2016-12-14 Nr. AB-23771-3-62-3-00263-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-96-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00263-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016 pagal pareiškėjų D. S., R. Š., J. S. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Glass market“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ dėl sprendimų panaikinimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos D. S., R. Š., J. S. (toliau – ir pareiškėjos) skundu (I t., b. l. 9–13; 26–30; 59–64), kurį patikslino (I t., b. l. 154–159), kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 2D-1352-(14.2); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) veiksmus, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinti neteisėtais; 3) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.

Atsakovas Inspekcija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 88–91; II t., b. l. 144–149; III t., b. l. 2–6).

Atsakovas Alytaus RAAD atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 185–187) prašė skundo dalį dėl Alytaus RAAD veiksmų teisėtumo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 2–5) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Glass market“ atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (III t., b. l. 70–79) pareiškėjų skundą atmetė; skundo dalį dėl Alytaus RAAD veiksmų, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinimo neteisėtais nutraukė.

Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas pradėtas rengti iki Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, TPĮ) įsigaliojimo, todėl ginčo atveju, vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, taikytina iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusi tiek TPĮ redakcija, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakcija (toliau – ir Aprašas).

Teismas nustatė, jog pareiškėjos gyvena šalia UAB „Glass market“ (šiuo metu UAB „Rivona“) valdomų žemės sklypų, kuriems šiuo metu parengtas, patikrintas, nustatyta tvarka patvirtintas ir registre registruotas sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas. Pareiškėjos teikė detaliojo planavimo organizatoriui pasiūlymus nutraukti prekybos centro planavimą nurodytuose sklypuose, nes, jų teigimu, detaliojo planavimo procedūros neatitinka teisės aktų reikalavimų. 2013 m. spalio 7 d. D. S. nusiuntė planavimo organizatoriui UAB „Glass market“ pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo. 2013 m. lapkričio 5 d. atsakyme UAB „Glass market“ (planavimo organizatorius) motyvuotai bei išsamiai nurodė, kad pareiškėjų pasiūlymai nepagrįsti ir atmetami. 2013 m. gruodžio 5 d. skundu pareiškėjos jį apskundė atsakovui. Byloje ginčijamu Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. raštu Nr. 2D-1352-(14.2) buvo nustatyta, kad planavimo organizatoriai pareigą motyvuotai atsakyti pasiūlymus pateikusioms pareiškėjoms įvykdė tinkamai ir pagrįstai atmetė pareiškėjų pateiktus pasiūlymus. 2014 m. rugsėjo 25 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-2084-(14.4) detaliajam planui duota teigiama patikrinimo išvada. 2014 m. spalio 1 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.

Teismas, pasisakydamas dėl Valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašto, vadovavosi TPĮ 32 straipsnio 2 dalimi (akto redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-169/2012, Aprašo 5 punktu (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. rugsėjo 20 d.

įsakymu Nr. D1-705/3D-650 (nuo 2014 m. sausio 1 d.)). Šio teisinio reguliavimo pagrindu, kolegijos vertinimu, teismui tenka pareiga patikrinti, kiek pagrįstas pareiškėjų skundas, kad atsakymas į detaliojo plano pasiūlymus buvo neišsamus, nemotyvuotas, tačiau prievolė atlikti atsakovo atsakymo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, nustatant galimus teritorijų planavimo pažeidimus, nekyla. Ši pozicija atitinka ir LVAT nagrinėtas analogiškas bylas. Pagal bylos medžiagą nekyla jokių abejonių, kad tiek planavimo organizatoriaus UAB „Glass market“ atsakymas į pareiškėjų pasiūlymus, tiek ir ginčijamas atsakovo 2014 m. sausio 24 d. raštas, kuriuo šis atsakymas įvertintas, yra ir pagal apimtį, ir pagal turinį išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl pagrindo teiginiui, jog detaliojo plano organizatorius ir atsakovas nesilaikė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo, nėra.

Tai, kad atsakovas neturi pareigos šalinti galimus teritorijų planavimo teisės aktų pažeidimus pasiūlymų teikimo stadijoje, patvirtina ir administracinė jurisprudencija. Pareiškėjos taip pat teigia, kad planavimo organizatorius viešojo svarstymo su visuomene procedūros metu, atsakydamas į jų prašymą, nesuteikė informacijos, kaip detalusis planas atitinka Alytaus visuomenės sveikatos centro išduotas planavimo sąlygas Nr. R266, tik nurodė, jog centras vėlesniame detaliojo plano rengimo etape atliks vertinimą. Kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio bei tokios apimties atsakymas viešojo svarstymo su visuomene procedūros stadijoje buvo logiškas ir nepripažintinas neišsamiu ar nemotyvuotu.

