino, kad jis tikrai atvežęs testamentÄ , kurį L. B. perskaičiusi ir iÅ¡vertusi į rusų kalbÄ . H. J. Å . buvo paaiÅ¡kinta, kad jos butas neparduotas ir kad ji visada gali perraÅ¡yti testamentÄ bet kurio žmogaus vardu.

PrieÅ¡ingai, nei teigia liudytoja, iÅ¡girdusi, kas paraÅ¡yta, teta nustojusi jaudintis. Teismas sprendė, kad tas faktas, kad H. J. Å . prašė atneÅ¡ti ir perskaityti testamentÄ , rodo, kad ji nesupratusi, kokį dokumentÄ pasirašė bÅ«dama ligoninėje. Teismas įvertinęs ekspertų iÅ¡vadas ir minėtų liudytojų parodymus daro iÅ¡vadÄ , kad H. J. Å . dėl sunkios sveikatos bÅ«klės sudarant testamentÄ negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti. Taigi dėl testatorės valios ydingumo, testamentas pripažintinas negaliojančiu.

Kadangi testamentÄ tvirtino notarė, raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vados teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010-02-24 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinio netenkinti. Apelianto nuomone, neiÅ¡samus bylos iÅ¡nagrinėjimas, netinkamas bylos aplinkybių įvertinimas lėmė neteisingo ir nepagristo sprendimo priėmimÄ . Teismo konstatuotas ekspertų iÅ¡vadų įvertinimas negali bÅ«ti laikomas motyvu, kadangi teismas nepaaiÅ¡kino, kuo pasireiÅ¡kė ekspertų iÅ¡vadų įvertinimas ir kokios to įvertinimo iÅ¡vados.

Tai yra ypač svarbu, nes abiejų teismo psichiatrijos ekspertizių iÅ¡vados yra skirtingos. Pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados negalėjo bÅ«ti laikomos pagrindu, priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje, kadangi jos buvo faktiÅ¡kai paneigtos pakartotinės ekspertizės metu, juo labiau, kad abiejų ekspertizių iÅ¡vadose konstatuota, jog duomenų kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai padaryti nepakanka. Teismas tenkino ieÅ¡kinį ir pripažino testamentÄ negaliojančiu remiantis liudytojų V. Å . ir L.

B. parodymais. Nebuvo atsižvelgta į apelianto nuomonę, kad minėtų liudytojų parodymai negali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s; su abejomis liudytojomis apeliantas turėjo konfliktus. Tuo pačiu, sprendime net nepaminėta liudytoja I. V., Å¡alių giminaitė, tetos H. J. Å . pusseserė, dėl kurios neÅ¡aliÅ¡kumo neabejotina. Pažymi, kad teismas tinkamai, kritiÅ¡kai neįvertino ir pačios ieÅ¡kovės parodymų, kurie yra nenuoseklÅ«s, klaidinantys, kartais prieÅ¡ingi vieni kitiems – ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad apie tai, jog teta testamentu paliko turtÄ apeliantui, ji iÅ¡ L.

B. sužinojo tik 2006-06-14, 2010-02-11 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė parodė, kad tetos laidotuvėse, (duomenys neskelbtini), ji nedalyvavo ir neprisidėjo prie laidotuvių iÅ¡laidų, nes tuo metu jau žinojo, kad testamentu viskas palikta atsakovui. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , pažeidė apelianto teises, kadangi neapklausė liudytojos L. Å . – praÅ¡ymas apklausti buvusiÄ Å¾monÄ , L. Å ., buvo tenkintas teismo posėdžio metu; liudytojai iÅ¡siųstas Å¡aukimas grįžo neįteiktas, savo praÅ¡ymo iÅ¡kviesti L.

Å . apeliantas neatsisakė, tačiau teismas niekaip Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė. Nurodo, kad paskutinio teismo posėdžio metu, kai byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės, buvo be atstovės ir dėl teisinio neiÅ¡prusimo nepakartojo praÅ¡ymo kviesti minėtÄ liudytojÄ . Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas yra neiÅ¡samus ir neobjektyvus ir dėl to, kad nebuvo apklaustas tretysis asmuo - Vilniaus m 22 notarų biuro notarė S. N., labai svarbi liudytoja, kuri betarpiÅ¡kai patvirtino tetos sudarytÄ testamentÄ .

