b8a36f2f-977a-4255-8f7c-92aeee4ca394 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                 Â

                                                              Â

Byla Nr.1S-513-185/2009

                                                               Proceso Nr.

1-50-0145-2009-8

                                                               Procesinio dokumento kategorija 2.1.16.1.2.1.1;

                                                              Â

2.1.16.1.2.1.3;Â Â 2.1.16.1.2.2.

                                                Â

             Â

                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                   Â

N U T A R T I S

                                              Â

2010 m. birželio 21 d.

                                                        Panevėžys

               Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio,

nevedusio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) , teisto keturis kartus, turinčio neišnykusį

ir nepanaikintÄ teistumÄ , kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria V. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams ir pateiktÄ bylos medžiagÄ dėl suėmimo termino pratęsimo,

Â

N U S T A T Ė:

V. A. kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. kovo 23 d., 21.00 val. iki 2009 m. kovo 24 d., 01.00 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su V. L., T. V., M. N. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta -  E. G., fiziniu ir psichiniu smurtu atimdamas V. V. valiÄ prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo ir tenkino lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja V. V. prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 dalyje ir 150 str. 3 dalyje.

     V. A. BPK

140 str. tvarka sulaikytas 2009 m. kovo 24 d. 11.40 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi V.

A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas kurio terminas buvo tęsiamas iki 2009 m. lapkričio 25 d.

    2009 m. lapkričio 10 d. baudžiamoji byla perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui.  2009 m. lapkričio 25 d. ir 2010 m. vasario 19 d.

nutartimis bei skundžiama  2010 m. gegužės 24 d.  nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. A. pratęstas motyvuojant kad V. A.,

būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

 Skundu suimtasis V. A. praÅ¡o apylinkės teismo skirtÄ kardomÄ jÄ

priemonę – suėmimÄ pakeisti į kitÄ , Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. V. A. kategoriÅ¡kai  neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų

nusikaltimų, nurodydamas, kad yra V. V. apÅ¡nekėtas. Skunde kaltinamasis pateikia byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo objektyviai iÅ¡tirti liudytojų S. D., K. B., E. M., „Vilko“ parodymus, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos iÅ¡vadÄ . Nurodo, kad teisėjas, ignoruodamas jo parodymus apie nukentėjusiosios melÄ ir nebaigęs nagrinėti baudžiamosios bylos, skundžiamoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltumÄ .

Skunde kaltinamasis nurodo, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas ne tik BPK 44 str. 6 d., bet ir Konstitucijos

31 str.1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto 14 str. 2 p. Proceso teisingumo (sÄ Å¾iningumo) principas netiesiogiai įtvirtintas visais nurodytais teisiniais lygiais. BPK 1 ir 2 str. bei 44 str. 5 d. yra įtvirtintas proceso greitumo principas, BPK 7 str. numatytas rungimosi principas. Asmuo, turintis teisę gintis neturi įrodinėti savo nekaltumÄ , o visos abejonės, jei jų negalima paÅ¡alinti, vertintinos kaltinamojo naudai.

    Byloje pažeistas lygiateisiškumo principas, nes jis laikomas suimtas, nebuvo paleistas net į sūnaus krikštynas, nors kiti bendrininkai yra laisvi. Augina tris vaikus, skundžiasi dėl sveikatos problemų.

    Prašo panaikinti nuo 1991 metų besitęsiančius teistumus, kurie sunkina jo teisinę padėtį.

   Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti.

    Skundas atmestinas.

    Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. A. pratęstas suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams yra teisėta ir pagrįsta.

V. A. praÅ¡ymas apylinkės teismo skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti į kitÄ , Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, negali bÅ«ti tenkinamas. Pasikeitus bylos aplinkybėms, kardomoji priemonė gali bÅ«ti keičiama į Å¡velnesnę, kai tuos pačius BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima

pasiekti kaltinamajam taikant mažesnius apribojimus. Tačiau kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės

instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 straipsnyje numatyta tvarka, t.y., kardomÄ jÄ priemonę keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, Å¡iuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.

   Naikinti skundžiamÄ nutartį taip pat nėra pagrindo. V.

A. kategoriÅ¡kai neigia padaręs nusikaltimÄ , nurodydamas, kad yra nukentėjusiosios V. V. apÅ¡nekėtas. Jo manymu, skundžiama nutartimi teisėjas, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltumÄ . Taip pat praÅ¡o objektyviai iÅ¡nagrinėti liudytojų

S. D., K. B., E. M., „Vilko“ parodymus, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos iÅ¡vadÄ . Tačiau, reikia pažymėti, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimÄ , byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar asmuo yra kaltas. Skirtingai, nei V. A. mano, duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ pakankamumas savaime neįrodo kaltinamojo kaltės. Skiriant kardomÄ jÄ priemonę, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, norint priimti pagrįstÄ nuosprendį, kuriuo ir bus motyvuotai iÅ¡spręstas kaltės klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ Â - duomenis, esančius nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokoluose, akistatų, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, įvykio vietos apžiÅ«ros bei kitų procesinių veiksmų protokoluose, specialistų iÅ¡vadose -  pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai dėl duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis  padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumo.

Pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad V. A. kaltinamas dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, anksčiau kelis kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, turi neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , vėl kaltinamas analogiÅ¡kų sunkių nusikaltimų padarymu, nėra objektyvių duomenų apie pastovaus darbo ir pragyvenimo Å¡altinio turėjimÄ . Per laikotarpį nuo kardomosios priemonės paskyrimo, pagrindai, leidę skirti ir pratęsti Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, neiÅ¡nyko. Dėl paminėtų aplinkybių, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog, bÅ«damas laisvėje, V. A. darys naujus, BPK 122 str. 4 d. iÅ¡vardintus, nusikaltimus, slėpsis nuo teismo, o Å¡velnesne kardomÄ ja priemone BPK 119 str. tikslai nebus pasiekti.

Skunde kaltinamasis deklaratyviai iÅ¡vardija nekaltumo, rungimosi bei proceso greitumo principus, nenurodydamas, kokiais veiksmais pirmos instancijos teismas juos pažeidė. Reikia pažymėti, kad sprendžiant kardomųjų priemonių klausimÄ nekaltumo ir rungimosi principais nesivadovaujama – jie reikÅ¡mingi teisiamojo posėdžio metu. Greitumo principas baudžiamojoje byloje taip pat nepažeistas. Byla yra sudėtinga ir didelės apimties – jÄ sudaro

5 tomai, teisiami 5 asmenys, atliktos trys ekspertizės, apklausta daug

liudytojų. Net tris kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas,  neatvykus kaltinamiesiems. Nagrinėjant bylÄ ,

net du kartus darytos pertraukos dėl kaltinamųjų M. N. ir V. L. neatvykimo. Bebaigiant įrodymų tyrimÄ , V.

A. praÅ¡ymu paskelbta pertrauka tikslu surasti ir apklausti liudytojÄ vardu

Roma.  Dėl minėtų priežasčių, bylos išnagrinėti teisiamajame posėdyje iki V. A. baigėsi suėmimo terminas,  teismas neturėjo galimybių. Tokiu būdu,

pratęsdamas V. A. suėmimo terminÄ , teismas BPK 122, 127 str. reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta, o Å¡velnesne kardomÄ ja priemone BPK 119 str. tikslai nebus pasiekti.

              V. A. skunde nurodo, kad kenčia dėl sveikatos problemų, tačiau dėl šios aplinkybės negali būti naikinama griežčiausia kardomoji priemonė, nes suimtiesiems įstatymu užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, 1996 m. sausio 18 d. Nr. I-1175, 45 straipsnis).

               Kaltinamasis nurodo, kad byloje pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, nes jis laikomas suimtas, kai kiti bendrininkai yra laisvi, nes jiems skirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės. Reikia pažymėti, kad įstatymas griežtai reglamentuoja kardomųjų priemonių skyrimÄ . BPK 122 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai yra abi Å¡iame straipsnyje nurodytos sÄ lygos (BPK 122 str. 7-8 d.) ir bent vienas pagrindas (BPK 122 str.1 d. 1-3 p.). Taigi, kardomosios priemonės skiriamos kiekvienam asmeniui individualiai, įvertinus įstatymu numatytus kriterijus. Todėl skirtingų kardomųjų priemonių taikymas bendrininkams negali bÅ«ti laikomas lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu. Beje, reikia pažymėti, kad teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones į suėmimÄ ir kitiems kaltinamiesiems – M. N. ir V. L., jiems paskelbta paieÅ¡ka (7 t., b.l. 166-167).Â

V. A. skunde praÅ¡o panaikinti nuo 1991 metų besitęsiančius teistumus, kurie sunkina jo teisinę padėtį. Teistumo atsiradimo, trukmės, jo iÅ¡nykimo bei kiti su teistumu susiję klausimai sprendžiami  Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje numatyta tvarka, kuria kaltinamasis pasinaudojo, pateikdamas Panevėžio miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ panaikinti teistumÄ (6 t., b.l. 168). 2010 m. kovo 25 d. nutartimi teismas V. A. praÅ¡ymÄ motyvuotai atmetė. Pagal V. A. skundÄ patikrinęs minėtos nutarties teisėtumÄ , apeliacinės instancijos teismas, 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi paliko jÄ galioti. 2010 m. balandžio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ji neskundžiama (7 t., b.l. 90).

    Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

Â

    N U T A R Ė:Â

    Suimtojo V. A. skundÄ atmesti.

    Ši nutartis neskundžiama.

                                                                                                                                                          Teisėjas                                                                                                            Â

Pranas Å imkus    Â