Be kita ko, byloje yra Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 28 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. TP-46. Planavimo organizatorius UAB „Glass market“ neprivalėjo priimti pareiškėjos pasiūlymų dėl detaliojo plano sprendinių, bet turėjo pareigą dėl jų iš esmės pasisakyti. Šią pareigą jis ir atliko. Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo kompetencijos ribose patikrino ir skundžiamu 2014 m. sausio 24 d. administraciniu aktu pripažino, jog planavimo organizatorius aptartą pareigą įvykdė tinkamai.

Tiek planavimo organizatoriaus, tiek ir atsakovo atsakymai yra išsamūs, argumentuoti, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ar atsakovas pažeidė TPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir tuo pačiu pripažinti, kad šis pareiškėjų reikalavimas pagrįstas. Skundžiamas raštas yra motyvuotas ir pagrįstas, pasirašytas tam įgaliojimus turinčio pareigūno, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnių nuostatas.

Pareiškėjos, prašydamos Alytaus RAAD veiksmus, kuriais nemotyvuotai suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai ataskaita bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas, pripažinti neteisėtais, pateikė reikalavimą, susijusį su faktų ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) konstatavimu. Teismas pabrėžė, jog reikalavimas dėl veiksmų pripažinimo neteisėtu negali būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas), kadangi administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Padaryta išvada, kad administracinės bylos dalis dėl šio pareiškėjų pateikto reikalavimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, pasisakydamas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, nurodė, kad Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294, 2.3 punkte yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada regiono aplinkos apsaugos departamentas turi išduoti planavimo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju pagal rengiamo detaliojo plano planavimo tikslus tokios sąlygos nėra privalomos. Pareiškėjos nurodo, kad planavimo organizatorius privalėjo inicijuoti Alytaus RAAD įtraukimą į atliekant detalųjį planavimą į planavimo sąlygas išduodančių institucijų sąrašą ir remiasi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. bei 2012 m. liepos 5 d. įsiteisėjusiais sprendimais. Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas pažymėjo, kad tokia prievolė, išduodant planavimo sąlygas, buvo numatyta Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-38, korektūroje, būtent kuria 2012 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-50-422/2012 ir buvo remiamasi. Vėlesnėje Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-288 „Dėl Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūros tvirtinimo“, korektūroje tokio reikalavimo dėl Alytaus RAAD 2008 m. gruodžio 15 d. planavimo sąlygų Nr. ARST-5-442 neliko, tik įtvirtinta nuostata, kad detaliojo plano sprendinių vertinimo ataskaita pateikiama nagrinėjimui bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimas derinamas su Alytaus RAAD (Aiškinamojo rašto 7.1.4.1 p.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nagrinėjamoje byloje būtent šio 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo T-288 dalį dėl prekybos centro statybos vietos 12 P ir 2011 m. lapkričio 15 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-2379-(14.4), kuriuo minėto specialaus plano korektūrai buvo duota teigiama tikrinimo išvada, skundė teismui, tačiau teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi skundo dalis dėl šių reikalavimų buvo atsisakyta priimti. Pareiškėjos nurodo, kad detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-63 patvirtinta Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūra.

Pareiškėjos, grįsdamos argumentus dėl privalomo Alytaus RAAD įtraukimo į planavimo dokumento sąlygų rengėjus, pateikė šio sprendimo su priedais nepatvirtintas kopijas. Teismas konstatavo, kad iš interneto svetainės pareiškėjų pateikto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-63 kopija nėra tinkamai patvirtinta ir šis dokumentas nepripažintinas leistinu rašytiniu įrodymu, todėl jis nepatvirtina pareiškėjų nurodytų aplinkybių, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 57 str.). Teismas rėmėsi Alytaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu sprendimu ir sprendė, kad jo pagrindu ginčo detaliojo plano rengimui į sąlygų rengėjus įtraukti Alytaus RAAD, priešingai nei nurodo pareiškėjos, nereikėjo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus RAAD 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (5.33)-02-1493 „Dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“, išnagrinėjęs kompetencijos ribose pateikto teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą bei sprendinių poveikio sklype esantiems konkretiems vertingiems želdiniams vertinimą, ataskaitą bei vertinimą suderino, taigi su želdinių vertinimu sutiko. Šis sprendimas priimtas įvertinus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. T-288 Aiškinamojo rašto dalies „7.1.4.1 suplanuotos prekybos vietos“ išdėstytus reikalavimus, kuris neprieštarauja ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-63 patvirtintai Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialiojo plano korektūrai.

Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis paminėto Tvarkos aprašo nuostatomis, ginčo atveju plano organizatorius UAB „Glass market“ žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detaliojo plano procese strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikti neprivalėjo.

Pareiškėjos taip pat teigia, kad detaliuoju planu nebuvo nustatytas tikslus automobilių stovėjimo vietų skaičius. Šie argumentai nepagrįsti. Detaliojo plano aiškinamajame rašte „Susisiekimo sistemos organizavimas“ nurodyta, jog numatoma įrengti 37 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip teisingai nurodo atsakovas, tik parengus statinio projektą, bus aiškus tikslus prekybos salės plotas, todėl tik tuomet bus galimybė tiksliai nustatyti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Pareiškėjos tvirtina, kad nuolatinės statybos komisijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. kompleksinio derinimo protokolas N-12 yra niekinis, nes iš dalyvavusių 16 komisijos narių protokolą pasirašė tik 6 komisijos nariai.