Byloje buvo atlikta raÅ¡ysenos tetos H. J. Å . paraÅ¡o ekspertizė, patvirtinusi, kad testamente pasirašė pati teta, todėl nesutinka su teismo pozicija, kad raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vados teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos. Faktas, jog teta pasirašė testamentÄ pati, įrodo, kad ji sÄ moningai iÅ¡reiÅ¡kė ir patvirtino paraÅ¡u savo tikrÄ jÄ valiÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, jog pakartotinė pomirtinė psichiatrijos ekspertizė nepaneigė pirmosios ekspertų komisijos padarytos iÅ¡vados; pirmosios ekspertizės iÅ¡vadas patvirtina ir liudytojų parodymai ir surinkta medicininė informacija. Liudytojų bei ieÅ¡kovės parodymai įvertinti tinkamai. Apelianto teisės pažeistos nebuvo, teisės jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir jis pats sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama nedalyvaujant jo advokatei. Pažymi, kad notarė iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Nurodo, jog esant ekspertų iÅ¡vadai, kad testamento sudarymo metu H. J. Å . buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, nebeturi reikÅ¡mės sÄ moningas valios iÅ¡reiÅ¡kimas. Apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nurodymais tokios kategorijos bylose, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sudaro pagrindÄ priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IeÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė savo reikalavimÄ dėl H.

J. Å . 2003-10-17 testamento pripažinimo negaliojančiu pagal CK 5.17 str.; Å¡io straipsnio normos reglamentuoja įstatyminių įpėdinių teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento nuginčijimo. Testamentas, kaip vienaÅ¡alis asmens sandoris, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendrais įstatymo numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Nors nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nenurodė savo reikalavimo dėl testamento nuginčijimo pagrindo, tačiau iÅ¡ jos nurodyto faktinio ieÅ¡kinio pagrindo (testamentas testatorės suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas ligoninėje, po insulto) seka, kad ieÅ¡kovė pasirėmė CK 1.89 str. 1 d. norma, pagal kuriÄ fizinio asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens (arba jo įpėdinių – CK 5.17 str. 1 d.) ieÅ¡kinį, t. y. dėl sandorio sudariusio asmens valios ydingumo.

Tokia bÅ«sena asmeniui gali bÅ«ti dėl ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo ar kitų priežasčių, kurios iÅ¡ esmės paveikia asmens gebėjimÄ suvokti savo atliekamus veiksmus. Suformuotoje teismų praktikoje tokios kategorijos bylose nustatyta, jog sprendžiant, ar asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo tokios bÅ«senos sandorio sudarymo metu, turi bÅ«ti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ : iÅ¡ asmens sveikatos, psichikos bÅ«klės, sudaromo sandorio pobÅ«džio ir reikÅ¡mės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta, atsižvelgiama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada nėra teismui privaloma, bet turi bÅ«ti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos bÅ«klę ir jo atliekamus veiksmus (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes tokios kategorijos bylose privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Tokiomis nuostatomis teismas nesivadovavo, rėmėsi vienos iÅ¡ dviejų atliktų byloje teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vada, nelygino jos duomenų su kitais, to laikotarpio, byloje nustatytais faktais apie testatorės bÅ«senÄ ir atliktų veiksmų suvokimÄ ; teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teismas atmetė pakartotinės teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas apie medicininių duomenų nepakankamumÄ H.

J. Å . psichikos sveikatos sutrikimui testamento suraÅ¡ymo metu konstatuoti, yra nelogiÅ¡kos, nesusijusios su tyrimo metu gautų duomenų analize, t. y. bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2005; 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1022/2003; 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-993/2002 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad iki 2003-10-15, kai testatorę H.

J. Å ., ieÅ¡kovės ir atsakovo tetÄ , iÅ¡tiko insultas, ji turėtų psichinės veiklos sutrikimų arba somatinių susirgimų, dėl kurių jai galėtų iÅ¡sivystyti toks sutrikimas. Byloje atliktos teismo psichiatrijos bei teismo psichologijos ekspertizės 2007-05-03 – 06-14 akto Nr. 78TPK-141 duomenimis ekspertai-psichiatrai padarė iÅ¡vadÄ , kad nors testamento suraÅ¡ymo metu 2003-10-17 testatorės H. J. Å . psichinė bÅ«klė nebuvo apraÅ¡yta, įvertinus iÅ¡reikÅ¡tus galvos smegenų patologinius pakitimus, objektyviai patvirtintus instrumentiniais tyrimais, sunkiÄ neurologinę bÅ«senÄ su pažintinių funkcijų defektu, galima pagrįstai tvirtinti, kad testamento suraÅ¡ymo metu H.

J. Å . dėl savo bÅ«senos negalėjo visapusiÅ¡kai teisingai vertinti situacijos, numatyti savo veiksmų pasekmių (b.l. 121-123, t.1). Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų konstatuotÄ medicininių duomenų trÅ«kumÄ , patenkino atsakovo atstovės praÅ¡ymÄ bei paskyrė nagrinėjamoje byloje pakartotinę teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę pavedant jÄ atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai (b.l. 135, t.1). Pakartotinės ekspertizės aktu ekspertai-psichiatrai konstatavo, kad medicininėje dokumentacijoje esantys įraÅ¡ai apie H.