Šie pareiškėjų argumentai taip pat nepagrįsti. Visi komisijos nariai (įgalioti atstovai), kurie rengė teritorijų planavimo sąlygas ir įrašyti į planavimo sąlygų sąvadą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, komisijos pirmininko kvietimu komisijos posėdyje dalyvavo ir, išnagrinėjus planavimo organizatoriaus pateiktus dokumentus, visi yra pasirašę kaip įgalioti asmenys, taigi yra raštiškai pritarę teritorijų planavimo dokumento derinimui, protokolas taip pat pasirašytas komisijos pirmininko ir sekretorės. Alytaus RAAD raštu pateikta nuomonė yra pridėta prie komisijos protokolo ir tai neprieštarauja Nuostatų 7 punkte ir 14 punkto 2 dalyje (Reglamento 9 p.) išdėstytiems reikalavimams.

Tai, kad komisijos darbe nedalyvavo planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo, o parengtą detalųjį planą pristatė ir informavo komisijos narius apie dokumento atitiktį išduotoms planavimo sąlygoms komisijos pirmininkas, nėra esminis pažeidimas. Teismas priėjo išvadą, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. DV-645 yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Pareiškėjos apeliaciniu skundu (III t., b. l. 89; 94–99) prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

Nurodė, kad teritorijos plano sprendinių keitimas, darantis įtaką ar galintis turėti įtakos asmenų teisėms bei pareigoms, po viešojo svarstymo procedūros pabaigos yra negalimas. Nagrinėjamoje byloje po viešojo susirinkimo vyko esminis detaliojo plano keitimas, o toks iš esmės pakeisto turinio detalusis planas buvo patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. DV-645. Detaliojo plano viešasis svarstymas vyko 2013 m. spalio 7 d., detaliojo plano aiškinamasis raštas, kaip jame nurodoma, parengtas pagal vėliau, t. y. 2014 m. kovo 28 d. išduotas planavimo sąlygas, negalėjo būti pateiktas viešajam svarstymui. Detalusis planas, kuris buvo pateiktas viešam svarstymui 2013 m spalio 7 d., skiriasi ir savo apimtimi.

Kadangi viešam svarstymui pateikto detaliojo plano aiškinamajame rašte nebuvo pateikta jokia informacija apie siūlomas alternatyvas, o patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte jau yra pateikta alternatyvios teritorijos analizė su galimu alternatyviojo varianto sprendinių poveikio išvadomis, pareiškėjos nebuvo informuotos ir negalėjo pateikti pasiūlymus šiuo klausimu. Be to, pagal rašytinių įrodymų visumą, galima padaryti išvadą, kad Inspekcija ir Nuolatinė statybų komisija laiku taip pat nebuvo informuota apie detaliojo planavimo procese padarytus detaliojo plano pakeitimus bei viešojo svarstymo procedūrų netinkamą organizavimą.

UAB „Glass market“, detaliojo planavimo organizatorius, tik nagrinėjant bylą, t. y. 2015 m. sausio 20 d., pateikė 2014 m sausio 21 d. sprendimą, o teismas su šiuo sprendimo turiniu supažindino proceso šalis. Alytaus miesto savivaldybė pateikė į bylą detaliojo plano medžiagą, tačiau UAB „Glass market“ 2014 m. sausio 21 d. sprendimo teismui pateikto detaliojo plano sudėtyje nebuvo. Darytina išvada, kad 2014 m. sausio 21 d. sprendimas laiku neįtrauktas į detaliojo plano sudėtį, detalųjį planą tikrinančios ir tvirtinančios institucijos bei suinteresuota visuomenė laiku nebuvo supažindinti su planavimo organizatoriaus 2014 m sausio 21 d. sprendimo turiniu.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais. Pareiškėjai iki 2015 m. sausio 20 d. teismo posėdžio nebuvo informuoti, koks detaliojo plano variantas buvo teiktas atsakingoms institucijoms tikrinti ir tvirtinti.

Planavimo organizatorius nedalyvavo Nuolatinės statybos komisijos posėdyje svarstant klausimą dėl siūlymo derinti detalųjį planą, nors, vadovaujantis komisijos darbo reglamento 8 punktu, privalėjo posėdyje dalyvauti ir pristatyti svarstomą klausimą. Iš Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole N-12 nurodomo svarstomo klausimo formuluotės nėra aišku, koks detaliojo plano variantas buvo svarstytas ir suderintas komisijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje. Kaip nurodoma kompleksinio derinimo protokole N-12, nuolatinę statybos komisiją sudaro 16 narių, o protokolo nepasirašė 9 komisijos nariai.