J. Å . psichikos sutrikimus yra labai skurdÅ«s ir neinformatyvÅ«s; nurodyti sutrikimai: dalinė sensorinė afazija (nesugebėjimas suprasti kalbos) buvo konstatuota tik 2003-10-15 ir kituose įraÅ¡uose nekonstatuota, Binsvangerio liga (kraujagyslinė demencija) buvo paminėta atlikus kompiuterinę tomografijÄ , tačiau kliniÅ¡kai patvirtinta nebuvo; 2003-10-24 – savaitė po testamento suraÅ¡ymo atlikus protinės bÅ«klės mini-testÄ konstatuota 17 balų, kas atitinka vidutinį kognityvinį (pažintinį) defektÄ , konstatuotas tik nežymus orientacijos sutrikimas laike, dėmesio ir atminties sutrikimai, dėl ko ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , jog negalima nustatyti, kaip esantys neurologiniai sutrikimai įtakojo testatorės psichikos bÅ«klę bei jos sugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti testamento sudarymo metu (b.l. 139-142, t.1).

Teismas savo sprendimo motyvuose pažymėjo, kad pirmosios ekspertizės akte ekspertai konstatavo, kad nuo 2003-10-15 iki 18 d. H. J. Å . sveikatos bÅ«sena blogėjo, todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, ekspertų iÅ¡vada apie testatorės gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę testamento pasiraÅ¡ymo metu (2003-10-17) yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu teismo ekspertizių aktų vertinimu. Ir ekspertai ekspertizės akte ir pats teismas, skirdamas nagrinėjamoje byloje pakartotinę ekspertizę, pripažino medicininių įrašų apie H.

J. Å . psichikos bÅ«klę esminį trÅ«kumÄ , tačiau teismas po pakartotinės ekspertizės atlikimo sprendime pasirėmė pirmos ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nelogiÅ¡kai pripažinęs, kad pirmosios ekspertizės iÅ¡vados yra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, taip pat pasirėmė liudytojos L. B. (H. J. Å . nuomininkės) parodymais, apie tai, kad J. nuolat prašė T. (atsakovo), kad jis atneÅ¡tų testamentÄ , o jį perskaičius, labai susijaudino. Teismas įvertino faktÄ , kad H.

J. Å . prašė atneÅ¡ti ir perskaityti testamentÄ , kaip įrodymÄ , jog testatorė H. J. Å . nesupratusi, kokį dokumentÄ pasirašė, bÅ«dama ligoninėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos L. B. parodymai apie H. J. Å . susijaudinimÄ po testamento perskaitymo nepatvirtina, kad testamento sudarymo ir pasiraÅ¡ymo metu ji buvo tokios psichinės bÅ«senos, jog negalėjo suprasti Å¡io savo veiksmo esmės; testamento suraÅ¡ymo dienÄ liudytoja su H. J. Å . nebendravo ir apie testatorės psichinę bÅ«senÄ testamento pasiraÅ¡ymo metu negalėjo žinoti.Teisėjų kolegija apelianto praÅ¡ymu iÅ¡tyrė papildomus įrodymus: apklausė notarę S. N., liudytojas L.

A., L. Å ., ekspertes V. J., J. M.. Notarė paaiÅ¡kino, kad H. J. Å . testamentas buvo pasiraÅ¡ytas testatorei gulint ligoninėje 2003-10-17; testatorės gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę buvo nustatytas pakalbėjus su ja, notarei nekilo abejonių dėl jos sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę. Pastebėjo, kad testatorė sunkiai valdė deÅ¡inę rankÄ . Su gydytoju dėl testatorės bÅ«klės nesikonsultavo, nes toje ligoninėje, kur gulėjo H. J. Å ., gydytojai atsisako dalyvauti notariniuose veiksmuose.

Liudytoja L. A., H. J. Å . kaimynė, parodė, kad 2003 m. grįžusi iÅ¡ ligoninės, H. J. Å . papasakojo, kad ligoninėje surašė testamentÄ , butÄ paliko T.. Motyvavo tuo, kad T. jo tėvas (testatorės brolis) nieko nepaliko. L. Å ., buvusi atsakovo T. Å . sutuoktinė, parodė, kad buvo ligoninėje tuo metu, kai H. J. Å . paprašė pakviesti notarę; ji sunkiau kalbėjo bei valdė deÅ¡inę rankÄ , tačiau viskÄ suvokė teisingai, suprato, kad ji yra ligoninėje, savo praÅ¡ymÄ pakviesti notarę motyvavo tuo, kad gali numirti, nori sutvarkyti reikalus.Apklausta ekspertė-psichologė V.