Planavimo procesas vykdytas ignoruojant Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. ir 2012 m. liepos 5 d. sprendimus, kuriais yra įtvirtintas įpareigojimas įtraukti Alytaus RAAD į sąlygų rengėjus bei įvykdyti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T-50 patvirtintą reikalavimą „Išsaugoti esamus želdinius, išlaikyti normatyvinius atstumus iki želdinių.“

Inspekcija planavimo organizatoriui nustatė kitokius reikalavimus dėl automobilių sustojimo vietų žmonėms įlipti ir išlipti, vietų kroviniams pakrauti ir iškrauti nustatymo sąlygų (krovinių rampų), automobilių sustojimo vietų skaičiaus detaliajame plane nustatymo, negu nurodo STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Rengiant detalųjį planą nemotyvuotai atsisakoma nustatyti tikslų automobilių stovėjimo skaičių, kuris turi būti nustatomas ribose nuo 40 iki 200 vietų.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 104–108) prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų teisė dalyvauti viešame svarstyme buvo įgyvendinta tinkamai. Tai, kad komisijos darbe nedalyvavo pats planavimo organizatorius, o parengtą detalųjį planą pristatė ir informavo komisijos narius apie dokumento atitiktį išduotoms planavimo sąlygoms komisijos pirmininkas, nėra esminis pažeidimas, leidžiantis kompleksinio derinimo protokolą pripažinti neteisėtu. Visi komisijos nariai (įgalioti atstovai), kurie rengė teritorijų planavimo sąlygas ir įrašyti į planavimo sąlygų sąvadą, posėdyje dalyvavo ir visi pasirašė. Pareiškėjos patikslintame skunde taip pat klaidingai teigia, jog planavimo organizatorius privalėjo inicijuoti, kad atliekant detalųjį planavimą į planavimo sąlygas išduodančių institucijų sąrašą būtų įtrauktas Alytaus RAAD. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra tinkamas, motyvuotas ir pagrįstas.

Atsakovas Inspekcija prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (III t., b. l. 109–114).

Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde pareiškėjos visiškai nepasisako, kodėl nepagrįsta sprendimo dalis, kuria teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra atitinkantis VAĮ 3 ir 8 straipsnių nuostatas, be to, Inspekciją visuose apeliacinio skundo argumentuose, kurie niekuo nesusiję su Inspekcijos raštu, įvardija atsakovu. Pareiškėjų pateikti pasiūlymai ir jų priėmimo bei atmetimo motyvai vertinami teisės aktų reikalavimams atitikimo požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento derinimo ir tikrinimo stadijose. Nagrinėjamu atveju Inspekcija teritorijų planavimo dokumentų atitikimo teisės aktams vertinimą atliko, kai nustatyta tvarka buvo pateiktas tikrinti teritorijų planavimo dokumentas išvadai dėl jo tvirtinimo gauti. Ginčo atveju galutinis sprendimas, ar planavimo organizatorius pagrįstai atmetė pareiškėjų rašytinius pasiūlymus, priimtas tik 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinus detalųjį planą ir surašius teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPl-2084-(14.4). Pareiškėjos patikrinimo akto neginčija. Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu Inspekcija dar nebuvo gavusi detaliojo plano tikrinti, pareiškėjų keliami klausimai dėl konkrečių detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ateityje negalėjo būti sprendžiami ir buvo sprendžiami kitoje teritorijų planavimo proceso stadijoje. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms – Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2014 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. DV-645 patvirtinus detalųjį planą, skundžiamo atsakymo panaikinimas pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių. Materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukelia detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Inspekcijos Alytaus skyriaus skundžiamas sprendimas pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių dar ir dėl to, kad planavimo organizatorius pateikė tikrinti ir tvirtinti detaliojo plano sprendinius, dėl kurių svarstymo vyko viešas susirinkimas 2012 m. rugsėjo 17 d., kurio metu pareiškėjos dalyvavo ir teikė pasiūlymus planavimo organizatoriui ir atsakymo į jų pasiūlymus net neskundė Inspekcijos Alytaus skyriui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“) prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (III t., b. l. 122–123.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjos nenurodė jokio konkretaus detalaus plano sprendinio, kuris aiškiai pažeistų asmeniškai jų teises ir/ar teisėtus interesus, taip pat nenurodė, kaip jų teisės yra pažeistos. Pareiškėjos akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Glass market“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 137–138) prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DV-645 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, parengti ir patvirtinti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Patvirtinto detaliojo plano sprendinių variantą papildomai analizavo ir jam raštu pritarė biomedicinos mokslų daktaras ekspertas, šis dokumentas buvo pateiktas derinančioms organizacijoms, institucijoms. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole įsivėlė techninė klaida – nenurodyta, kad posėdžio metu dalyvavo ir detalųjį planą pristatė planavimo organizatoriaus atstovas bei detalųjį planą rengęs architektas. Alytaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavo, detaliojo plano sprendiniams pritarė visi planavimo sąlygas išdavusių organizacijų, institucijų atstovai, komisijos narių sudėtį, kaip numato komisijos nuostatai, savo kompetencijos ribose nustatė komisijos pirmininkas. Kaip numatė detaliojo plano rengimo ir derinimo metu galiojusi Alytaus miesto prekybos centrų išdėstymo specialaus plano redakcija, detaliojo plano sprendiniai suderinti su Alytaus RAAD. Derinančioms institucijoms, organizacijoms buvo pateikta visa detaliojo plano sprendinių medžiaga, jos buvo informuotos apie pradėtą ir nebaigtą bei derinimui ir tvirtinimui pateiktą detaliojo plano sprendinių variantus. Dėl patvirtinto detaliojo plano sprendinių varianto pareiškėjos buvo teikę pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos išsamiai atsakė, o pareiškėjos pateiktus atsakymus įstatymų nustatyta tvarka ir terminu neskundė Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Pareiškėjos nesutinka su detaliajame plane nustatytais sprendiniais dėl automobilių parkavimo vietų, pėsčiųjų judėjimo, krovinių pakrovimo vietų nustatymo, tačiau šie konkretūs sprendiniai privalomai bus nustatyti kitame projektavimo etape – rengiant statinio techninį projektą.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi (IV t., b. l. 168–184) pareiškėjų apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeitė. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria pareiškėjų skundas dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo buvo atmestas, panaikino ir priėmė kitą sprendimą. Panaikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas. Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde prašoma tenkinti pareiškėjų skundą, tačiau iš esmės yra išskiriama argumentacija tik dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ neteisėtumo procedūriniu aspektu bei nesuderinamumu su aukštesnės galios teisės aktais, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iš principo ir pasisakė tik dėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo dėl reikalavimo, kaip esminio reikalavimo, panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas.

Teismas pažymėjo, kad Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti (žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo bei pobūdžio keitimo (iš visuomeninės paskirties teritorijos / mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos į komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas) buvo išduotas 2011 m. kovo 4 d. Nr. 001113000950 ir galiojo iki 2014 m. kovo 4 d., bet iki nustatyto laiko realizuotas nebuvo. Administracinėje byloje yra ir kitas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti (tų pačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sujungimo, naudojimo būdo bei pobūdžio keitimo (iš visuomeninės paskirties teritorijos / mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos į komercinės paskirties objektų teritorijos / prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) ir tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas), kuris buvo išduotas 2014 m. kovo 28 d. Nr. 000113001102. Teismo posėdžio metu, iš atsakovų atstovų pusės tvirtinta, kad 2014 m. kovo 28 d. išduotu Planavimo sąlygų sąvadu buvo pratęstas Planavimo sąlygų sąvadas išduotas 2011 m. kovo 4 d. Šio teiginio patvirtinimui ar paneigimui palygintas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti, išduotas 2011 m. kovo 4 d. (toliau ir Sąvadas Nr. 1) ir Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti, išduotas 2014 m. kovo 28 d. (toliau ir – Sąvadas Nr. 2), iš ko matyti, kad: Sąvade Nr. 2 nenurodyta, jog šiuo dokumentu pratęsiamos Sąvade Nr. 1 nurodytos sąlygos; Sąvade Nr. 2 nurodomos ne tos pačios institucijos išduodančios sąlygas, kaip ir Sąvade Nr. 1; Sąvade Nr. 2 nurodoma, kad institucijos išduodančios sąlygas jas išdavė 2014 metais, o ne pratęsė pirmiau išduotas; Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo savivaldybės vyr. architekto sąlygos Sąvade Nr. 1 ir Sąvade Nr. 2 nėra identiškos. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, niekaip nepatvirtina teiginio, jog Sąvadu Nr. 2 buvo pratęstos Sąvade Nr. 1 nurodytos sąlygos.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Sąvadas Nr. 1 galiojo iki 2014 m. kovo 4 d. Sąvadas Nr. 2 išduotas 2014 m. kovo 28 d., t. y. jau nustojus galioti Sąvadui Nr. 1. Teisines pasekmes sukeliančio dokumento galiojimo pratęsimas, jei tokią galimybę numato teisėkūros subjektas, yra galimas tik nepasibaigus jo galiojimo terminui. Tokios principinės pozicijos Vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose.

Taigi daryta išvada, kad tam pačiam tikslui pasiekti buvo išduoti du atskiri planavimo sąlygų sąvadai – Sąvadas Nr. 1, o jam netekus galios ir Sąvadas Nr. 2. Pastarojo išdavimo metu jau galiojo kitas teisinis reguliavimas, nei išduodant Sąvadą Nr. 1.

Esant paminėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo tvirtinimas dėl teisinio poreikio taikyti iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusią tiek TPĮ redakciją, tiek ir Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-831/3D-868, redakciją, pripažintinas nepagrįstu, nepaisant tos aplinkybės, jog, kaip spręsta pagal turimą medžiagą, pats ginčo teritorijos planavimo procesas buvo prasidėjęs 2011 m. (2011 m. vasario 3 d. sutartis Nr. SR-157 nurodoma kaip detaliojo plano rengimo pagrindas).