J. (ekspertų komisijos, suraÅ¡iusios 2007-05-03 - 06-14 aktÄ Nr. 78TPK-14, narė) parodė, kad kiti du ekspertai-psichiatrai komisijos nariai yra mirę; pati ekspertė, bÅ«dama psichologe, ekspertų-psichiatrų iÅ¡vados dėl H. J. Å . bÅ«senos testamento pasiraÅ¡ymo metu komentuoti negali. Apklausta ekspertė-psichiatrė J. M. (ekspertų komisijos, atlikusios pakartotinę ekspertizę narė) pažymėjo, kad pakartotinę ekspertizę atliko aukÅ¡tesnės kvalifikacijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertai-mokslų daktarai bei nurodė, kad tyrimo metu ekspertai turi vertinti medicininius veiksnumo nustatymo kriterijus: psichinės bÅ«klės konstatavimÄ ir įvertinimÄ .

Ekspertė pabrėžė, kad vienintelis tam tikras sutrikimas – dalinė sensorinė afazija (nesugebėjimas suprasti kalbos) H. J. Å . buvo konstatuota tik 2003-10-15; testamento suraÅ¡ymo dienÄ -2003-10-17 jokių įrašų apie psichinės veiklos sutrikimus nėra, 2003-10-24, savaitę po testamento suraÅ¡ymo, atlikus ligonei protinės bÅ«klės mini įvertinimo testÄ konstatuotas tik vidutinis kognityvinis (pažintinis) defektas su nežymiais orientacijos bei dėmesio sutrikimais; nesant įrašų apie ligonės psichinę bÅ«klę ekspertai negalėjo nustatyti, kaip neurologiniai sutrikimai įtakojo jos gebėjimÄ suprasti jos veiksmų reikÅ¡mę.

Palyginus 2007-05-03 - 06-14 akto Nr. 78TPK-14 iÅ¡vadÄ su kitais testamento suraÅ¡ymo laikotarpio faktais apie H. J. Å . suvokimÄ ir atliktus veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų padaryta iÅ¡vada pagrįsta teismo prielaidomis, jog medicininiuose dokumentuose apraÅ¡yti neurologiniai sutrikimai galėjo suponuoti psichinės bÅ«senos sutrikimÄ bei jos neveiksnumÄ ; tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja trečiojo asmens paaiÅ¡kinimams, liudytojų parodymams, pakartotinės ekspertizės akto iÅ¡vadai, todėl teisėjų kolegija Å¡ios ekspertizės iÅ¡vada nesivadovauja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad testamento sudarymo metu 2003-10-17 testatorė H. J. Å . dėl savo psichinės veiklos sutrikimo buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės; ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad H. J. Å . testamento sudarymo dienÄ visiÅ¡kai nesuvokė savo veiksmų reikÅ¡mės ir iki 2006 m. net nežinojo apie tai, kad pasirašė testamentÄ , buvo įsitikinusi, jog pasiraÅ¡ytas tik įgaliojimas, suteikiantis teisę paimti jos pensijÄ , paneigia liudytojos L.

A. parodymai apie tai, kad grįžusi iÅ¡ ligoninės H. J. Å . ne tik pranešė kaimynams apie testamento atsakovo naudai suraÅ¡ymo faktÄ , bet ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino tokio apsisprendimo motyvus. Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija panaikina skundžiamÄ sprendimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)Teisėjų kolegija iÅ¡ esmė pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ byloje (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovas sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ (b.l. 62, t.2 ), 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (b.l. 34, t.2), 1 334,50 Lt ekspertizės iÅ¡laidų (b.l. 146, t.1);

Å¡aliai, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies-ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d.).IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 70, t.2), duomenų apie dokumentų siuntimo iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra (CPK 79, 88 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas n u s p r e n d ė :Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ D.

L. ieÅ¡kinį atsakovui T. Å . dėl H. J. Å . 2003 m. spalio 17 d. testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.Priteisti atsakovui T. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės D. L. 130 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ , 1 334,50 Lt ekspertizės iÅ¡laidų, 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei 130 Lt už apeliacinio skundo padavimÄ , iÅ¡ viso priteisti 2 594,50 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus, 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

L. 18,45 Lt (aÅ¡tuoniolika litų, 45 centus) dokumentų siuntimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Kolegijos pirmininkė                                                                                           T. Žukauskienė Teisėjai                                                                                                        D.

Kačinskienė                                                                                                                      A. Maciejevski