Vadinasi, išdavus Sąvadą Nr. 2 turėjo būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio TPĮ 31 straipsnyje buvo numatyta, kad teritorijų planavimas yra viešas, o teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo viešinimo procedūros susideda iš informacijos teikimo visuomenei apie teritorijų planavimo pradžią ir tikslus, susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais, konsultavimosi, pasiūlymų teikimo ir jų nagrinėjimo bei viešo svarstymo (TPĮ 32 str. redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d.). Pagal TPĮ 38 straipsnį (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 23 d.) viešo svarstymo metu planavimo organizatoriai turi pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą su sprendiniais susijusią medžiagą. Viešo svarstymo metu planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal pasiūlymus, gautus iki viešo svarstymo, padarytas pataisas, taip pat galimas naujas pataisas pagal viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus ir paaiškina, kodėl ir kokie pasiūlymai yra nepriimtini.

Tikrinamoje administracinėje byloje nėra disputo dėl to, kad viešinimo procedūros, po 2014 m. kovo 28 d., t. y. išdavus Sąvadą Nr. 2, aiškiai nepaisyta. O viena iš pagrindinių sąlygų siekiant užtikrinti teritorijų planavimo proceso skaidrumą, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei derinimą, yra visuomenės ir (ar) atskirų jos narių įtraukimas į šį procesą.

Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A3–64/2007 yra pažymėjęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad minėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (pvz., 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–1828/2006; 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–627/2008; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556–440/2009).

Turint omenyje nurodyto pobūdžio pažeidimus paminėtose administracinėse bylose ir šios bylos faktines aplinkybės – viešinimo procedūros nepaisymą išdavus Sąvadą Nr. 2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neturėjo pagrindo pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ buvo teisėtas bei pagrįstas, dėl ko jis turi būti panaikintas.

Naikinant Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ pabrėžta, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika), o nuo 2016 m. liepos 1 d. – taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas)) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus.

Skundo reikalavimo atžvilgiu, dėl kurio byla pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritarė pastarojo teismo padarytoms išvadoms ir jų nebeatkartoja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat sutiko su Kauno apygardos administracinio teismo, pastarojo nurodytais motyvais, sprendimo dalimi, kuria paliktas galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 2D-1352-(14.2).

V. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016 (V t., b. l. 26–37).

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad planavimo procesas prasideda teritorijos planavimo sąlygų išdavimu. Šioje byloje esančio ginčo teritorijos planavimo procesas prasidėjo dar 2011 metais. Planavimo sąlygų sąvadas išduotas 2011 m. kovo 4 d. t. y. dar iki įsigaliojant naujajai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Vadinasi, turi būti taikomas iki 2014 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo teisinius santykius nustatantis teisinis reglamentavimas. Todėl LVAT 2016 m. liepos 5 d. nutartyje akivaizdžiai padarė nepagrįstą išvadą, jog turėjo būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo redakcija pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d. ir taip netinkamai taikė ir interpretavo galiojančius teisės aktus. LVAT neįvertino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio nuostatomis įstatymų leidėjas siekė užtikrinti jau susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius, užtikrinti teisinį tikrumą, teisinį saugumą.

Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtinto Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi iki Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo 2014 m. sausio 1 d.) 10, 11.2 punktais. Ginčo byloje planavimo sąlygos ir sąlygų sąvadas buvo pratęsti, nes neįsigaliojo jokie nauji teisės aktai, kurie darytų įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Visa tai įrodo, kad LVAT 2016 m. liepos 5 d. nutartyje neteisingai ginčo atvejui taikė materialinės teisės normas – Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Planavimo organizatorius dar prieš baigiantis sąvado galiojimo terminui kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu dėl sąlygų galiojimo termino pratęsimo. Alytaus miesto savivaldybės administracija gavusi (2011 metais institucijų išdavusių planavimo sąlygas) pratęstas planavimo sąlygas 2014 m. kovo 28 d. pratęsė sąlygų sąvado galiojimo laiką nurodant sąvado pabaigoje „Sąlygų sąvadas galioja iki 2016 m. kovo 4 d.“. Tai, jog sąlygų sąvadas buvo pratęstas, o ne išduotas naujas, būtent sąvado galiojimo terminas ir patvirtina, nes pagal tuo metu galiojusius teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas ilgiau nei 3 metams, su galimybe jį pratęsti dar 2 metams. Pratęsiant planavimo sąlygas nei planavimo tikslai, nei planavimo uždaviniai ir veikla nuo 2011 m. kovo 4 d. išduoto planavimo sąlygų sąvado uždavinių ir tikslų bei veiklos, nesikeitė. Inspekcija išnagrinėjo teritorijų planavimo dokumentus, patikrino ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir 2014 m. rugsėjo 25 d. surašė teritorijų planavimo patikrinimo aktą Nr. TP1-2084-(14.4).

LVAT taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog Sąvade Nr. 2 nurodomos ne tos pačios institucijos išduodančios sąlygas kaip Sąvade Nr. 1. Tai, jog Sąvade Nr. 1 nebuvo nurodyta institucija išdavusi sąlygas „Dzūkijos vandenys“, o Sąvade Nr. 2 jau buvo nurodyta, remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, institucijai neužkirto kelio dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdyje ir derinti ginčijamą aktą, o kaip matyti iš pateiktų dokumentų minėta institucija nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavo ir pritarė ginčijamo akto derinimui.

Mano, jog tai, kad Sąvade Nr. 2 nėra nurodyta žodžio „pratęsti sąlygų sąvadą“ nėra ir negalėjo būti pagrindas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. DV-645, kadangi teisės aktai nėra ir nebuvo nustatę formos blanko sąvado pratęsimui, o tai, jog sąlygų sąvadas buvo pratęstas, o ne išduotas naujas, patvirtina sąvado galiojimo terminas ir planavimo organizatoriaus prašymas.

Ginčo byloje iš pateiktos medžiagos akivaizdu, jog apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimą su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką buvo paskelbta tinkamai, o pats viešas parengto teritorijų planavimo dokumento svarstymas (susirinkimas) įvyko 2012 m. rugsėjo 17 d., kurio metu pareiškėjos dalyvavo ir kaip numato įstatymai pateikė pasiūlymus planavimo organizatoriui. Gavęs pareiškėjų pateiktus pasiūlymus Planavimo organizatorius teisės aktų nustatyta tvarka pateikė pareiškėjoms pagrįstus ir argumentuotus atsakymus, o šių planavimo organizatoriaus atsakymų pareiškėjos neskundė Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai. Todėl pareiškėjų teisė dalyvauti planavimo dokumentų viešinime buvo įgyvendinta tinkamai. Iš ginčo byloje pateiktos medžiagos akivaizdu ir tai, jog Inspekcijai tikrinti buvo pateikti būtent 2012 m. rugsėjo 17 d. svarstyti teritorijų planavimo dokumentai, kadangi pats planavimo organizatorius į bylą pateikė sprendimą, kuriame nurodyta, kad planavimo organizatorius nusprendžia 2013 m. spalio 7 d. viešame susirinkime apsvarstytą sprendinių varianto rengimą nutraukti ir tęsti derinimo ir tvirtinimo darbus sprendinių varianto eksponuoto 2012 m. rugsėjo 17 d. viešo susirinkimo metu. LVAT 2016 m. liepos 5 d. nutartyje konstatuodamas, kad buvo aiškiai nepaisyta viešinimo procedūros akivaizdžiai netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, kadangi iš ginčo byloje pateiktų įrodymų matyti, jog viešinimo procedūros nebuvo pažeistos.

Pažymėtina ir tai, jog LVAT nukrypo nuo administracinių bylų teismų praktikoje nustatytų taisyklių, nutartyje vadovavosi netinkama teismų praktika nurodymas teismų praktiką, nesusijusią su ginčo bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą nurodo, kad su šiuo prašymu sutinka ir jį palaiko.

Inspekcija mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas Teritorijų planavimo įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, padarė esminių pažeidimų, nulėmusių neteisėtos nutarties priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad planavimo procesas prasidėjo dar 2011 metais, vien dėl to, kad 2014 m. kovo 28 d. buvo pratęstos (ar netgi išduotos naujos planavimo sąlygos) nesudaro pagrindo išvadai, kad reikia vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo redakcija pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d., ir todėl kartoti viešinimo procedūras. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė ir nenurodė jokio detaliojo plano sprendinių pokyčio, tikslų, uždavinių pasikeitimo po planavimo sąlygų pratęsimo (ar išdavimo naujų). Vien todėl, kad planavimo sąlygos pratęstos (išduotos) po 2014 m. sausio 1 d., apeliacinio teismo padaryta išvada, kad reikia vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo redakcija pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d., prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymi, kad iškeldamas tokią prielaidą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįvertino to, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d., būtų pažeisti UAB „Glass market“ teisėti lūkesčiai ir interesai, nes apskritai detalusis planas nebegalėtų toliau būti rengiamas ir realizuotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl termino pratęsimo, vertina faktinę aplinkybę, ar iki pareiškėjui kreipiantis dėl termino pratęsimo nebuvo jau pasibaigęs terminas, ar buvo pasibaigęs (svarbu, kad pareiškėjas kreiptųsi nepasibaigus terminui) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Planavimo organizatorius UAB „Glass market“ 2014 m. vasario 7 d., t. y. nesibaigus planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminui, pateikė prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijai pratęsti planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminą 2 metų laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju planavimo sąlygos buvo pratęstos (nes neatitiko Aprašo 11 ir 12 punktuose išvardytų atvejų, kada reikėtų išduoti naujas), tačiau net ir laikant, kad išduotos naujos, nereikštų, kad teritorijų planavimo procesas yra baigtas ir su naujų planavimo sąlygų išdavimu pradedamas naujas procesas (nes ir išdavus naujas planavimo sąlygas, procesas būtų tęsiamas, o tik tuo atveju, jeigu sprendiniai turėtų įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, kai teritorijų planavimo proceso metu keistųsi teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai, tuomet iškiltų būtinybė kartoti viešinimo procedūras).

Ginčo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė jokių konkrečių viešinimo procedūrų pažeidimų, tačiau vien dėl iškeltos klaidingos prielaidos, kad „išdavus Sąvadą Nr. 2 turėjo būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d.“ padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad „tikrinamoje administracinėje byloje nėra disputo dėl to, kad viešinimo procedūros, po 2014 m. kovo 28 d., t. y. išdavus Sąvadą Nr. 2, aiškiai nepaisyta“ ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rivona“ atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo prašymą tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl, esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą, t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, jog nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-64-261/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

Procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje, įvertinęs byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad tam pačiam tikslui pasiekti buvo išduoti du atskiri planavimo sąlygų sąvadai – Sąvadas Nr. 1, o jam netekus galios – ir Sąvadas Nr. 2. Pastarojo išdavimo metu jau galiojo kitas teisinis reguliavimas nei išduodant Sąvadą Nr. 1, todėl, išduodant Sąvadą Nr. 2, turėjo būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, pradėjusia galioti nuo 2014 m. sausio 1 d.

Atsakovas prašyme atnaujinti procesą teigia, kad padaręs tokią išvadą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, kadangi neįvertino Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos ir nepagrįstai taikė teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įsigaliojusias nuo 2014 m. sausio 1 d. Siekdamas pagrįsti šį savo teiginį, tvirtina, jog 2014 m. kovo 28 d. planavimo sąlygos buvo pratęstos, o ne išduotos naujos.

Taigi, atsakovas, teigdamas, kad yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, šį savo teiginį grindžia ne esminiu materialinės teisės normų pažeidimu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadų, padarytų įvertinus faktines aplinkybes, kritika – atsakovas nesutinka su 2016 m. liepos 5 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad 2011 m. kovo 4 d. išduotas planavimo sąlygų sąvadas nebuvo pratęstas ir kad 2014 m. kovo 28 d. buvo išduotas naujas planavimo sąlygų sąvadas. Pabrėžtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinti administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindai, nenumatyta, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai pateikus naujus argumentus dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-67-556/2016; 2016 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-36-525/2016; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-121/2013).

Pažymėtina, kad vertinant, jog 2014 m. kovo 28 d. buvo ne pratęstas planavimo sąlygų sąvadas, išduotas dar 2011 m. kovo 4 d., o išduotas naujas planavimo sąlygų sąvadas, teritorijų planavimo procesas turėjo būti atliekamas Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Prašyme atnaujinti procesą taip pat teigiama, jog egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad siekiant proceso atnaujinimo analizuojamu pagrindu, pareiškėjui būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pvz., 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (pvz., 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-19/2011). Gavęs prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmiausia vertina, ar paminėtos bylos su ta, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, yra analogiškos, t. y. jų ratio decidendi sutampa (pvz., 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-149/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą, tvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje vadovavosi netinkama teismų praktika, kadangi ji nesusijusi su ginčo bylos faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, vadovaujantis jau aptarta nuostata, t. y. kad išdavus Sąvadą Nr. 2, teritorijų planavimo procesas turėjo būti atliekamas pagal Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d. reikalavimus, viešinimo procedūros aiškiai nebuvo laikomasi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje nurodyta teismų praktika, pabrėžianti tinkamos viešinimo procedūros teritorijų planavimo procese užtikrinimo svarbą.

Pažymėtina, kad Inspekcija atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą taip pat teigia, kad egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas pagrindas ir tvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl termino pratęsimo, vertina faktinę aplinkybę, ar iki pareiškėjui kreipiantis dėl termino pratęsimo jau buvo pasibaigęs terminas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju Inspekcijos nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012) suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, jog Sąvadas Nr. 2 buvo išduotas jau nustojus galioti Sąvadui 1, nors teisines pasekmes sukeliančio dokumento galiojimo pratęsimas, jei tokią galimybę numato teisėkūros subjektas, yra galimas tik nepasibaigus jo galiojimo terminui, yra ne esminis, o papildomas argumentas, pagrindžiantis išvadą, kad 2014 m. kovo 28 d. buvo išduotas naujas planavimo sąlygų sąvadas, todėl atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu šiuo atveju taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, jog atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymas nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Atsakovo Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-519-556/2016 pagal pareiškėjų D. S., R. Š., J. S. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Glass market“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ dėl sprendimų panaikinimo ir veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė Arūnas Dirvonas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė