b8a213f0-d2ee-4b4a-ac0f-e61c9d57e694 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-377-1058/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55579-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.4.; 1.2.29.1.3.; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, vertėjaujant Svetlanai Minakovai, sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei ir Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, kaltinamajam I. S. (I.

S.), jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, nukentėjusiajam I. G. (I. G.), jo atstovui advokatui Michailui Gaibeliui (Michail Gaibel), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė:

I. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas iÅ¡ankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iÅ¡ anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , neva jis sėkmingas verslininkas, 2016 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasiÅ«lė I. G. investuoti į jo (I.

S.) sugalvotÄ komercinį projektÄ â€“ pradėti Jungtinėje Karalystėje finansinio tarpininkavimo internetu verslÄ Ä¯monėje „F“ LTD, jis (I. S.) apgaulės bÅ«du – motyvuodamas, kad įmonės „F“ LTD įsigijimo formalumai dar nėra iki galo pabaigti, o jis (I. S.) dar nėra paskirtas įmonės direktoriumi, garantuodamas pinigų grÄ Å¾inimÄ bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamÄ I. G., pasinaudojęs pastarojo pasitikėjimu, įtikino I. G. pervesti į jo (I.

S.) asmeninę AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ LT Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kurios vėliau turėjo bÅ«ti pervestos į „F“ LTD sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje nukentėjusysis I. G. apgaulės įtakoje 2016 m. spalio 24 d. bankomate Nr. ATM Nr. 353, adresu Vokiečių g. 9, Vilniuje įnešė į jo (I. S.) sÄ skaitÄ 7 900 eurų ir 100 eurų, o taip pat nukentėjusysis I. G. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (I.

S.) AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ LT Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė: 2016 m. lapkričio 10 d. 4 000 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“; 2016 m. gruodžio 8 d. pervedė 10 000 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“; 2017 m. sausio 10 d. pervedė 10 500 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio fondai; 2017 m. vasario 7 d. pervedė 11 700 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio kapitalas“; 2017 m. vasario 27 d. pervedė 2 000 eurų, tačiau jis (I.

S.) iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės „F“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų gautų iÅ¡ nukentėjusiojo I. G. nepervedė, o iÅ¡leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu bÅ«dų apgaule savo naudai užvaldė nukentėjusiajam I. G. priklausančius 46 200 eurų. Teismo posėdyje kaltinamasis I. S. parodė, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltės nepripažįsta, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pripažįsta iÅ¡ dalies, tačiau tai darė ne norėdamas gauti naudos, o siekdamas iÅ¡saugoti santykius su I.

G.. 2014-2015 m. dirbo įmonėje „R” (duomenys neskelbtini). Jau 16 metų yra (duomenys neskelbtini), užima (duomenys neskelbtini) pareigas keliose įmonėse, turi ryÅ¡ių, kurie leidžia paskirstyti pinigus ir tokiu bÅ«du uždirbti klientams pinigų. Jis ketino iÅ¡vystyti kreditinio portfelio vertinimo sistemÄ , tačiau neiÅ¡vystė. DarbÄ atlieka programa, Å¡iuo metu ji veikia, tačiau tik lokaliai, naudoja jÄ savo veikloje. ProgramÄ sudarė L. P. programuotojai. Jos kÅ«rimo procesas prasidėjo 2016 m. rugpjÅ«tį, iki I.

G. praėjo investuoti. Su I. G., kaip potencialiu investuotoju, 2016 m. vasarÄ supažindino P. M. (P. M.), su kuriuo kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Jam buvo papasakojęs, kad ruoÅ¡ia tokį projektÄ ir po kelių mėnesių jis informavo, kad yra (duomenys neskelbtini), kuris nori investuoti Lietuvoje. Jis (I. S.) P. M. buvo sakęs, kad pats nenorėtų investuoti pilnai, nes projektas pakankamai didelis, o jis jau vedė keletÄ projektų. Birželį, liepÄ susitikinėjo su I. G., aptarinėjo projektÄ . Kelis kartus siuntė jam dokumentus, projekto planÄ , projekto apraÅ¡ymÄ .

KeletÄ kartų susitiko trise su P. M.. Ir P. buvo suinteresuotas bÅ«ti akcininku, tačiau pinigų neturėjo, siÅ«lė įkeisti žemę. Jį tai tenkino. Susitarimas dėl žemės įkeitimo buvo žodinis. Nukentėjusiajam buvo pateiktas investicinis projektas, juridiÅ¡kai tai buvo memorandumas, tai buvo susitarimas dėl bendradarbiavimo. „Žaidėjais“ projekte buvo minimos įmonės kurios turi daugybę dukterinių įmonių. Su jomis palaikė glaudžius santykius, kadangi labai gerai pažinojo įmonių direktorius, generalinį ofisÄ ir savininkus.

Neatsimena tikslių įmonių pavadinimų, nes bendravo su konkrečiais žmonėmis. „(duomenys neskelbtini)“ investiciniame projekte bendra projekto kaina buvo 125-127 000 eurų, tiksliai neatsimena, jis atlyginimo negaudavo, todėl nurodytas užmokestis galėjo bÅ«ti skirtas tik programuotojams. Darbo užmokesčio fondas už pirmus 12 mėn. nurodomas programuotojams. H. P. ir M. G. pažįsta, susipažino maždaug 2015 m. spalį, arba lapkritį per P. M.. Jis pasiÅ«lė du programuotojus, kurie gali organizuoti viskÄ .

Su jais aptarinėjo techninę dalį ir kaip gali startuoti projektas. Buvo galvojama, kad tai bus pilotinis projektas, kurį galima bus parodyti investuotojams ir toliau vystyti. Po poros mėnesių aptarinėjimas baigėsi, nes parašęs techninę užduotį, jis suprato, jog neužteks pilotinės versijos, reikalingas pilnas produktas, kitaip nėra apie kÄ kalbėti su investuotojais. H. P. buvo siÅ«lęs padaryti pilotinę projekto versijÄ , bet kainos su juo neaptarinėjo, apie kainÄ kalbėjo su M. H., jis įvardijo 8 000 eurų atlygį už programinį produktÄ , kurį siÅ«lė sukurti H.

P.. Jo netenkino pasiÅ«lytas produktas. Tuo metu techninės užduoties nebuvo. Užduotį jis parašė pats. 2016 m. spalio mėn. Už I. G. investuotus 5 000 eurų buvo galima pradėti dirbti, o 40 000 eurų buvo įskaityti į projekto palaikymÄ . Jie taip pat buvo aptarę, kad nukentėjusiojo pinigais jis (I. S.) iÅ¡ dalies grÄ Å¾ins savo iÅ¡laidas, patirtas pradėjus projektÄ , kai buvo užregistruota įmonė. Bendraudamas su I. G. susidarė nuomonę, kad jis kvalifikuotas investuotojas, suvokiantis projekto rizikÄ .

Buvo nuspręsta atidaryti angliÅ¡kÄ Ä¯monę „F“, todėl buvo geriau atidaryti sÄ skaitÄ Anglijoje. Jos atidarymu turėjo rÅ«pintis teisininkas direktorius K. N. (K. N.). Pats to daryti negalėjo, nes (duomenys neskelbtini) neturi gyvenamosios vietos, kurios reikia norint atidaryti banko sÄ skaitÄ . 2016 m. balandį K. N. paprašė atidaryti sÄ skaitÄ â€žBarclays“ banke. Neatsimena asmens pavardės, atrodo, G., kuris yra anglas, pranešė, kad sÄ skaita atidaryta, bet ja gali naudotis tik direktorius K.

N.. K. N. nepažinojo ir negalėjo patikėti jam įmonės pinigų. NebÅ«damas nuolatiniu (duomenys neskelbtini) gyventoju, pats sÄ skaitos naudotoju tapti taip pat negalėjo, todėl sÄ skaita buvo uždaryta. Tuo metu buvo trys akcininkai: P. M. su 7120 akcijų, jis turėjo 89 akcijas ir dirbo su dokumentais, o visos likusios akcijos buvo I. G.. Viena akcija kainuoja 10 eurų. Visos akcijos turėjo bÅ«ti iÅ¡pirktos per metus. Jis (I. S.) buvo apmokėjęs įmonei „E“ už programos sukÅ«rimÄ , t. y. investavo savo pinigus, ko nenorėjo daryti ir taip kreditavo įmonę.

Kadangi banko sÄ skaita dar nebuvo atidaryta viskas buvo daroma grynais pinigais. Kai I. G. spalį pradėjo investuoti, jau buvo skola daugiau nei 30 000 eurų. Paskolos sutarties, patvirtinančios, kad jis (I. S.) kreditavo įmonę, nėra, nes tam nebuvo prasmės, sutartį iÅ¡ abiejų pusių bÅ«tų pasiraÅ¡inėjęs tas pats asmuo – jis. 2016 m. pabaigoje tapo aiÅ¡ku, kad P. M. nesugeba įneÅ¡ti žemės į įstatyminį fondÄ ir neapmokės savo akcijų dalies. Tuomet jis (I. S.) pilnai apmokėjo P. M. akcijų dalį, o I.

G. sumokėjo 46 200 EUR. Jo (I. S.) įnaÅ¡as už akcijas buvo užskaitytas pagal įmonėje buvusiÄ skolÄ jam. Toks akcijų perskirstymas įvyko 2017 m. sausio mėnesį, nuo tada jam priklausė 50 % akcijų minus viena, o I. G. – 50 % + 1 akcija. Jo (I. S.) įnaÅ¡as į įstatyminį fondÄ buvo pilnai apmokėtas, o I. G. dalinai – 46 200 EUR. P. M. iÅ¡ akcininkų buvo paÅ¡alintas. Už nukentėjusiojo į jo (I. S.) banko sÄ skaitÄ pervestus pinigus jis apmokėdavo savo iÅ¡laidas, taip pat pinigai buvo įneÅ¡ami į įmonės kasÄ , tai patvirtina kasos dokumentai.

IÅ¡ pradžių teigė, kad pinigus, kuriuos pervedė I. G. į jo sÄ skaitÄ , iÅ¡grynindavo kai reikėjo perduoti „E“, bankomate buvo nuimta daugiau, nei 20 000 EUR ir perduota pagal kasos orderius „E“. Vėliau teigė, kad kai I. G. pervedė pinigus į sÄ skaitÄ , jis į įmonės kasÄ jo vardu įneÅ¡davo savo pinigus, pats pasiraÅ¡ydavo kasos pajamų orderius. Kasa nuolatos buvo prie jo (I. S.), nesvarbu kur bÅ«davo. Kasa buvo – kasos knyga ir pinigai. Pinigai buvo saugomi pas jį.

Visi pinigai į kasÄ buvo įneÅ¡ami eurais. Ä® AnglijÄ grynieji nevažiavo. Tai, kad nukentėjusiojo pinigai panaudoti įstatiniam kapitalui matyti iÅ¡ akcininkų sÄ raÅ¡o, jį rodė I. G., kai buvo susitikę 2017 m. sausį Lietuvoje. IT darbai prasidėjo rugpjÅ«tį, t. y. dar iki tol, kai nukentėjusysis pradėjo investuoti savo pinigus. Iki tol jis pats (I. S.) jau buvo įnešęs virÅ¡ 0 000 eurų, bet visumoje įnešė ir dar daugiau. Už tuos pinigus buvo kuriamos programinės platformos.

Jis disponavo skolininkui reikalingais pinigais, nes turėjo keletÄ kompanijų, viena iÅ¡ jų yra (duomenys neskelbtini). Projekto pradžioje (duomenys neskelbtini) kompanija jam buvo skolinga 190 000 eurų, todėl susitikimų su L. P. metu naudojo tuos pinigus. Teismui pateiktame kasos žurnale matyti, kokios sumos ir kada buvo mokamos. Taip pat iÅ¡ pasuose esančių atžymų matyti, kada jis susitikinėjo su L. P.. Jie susitikdavo ir Vienoje, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) jis neturėjo sÄ skaitos ir jo (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo atvežti pinigus į VienÄ .

Niekada ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad su L. P. susitikinėjo Lietuvoje, gal tai vertimo klaida, turėjo omenyje Europos SÄ jungÄ . Jam buvo patogu, už pinigus, kuriuos paskolino kompanijai, apmokėti paslaugas L. P.. Pinigų perdavimÄ patvirtina kasos orderiai, kontraktai, sÄ skaitos. IÅ¡ viso už programos kÅ«rimÄ buvo sumokėta virÅ¡ 120 000 eurų. Jo ir H. P. nurodytos kainos skiriasi, nes su pastaruoju kalbėjo tik apie pilotinį projektÄ , kuris tik vėliau tapo platforma ir ženkliai padidėjo kaina.

Pokalbių su H. P., M. G. ir P. M. metu jis surašė techninę užduotį, vadovaujantis kuria „E“ pateikė pasiÅ«lymÄ dėl kainos. Kiek iki Å¡io projekto „E“ įvykdė projektų, nežino, tačiau 2018 m. L. P. Å¡iÄ kompanijÄ pardavė. L. P. pati yra programuotoja, tačiau turėjo ir savus programuotojus, kiek žino, ji sudarinėjo su jais sutartis. Tų programuotojų jis nebeprisimena, su jais susiraÅ¡inėjo, bet tai buvo prieÅ¡ 3 metus. Dėl atlygio su programuotojais susitardavo L.

P., nes ji kontroliavo jų darbÄ ir mokėjo. Su Å¡ia programa dirbo 11 žmonių. L. P. pasiÅ«lyta platformos sukÅ«rimo kaina buvo 5 559 EUR, tačiau tai labai maža darbų dalis. Kiti pinigai buvo iÅ¡leisti programinės įrangos palaikymui. Kurdamas verslo projektÄ , dar nežinojo, kad jį atliks E“, bet numatė tokiÄ galimybę, nes tai buvo pigiausias ir realiausias variantas. Nors sutartyje su „E“ nebuvo nurodyta, kokia programinė įranga turi bÅ«ti sukurta, ji apraÅ¡oma techninėje užduotyje, kuri turėtų bÅ«ti sutarties priedas, bet tai nėra privalu.

Jeigu įmonė vykdo savo darbÄ pagal užduotį ir nėra pretenzijų, tai kodėl turėtų apie tai raÅ¡yti sutartyje. Tas buvo aptarinėjama susiraÅ¡inėjimuose su L. P.. 2016 m. rugsėjį jis pasamdė ir I. V., kuris bendradarbiaudamas su L. P. ir su jos programuotoju darė dalį projekto. Jis kÅ«rė kliento matomų puslapių iÅ¡orinį dizainÄ . Su juo buvo tik žodinis susitarimas. I. V. darbÄ pasiÅ«lė, nes pamanė, kad baigiantis pirmam projekto etapui reiktų kitų programuotojų, kurie galėtų padaryti pigiau.

Kai jis pradėjo kurti, žinojo, kad galimas interesų konfliktas, todėl vasarį nustojo bendradarbiauti. „E“ programinę įrangÄ parengė 2017 m. kovo pabaigoje, tačiau dar kurį laikÄ buvo atliekami nedideli pakeitimai, susieti su techniniu aptarnavimu ir platformos veikimu. Balandį ir gegužę buvo sumokėta 8 000 EUR. SÄ skaitos už balandį, gegužę yra susiję su techniniu palaikymu. Perdavimo aktas yra sÄ skaitos faktÅ«ros, kitokio dokumento nebuvo bÅ«tinybės iÅ¡raÅ¡yti.

Materialus rezultatas yra programos kodas. Tokiu dokumentu yra techninis programos projektas, kurį sudarinėjo L. P. iÅ¡ techninės informacijos. Techninis dokumentas yra programinės įrangos apraÅ¡ymas. Kodas, kaip turtas į balansÄ buvo perduotas per apmokėtas sÄ skaitas. 90 % programinės įrangos sukÅ«rė L. P. programuotojai ir tik 10 % – I. V. su dar dviem savo žmonėmis. Už tai I. V. gavo nemažiau 16 000 eurų. Sumokėjo jam pinigus, pasakė, kad nesusidirbs su L. P., todėl bendradarbiavimas nutraukiamas.

I. V. mokėjo savo grynaisiais, nes mokant pavedimu, tektų sumokėti 15 proc. mokesčių. Jų neapskaitė, nes neturėjo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. I. V. negali iÅ¡raÅ¡yti kasos orderio, nes nėra juridinis asmuo. Su I. V. buvo susitikę 3 kartus, paskutinį kartÄ , atrodo, sumokėjo 10 000 EUR. Bendrai – 26 000 EUR. Nemano, kad liko skolingas už darbÄ . I. V. nespėjo užduoties atlikti laiku. Paraleliai buvo pavesta užduotis „E“ programuotojams. Yra geriau turėti dvi galimybes.

IÅ¡ pradžių jis nežinojo, kad I. V. darbo nereikės, sužinojo kovo mėn. Jam buvo svarbu, kad I. V. pabaigtų savo darbÄ , nes tai yra teisinga, be to, jis buvo jo draugas ir norėjo, kad santykiai liktu draugiÅ¡ki. Suprato, kad pinigai, kurie buvo pažadėti I. V. vasario mėn., bus iÅ¡ „jo kiÅ¡enės“, nes negalės įrodyti, kad tai įmonės pinigai. Darbo tęsimas su I. V. buvo jo asmeninis reikalas. IÅ¡ pat pradžių neplanavo mokėti visiems. Buvo kitokie planai dėl I. V. darbo, bet jie realizacijos metu keitėsi.

Buvo galima panaudoti abi versijas arba sujungti į vienÄ ir toliau vystyti. Galiausiai kovo mėn. buvo nuspręsta I. V. kodo nenaudoti ir darbas su juo nutrauktas. Vėliau kaltinamasis parodė, kad I. V. darbÄ naudojo dalinai, galutinis rezultatas nebuvo naudojamas, tik dizainas ir sÄ veikų tarp tinklalapių puslapių schemos. Teigė, kad I. V. Anglijos kompanija „C“ nebuvo kuriama tam pačiam tikslui – naudoti „(duomenys neskelbtini)“ platformÄ . I. V. 2016 m. gruodį leido jam naudoti Å¡iÄ Ä¯monę, nes liudytojo projektas nenusisekė, kad nereikėtų uždaryti.

„C“ galėjo bÅ«ti panaudota siekiant permesti kitam juridiniam asmeniui dalį procesų, tačiau tai nebuvo realizuota. I. V. turbÅ«t ne taip suprato jo paaiÅ¡kinimus, sakydamas, kad „(duomenys neskelbtini) “ platforma naudosis „C“. „F“ direktoriumi jis tapo 2016 m. gruodžio mėn. 13 d., bet dar iki tol naudojo savo asmeninius pinigus kompanijai, įneÅ¡ant grynuosius į kasÄ . Turėjo įmonei skolinti pinigų iÅ¡ ankstesnio darbo ir vykdytų projektų. „B“ iki Å¡iol dirba, atrodo turi 16 proc. akcijų, ir tuo pat metu buvo (duomenys neskelbtini), teikė konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini), 2011 m. gavo pajamų.

Tai matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teiktos deklaracijos už 2012 m. Tais pinigais atsikaitė su „E“, dalis pinigų buvo panaudota gyvenimui, turi butÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), maždaug pusę dar paskolino kitai įmonei, kuri 2016 m. grÄ Å¾ino 120 000, likusiÄ dalį gražins iki metu pabaigos. 2016 m. grÄ Å¾ino grynais, nes tam momentui neturėjo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini). PraktiÅ¡kai visi pinigai buvo panaudoti apmokėjimui už šį projektÄ .

Pinigus jam atvežė į VienÄ , ten pat pasiraÅ¡inėjo orderius. Ä® UkrainÄ gabeno pinigus, kad apmokėtų paslaugas „E“. Jo asmeniniai pinigai vėliau buvo grÄ Å¾inti jam ir, esant poreikiui, naudojami įmonės tikslais, pagal generalinį įgaliojimÄ . BÅ«damas „F“ vadovu, apskaitÄ vykdė pagal kasos pajamų orderius. Buhalterinius dokumentus visada pildė pats, buvo ir direktoriumi ir buhalteriu, daugiau darbuotojų negalėjo sau leisti. Pats yra sertifikuotas buhalteris, dar turi 3 aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus, du iÅ¡ jų ekonominiai.

Pagal sertifikatÄ buhalterijÄ gali vykdyti ir Lietuvoje. Iki tapo „F“ direktoriumi savo veiksmus įmonės vardu gali pagrįsti generaliniu įgaliojimu ir sutartimi dėl paslaugų teikimo, leidžiančia priimti ir iÅ¡duoti pinigus įmonės vardu. Paskolos sutartis įmonei buvo pasiraÅ¡yta tarp jo ir K. N.. Jis nebijojo skolinti, nes suprato, kad anksčiau ar vėliau pats bus įmonės direktorius. Su K. N. nebuvo susisiekęs, bendravimas vyko per juristus. Tai įprasta praktika kai naudojami nominalÅ«s akcininkai ir direktoriai.

Jis sutartį siuntė su savo paraÅ¡u į AnglijÄ , grįžo su K. N. paraÅ¡u. Pamena, kad bendravo su indu G., atrodo, dar buvo mergina A. Viskas buvo siunčiama įmonės adresu ir K. N. tokiu bÅ«du pasiraÅ¡ydavo. Jis siuntė PDF formatu, K. N. pasiraÅ¡ydavo ir grÄ Å¾indavo su paÅ¡tu. Gali pateikti duomenis, kad siuntė el. paÅ¡tu, tik jie bus anglų kalba. Buhalterinių dokumentų originalai buvo siunčiami dar iki susipažinimo su I. G. per DPD kurjerį. 2017 m. vasario mėnesį I. G. nustojo finansuoti projektÄ , vienÄ vertus dėl to, kad poreikio nebuvo, nes pats (I.

S.) turėjo pinigų, iÅ¡ kitos pusės – suprato, kad I. G. nelabai nori užsiimti, nes neturi apsaugos – įkeistos žemės, kaip buvo pradinėje darbo schemoje. Nukentėjusiojo pinigai iÅ¡ tiesų buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , tačiau fiziÅ¡kai panaudojant nuosavus (I. S.) grynuosius. Vėliau, įmonės pinigai pagal apskaitÄ buvo iÅ¡duoti jam (I. S.) apmokėti sÄ skaitoms už platformÄ , t. y. jis mokėjo sau priklausančiais grynaisiais, o po to susigrÄ Å¾indavo juos iÅ¡ I.

G. pervestų. Tas buvo atlikta grynais, nes taip buvo patogiau. Tuo metu pats pajamas gaudavo iÅ¡ savarankiÅ¡kos veiklos – turėjo nemažai projektų ir investuotojų – netoli Miuncheno, Čekijoje, Slovakijoje, be to, turi asmenines kompanijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat turi daug sÄ skaitų – Slovakijoje, Juodkalnijoje, todėl mokėjimai „E“ nesutaptų su gryninimais iÅ¡ sÄ skaitos į kuriÄ pervedė I. G.. Jam „E“ pasakydavo, kiek darbo padaryta ir paskaičiuodavo valandas, tada sekdavo apmokėjimas.

Jis informuodavo I. G., kada pervesti pinigus. Už programos kÅ«rimÄ Ä¯monei pinigus nuveždavo grynais, nes nenorėjo, savo vardu daryti pavedimų. Pagrinde pinigus L. P. perdavinėjo Vienoje, bet perdavė ir Ukrainoje. Jo vežamos sumos nevirÅ¡ydavo privalomų deklaruoti 10 000 EUR. Pinigų perdavimas buvo fiksuojamas orderiais. Perduodant pinigus Vienoje L. P. registratÅ«roje praÅ¡ydavo, kad merginos atspausdintų dokumentus iÅ¡ USB laikmenos. P. M. ir I. G. buvo suteikta galimybė prisijungti prie kuriamos IT platformos, jis pats davė prisijungimo kodus.

Prisijungimas vykdavo užeinant į serverį, prieiga per slaptažodį. Prisijungimas buvo duotas spalį, kai I. G. pradėjo investuoti. Tam momentui buvo sukurta apie 60 proc. produkto. Nors P. M. nurodė, kad nematė jokių programavimo darbų, mano, kad nebÅ«damas informacinių technologijų specialistas, jis negalėjo peržiÅ«rėti kodo ir suprasti matomų duomenų. Programa naudoja du serverius, viename vyksta darbas, o į kitÄ perkeliamas baigtinis variantas. P. M. neturėjo prieigos prie serverio kur programa buvo raÅ¡oma.

Jam priėjimas prie serverio buvo užblokuotas kai buvo aiÅ¡ku, kad nevykdys įsipareigojimų. Pasitarus su I. G. nuspręsta paÅ¡alinti jį iÅ¡ steigėjų. I. G. praÅ¡ymu leista programos kÅ«rimo stebėsenÄ atlikti jo pažįstamo sÅ«nui. Jam buvo suteikta prieiga prie serverio ir taip stebėjo. Vėliau I. G. taip pat buvo panaikinta prieiga, nes jis neįvykdė įsipareigojimų, neįnešė pilnai visos sumos. Tai buvo, atrodo, 2017 m. viduryje, faktiÅ¡kai po to, kai jis nustojo investuoti. Platforma tuo metu beveik buvo paruoÅ¡ta naudojimui, buvo likę tik grafiniai darbai.

PraktiÅ¡kai pilnai buvo apmokėta, reikėjo tik vartotojų puslapyje įdėti grafikÄ . „Viber“ susiraÅ¡inėjime su I. G. atpažįsta savo numerį, tačiau nepamena, kuriuo metu jis jam priklausė. Nukentėjusiojo telefono numerio nepamena. Jis niekada nesusiraÅ¡inėjo su I. G. dėl 46 000 EUR grÄ Å¾inimo. Maždaug 2017 m. viduryje pastarasis pasakė, kad jo giminaičiui JAV reikia sumokėti už automobilį 20-25 000 EUR. Kalba ėjo apie tuos pinigus. Bandė padaryti 15-20 000 EUR pavedimÄ per interneto bankÄ , bet buvo iÅ¡vykęs ir galutiniame rezultate neleido atlikti mokėjimo, nes mokėjimas turėjo bÅ«ti iÅ¡ juridinio asmens juridiniam asmeniui.

Nežino, kodėl susiraÅ¡inėjime minimas „(duomenys neskelbtini)”, matomai tekstas buvo redaguotas. „Viber“ susiraÅ¡inėjimÄ atkurti galima tik turint tÄ telefono numerį, deja jis savo numerio nėra iÅ¡saugojęs. Ä® I. G. dėl investavimo kreipėsi, nes tai startuolių finansavimas ankstyvojoje stadijoje – pati rizikingiausia finansavimo stadija. Dažniausiai 90 proc. tokių projektų neveikia. Nebuvo pasiruošęs pilnai investuoti į tÄ projektÄ . Jis neplanavo apgaudinėti I.

G., bet supratęs, kad prarado jo pasitikėjimÄ ir norėdamas iÅ¡saugoti normalius santykius, padarė kvailystę suklastodamas mokėjimo pavedimus. Santykiai suprastėjo, kai I. G. bandė „iÅ¡eiti į jo investuotojus“ per jo buvusiÄ merginÄ . Ji paskambino ir pasakė, kad skambino I. G., mano, jog yra apgaudinėjamas. I. G. skambutį buvusiai merginai, palaikė kiÅ¡imusi į privatų gyvenimÄ . Tada jis jam parašė elektroninį laiÅ¡kÄ , kad taip aiÅ¡kintis neteisinga. I. G. negalėjo susisiekti tiesiogiai telefonu, kadangi jis (I.

S.) buvo pasikeitęs telefono numerį 2017 m. viduryje. SenÄ telefonÄ pametė ir numerio atstatyti negalėjo, nes tai buvo iÅ¡ankstinio apmokėjimo kortelė. I. G. apie tai neinformavo, nes visÄ laikÄ buvo iÅ¡važiavęs, neturėjo laiko. Sekančiame teismo posėdyje parodė, kad neinformavo, nes laukė, kol į jo sÄ skaitÄ pateks pinigų ir galės atsiskaityti su nuketėjusiuoju. 2017 m. birželį-liepÄ su juo susiraÅ¡inėjo dėl pinigų grÄ Å¾inimo, tikėdamasis, kad klientai pradės mokėti.

Ä® klausimÄ , kodėl susiraÅ¡inėjimo telefonu metu nurodė I. G., jog pinigai yra pervesti, tik kažkokios problemos su banku, atsakė, kad bandė pervesti pinigus iÅ¡ savo kompanijos (duomenys neskelbtini), bet pavedimo nepavyko padaryti. I. G. buvo nurodęs, kad pinigai pervesti į „F“ sÄ skaitÄ , nes jam buvo žadėjęs atidaryti sÄ skaita Anglijoje. Nepavykus to padaryti, teko dirbti su grynaisiais pinigais, bet to nukentėjusiajam nesakė. Be to, I. G. panoro susigrÄ Å¾inti savo pinigus, o jis (I.

S.) laukė apmokėjimo iÅ¡ kliento ir reikėjo iÅ¡loÅ¡ti laiko. Jo (I. S. elektroninis paÅ¡tas buvo visÄ laikÄ tas pats, nesikeitė. Å iuo bÅ«du su I. G. bendravimas nevyko labiau dėl jo (I. S.) kaltės, nes negalėjo nukentėjusiajam pilnai paaiÅ¡kinti situacijos su investuotojais ir negalėjo pasakyti, kada tiksliai bus pinigų grÄ Å¾inimas iÅ¡ projekto. Nors iÅ¡ pat pradžių buvo kalbama, kad įmonė pinigus gaus po 2-3 metų, kai pradės veiklÄ . Å io pažado jis nesugebėjo įvykdyti, bet tai nereiÅ¡kia, kad ketino apgauti I.

G. ar nebus grÄ Å¾inti pinigai. Visos įmonės lėšos atsispindi buhalterinėje apskaitoje, joje yra kasos orderiai, avansinės ataskaitos. Visus dokumentus pasiraÅ¡ydavo tik jis (I. S.), nes kitų darbuotojų nebuvo, jis vienintelis atstovavo įmonę. „F“ Å¡iai dienai realiai teikia paslaugas, jai neapmokėtų sÄ skaitų suma sudaro apie 200 000 EUR. Klientai neatsiskaito. Klientų negali atskleisti, tai daugiausia Å¡veicarų, vokiečių įmonės, kurios aptarnauja interesus Å¡eimų finansuose.

Jis kviečia susirikti akcininkus, nes ateina laikas, kai bus apmokėtos tos sÄ skaitos ir galės pasidalinti pelnÄ . 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje teigė, kad sutarties terminas baigėsi 2020 m. sausio 15 dienÄ , todėl pinigus (187 000 EUR) planuoja gauti iki mėnesio galo. Ta „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga veikia lokaliniam serveryje, jo (I. S.) neÅ¡iojamajame kompiuteryje. Naudojama bet nepilnai, VPM kanalu, prie kurio klientams pagal praÅ¡ymÄ iÅ¡duodamas prisijungimo kodas. Naudojasi jis ir 3 įmonės investuotojos, tik lokaliai, per jį, kaip tarpininkÄ .

Per mėnesį įvyksta dvi trys operacijos vertybiniais popieriais, t. y. „F“ vykdo veiklÄ , bet ne tokiais mastais, kaip norėtų. Jo veiklai nereikia licencijos, nes klientai nėra fiziniai asmenys ir nedalyvauja biržoje. Ä®monių registre vis dar yra žyma, kad Å¡iuo metu įmonės veikla sustabdyta. Atnaujinti veiklai reikia tik pateikti vidaus ataskaitÄ ir sumokėti 35 000 EUR mokesčių bei delspinigius Anglijai. Jam jau yra tekę anksčiau atkurti įmonę iÅ¡ bÅ«senos „desold“, tai daroma per 2 savaites po mokesčių ir baudos sumokėjimo ir įmonė toliau tęsia savo veiklÄ .

Planuoja veiklÄ atkurti iki mėnesio pabaigos, kai gaus pinigus iÅ¡ klientų. Dabar buvo pateikta pirminė dokumentacija, kad yra pajamų ir mokesčių deklaracija. Mokesčių jis nemokėjo, nes nukentėjusysis nevykdė savo įpareigojimų, ataskaitos neteikė, kad negautų baudų. „F“ mokestinis laikotarpis kalendoriniai metai. Pagal Didžiosios Britanijos mokesčių reikalavimus, už 2017 m. turėjo bÅ«ti sumokėta 32 000 eurų, be delspinigių ir baudos. Jeigu nukentėjusysis bÅ«tų įnešęs pinigus kaip įsipareigojo, 2017 m. bÅ«tų pateikta deklaracija su pelnu.

Å iai dienai yra dvi „F“ sÄ skaitos – „Revolut“ ir „Pioneer“ banke. Pajamos buvo gautos pagal sutartis su klientais, panaudojant sukurtÄ programÄ . 2019 m. pabaigoje įmonė gavo 155 000 EUR pelnÄ už „(duomenys neskelbtini)“ platformos naudojimÄ . Tai 2 proc. komisiniai. Å ios lėšos buvo apskaičiuotos kaip 2020 m. pajamos. Å iam momentui pinigai dalinai nuėjo mokesčiams ir delspinigiams, likutis depozite iki kol įmonė bus vėl įtraukta į registrÄ . Ä®monės atstatymo procesas paleistas prieÅ¡ 3 savaites ir nėra dar baigtas, todėl kol kas registre jos nėra.

Planuoja iÅ¡pirkti nukentėjusiojo akcijas ir su juo atsiskaityti. Pinigai buvo gauti į „Revoliut“ sÄ skaitÄ , pervesti į „Pioneer“ bankÄ , nes taip buvo paprasčiau atlikti mokėjimus už mokesčius ir Britanijos VMI paskaičiuoti delspinigius. Pasistengs pateikti „Pioneer“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us. Negali atskleisti kur yra likutis, nes bijo tų sÄ skaitų areÅ¡to, tai vidinė įmonės informacija. Å iam momentui gali bÅ«ti apie 125 000 EUR depozitinėje sÄ skaitoje, bet ne tuose dviejuose bankuose.

Å ios savaitės pabaigoje pinigai bus pervesti į jo (I. S.) advokato sÄ skaitÄ , kad galima bÅ«tų atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir sudaryta taikos sutartis. PapraÅ¡ytas pakomentuoti, kodėl skiriasi jo žaliame segtuve pateikti dokumentų originalai nuo jų kopijų, pateiktų ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurie jam buvo siųsti faksu, tai buvo faksimiliniai paraÅ¡ai, antspaudas su paraÅ¡u. Vėliau jam buvo persiunčiami originalÅ«s dokumentai su paraÅ¡ais.

Ukrainoje tai įprasta praktika. Tyrimo metu - 2019 m., turėjo tuos originalus, bet jam buvo paprasčiau atspausdinti iÅ¡ savo duomenų bazės, negu kopijuoti. Akcininkų registrus sudarinėjo jis pats, iki kol tapo direktoriumi, juos pasiraÅ¡inėdavo K. N.. Jis siųsdavo dokumentus G. PDF faile, ir K. N. pasiraÅ¡inėjo atspausdindavo. Teismui pateikė dokumentų originalus, kuriuos spėjo surinkti. Negali pasakyti, ar tyrimo metu juos turėjo. Anglijos registrui „Companies house“ informacijÄ pateikdavo jis.

Niekada už K. N. nepasiraÅ¡inėjo. SusiraÅ¡inėjimo paÅ¡tu su G. neiÅ¡saugojo. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad bÅ«damas finansų sferos specialistas, taip pat turėdamas plačius ryÅ¡ius tarp potencialių investuotojų ir tarp bendrovių iÅ¡duodančių momentinius kreditus, kurioms reikia investuotojų ir investicijų, 2016m. gegužės. mėn. buvo pradėtas projektas susijęs su tarpininkavimo paslaugų teikimu. Projektas pagrįstas tuo, kad jo bendrovė kaip tarpininkė, analizuos bendrovių iÅ¡duodančių momentinius kreditus „kreditų portfelius“, iÅ¡ kitos pusės garantuodama potencialiam investuotojui nepriklausomÄ kreditų portfelio įvertinimÄ .

Klientų kreditinių portfelių analizei reikėjo sukurti programinį produktÄ , kuris leistų apdirbti ir analizuoti informacijos masyvus nuo 10 iki 100 tÅ«kstančių kreditų, kuriuos iÅ¡davė mÅ«sų bendrovės klientai. Taigi jis parengė kreditų portfelio įvertinimo algoritmÄ ir jo pagrindu sukÅ«rė techninę užduotį programuotojams. Jo sukurtÄ techninę užduotį jis pasiÅ«lė realizuoti kelioms IT kompanijoms. Jis gavo keletÄ pasiÅ«lymų dėl kainos už tokias IT paslaugas.

Kaina buvo nuo 140 000 EUR iki 300 000 EUR. Kadangi jo sukaupto kapitalo tam neužteko, jis pradėjo derybas su įvairiais investuotojais. Kadangi jo projektas buvo inovatyvi naujovė niekas nenorėjo investuoti. Jis bendraudamas su savo bendra kursiu P. M., papasakojo apie tokio projekto idėja, po kelių mėnesių P. jį supažindino su I. G.. P. pasiÅ«lė savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯neÅ¡ti į kompanijos įstatinį kapitalÄ , kaip savo įnaÅ¡o dalį, tam kad vėliau Å¡is turtas bÅ«tų įkeistas I.

G. naudai, kaip jo investuotų lėšų į kompanijÄ grÄ Å¾inimo garantÄ . Tokiu bÅ«du pas I. ir pas P. bÅ«tų ne mažiau nei 90 procentų bendrovės akcijų. Jis sutiko su Å¡iuo pasiÅ«lymu, kad galėtų garantuoti I. kaip potencialiam investuotojui jo investicijų grÄ Å¾Ä , su sÄ lyga, kad tie pinigai kuriuos investuos jis bus jam grÄ Å¾inti po 3 metų nuo bendrovės darbo pradžios. Å is susitarimas buvo sudarytas 2016 m. liepos mėn. ir tik žodžiu. Bendrovė „F“ buvo įkurta 2016 m. gegužės 24 d.

FaktiÅ¡kai 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pradėjo investuoti į projektÄ savo pinigus ir paprašė Anglijos advokatų, kad pakeistų bendrovės „F“ steigėjų sudėtį. 2016 m. gruodžio 13 d. bendrovė „F“ reorganizuota. Pradžioje „F“ direktorius buvo K. N. (iki 2016 m. gruodžio 13 d.). Kadangi jis buvo „F“ direktorius ir gyveno (duomenys neskelbtini), jis atidarė sÄ skaitÄ banke „Barclay“ bendrovės vardu. Kai jis tapo 2016 m. gruodžio 13 d.

„F“ direktoriumi, buvo bandoma pakeisti už įmonės sÄ skaitÄ atsakingÄ asmenį banke, tačiau to padaryti nepavyko, todėl kad jis neturėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. jis į bendrovės veiklÄ pradėjo investuoti, faktiÅ¡kai investavo 38 520 eurų, iÅ¡ kurių buvo mokėta už platformÄ (bendrovės veiklos programinis aprÅ«pinimas). Kadangi jis negalėjo naudotis bendrovės „F“ sÄ skaita, turėjo dirbti su grynaisiais pinigais, todėl jis I. pasakė, kokios reikalingos pinigų sumos, kur jos bus panaudotos.

I. G. sutiko ir pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä 8 000 eurų sumoje padarė Vilniaus bankomate, jis jam savo ruožtų iÅ¡rašė kasos pajamų orderį. Laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 27 d. I. G. į jo asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso pervedė 46 200 eurų. Visi reikiami dokumentai buvo užpildyti, o jam buvo iÅ¡duotas akcijų sertifikatas patvirtinantis, kiek akcijų jis yra įgijęs ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ akcininkų registrų nurodantis kiek faktiÅ¡kai akcijų jis apmokėjo ir kiek turi balsuojančių akcijų.

I. G. duoti pinigai įneÅ¡ti į „F“ kasÄ grynais pinigais. Jis I. pasakė, kad Å¡is projektas kainuos 140 000 eurų, tačiau jis buvo pasiruošęs investuoti tik 80 000 eurų, todėl programinio aprÅ«pinimo sukÅ«rimas buvo padalinta į dvi dalis, t. y. analitinę dalį ir vizualizacijÄ . Tai leistų pradėti dirbti su klientais be vizualiacijos. 2016 m. gruodžio mėn. gale P. atsisakė investuoti savo turimÄ nekilnojamÄ turtÄ Ä¯ kompanijos „F“ įstatinį kapitalÄ . FaktiÅ¡kai iki 2017 m. sausio vidurio I. ir P. bandė spręsti Å¡iÄ problemÄ , tačiau jos taip ir neiÅ¡sprendė. 2017 m. vasario 20 d.

Kijeve susitiko su I. G., kadangi P. atsisakė įneÅ¡ti savo įnaÅ¡Ä Ä¯ „F“ įstatinį kapitalÄ . Priėmė sprendimÄ P. akcijas padalinti, t. y. jam ir I. (50 procentų minus 1 akcija jam ir 50 procentų plius 1 akcija I. G.), su ta sÄ lyga, kad jis įmokės 80 000 eurų ir I. G. įneÅ¡ 80 000 eurų į „F“ įstatinį fondÄ . FaktiÅ¡kai 2017 m. vasario pabaigoje jis investavęs buvo daugiau nei 55 000 eurų, o I. – 46 200 eurų. Programuotojams buvo jau sumokėta už darbÄ 103 000 eurų.

Po to I. sakydamas, kad šiuo metu lėšų neturi, prašė kad jis investuotų pats. Faktiškai 2017 m. gegužės pabaigoje jis jau buvo įnešęs daugiau nei 80 000 eurų, apmokėdamas tokiu būdu programuotojų darbus. I. nustojo mokėjęs pinigus sakydamas, kad neturi lėšų. I. nuo 2017 m. balandžio iki liepos mėn. bandė pasinaudoti jo ryšiais su investuotojais (kurie nesusiję su „F“) ir gauti iš jo kontaktus, kad galėtų susisiekti su investuotojais, kadangi atsisakė suvesti jį su investuotojais, tarp jų kilo konfliktas.

Bendrovės veiklos programinis aprÅ«pinimas buvo sukurtas ir veikiantis, viso kainavo 127 320 eurų. Bendrovė susidÅ«rė su ta problema, kad finansiniai metai tęsiasi nuo gegužės iki kitų metų gegužės, o klientų finansiniai metai prasideda sausį ir baigiasi gruodį, dėl to jie laiku negali suformuoti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės. I. G. norint pasitraukti iÅ¡ verslo, jis yra pasiruošęs sumokėti realiÄ (teisingÄ ) akcijų kainÄ , įvertinant bendrovės finansinius rezultatus.

Papildomai nori paaiÅ¡kinti, kad „F“ veikla sustabdyta, todėl kad laiku nebuvo pateikta bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, todėl ji buvo iÅ¡braukta iÅ¡ Anglijos rejestro, tačiau įmonė ten bus grÄ Å¾inta, pateikus finansinės atskaitomybės dokumentus ir sumokėjus baudÄ . Programinės platformos bendrovė, kuri atliko darbus yra (duomenys neskelbtini) „E“. Å ios bendrovės direktorė L. B. P., tel. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 41-42). Papildomai apklaustas I. S. dėl pirmojo epizodo neprisipažino, dėl antro epizodo prisipažino, tai padarė iÅ¡ kvailumo.

Dėl pirmojo epizodo laikėsi savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė ankstesnėse apklausose, papildė, kad I. G., mokėdamas pinigus per bankomatÄ , gerai žinojo, kad tokiu bÅ«du atlygina nuostolius, kuriuos jis turėjo kurdamas firmÄ , bet ir vykdydamas bendrovės komercinę veiklÄ . 2017 m. sausio 20 d. I. G. pasinaudojo savo akcijomis už kurias jis jau tuo metu buvo sumokėjęs, perdalindamas akcijų dalis bendrovėje. Tokiu bÅ«du pripažino, kad nupirko akcijas gerai žinodamas apie nusipirktų akcijų skaičių.

Dėl antrojo epizodo prisipažino, kad mokėjimo pavedimus banko SEB suklastojo, t. y. konkrečiai laiko neprisimena, bet buvo suklastotas tokiu bÅ«du, kokiu nurodyta praneÅ¡ime apie įtarime. Suklastojo mokėjimų pavedimus iÅ¡ kvailumo, kadangi I. G. nebuvo informuotas apie tai, kad nepavyko atidaryti įmonės „F“ sÄ skaitos Didžiojoje Britanijoje, taigi įmonės reikmėms jis naudojo savo asmeninius pinigus. Å ie pinigai buvo grynieji, dalis buvo pasiskolinta iÅ¡ jo draugų, o kitÄ dalį turėjo sukaupęs dirbdamas (duomenys neskelbtini) įvairiose bendrovėse.

Didžioji dalis buvo jo asmeniniai pinigai. Pasiskolino tik 5 000 eurų iÅ¡ draugų. Å ie AB „SEB bankas“ mokėjimo pavedimai elektroniniu bÅ«du buvo iÅ¡siųsti antstoliui A. bei kopija buvo iÅ¡siųsta ir I. G. atstovui Michailui Gaibeliui. Su (duomenys neskelbtini) gyvenančia L. B. P. jo santykiai draugiÅ¡ki ir verslo. Už atliktus programinės platformos darbus Ukrainos bendrovei „E“ buvo mokama dalimis, grynaisiais, dėl ko buvo iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų orderiai. Pats asmeniÅ¡kai vykdavo į UkrainÄ ir turėdavo pinigų sumas iki 10 000 eurų, kurių nereikėdavo deklaruoti.

BÅ«davo, kad pati L. B. P. atvažiuodavo į LietuvÄ ir jis jai Lietuvoje sumokėdavo už atliktus darbus (t. 5, b. l. 65). Nukentėjusysis I. G. teisme parodė, kad 2016 m. buvo Lietuvoje pas P. M. svečiuose, jis pasiÅ«lė projektÄ . Investiciniame pasiÅ«lyme buvo nurodyta, kad bendra projekto suma 80 000 EUR, jo įnaÅ¡as per metus apie 42 000 EUR. Komerciniame pasiÅ«lyme buvo nurodyta, kad 5 900 EUR iÅ¡laidos skiriamos programos suraÅ¡ymui, sertifikavimui, serverių apmokėjimui, Anglijos advokato, kuris turėjo įneÅ¡ti pirkimus į „F“, iÅ¡laidoms.

Jis sutiko investuoti. PirmÄ dalį įnaÅ¡o atliko 2016 m. gruodžio mėnesį, o paskutinį – 2017 m. kovÄ . Ä®nešė daugiau nei 42 000 EUR. Kada mokėti ir kokias sumas, sakė I. S.. Jis sakė, kad Å¡itos sumos eina į įstatyminį fondÄ ir tik ten. Jo pervesti pinigai buvo skirti tik papildyti „F“ įstatyminį fondÄ , tÄ nurodydavo ir savo pavedimų mokėjimo skiltyje. Po pilno įnaÅ¡o sumokėjimo I. S. nustojo bendrauti. IÅ¡ pradžių jis davė prieigÄ prie kuriamos programos, bet po to ji buvo atimta.

Jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) (F. S.), kurio paprašė kontroliuoti kas vyksta su programine įranga, bendravo su informacinių technologijų (IT) specialistu – I. V. (I. V.) – privačiu asmeniu, kuris gavo pinigus iÅ¡ I. S. ir sukÅ«rė platformÄ . Jam I. V. davė leidimÄ , prieigÄ stebėti I. V. darbÄ . Po to, 2017 m. kovÄ , prieigÄ gavo ir jis (I. G.), o 2017 m. rugpjÅ«tį jos neteko ir neturėjo galimybės gauti kokiÄ nors informacijÄ . 2017 m. balandį matė, kad programa nebaigta. 2018 m. sausio mėnesį jis susiraÅ¡inėjo su I.

V., kuris pasakė, kad I. S. darbÄ vykdė, bet paskui nustojo, nes I. S. dingo ir nutraukė finansavimÄ . Programos nebaigė. Tiksliai nebuvo pasakyta, kada nustojo. Turi 2018 metų sauso mėn. susiraÅ¡inėjimÄ su I. V.. I. V. buvo fizinis asmuo – I. S. pažįstamas. Ä®monės „E“ nežino, tik girdėjo, kad pas I. S. yra labai gera draugė L., kaip supranta tai yra L. P.. Susitarimo, kad įmonė atliks programos kÅ«rimÄ nebuvo, jis buvo nustebęs, kai tai sužinojo. Jam žinomas tik I.

V., kaip fizinis asmuo. Už jo paslaugas komerciniame pasiÅ«lyme buvo numatyta 5 950 EUR ir pilnai tikėtina, kad jis gavo tuos pinigus, nors asmeniÅ¡kai nematė nei vieno mokėjimo patvirtinimo. Su I. S. bendravimas buvo minimalus, bendravo „Viber“ programos pagalba. Jis visÄ laikÄ buvo užimtas, kelionėse, pusę metų buvo (duomenys neskelbtini) bent jau taip sakė. Netikėtai ir neperspėjus atvykęs į LietuvÄ I. S. rado bute, jis buvo nustebęs. PapraÅ¡ius pateikti nors kažkokius dokumentus, banko iÅ¡raÅ¡us, dėl jo pinigų panaudojimo, jis pažadėjo tai padaryti kitÄ kartÄ .

Susitarė, kada susitiks kitÄ kartÄ . 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje atvykęs sužinojo, kad I. S. iÅ¡važiavo iÅ¡ to buto ir daugiau jo nebematė. I. S. naudojosi dviem telefono numeriais („Viber“, „Whatsapp“), bet vienÄ atjungė, o kito nekėlė. Jo elektroninį paÅ¡tÄ turėjo, visus susiraÅ¡inėjimus yra iÅ¡saugojęs. Kadangi turėjo jo buvusios merginos numerį, pabandė iÅ¡ jos sužinoti, kur yra I. S.. Tada pastarasis vienÄ kartÄ atrašė, kad „neliesk mano merginos, juridiÅ¡kai mano viskas pridengta tu man nieko nepadarysi“.

Pradėjo ieÅ¡koti susisiekimo su I. S. bÅ«dų, į skambučius jis neatsiliepinėjo. IÅ¡ angliÅ¡ko registro „Company house“ 2018 m. gegužės mėnesį gavo informacijÄ , kad įmonė „F“ uždaryta, nes nevykdo veiklos. Po Å¡ito kreipėsi į advokatÄ . Pagal advokato užklausÄ antstolio padėjėjas parašė laiÅ¡kÄ I. S., kuris atsakė tik į elektroninį paÅ¡tÄ , ir iÅ¡siuntė pavedimų kopijas, tačiau jų tikrumo negali pakomentuoti. P. M. kaip investuotojas žadėjo įneÅ¡ti savo dalį žeme, tačiau vėliau I.

S. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad žemė priklausė P. M. skolininkui. Å ita kaltinamojo parodymų dalis yra teisinga, tačiau žemės įkeitimas nebuvo esminė sÄ lyga, kad jis (I. G.) taptų akcininku. I. S. pasakė, kad savo dalį įneÅ¡ kažkokios Slovakijos įmonės akcijomis, tačiau, kad jis apmokėjo, ar apie paskolas įmonei – nieko nežino. Å iai dienai registre „Company house“ du pagrindiniai investuotojai yra jis ir P. M., I. S., kaip akcininko, ten nėra. Jis turėjo iki 1% akcijos, buvo direktoriumi, tvarkė visus dokumentus, antspaudas ir paraÅ¡as jo.

Prieigos patikrinti, ataskaitų iÅ¡ jo niekaip neiÅ¡eidavo gauti, nors bandė. Jis visÄ laikÄ bÅ«davo iÅ¡vykęs, kelionėse. Teisme jam pirmÄ kartÄ tapo žinoma, kad I. S. iÅ¡ pervestų pinigų turėjo kompensuoti savo veiklos iÅ¡laidas su Å¡ia firma, nors negalėjo turėti realių iÅ¡laidų. Pinigus į I. S. sÄ skaitÄ reikėjo pervesti jo nurodymu, nes dar nebuvo „F“ sÄ skaitos Anglijoje. Tik iÅ¡ bylos jam paaiÅ¡kėjo, kad I. S. kažkur kitur iÅ¡leido pinigus. Jis nepranešė, kad turi iÅ¡laidų.

I. S. jo pervestais pinigais galėjo naudotis tik tam, kad apmokėti programavimo, serverių pirkimo, advokatų paslaugas, tik įmonės „F“ naudai. 2018 m. gegužės 3 d. I. S. pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ jo SEB banko sÄ skaitos, kad įneÅ¡ti pinigai buvo pervesti į „F“ įmonės banko sÄ skaitÄ Anglijoje bei kad jis iÅ¡leido pinigus įmonei, tačiau, kaip supranta, pervedimų nebuvo. IÅ¡ I. S. jį pasiekė daug melo, daugiau nenori su juo dirbti. UAB „S“ pasiÅ«lymÄ tapti akcininku jam pateikė I.

S., pasiÅ«lė kaip vienÄ iÅ¡ variantų gauti leidimÄ gyventi ir dalyvauti jo įmonėje UAB „S“. Tuo momentu manė, kad viskas veiks ir tai bÅ«tų patogu, todėl sutiko. Supratimas, kad I. S. dingo, buvo 2017 m. gruodžio pradžia. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2016 m. I. S. (tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) jam ir jo pažįstamam P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tel. (duomenys neskelbtini)) pasiÅ«lė investuoti į jo sugalvotÄ komercinį projektÄ , t. y. pradėti Jungtinėje Karalystėje finansinio tarpininkavimo internetu verslÄ .

I. S. pasirÅ«pino visais įmonės įsigijimo Jungtinėje Karalystėje dokumentiniais formalumais ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. už simbolinę 100 GBP kainÄ visi trise tapo „F“ akcininkais, o I. S. - Å¡ios įmonės direktoriumi. I. S. primygtinai prašė, kad į jo sugalvotÄ verslÄ savo pinigines lėšas investuotų įneÅ¡dami jas į įmonės įstatinį kapitalÄ . Motyvuodamas tuo, kad įmonės įsigijimo formalumai dar neužbaigti, o jis kol kas nėra paskirtas direktoriumi (tapo vėliau - nuo 2016 m. gruodžio 13 d.), pinigus, skirtus įneÅ¡imui į įmonės įstatinį kapitalÄ , I.

S. prašė jo pervesti į jo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje AB SEB banke atidarytÄ asmeninę banko sÄ skaitÄ . I. S. žadėjo, kad sutvarkęs likusius įmonės įsigijimo dokumentus ir tapęs direktoriumi, jo lėšas iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos jis perves tiesiai įmonės „F“ vardu Jungtinėje Karalystėje atidarytÄ banko sÄ skaitÄ . Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d. I. S. praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos teritorijoje perdavė jam įmonės įstatinio kapitalo padidinimui 46 200 eurų dydžio sumÄ : 2016 m. spalio 24 d.

AB SEB banko bankomate Vokiečių g. 8, Vilnius jo turimÄ AB SEB banko elektroninės banko kortelės sÄ skaitÄ Ä¯nešė grynais 7 120 svarų (8 000 eurų) sumÄ . I. S. tÄ pačiÄ dienÄ anglų kalba iÅ¡rašė pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1 apie pinigų gavimÄ â€žF“ vardu, kaip paskirtį jame nurodydamas „įmoka už akcijas“. Likusias pinigų sumas, skirtas įneÅ¡ti įstatinį kapitalÄ , pervedė jam iÅ¡ savo banko sÄ skaitos AB Å iaulių banko Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini) į jo banko sÄ skaitÄ AB SEB Banke Nr. (duomenys neskelbtini): 2016 m. lapkričio 10 d.

– 4 000 eurų, 2016 m. gruodžio 7 d. – 10 000 eurų, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 eurų, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 eurų, 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 eurų. Gavęs iÅ¡ jo visas aukščiau paminėtas sumas, I. S. staiga pradėjo vengti asmeninių kontaktų ir bendravimo telefonu. Kurį laikÄ atsiliepdavo tik elektroniniu paÅ¡tu, tačiau su laiku nustojo. Ä® jo praÅ¡ymus pagrįsti dokumentais faktÄ , jog jo pinigines lėšas jis, kaip ir priklauso, pervedė įmonės banko sÄ skaitÄ , jis nereaguodavo. 2018 m. kovo 6 d.

JK Bendrovių registras vieÅ¡ai informavo, kad įmonė po 2 mėnesių bus likviduota. Sunerimęs pabandė kontaktuoti su I. S., tačiau nesėkmingai. 2018 m. kovo 14 d. per savo atstovÄ - advokatÄ M. Gaibelį kreipėsi į antstolę BrigitÄ Palavinskienę su praÅ¡ymu įteikti I. S. jo 2018 m. kovo 14 d. reikalavimÄ . Å iame reikalavime prašė I. S. pateikti jam dokumentus, patvirtinančius perduotų lėšų teisėtÄ panaudojimÄ pagal paskirtį – įneÅ¡imui į įmonės „F“ įstatinį kapitalÄ , tame tarpe įskaitant ir dokumentus, liudijančius, kad iÅ¡ jo asmeninės banko sÄ skaitos nurodyta suma buvo pervesta įmonės „F“ banko sÄ skaitÄ , tapo įmonės turtu bei buvo tinkamai įtraukta į įmonės „F“ buhalterine apskaitÄ .

Tuo atveju jei perduotų piniginių lėšų pagal minėtÄ paskirtį jis tinkamai nepanaudojo arba negali pateikti Å¡io panaudojimo faktÄ patvirtinančių dokumentų, reikalavau nedelsiant grÄ Å¾inti jas, pervedant į jo banko sÄ skaitÄ . Antstolei Brigitai Palavinskienei rasti I. S. ir įteikti dokumentus nepavyko, tačiau antstolės B. Palavinskienės padėjėjui A. B. pasisekė 2018 m. balandžio 25 d. susisiekti su I. S. elektroniniu paÅ¡tu ((duomenys neskelbtini)) ir įteikti reikalavimÄ . 2018 m. gegužės 5 d.

I. S. antstolio padėjėjui A. B. bei jo atstovui advokatui M. Gaibeliui elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė atsakymÄ Ä¯ 2018 m. kovo 14 d. reikalavimÄ . Jame I. S. nurodė, kad iÅ¡ savo asmeninės AB SEB banko sÄ skaitos jo (I. G.) lėšas neva pervedė įmonei į jos banko (Barclays Bank UK Plc) sÄ skaitÄ Jungtinėje Karalystėje (Nr. (duomenys neskelbtini)), pridėdamas prie atsakymo tai tariamai patvirtinančias AB SEB banko elektroninės bankininkystės platformos mokėjimo nurodymų kopijas. Tačiau I.

S. kategoriÅ¡kai atsisakė pateikti įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius pinigų įplaukimÄ Ä¯ jÄ . Taip pat I. S. patikino esÄ iki 2018 m. gegužės 31 d. jis parengs įmonės veiklos metinę atskaitomybę ir užsakys įmonės audito ataskaitÄ , kurias jam pažadėjo netrukus pateikti. Tačiau I. S. pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai nepatvirtina jo teiginių apie jo lėšų pervedimÄ Ä¯ įmonės banko sÄ skaitÄ . Mokėjimo nurodymuose trÅ«ksta vienos esminės standartinei nurodymo formai bÅ«dingos žymos - apie pavedimo įvykdymo bÅ«klę „įvykdyta“.

Nei viename iÅ¡ septynių I. S. pateiktų mokėjimo nurodymų tokio įraÅ¡o apie įvykdymÄ nėra. Tokiu bÅ«du yra pagrindo manyti, jog jis, siekdamas apgauti dėl lėšų tariamo pervedimo į įmonės sÄ skaitas, galimai suklastojo pateiktus bankinio mokėjimo nurodymus. I. S. vienareikÅ¡mis atsisakymas pateikti iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ pačios įmonės banko sÄ skaitos tik dar labiau sustiprina pagrįstas abejones dėl mokėjimo nurodymų tikrumo. Nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki Å¡iol I. S. taip ir nepateikė jam nei žadėtos įmonės finansinės atskaitomybės, nei audito ataskaitos.

Netrukus po jo 2018 m. gegužės 5 d. atsakymo gavimo JK Bendrovių registras 2018 m. gegužės 22 d. dienÄ vieÅ¡ai paskelbė, kad įmonė yra likviduota. Tai liudija, kad I. S. informacija apie įmonės veiklÄ ir pažadai pateikti jam jos ataskaitas, buvo melaginga. I. S. iki Å¡iol slapstosi, jokios informacijos apie jo piniginių lėšų likimÄ neteikia. Ä®sitikinęs, kad nuo pat pradžių buvo I. S. mulkinamas, siekiant apgaule iÅ¡vilioti iÅ¡ jo ir įsigyti savo naudai svetimÄ didelės vertės turtÄ (46 200 eurų sumÄ ) kaip priedangÄ naudojant tariamo verslo idėjÄ , įmonės įsigijimÄ ir jos įstatinio kapitalo apmokėjimÄ .

Å iai dienai jokių patikimų dokumentų, kad jo pinigai iÅ¡ viso buvo pasiekę įmonę, net nėra. Duomenų, kad įmonė buvo realiai vykdžiusi kokiÄ nors veiklÄ kaip tÄ Å¾adėjo I. S., nėra, o pati įmonė iÅ¡ viso yra likviduota. Be to, I. S. melagingi aiÅ¡kinimai apie jo lėšų pervedimÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ yra grindžiami galimai suklastotais mokėjimo nurodymais (t. 2, b. l. 87-89). Liudytojas P. M. (P. M.) teismo posėdyje parodė, kad su I. S. susipažino 2014 m. universitete, o I.

G. pažįsta nuo 2005 m., darbo reikalais. I. S. pažinojo gerai, žinojo ir jo tėvus. Jų finansinė situacija buvo sudėtinga, jokių ypatingų pajamų, vienintelė svajonė – paleisti platformÄ ir pradėti dirbti, nes jokios perspektyvos ir nebuvo. Baigus universitetÄ I. S. dirbo su įmone, kuri užsiėmė smulkiais kreditais. Po kažkiek laiko jį iÅ¡metė iÅ¡ jos ir pokalbio metu jis pasakė, kad žino visÄ tÄ rinkÄ bei pasiÅ«lė sukurti tam tikrÄ instrumentÄ , kuris padėtų įmonėms, su kuriomis jis dirba, pritraukti investuotojus.

Apie tai daug kalbėjo ir buvo nuspręsta sukurti elektroninę platformÄ . Tam jis pasikreipė į savo du pažįstamus iÅ¡ (duomenys neskelbtini). H. P. (H. P.), jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) studentas, ir M. H. (M. H.). Tuo momentu I. S. dar neturėjo supratimo, kaip viskas turėjo atrodyti. Tai buvo 2016 m., dar turi iÅ¡likusiÄ pirmÄ susirinkimo nuotraukÄ . Susitikimo metu ant lentos piešė konfigÅ«racijÄ , kaip turėtų bÅ«ti, sugalvojo prekės ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“.

I. S. paruošė investicinį verslo planÄ , kur buvo apraÅ¡yti visi įmonės kÅ«rimo ir darbo žingsniai. VisÄ tÄ laikÄ jie ieÅ¡kojo investuotojų į šį projektÄ . Taip jis supažindino I. S. su I. G.. Proceso eigoje jie įsigijo įmonę (duomenys neskelbtini). I. S. turėjo kontaktÄ su advokatų kontora per Indijos pilietį, kuris nupirko jau esančiÄ Ä¯monę su direktoriumi K. N., tai buvo maždaug 2016 metų gruodžio mėnesį. K. N. buvo fiktyvus direktorius, duomenų bazėje jis 6 ar 7 įmonių direktorius.

Jie teikia tokias paslaugas tam, kad nereiktų važiuoti į AnglijÄ , o pirkėjas Å¡iek tiek daugiau moka už jų paslaugas, bet už tai gauna jau paruoÅ¡tÄ Ä¯monę tik, kad pakeičiamas direktorius ir viskas. Pardavėjui pateikia visus dokumentus, jis patikrina dėl kriminalo, jeigu nėra kriminalo Europos SÄ jungos duomenų bazėje, galima pirkti bendrovę. Jis su K. N. nebendravo, niekas su juo nebendravo. I. S. bendravo tik su Indijos piliečiu. Visa tai buvo daroma elektroniniu paÅ¡tu. Kiek žino, I.

S. darbai buvo tokie: apmokėjo angliÅ¡kÄ Ä¯monę, gavo dokumentus, pakeitė direktorių, kartu su juo buvo suraÅ¡omas investicinis planas, tai visas jo darbas. Už tai jokių pinigų neturėjo gauti, net kaip darbo užmokesčio, nors buvo direktorius. Toks buvo jų susitarimas. Ä®monė nei turto, nei patalpų neturėjo. Tai yra „startup“, žmonės deda savo laikÄ , pastangas. Pagal investicinį projektÄ darbo užmokestis, biuro iÅ¡laikymas, telefono ryÅ¡ys, komandiruotės buvo tolimoje ateityje, viskas tik po to, kai bus įvykdytos dvi sÄ lygos.

Pirma sÄ lyga paruoÅ¡ta programa, antra – pirmi klientai, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, ar iÅ¡ vis reikalinga ta programa. Jeigu nebÅ«tų reikalinga niekam, tai tiesiog iÅ¡siskirsto ir kažkaip kompensuoja tuos 7 000 EUR I. G.. Jis nežino, kodėl I. G. pervedė I. S. aÅ¡tuonis kartus daugiau pinigų. Apie jokius pinigus negalėjo bÅ«ti kalbos, kol nebus sukurta programa, viso kito jis nežino. Pagrindinis dokumentas buvo investicinis planas, kurio tarėsi laikytis. Projekto startui reikėjo dviejų dalykų – elektroninės platformos ir antras – I.

S. pasakė, kad jis turi susitarimÄ su tokiomis kreditavimu užsiimančiomis įmonėmis, kurios bus jų klientais. IÅ¡ karto susitarė su I. G., kad jis įneÅ¡ pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä Ä¯ įstatyminį fondÄ , tam kad bÅ«tų sukurta elektroninė platforma. IÅ¡ pradžių kÅ«rėjai, kuriuos jis (P. M.) pasiÅ«lė, buvo Vilniuje. Juos pažinojo ir buvo galima kontroliuoti. Jie pasakė, kad platforma kainuotų 8 000 EUR. I. S. pasakė, kad tai yra labai brangu ir jis turi programuotojÄ (duomenys neskelbtini), kuris tai padarytų už 5000 EUR.

I. G. sutiko, kad programÄ kurtų I. S. pažįstami su sÄ lyga, kad jis pasamdys vienÄ specialistÄ , kuris tikrins kaip vyksta darbas. Su sÄ lyga, kad viskas bus kontroliuojama, jis (P. M.) sutiko dalyvauti projekte ir 2016 m. rugsėjį iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad I. G. perdavė 7 000 EUR tam, kad vystyti platformÄ . Pagal jų susitarimÄ visi atsiskaitymai ir iÅ¡laidos turėjo eiti per įstatyminį kapitalÄ . Pagal planÄ sausio mėnesį programa turėjo bÅ«ti paruoÅ¡ta ir turėjo bÅ«ti galima jÄ pateikti bÅ«simiems klientams.

Jis turėjo prieigÄ prie programos, kuri tikrina darbÄ kaip vyksta darbas. Gruodžio mėnesį ten nieko nepamatė. Pagalvojo, kad kažko nesupranta ir paprašė pažiÅ«rėti savo uoÅ¡vės, kadangi ji daugiau nei 25 metus dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad ten nieko nėra. Paskui jis susisiekė su I. G. ir I. S.. Pastarasis pasakė, kad „tu nieko nesupranti, ne tÄ paspaudei, ne tÄ atidarei“. Dar paminėjo, kad elektroninės bazės – platformos, terminas perkeliamas į kovo mėnesį.

I. G. pasakė, kad išsiaiškins ir tuo visi pasiaiškinimai baigėsi. Po pokalbio jis neteko prieigos, o I. S. pakeitė telefono numerius, visus pašalino iš socialinių tinklų. Tuomet jis suprato, kad programos nėra, darbas su programa nevyksta. Be to, nebuvo jokių susitarimų su įmonėmis, kurios turėjo būti potencialiais klientais. Kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „dega raudona šviesa“ registracijos bazėje, suprato, kad nevyksta jokie veiksmai. Po viso to 2017 m., gal rudenį, pas jį atvažiavo I.

G. su praÅ¡ymu padėti surasti I. S.. Pasakė, kad pagal I. S. praÅ¡ymÄ jis įnešė į įstatyminį fondÄ 47 000 EUR, tačiau jis nežino, nei kur I. S., nei kur pinigai ar darbas. I. G. teigė bendravęs su programuotoju iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau ir jis sakė, kad I. S. nematė, jo kontaktų nežino, už darbÄ jam sumokėjo, darbas realiai buvo atliktas, bet programos niekas nepaėmė. Nežino, kiek (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta. I. G. tos programos nepasiėmė, nes jam tuo metu buvo Å¡okas, jam labiau rÅ«pėjo surasti I.

S. ir savo pinigus, nes nežinojo, kur jie panaudoti ir nepavyko rasti kaltinamojo. Tas programuotojas negalėjo bÅ«ti L. P. darbuotoju, nes jis „freelanceris“, laisvai samdomas, dirbo ant savęs, užsakovų darbus atlikinėjo nuotoliniu bÅ«du, įmonėje nedirbo. Kai pats (P. M.) žiÅ«rėjo prisijungęs prie kuriamo tinklapio, ten nieko nebuvo. I. S. visos pajamos buvo kai dirbo (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios iÅ¡metė, jo atlyginimas buvo maždaug 1 200 EUR. Žino, kad jis dar buvo steigėju įmonėje UAB „S“, bet ten uždarbio nebuvo, ten „visiÅ¡kai buvo liÅ«dna“, teko atsisakyti biuro, nes kilo klausimas dėl apmokėjimo, jo ieÅ¡kojo žmonės, nes vienÄ dienÄ jis tiesiog susirinko daiktus ir dingo.

Žino, kad I. S. gyvena pas tėvus, iÅ¡ jų pajamų, niekur nedirba. Pažįsta kaltinamojo tėvÄ , buvo sutikęs, todėl ir žino. Taip pat žino, kad ir kitas jo projektas baigėsi pareiÅ¡kimais policijai, su padirbtais banko dokumentais. Jis pats neinvestavo, nes susitikimų metu neturėjo pinigų, tačiau jo skolininkas pardavinėjo žemę, kuria jis (P. M.) sutiko įneÅ¡ti kaip užstatÄ . Skolininkas žemę pardavė 2017 m. kovo mėnesį, su juo atsiskaitė, ir tais metais jis jau galėjo atlikti piniginius įnaÅ¡us, tačiau matė, jog niekas nebuvo daroma, po to jam paÅ¡alino prieigÄ , todėl daryti įnaÅ¡Ä nematė prasmės. Pats I.

S. nieko neinvestavo, nes kai vyko investuotojų paieÅ¡ka pas jį buvo nulis, nebuvo nei vieno žmogaus su kuriuo bÅ«tų galima derėtis pradinėje stadijoje. Jis žadėjo įsigyti maÅ¾Ä akcijų dalį ir pradėjus įmonei veikti, jas apmokėti. Buvo nuspręsta, kad pagrindiniais akcininkais tampa jis (P. M.) ir I. G.. Visus žmones, kuriems siÅ«lė platformÄ visus atvesdavo ir siÅ«lė jis (P. M.). Programos rėmus, „brendÄ â€œ kurti buvo atvykę H. P. (H. P.) ir M. H. (M. H.). M. H. ir H.

P. pasiÅ«lė tÄ programÄ sukurti, nes nebuvo nei techninės užduoties nieko. I. S. neturėjo įsivaizdavimo, kaip viskas turi atrodyti, visÄ tai buvo nuspręsta per keturis susitikimus, jie braižė, aptarinėjo, vyko darbinis procesas. Visiems tai buvo nauja. Å itie žmonės dalyvavo iki techninės užduoties, kuriÄ bÅ«tų galima duoti programuotojui, sukÅ«rimo. Techniniame apraÅ¡yme buvo svetainės konfigÅ«racija, rizikos faktorių atpažinimo algoritmas, įneÅ¡imo sistema, sistema kaip įmonės, kurios teikia visas tas paslaugas, siunčia savo balansÄ tam tikru momentu.

Tuo metu jie turėjo tik darbinius užraÅ¡us ant popieriaus. Žino, kad I. G. tuo momentu jis įnešė į įstatyminį fondÄ 7 000 EUR, kad bÅ«tų galima pradėti ruoÅ¡ti programÄ , kuriÄ bÅ«tų galima vėliau parodyti bÅ«simiems klientams. I. S. sakė, kad turi keturis klientus, kurie pasiruošę pasiraÅ¡yti. Tie klientai iÅ¡ tiesų buvo egzistuojančios įmonės, bet pasak I. S., nei vienas iÅ¡ jų nesusidomėjo, nebuvo nei vieno susitikimo. I. S. sakė, kad pažįstamas, kuris rengė platformÄ , yra jo draugas, tai nebuvo L.

P.. Ji užsiėmė (duomenys neskelbtini). I. S. sakė, kad L. P. kažkada jį mokė buhalterijos pradmenų, tačiau jokio ryÅ¡io su aptarnavimu, su technologijomis ji neturėjo. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), atrodo, jie iÅ¡ vieno miesto. Ä®monės „E“ nežino. I. G. nurodyto atliekamų darbų stebėtojo jis nežino, buvo pasakyta, kad tai kažkoks jo pažįstamas. Jam tai nebuvo svarbu, bet kadangi pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä padarė I. G., jis turėjo teisę kelti sÄ lygas, kas programuos, kas stebės, kur naudojami jo pinigai.

Oficialiame „Company house“ registre jis matė, kad yra akcininku. I. S. pasakė, kad neturi pinigų, todėl jo (P. M.) ir I. G. akcijų dalys bus didesnės, kai jis pradės dirbti, ateityje padidins. AngliÅ¡kÄ Ä¯monę pirko I. S. iÅ¡ savo sÄ skaitos. Derybos vyko su Indijos piliečiu. Labai ilgai negalėjo gauti dokumentų iÅ¡ to nominalaus direktoriaus. Kai I. G. sutiko dirbti, jis buvo įvestas steigėju, jam duota dalis akcijų. I. S. perdarė balansÄ . Atrodo, kad už akcijas jie įnešė po 100 EUR.

Akcijų kiekis ir vertė jo visiÅ¡kai nedomino, nes tai fikcija, tų popieriukų galima suraÅ¡yti. Akcininkų susirinkimo, bendrų pasitarimų, sprendimų nebuvo, visiÅ¡kai nieko nebuvo. Paskutinis jo, I. S., I. G. buvo restorane „The old green house“ ir kai I. G. sutiko dirbti ir pervesti startui į įstatyminį fondÄ 7 000 EUR programos kÅ«rimui. Tik Å¡iam tikslui minėti pinigai galėjo bÅ«ti panaudoti. Tai buvo aptarta susitikimo metu. Apie jokias papildomas programos kÅ«rimo iÅ¡laidas nebuvo kalbama.

Akcijų paskirstymÄ atliko I. S.. I. G. 7 000 EUR buvo pirmos ir vienintelės lėšos. IÅ¡ įstatyminio fondo turėjo bÅ«ti apmokėtas programuotojo darbas. Kitokių veiksmų be pinigų įneÅ¡imo nenusimatė, pirmiausia turėjo bÅ«ti sukurta programa. Jis turėjo savo vaikinus programuotojus, kurie pasiÅ«lė atlikti visÄ darbÄ už 8 000 EUR per tris mėnesius, bet I. S. buvo prieÅ¡, pasakė, kad per brangu ir pasiÅ«lė (duomenys neskelbtini) kainÄ 5 000 EUR. Jis (P. M.) tų programuotojų nepažinojo ir kontroliuoti negalėjo.

I. G. pasakė, kad pasamdys žmogų, kuris kiekvienÄ dienÄ stebės kaip jie dirba. I. G. nesakė, kad produktas padarytas. Programos prisijungimo kodÄ davė I. S.. Ten nuoroda, reikdavo įvesti savo 4-5 skaičių kodÄ . Programoje turėjo bÅ«ti pažymėta visa darbo eiga, nuo pradžios iki galo. Galima buvo pažiÅ«rėti svetainės maketÄ , kiekviena dalis turėjo turėti blokus, o po to turėjo matytis darbas, kad bÅ«tent tam tikrÄ dienÄ atiduota tokia darbo dalis, kitÄ dienÄ kita, ties kuo dirba Å¡iuo metu, tačiau prisijungus buvo nulis, viskas balta jokios žymos.

Å iÄ informacijÄ turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) programuotojas. Jis turėjo atsiskaitinėti įkėlinėdamas ten baigdamas kiekvienÄ Å¾ingsnį, kad matytųsi, kad dirba. IÅ¡ I. S. žodžių - programuotojas žadėjo, kad programa bus sausio mėnesį, pats to programuotojo nebuvo matęs. Kai gruodžio mėn. pamatė, kad ten nieko nėra ir apie tai pasakė I. S., jį informavo, kad perkeliama į kovo mėnesį. Po to prarado prieigÄ . Žino, kad ir I. G. prarado prieigÄ . I. S. tiesiog nuotoliniu bÅ«du pakeitė prisijungimo kodÄ .

Bandė su juo susisiekti, bet telefonai buvo iÅ¡jungti, pakeitė ir gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jis neiÅ¡mano programavimo, tačiau gali atskirti lapÄ kur kažkas paraÅ¡yta ir baltÄ lapÄ . Ten nieko nebuvo. Ä®monę pirko jis ir I. S.. Ji buvo paruoÅ¡ta pardavimui su tam tikru kiekiu akcijų. I. S. mokėjo iÅ¡ savo SEB banko sÄ skaitos į angliÅ¡kÄ kontorÄ . Tuo pačiu metu ir jo (P. M.) draugai norėjo įsigyti įmonę Anglijoje. Jis jiems nurodė dvigubÄ Ä¯monės kainÄ ir už jų pinigus nupirko dvi įmones.

Jis (P. M.) nuo rugsėjo buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tad jokiam akcininkų susirinkime nedalyvavo, jokio sprendimo dėl jo pašalinimo iš akcininkų nebuvo, jis niekur nepasirašinėjo. Mano, kad niekas jo nepašalino. Nėra nei vieno parašo pasirašęs, jeigu kažkas yra, garantuoja, kad tai padirbta. Jokio susitarimo, kad naujai išleistos įmonės akcijos turėtų būti apmokėtos, nebuvo, viskas jau buvo nupirkta ir sumokėta. Nors nustatyta, kad įmonė yra išleidusi 14 240 akcijų, tai tik skaičius, jos nieko nereiškia.

Čia tiesiog ant popieriaus suraÅ¡yta teisinė fikcija. IÅ¡ pradžių buvo įneÅ¡ta po 100 EUR ir už tuos pinigus nupirkta įmonė. Po to pirmas realus įnaÅ¡as buvo I. G. 7 000 EUR, konkrečiam dalykui, per įstatyminį fondÄ . Kai programa bÅ«tų paruoÅ¡ta, tam tikru momentu ir jis bÅ«tų turėjęs įneÅ¡ti savo dalį. Apie tai buvo kalbėję su I. G., jis siÅ«lė įneÅ¡ti savo skolininko (J. B.) žemę kaip užstatÄ , nes kitų laisvų pinigų neturėjo. Bet jam pasakė, kad žemės nenori, reikia įneÅ¡ti grynais pinigais.

Sutarė, kad įneÅ¡, kai bus programa. Akcijų vertė galėjo augti nebent dėl I. G. įneÅ¡tų pinigų, bet ji nenešė pelno, nes nedirbo. Buhalterinė įmonės apskaita yra paslaptis, apgaubta tamsos. Visi pinigai, kuriuos I. G. pervedė į I. S. asmeninę sÄ skaitÄ , turėjo bÅ«ti įneÅ¡ti į įstatyminį kapitalÄ , laikomÄ banko sÄ skaitoje, iÅ¡ kurio apmokėti programuotojo darbÄ . Kadangi angliÅ¡ka įmonė buvo nupirkta be sÄ skaitos, I. S. sakė, kad jo kolega iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) ir atidarys sÄ skaitÄ tame (duomenys neskelbtini).

Ar buvo ta sÄ skaita atidaryta nežino, nes jokios prieigos prie buhalterijos niekas neturėjo. I. S. nebandė atidaryti sÄ skaitos Anglijoje, nes reikia bÅ«ti rezidentu ir tai kaltinamasis žinojo. Programa buvo gaminama nuo rugsėjo mėnesio. Jis su I. S. 20 % padarė su baltarusiais Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasak kaltinamojo, pradėjo dirbti spalio mėnesį. Ten nereikėjo iÅ¡karto sumokėti visų pinigų, mokėjimas turėjo bÅ«ti po darbų įvykdymo, t. y. tie 7 000 EUR turėjo gulėti įstatyminiam fonde ir iÅ¡ jų dalimis sumokėta.

Taip buvo sutarta paskutinio jų visų trijų susitikimo metu, kad programuotojas nedingtų anksčiau laiko. Tai buvo sÄ lyga I. S. dėl programuotojo darbo. Sutarties su programuotoju jiems nerodė, priėmimo-perdavimo aktų nebuvo, sÄ skaitų nematė. Jis nežino, ar programa pradėta kurti Ukrainoje ir ar ji iÅ¡viso buvo kuriama, nes tai kÄ matė – nieko nebuvo. Pagal investicinio projekto sutarties trečiÄ punktÄ , po pirmų keturių klientų bÅ«tų pradėtas aktyvus platinimas ir tik tada bÅ«tų reikėję papildomų kitų akcininkų piniginių įnašų.

Jis kategoriÅ¡kai buvo prieÅ¡ papildomas investicijas, kol nebus pabaigtos dvi projekto dalys. I. S. apie pokalbius su klientais jokių ataskaitų neteikė. Ä®monė pagal pirminį planÄ turėjo pradėti veikti 2017 m. Byloje esančio investicinio projekto niekas nepasiraÅ¡inėjo, kol nebuvo įgyvendintos pirmos dvi susitarimo sÄ lygos – programos sukÅ«rimas ir pirmieji klientai, visa kita likusi informacija – fikcija, nieko nereiÅ¡kia. Projekte yra nurodyta bendra investicijos suma 130 841,70 EUR, 5 559,97 EUR IT platformos darbų užbaigimas, sekanti eilutė darbo užmokesčio fondo finansavimas dvylikai mėnesių 60 420 EUR, bet tai yra kitas etapas, kai oficialiai įdarbinami žmonės, yra biuras ir prasideda kitos iÅ¡laidos.

IÅ¡laidos ofiso įrengimui pirmiems metams nurodyta 18 150 EUR suma, bet jokio ofiso nebuvo, kaip ir produkto, nebuvo su kuo dirbti. Dvylikos mėnesių iÅ¡laidos projekto technologiniam palaikymui 41 712 EUR buvo numatytos po produkto iÅ¡leidimo, kai jis veiks, bet jo nėra, todėl kalbų apie Å¡ias sumas negali bÅ«ti. Visų pirma, pas niekÄ nebuvo tų 130 000 EUR, visi suprato, kad to, kas suraÅ¡yta, siekiama žingsnis po žingsnio, jokių perÅ¡okimų. Jie negalėjo iÅ¡ savo pinigų mokėti sau atlyginimų.

IÅ¡ investicinio projekto nei darbo užmokesčio fondas 60 420 EUR, nei iÅ¡laidos ofisui 18 150 EUR, nei technologinis projekto palaikymas 41 712 EUR neįėjo į IT platformos sukÅ«rimÄ . SukÅ«rimo kaina yra 5 559 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2016 m. I. S. jam ir jo pažįstamui I. G. pasiÅ«lė investuoti į jo sugalvota komercinį projektÄ , t. y. pradėti Jungtinėje Karalystėje finansinio tarpininkavimo internetu verslÄ . I. S. pateikė verslo planÄ bei pasirÅ«pino visais įmonės įsigijimo Jungtinėje Karalystėje dokumentiniais formalumais ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. už simbolinę 100 GBP (visi trise sumokėjo po 100 GBP) kainÄ visi trise tapo „F“ akcininkais, o I.

S. - Å¡ios įmonės direktoriumi. Bendrovė turėjo pradėti darbÄ nuo 2017 m. kovo mėn. Kiek žino I. G. 2016 m. spalio mėn. I. S. pervedė 7 000 eurų, kad bÅ«tų pradėtas darbas ankščiau minėtoje bendrovėje, konkrečiai Å¡ie pinigai buvo skirti programuotojui, kuris turėjo sukurti finansinę platformÄ (serverių apmokėjimas ir programuotojo priežiÅ«ra-kontrolė). Jis kartu su I. G. surado programuotojÄ (M. H., tačiau gyvena ne (duomenys neskelbtini)), paaiÅ¡kino situacijÄ su kuo bus dirbama, programuotojui reikėjo tik sėsti prie darbo vietos ir pradėti dirbti, tačiau I.

S. atsisakė jo paslaugų, jiems pasakydamas, kad suras pigesnį programuotojÄ , kuris dirbs tÄ patį darbÄ , ir surado kažkokį asmenį jam atrodo, kad lyg tai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (jo jokių duomenų nežino). Ar jis realiai dirbo nežino. 2016 m. rugsėjo mėn. jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir prabuvo iki 2017 m. balandžio mėn. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio mėn. buvo prisijungęs prie serverio dalies (turėjo jam suteiktus slaptažodžius) matė, kad programuotojas neatlieka jokių darbų, ir tai pasakė I.

S. ir I. G., po ko I. S. jam pasakė, kad viskas gerai, kad darbai vyksta, kad jis nieko pats nesupranta, vėliau jau jis pasakė, kad truputį atsilieka nuo grafiko, tačiau tikrai bendrovė pradės funkcionuoti nuo 2017m. kovo mėn. Po ko iÅ¡ viso jam buvo užblokuotas bet koks priėjimas prie serverio. Vėliau sužinojo iÅ¡ pačio I. G., kad jis per visÄ laikotarpį, t y. nuo 2016 m. spalio iki 2016 m. gruodžio mėn. (tikslių datų nežino) į I. S. asmeninę sÄ skaitÄ pervedė 46 200 eurų.

I. G. jam pasakė, kad I. S. jį labai įkalbinėjo, kad reikia padidinti įstatinį bendrovės „F“ kapitalÄ , kad pats I. S. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos perves visus pinigus į Jungtinėje Karalystėje esančios bendrovės atidarytÄ sÄ skaitÄ , nors I. S. negalėjo niekaip bÅ«ti atsidaręs sÄ skaitos Jungtinėje Karalystėje, kadangi jis pats turėjo bÅ«ti Jungtinės Karalystės pilietis ir pats privalėjo dalyvauti atsidarant sÄ skaitÄ A klasės banke (Å¡iÄ sÄ skaitÄ gali atsidaryti tik Anglijos piliečiai), taip pat turėjo dalyvauti akcininkai, o jis žino, kad taip tikrai nebuvo.

Nuo 2016 m. gruodžio mėn. I. S. dingo, jam nei į skambučius nei į žinutes, nei į el. laiÅ¡kus jis neatsakinėdavo (t. 2, b. l. 94). Liudytojas H. P. (H. P.) parodė, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , yra (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „N“ (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju susipažino per bendrus pažįstamus – P. M. ir M. H.. Tai buvo maždaug 2015 m. pabaigoje, kartu aptarinėjo projektÄ , kuris buvo susijęs su vertybiniais popieriais, sistema, susieta su antrine vertybinių popierių rinka.

Buvo susitikę apie 3-4 kartus, projekte jis pats nedalyvavo. Labai daug aptarinėjo projekto idėjÄ , kaip jį atlikti, terminÄ , kainas. Tikslių skaičių dabar neįvardins, nes tai buvo senai. Jis skaičiavo, per kiek darbo valandų, galima bÅ«tų sukurti tokiÄ programÄ , kalba ėjo apie kelis mėnesius (iki 6 mėn.). Buvo kalbama, kad iÅ¡ pradžių padarys MVP, tai yra versija, per kuriÄ galima paleisti projektÄ . Kaip programuotojas, jis galėtų atlikti tokį darbÄ per nurodytÄ laikotarpį, suteiktų jo palaikymo paslaugas.

ViskÄ bÅ«tų atlikęs už 10 000 EUR. Jokių pinigų negavo, jokių sutarčių nebuvo. Viskas buvo tik diskusijos ir susitikimai. Kas buvo projekto iniciatorius, negali pasakyti, nes jis prisijungė pakviestas draugo M. H.. Jis pasiÅ«lė susitikti aptarti projektÄ , kurį pastarasis su vaikinais aptarinėjo. Susitikime matė 3 žmones. Kurie atitinka byloje esančiÄ nuotraukÄ . Ant sofos Å¡alia jo sėdi jo draugas M. H.. Kiek suprato, projekto idėjos autorius buvo I.. Kuo užsiiminėjo P. ir M., nelabai suprato.

M. labiau padėjo formuluoti idėjÄ . Jis pats iÅ¡ pradžių norėjo dalyvauti Å¡iame projekte kaip programuotojas, ketino užsidirbti. M. jį ir pakvietė į projektÄ kaip programuotojÄ . Investuoti į šį projektÄ jo niekas nekvietė, ar kvietė M. – nežino. Pirmiausia buvo planuojama kaip techniÅ¡kai įgyvendinti sumanymÄ , idėjos lygmenyje bandė padaryti projekto prototipÄ , suformuluoti techninius reikalavimus, kad galima bÅ«tų kažkÄ daryti. FiziÅ¡kai projektas nebuvo parengtas, bent jau tokio nematė.

Projekto įgyvendinimo sÄ lygos - laikas ir pinigai. Kas turėjo finansuoti projektÄ , nežino. Tuo metu jis darbus vertino 10 000 EUR. Ä® kainÄ Ä¯Ä—jo viso projekto parengimas, t. y. projekto prototipo parengimas. Kaip programuotojas jis kalbėjo tik apie programos kainÄ . Bendro projekto sumos nežino. Gal ir buvo susitikimų metu kalbama apie bendrÄ projekto kainÄ , bet to neatsimena. Gerai atsimena, kad buvo kalbama apie sumas ir laikÄ projekto parengimui. Negali pasakyti, ar buvo svarstoma suma už visÄ projektÄ , ar tik už prototipÄ .

Neprisimena, kodėl nepradėjo programuoti. Visos diskusijos po truputėli nutilo, dirbti jie taip ir nepradėjo. Kodėl taip įvyko - nežino. Kiek žino, be jo jie bandė įgyvendinti šį projektÄ . Tai sakė M. Praėjus porai mėnesių po nutrÅ«kusio bendravimo, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir M. pasakė, kad kažkokie procesai vyksta, bet detalių neklausinėjo. Suprato, kad su juo nustojo bendrauti, nes nutarė nedirbti kaip su programuotoju. Ar M. toliau dalyvavo Å¡iame projekte, nežino.

Projektas buvo realus ir įgyvendinamas, jis buvo didelis, jie aptarinėjo pirminį paleidimÄ MVP versijoje. Projektas atrodė už tuos pinigus pakankamai realus projektas. Schemų raÅ¡tu nebuvo, gal buvo kokie brėžiniai, bet jų neturi. M. H. iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis, (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jis nėra informatikas ar programuotojas. Vienintelis programuotojas buvo jis (H. P.). ViskÄ pristatinėjo I., tai yra tas žmogus, kuris sėdi salėje. I. G. nepažįsta. Prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ girdėtas, tai buvo tas pavadinimas, kurį jie sugalvojo.

Jis dar dalyvavo diskusijoje, kai buvo svarstoma, kokį pavadinimÄ suteikti projektui. M. su programavimu nieko bendro neturėjo, jis daugiau buvo kaip verslo analitikas, kaip žmogus, kuris bendrauja su idėjos autoriumi, greičiausiai su I., ir bando tai konvertuoti į technines specifikacijas. Nepaisant to, kad neturi programuotojo iÅ¡silavinimo, bet jam labai gerai sekėsi tarpininkauti su programuotojais ir idėjos autoriumi. I. S. nesakė, kad jau turi klientÄ ir investuotojÄ Å¡iam projektui. ProgramÄ galima iÅ¡skaidyti į keletÄ sudedamųjų.

Jis kaip vienintelis programuotojas ketino užsiimti „Front-end“ ir „Back-end“. „Front-end“ tai vizualinė dalis, kuriÄ mato klientas. „Back-end“ tai serverinė dalis ir infrastruktÅ«ra, t. y. kokiame serveryje viskas bus ir to serverio nustatymas. Norint naudoti tÄ platformÄ , jam turėjo apmokėti serverių infrastruktÅ«rÄ , t. y. „hosting`Ä â€œ, domenų vardus, SSL sertifikatus. Tai galima pavadinti vienu žodžių – infrastruktÅ«ra. Tokio projekto pradiniuose etapuose, įskaitant tai, kad jis nėra apkrautas, nereikalavo didelių resursų, infrastruktÅ«ros palaikymas kainuotų apie 50 eurų per mėnesį.

Taip, tai bÅ«tų nuomojama infrastruktÅ«ra iÅ¡ kitų tiekėjų. Projekto stadijos priklauso nuo turimo biudžeto. Kuo daugiau laiko ir pinigų, tuo geresnė kokybė ir projekto mastelis. Neprisimena, ar ta programa turėjo veikti tik Lietuvoje, ar visoje Europoje. Adaptacija reikalauja finansavimo, kai kada reikalinga keisti mastelį, infrastruktÅ«rÄ , tam paprastai reikalingi papildomi resursai, kad galima bÅ«tų palaikyti programÄ ir keisti mastelį. MVP - tai projektas su minimaliomis funkcijomis, kuriuo pakanka, kad jis galėtų veikti kaip verslas.

Kaltinamasis norėjo, kad jis sukurtų WEB programÄ , tinklo resursÄ , konkrečiai – MVP. Tai turėjo bÅ«ti WEB priedas, internetinis puslapis su minimaliu rinkiniu, kurio pakaktų, kad puslapis veiktų. Mano, kad Å¡ios programinės įrangos pakaktų, verslui veikti. IÅ¡girdęs visus reikalavimus programinei įrangai, buvo sutikęs sukurti jÄ už nedaugiau kaip 10 tÅ«kst. eurų. Padidėjus užklausoms ir reikalavimams, atsiradus papildomoms užduotims, tokiam projektui galima buvo skirti 200 tÅ«kst. eurų ir to nebÅ«tų per daug.

Tai priklausytų nuo to, kaip toli nueitų tas projektas. Dabar jis dirba su projektais, kurie kainuoja ne mažiau. Å iuo atveju kalba ėjo ne apie tai, kad reikia sukurti globalinį projektÄ , o apie tai, kad tiesiog sukurti projektÄ , pilotinę versijÄ , toliau pinigų suma bÅ«tų proporcinga projekto masteliui ir palaikymui. Su I. S. aptarimų apie 200 tÅ«kstančių nebuvo, kokios buvo strategijos verslo plane, nežino. Pinigai už darbÄ neturėjo bÅ«ti iÅ¡ karto sumokėti, bet nebuvo ir konkretaus susitarimo, nes nepradėjo kartu dirbti.

Jeigu bÅ«tų pradėję dirbti, papraÅ¡ytų sumokėti dalimis. BÅ«tų aprašę techninę užduotį ir po kiekvieno etapo bÅ«tų atsiskaitymas. Ar buvo duota eiga tam projektui, nežino. Techninės užduoties M. jam neteikė, nes turėjo jÄ patys suformuluoti. Turėjo kaltinamojo verslo planÄ , kartu sėdėti ir sukurti techninę užduotį, kad paskui galėtų kartu pradėti dirbti. Liudytojas M. H. teismo posėdyje parodė, kad I. S. pažįsta, susipažino per bendrÄ pažįstamÄ P. M., bendravo dėl galimybės sukurti programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, susijusiÄ su vertybiniais popieriais.

Jis darė projekcijÄ , kaip tai galėtų atrodyti, grafinį dizainÄ . Iki tol kaltinamojo nepažinojo. Prie projekto kÅ«rimo neprisidėjo, buvo tik kalba, ar galima tai padaryti, ar ne, derybų procesas. Su juo kartu buvo jo programuotojas H. P., bet ir jis pats maždaug nuo 20 metų dirba IT sferoje ir programavimÄ iÅ¡mano. ProgramuotojÄ pasiėmė, nes labiau yra projektų vadybininkas, žino bazinius dalykus, gali įvertinti technologijas, kurias gali panaudoti, numatyti povandeninius akmenis. H. P. yra geresnis programuotojas.

Su jais vyko derybos, ar galėtų tai padaryti, jeigu atsirastų pinigų. Jie bandė įvertinti savo dabų kainÄ , bet I. iÅ¡sirinko kitus žmones, atrodo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir daugiau Å¡ia tema nebendravo. Kaip suprato, I. tikslas buvo maždaug apskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti. Kainos ir sÄ lygų jis jau neprisimena. Jis padėjo tÄ idėjÄ vizualizuoti ir suprasti ar verta toliau vystyti projektÄ . Buvo daug techninių klausimų, susijusių su „back ofisu”, bet ar atliko kokius techninius darbus – nepamena.

Ar I. S. iki tol buvo atlikęs kokius nors darbus, neatsimena. Jie aptarinėjo tik tiek, ar iÅ¡ viso įmanoma vizualizacija tokio projekto. Buvo susikę keletÄ kartu. Pamena, kad buvo kažkokia kalba apie investuotojus, tačiau jo investuoti nekvietė, tuo metu buvo neturtingas. H. P., mano, kad taip pat neplanavo investuoti. Jis yra programuotojas, jį visada kartu pasiimdavo, kad galėtų pasakyti darbų kainÄ , ar galima imtis tokio darbo. Å iuo atveju darbas realiai taip ir neprasidėjo. Nežino, ar I. S. pasirinkti (duomenys neskelbtini) buvo fiziniai, ar juridiniai asmenys.

Jam sunku pasakyti, kiek galėtų trukti minėtos programos kÅ«rimas, nes buvo daug finansinių momentų dėl organizavimo. PrieÅ¡ 4-5 metus bÅ«tų galėjęs pasakyti, kad gali padaryti per kelis mėnesius, pusę metų. Nepamena, ar tada buvo kalbama apie kažkokį terminÄ . Ä®monės „E“ negirdėjo. Informatikų darbo apimtis buvo labai didelė, mano, kad darbas bÅ«tų užtrukęs ilgiau, pusę metų. Tas ilgai daroma ir brangiai kainuoja. Pamena, kad buvo aptarinėjama, kiek projektas galėtų kainuoti, bet konkrečios sumos neatsimena.

Kalba galėjo eiti apie dešimt tūkstančių, vertę didino „back ofisas“. Tuo matu kaltinamasis jo akyse buvo kietas vyras finansų sferoje, su kietais klientais. Tikėjosi būti produkto vadybininku ir tokiu būdu uždirbti pinigų. Buvo kažkokia kalba apie didelius pinigus. Pamena, kad su I. nustojo bendrauti po nemalonaus pokalbio. Dėl ko – nepamena, bet po to draugais neliko. Tai faktas. Liudytojas I. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju mokėsi vienoje klasėje. Prieš 4 metus atliko darbus projekte „(duomenys neskelbtini)“.

Apie tai, kad planuojamas toks projektas, kaltinamasis perspėjo dar rugpjÅ«tį. Pradėjo jo planavimÄ , „(duomenys neskelbtini)“ buvo suplanuotas spalio antrajai pusei, bet realiai paleido tik lapkričio viduryje. Bendras projekto laikas – iki balandžio vidurio. Projektas buvo baigtas pilnai. Prie projekto dirbo jis (I. V.), kaip sistemos architektas ir produkto vadybininkas, D. B. – produkto vadybininkas, V. G., D. A., tai žmogus kuris dirbo su „amazon“ duomenų baze, B. A. – „frontend“ programuotojas, S. K.

– VIP dizaineris. Taip pat projekte dalyvavo inžinierius, testuotojas iš užsakovo pusės – M., pavardės neatsimena. Bendra projekto vertė buvo 36-38 tūkstančiai eurų. Tie pinigai buvo: jo atlyginimas – 1 000 eurų, projekto vadybininko – 500 eurų, „back end“ – 4 000 eurų, „devops“ – 4 000 eurų, „frontend“ – 1 200 eurų per mėnesį, dizainas – 1 500 eurų. Ne visi darbai buvo atliekami kas mėnesį, užmokestis buvo nuo 10-12 tūkst. eurų per mėnesį.

Startinę kainÄ nurodytiems asmenims nuo lapkričio vidurio iki gruodžio mėnesio komandai mokėjo jis (I. V.) „iÅ¡ savo kiÅ¡enės“ – pasiskolintų iÅ¡ uoÅ¡vės pinigų. Gruodį ir sausį I. S. sumokėjo pilnai, vasarį – atrodo, taip pat buvo pilnai sumokėta. Už kovÄ ir už pusę balandžio, kai palaikė projektÄ , apmokėjimo nebuvo. ApmokėjimÄ už palaikymÄ dalinai pats sumokėjo komandai, kad minimizuoti skolas. Nuo balandžio vidurio kaltinamasis nutraukė bendravimÄ , argumentavo, kad pametė telefonÄ .

Balandžio pabaigoje, kai iÅ¡ jo (I. V.) sÄ skaitos nuskaičiavo už „Amazon“ serverius, nutraukė darbus ir projekto palaikymÄ . Programinis kodas „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iai dienai pilnai iÅ¡saugotas. Kas buvo tiesioginis užsakovas nežino, bet jis bendravo tik su I. S.. Pastarojo bendra skola komandai 16 645 eurų. Arba 18 000 dolerių, Å¡iandienos kursui. Startinė projekto kaina buvo 4-4,5 tÅ«kstančiai eurų ir 6 tÅ«kstančiai eurų pabaigus. Savo sumokėtų sumų komandai nelaiko skola I.

S., laiko tai partnerio įnaÅ¡u, kadangi jis žadėjo dalyvavimÄ projekte kaip bendrasavininkas. KomandÄ rinko pats. Ties technine puse dirbo tik jo iÅ¡vardyti žmonės, kiek žino, daugiau niekas nedirbo. Galėjo bÅ«ti dar nebent teisinė, finansinė projekto pusė, tačiau visÄ programavimo darbÄ atliko jis ir jo komanda. Ä®monės „E“ neprisimena. Su L. P. supažindino I. S.. IÅ¡ techninės pusės su L. P. nebendravo. Atrodo I. S. sakė, kad ji užsiims finansine projekto puse. Kiek jam žinoma, visi prisijungimai, administravimo teisės, archyvas, kodai, visa medžiaga buvo pas juos (I.

V. komandÄ ). Prisijungimus turėjo ir I. S., tačiau daugiau niekam nedavė. I. S. turėjo prieigÄ praktiÅ¡kai prie visų kodų iki liepos mėnesio, kol ta sistema buvo apmokėta. Darbas su projektu vyko VIP technologijų pagalba, visi darbai, pakeitimai, judesys su projektu buvo fiksuojamas pagal „Back change“ technologijÄ . KažkÄ pakeisti be komandos žinios bÅ«tų neįmanoma. Jis neatsimena, kad bÅ«tų tokie pakeitimai. Buvo keli prisijungimo kodai prie 3 skirtingų infrastruktÅ«rų, prie serverių, prie paties tinklalapio.

I. S. turėjo visus prisijungimus. Jeigu lygiagrečiai buvo kuriamas dar koks projektas, tai jis neturėjo jokio sÄ lyčio su jo raÅ¡oma programa. R., T., C., A., L., P., S., D. nepažįsta. Å ie žmonės prie jo kuriamos programos neprisidėjo, nei vienam iÅ¡ jų prieigos neduodavo. Kaltinamasis turėjo prieigÄ prie kodų, bet tam kad kažkÄ daryti reikėjo patvirtinimo administratoriaus. Galėjo tik parsisiųsti programÄ ir pažiÅ«rėti ar ji veikia. Be jo žinios kiti programuotojai negalėjo atlikti jokių pakeitimų, tik persiųsti.

Programa buvo padalinta į 3 didelius blokus:

1) serverių sureguliavimas, duomenų bazės apsauga, 2) „back end“, programos logika, 3) „frontend“ ir naudotojų vizualizacija. Visas Å¡ias dalis darė jie (I. V. komanda). Dėl darbų atlikimo buvo sudaryta sutartis su įmone „F“, kuriÄ pasirašė tiek jis, tiek visi programuotojai. Mokėjimus atlikdavo grynais, nes I. S. taip buvo patogiau, be to, jei gerai pamena, tuo metu Ukrainoje buvo užlaikomi tarptautiniai pervedimai. I. S. atskrisdavo į KijevÄ , vienÄ kartÄ Dniepropetrovske, atrodo, buvo susitikę, tiksliai nuvietos jau neprisimena.

Kokias sumas atveždavo, neprisimena, valiuta, atrodo, eurai. Priimant pinigus nepasiraÅ¡inėjo jokių dokumentų. Vėliau pinigai keliavo į programuotojų sÄ skaitas pagal sutartis, taip pat grynais. Jis kartu su visa komanda dirbo (duomenys neskelbtini). Su I. S. viso buvo 2-3 susitikimai. Darbų perdavimo akto nebuvo, nes kai baigėsi sistemos kÅ«rimas, su I. S. buvo neįmanoma susisiekti. Apie projekto užbaigimÄ jį perspėjo, visus prisijungimus ir resursus ketino perduoti po galutinio apmokėjimo. Darbai buvo atliekami pagal jo (I.

V.) perraÅ¡ytÄ projektÄ . Å iai dienai ta programa niekas nesinaudoja, ji yra archyvuota kompiuteryje. I. G. jį susirado 2018 m. vasario 5 d. per „skype“, prisistatė projekto investuotoju. Sutikus bendrauti, susitiko gyvai Å¡iemet gegužės 13 d., kaip suprato, susisiekė prasidėjus teisminiams procesams, klausė apie visus su programa „(duomenys neskelbtini)“ susijusius įvykius. Jam papasakojo, kad toks projektas yra ir yra pasiruošęs perduoti kodus, jeigu yra toks reikalingumas. Dirbo kaip individualus verslininkas, turėjo „SPD“ licencijÄ .

Su I. S., atrodo, nieko nepasiraÅ¡inėjo. Sutartys buvo tarp I. S. ir programuotojų. IÅ¡ jo gautus pinigus perduodavo programuotojams į rankas, o jie eidavo padėti į bankÄ . Jeigu neperduotų pinigų programuotojams, tai iÅ¡ karto bÅ«tų žinoma. Pagal sutartį atlyginimas buvo fiksuotas už vienÄ mėnesį. Jis asmeniÅ¡kai iÅ¡ I. S. gavo 3 tÅ«kstančius eurų, kaip atlyginimÄ . Atrodo sausio antroje pusėje atsirado testuotojas M. V. iÅ¡ nukentėjusiojo pusės, kuris turėjo tikrinti, kaip veikia programa.

Jam teikė duomenis, kuriuos jis turėjo testuoti ir jis paskui pagal tuos „keysus“ rašė ataskaitÄ . P. M. nepažįsta. Gruodį buvo serveris ir atlikti pirminiai darbai, „frontendÄ â€œ pradėjo raÅ¡yti sausio 5 dienÄ . Darbus baigė kovo pabaigoje tikrai. I. S. reguliariai rodė, kaip dirba programa, jis sakė, kad demonstravo, tačiau demonstravimas buvo labai trumpalaikis. Visa programinė įranga buvo padaryta, bet iÅ¡ serverio mato, kad kaltinamasis su programa nieko nedarė. Programa kainavo 36-37 tÅ«kstančius, Å¡iai dienai kaltinamasis skolingas 16 645 eurų, kadangi projektas užsitiesė 2 savaitėms.

Kol kaltinamasis nedingo iÅ¡ akiračio, jam sakė, kad darbai praktiÅ¡kai baigti. Programas dar palaikydavo, kol nesuprato, kad kaltinamasis dingo ir liko skolingas programuotojams. Kaltinamasis sakė, kad buhalterinės apskaitos ir depozitinę sistemÄ jis turi, bet tai visiÅ¡kai atskiros sistemos, sÄ veikavo tik duomenų persiuntimui. Po paleidimo, buvo planuojama perraÅ¡yti projektÄ , integruoti su buhalterine sistema. Be jo žinios sujungti Å¡ias sistemas kaltinamasis negalėjo, jos bendravo failas, reikėdavo stipriai perraÅ¡yti ir be jo tas vargu ar pavyko.

TeoriÅ¡kai, jeigu pas jį liko kodas, tai jis galėjo pasamdyti naujÄ komandÄ , bet projekto kÅ«rimo metu, iki balandžio, nieko panaÅ¡aus nebuvo. Kas toliau buvo – nežino. Iki 2017 m. birželio niekas jų programine įranga nesinaudojo. Anglijoje yra įmonė „C“, registruota 2016 m. vasario 18 d., veiklÄ nutraukė 2017 m. liepos 25 d. Dėl Å¡ios įmonės jis buvo kreipęsis į kaltinamÄ jį, kad padėtų užregistruoti Anglijoje. Kai verslas nepavyko ir I. S. pasakė, kad jam reikalinga įmonė, jog bÅ«tų lengviau sukurti „(duomenys neskelbtini)“ projektÄ , davė jam sutikimÄ naudoti įmonę Å¡iam tikslui.

Kiek žino, kaltinamasis planavo „C“ pagalba licencijuoti „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja L. P. teismo posėdyje parodė, kad su I. S. yra pažįstami, dirbo kartu nuo 2012 m. įmonėje „E“, jis buvo (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Jokių artimų, Å¡eiminių ryÅ¡ių tarp jų nėra. Tuo metu ji kuravo programinės įrangos integracijÄ â€žE“, I. S. tai žinojo. Vėliau, kai I. S. kilo mintis sukurti prekybos platformoms programinę įrangÄ , jis kreipėsi į jÄ , nes ji jau buvo pažįstama su daugeliu programuotojų.

I. S. jai pateikė pasiÅ«lymÄ , maždaug 2016 m. vasario-kovo mėnesį, tuo metu nuo 2014 m. iki 2018 m. ji buvo „E“ akcininke, direktore ir vienintele darbuotoja. Pirmas kontraktas buvo pasiraÅ¡ytas rugpjÅ«tį, antras – gruodžio viduryje. Pirma dalis ėjo dėl programinės įrangos, apskaitos ir duomenų bazės analizės iki gruodžio vidurio. Po to buvo antra dalis, ji buvo susieta su padarytų darbų vizualizacija, tai buvo iki kovo pradžios. Darbams atlikti „E“ pasamdė 10-12 programuotojų, kadangi buvo trumpi terminai.

PrieÅ¡ tai su jais buvo dirbusi prie kito projekto. Su kiekvienu programuotoju buvo sudaryta atskira sutartis. Sutartys konfidencialios. Tuo metu pagrindinė įmonės veikla buvo (duomenys neskelbtini). „Europolo“ atsakyme įmonės veikla nurodyta po to, kai ji buvo parduota – buvo pakeista veikla. Pardavė prieÅ¡ metus, nes norėjo pristabdyti savo veiklÄ . Ji visÄ laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini), „E“ veikė (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur ji ir gyvena. Kiekvienas iÅ¡ pasamdytų programuotojų turėjo savo darbo vietÄ , jiems reikėjo tik iÅ¡dalinti užduotis, o padarytÄ darbÄ betarpiÅ¡kai tikrino I.

S.. Ji surinkdavo informacijÄ ir jam perduodavo. Elektronine forma jai buvo teikiamos įvykdytos užduotys, kurias persiųsdavo elektroniniu bÅ«du I. S.. SusiraÅ¡inėjimo neiÅ¡saugojo. Jie kÅ«rė programÄ , į kuriÄ vėliau bÅ«tų galima įvesti duomenų bazę. Tai buvo pirmas „E“ bendradarbiavimas su I. S.. Ji pamena, kaip rengė komercinį pasiÅ«lymÄ . Buvo aptariamos valandos, prieÅ¡ tai buvo kalbama su programuotojais, kiek maždaug laiko tai gali užimti, aptarta kaina. KainÄ siÅ«lė I.

S., programuotojai sutiko. Pirmas darbo etapas buvo 66 tÅ«kst. valandų, o antras – 53 tÅ«kst. valandų. Taip nurodyta ir komerciniame pasiÅ«lyme. Techninis palaikymas buvo vėliau, atrodo, kainavo 8 tÅ«kstančius. Palaikymas ėjo atskirai, vienas žmogus tai darė. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl pirminis komercinis pasiÅ«lymas buvo adresuotas „S“. Kadangi pasiÅ«lymas atėjo iÅ¡ tos įmonės, jiems ir iÅ¡siuntė. I. S. buvo abejose įmonėse. Sutartis rengė I. S., jas perdavė elektroniniu paÅ¡tu, o kai pirmÄ kartÄ susitiko Vienoje, apsikeitė originalais.

Ji pasirašė tik dvi sutartis. Kainos nurodytos apytikslės, nes iš anksto nėra žinoma, kiek tai pareikalaus laiko, gali būti ir daugiau valandų. Jose nėra išreikštas sutarties dalykas, nes buvo teikiama paslauga, tai buvo techninių pasaugų dalykas. Technines užduotis, pagal kurias turėjo dirbti, teikdavo I. S., elektroniniu būdu. Nežino, kodėl jų nėra pridėta prie sutarčių kaip priedo. Pagal sutartis mokėjo I. S. asmeniškai jai. Ji priėmė pinigus. Mokėjimas vyko apytiksliai 15 d. ir 31 d., t. y. du kartus per mėnesį, priklausomai nuo valandų.

Dėl 5.1. sutarties punkto paaiÅ¡kino, kad paslaugos buvo užbaigiamos mėnesio viduryje ir mėnesio pabaigoje, todėl ir buvo atskiri apmokėjimai pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, atitinkamai pagal valandas. SÄ skaitas iÅ¡raÅ¡ydavo ji, kadangi buvo ir buhalterė, ir kasininkė. Atsiskaitymas vyko po sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo, grynaisiais, nes tai greitais ir labiau patikimas bÅ«das. Jai vis tiek reikėdavo pasiraÅ¡inėti atliktus darbus. Programuotojams ji taip pat mokėjo grynais. IÅ¡ I. S. gaunami grynėji pinigai ėjo į kasÄ , o iÅ¡ kasos mokami programuotojams.

Tai normalu. Pas juos 50 proc. atlyginimų mokami grynaisiais. Kad I. S. atsiskaitinėjo grynaisiais niekas be jos patvirtinti negali. Kasos pajamų orderių laikas atitinka realų pinigų gavimo laikÄ . Pagal pirmÄ kontraktÄ gavo 66 120, tada 53 200 ir 8 000 už palaikymÄ . IÅ¡ jų mokėjo programuotojams. Kokį pelnÄ gavo „E“ ir kiek konkrečiai sumokėjo programuotojams, negali pasakyti, tai komercinė paslaptis. I. S. mokėjo įmonės „F“ pinigais. IÅ¡ kur įmonė jų gavo – nežino.

Su I. S. susitikinėjo du kartus per mėnesį. Susitikimai buvo Vienoje ir Kijeve. Ä® LietuvÄ niekada nebuvo atvažiavusi. Turi tik seno (pakeisto) paso kopijÄ su vizomis. IÅ¡vykstant iÅ¡ Europos SÄ jungos pinigų deklaruoti nereikėdavo, nes praktiÅ¡kai visada suma buvo nedidesnė nei 10 tÅ«kstančių. Ä® AustrijÄ skrisdavo du kartus per mėnesį nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio, Jeigu neklysta į VienÄ skrido 11 kartų, vienÄ kartÄ rugpjÅ«tį, tÄ tiksliai žino, po to buvo po du kartus rugsėjį, spalį ir gruodį.

Sausį vienas kartas, nes buvo trumpas mėnuo. Vasarį ir kovÄ buvo susitikę Kijeve. Vienoje susitikdavo vieÅ¡butyje „Zacher“, bet ji ten negyveno. Atskrisdavo ir iÅ¡skrisdavo tÄ pačiÄ dienÄ . Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), todėl galėjo skraidyti. Už skrydžius mokėjo grynais. Jai žinoma, kad tarp įmonių negalimas atsiskaitymas grynaisiais, tačiau iÅ¡skyrus užsienio valiutÄ . Kai pinigai patenka į UkrainÄ , valiuta turi bÅ«ti konvertuojama. Vienoje gautus pinigus Kijeve ji iÅ¡ karto konvertuodavo banke.

Pagal kasos orderį galėjo užsienyje priimti eurais. Apribojimai dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, atsirado gal prieÅ¡ dvejus metus. Programuotojų darbo laiko apskaita vyko pagal programÄ â€žTime doctor“. Programuotojai dirbo nuo rugpjūčio vidurio iki gruodžio vidurio, po to nuo gruodžio iki kovo galo. Visus įsipareigojimus įvykdė iki galo. Padarė galutinį produktÄ , jį pridavė dalimis iki kovo 31 d. Perdavimo aktų nebuvo, tai buvo „invoice“ (sÄ skaitos faktÅ«ros), kurie ėjo kaip darbų perdavimo aktai.

“E“ vardu „invoice“ išrašinėjo tik ji, kadangi ji derindavo darbo valandas. Lietuvių kalbos ji nemoka, skaityti, rašyti lietuvių kalba nemoka. Mano, kad užsienietiškame pase jos vardas ir pavardė parašyti anglų ir (duomenys neskelbtini) kalbomis. Nėra skirtumo, kaip rašomas vardas, pavardė, visi duomenys „invoice“ pildymui paimami iš sutarties. Sutartis rengė I. S., jos sudarytos anglų ir (duomenys neskelbtini) kalba. „Invoice“ duomenys įrašomi iš sutarties anglų kalba.

Turi bÅ«ti identiÅ¡kai su sutartimi. Nėra identifikuojama pagal užsieniečių pasÄ . Sutartyje yra jos pavardė (duomenys neskelbtini) kalba, tokiÄ pavardę ji privalo naudoti sutarčių sudarymui. Sutarties angliÅ¡ko varianto neskaitė, anglų kalbos nemoka. Gal jos pavardė buvo blogai buvo iÅ¡versta. Kol buvo vedamas aptarnavimas (palaikymas), programa veikė, kaip buvo toliau, nežino. I. V. pažįsta, jis yra I. S. klasiokas, gyvena (duomenys neskelbtini), į projektÄ Ä¯trauktas pastarojo iniciatyva.

Jis buvo pasijungęs prie tinklalapio vizualizacijos, bet tai buvo antrame etape. Su jais dirbo nuo gruodžio iki vasario, bet ne iki galo, išėjo anksčiau. I. V. ji nemokėjo, I. su juo atskirai užsiimdavo. Jos programuotojai programinę įrangÄ kÅ«rė nuo nulio. Antrame etape prisijungęs buvo I. V., bet jis dirbo atskirai, vėliau tiesiog suriÅ¡davo viskÄ . Ir jie ir I. V. darė vizualizacijÄ . Taip buvo sudėtingiau, todėl vėliau su juo nutraukė darbÄ . Išėjo dar nepasibaigus projektui. Nežino, ar kiti asmenys galėjo prisijungti prie tinklalapio ir tikrinti atliktus darbus.

Tai nebuvo aptarta. Gal I. S. kam nors leisdavo tai daryti, ji tokios informacijos neturi. Tai buvo jų serveriai, todėl ji nieko nežino apie paÅ¡alinių asmenų prisijungimus. Ji turi aukÅ¡tÄ jį ekonominį iÅ¡silavinimÄ . Techninės srities (programavimo ir pan.) iÅ¡silavinimo neturi, tik patirtį. Jos funkcija buvo vadybininkės – surinkti komandÄ . Pinigus gaudavo už programos kÅ«rimÄ , bet asmeniÅ¡kai programos sukurti negalėjo, tam darbui atlikti buvo samdomi SPD darbuotojai, tačiau programavimo kalbÄ gali perskaityti, nemoka tik paraÅ¡yti.

Programuoti nemoka. Integruojant programÄ mato produktÄ ir gali jį įvertinti kaip vartotojas. Kažkam buvo pavestas duomenų bazės kÅ«rimas, kažkas suriÅ¡davo, kad vėliau galima bÅ«tų iÅ¡ tos bazės gauti duomenų analizę. Ji kontroliavo programuotojų darbÄ pagal laikÄ , matė atliktÄ darbÄ , skirstė užduotis, bet jas suformuluodavo I. S.. Ji nepamena visų pasamdytų programuotojų pavardžių, bet buvo M., R., P. Mano, kad jie bÅ«tų prieÅ¡ savo kontaktų teismui perdavimÄ , nes niekas nenori problemų, žmonės savotiÅ¡kai žiÅ«ri į teismus, nesvarbu koks tavo statusas procese.

K. N. nepažįsta. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta su I. S., su K. N. ji nebendravo ir jo nematė. Kada I. S. tapo Å¡ios įmonės „F“ direktoriumi ir akcininku, nežino, bet jis visuomet atstovavo įmonę. Mano, kad turėjo įgaliojimÄ ir jį parodė. Sau įgaliojimo kopijos ji nepasiliko, teksto neskaitė. Nežino įgaliojimų apimties. Santykiai su kaltinamuoju baigėsi, kai darbai baigėsi, tiksliau pasibaigus daliai darbų, 2017 m. kovÄ . Po to kažkiek buvo vykdomas palaikymas, kai darbo proceso metu taisomos kilusios problemos, jų neįmanoma numatyti, kažkokios nežinomos klaidos, kurias reikia eigoje iÅ¡taisyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodymus duoti atsisakė (t. 5, b. l. 39-60). Liudytojas M. V. (M. V.) teismo posėdyje parodė, kad jo iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis, baigė (duomenys neskelbtini), taip pat dirba (duomenys neskelbtini). I. S. pažįsta, susipažino per I. G., kuris pasiÅ«lė dirbti su projektu. Po to su juo susisiekė I. S. ir I. V., supažindino su darbu. Tinklalapyje turėjo vykti vertybinių popierių pardavimai, pirkimai. Jis I. G. turėjo teikti informacijÄ , kaip eina darbas su projektu.

Po to I. V. paprašė pagalbos su programine įranga, t. y. tinklalapio funkcionalumu. Su laiku pradėjo testuoti programinę įrangÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ projekte. Kas dar dirbo su Å¡iuo projektu, nežino. IÅ¡ projekto pažįsta tik I. S., I. G. ir I. V.. I. G. jį pasikvietė, nes buvo pažįstamas su S. F., kuris yra jų bendras pažįstamas, bet su tuo projektu nesusijęs. Už darbÄ mokėjo tik I. G.. Kas mokėjo I. V., nežino. I. G. ataskaitas teikė telefonu, per „Skype“.

Kai pradėjo stebėti darbus, buvo padarytas pagrindinis tinklalapio funkcionalumas, negali pasakyti ar iki galo, nes nežino, kiek buvo suplanuota. Tinklalapis veikė, bet nežino, ar 100 proc. visos funkcijos veikė, t. y. ar tinklapis veikė – nežino. Dėl tinklalapio užbaigimo, toje pačioje „back trekingo“ sistemoje „Hero“ buvo sukurti uždaviniai ateičiai, kurie nebuvo pilnai uždaryti. VisÄ prisijungimo informacijÄ suteikė I. V.. Taip pat „back trekingo“ sistemoje „Hero“ turėjo duomenis prisijungimui I.

V. vardu. Tai nebuvo jo (M. V.) paskyra. Stebėjimus atliko iki I. V. darbų pabaigos, dirbo nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. vasario pabaigos. Mano, kad projektiniai darbai iki 2017 m. vasario mėnesio ėjo gerai, pagal planÄ , bet I. 2017 m. vasarį pasakė, kad projektas užšaldomas. Kodėl, nepaaiÅ¡kino. Apie tai jis informavo I. G.. Su I. V. susiskambindavo per „Skype“, kelis kartus per savaitę. Jis pasakojo, kaip viskas vyksta. Ar I. G. ir I. S. savarankiÅ¡kai galėjo prisijungti prie tinklalapio, nežino.

I. V. kÅ«rė ne vidinę sistemÄ . Ar patį tinklalapį kÅ«rė vien tik I. V., nežino. Kada tiksliai jis pradėjo dirbti su programa ir ar dirbo pagal individualiÄ veiklÄ , nežino. Su I. S. bendravo tik telefonu, 1-2 kartus, darbiniais reikalais. L. P. nepažįstama, įmonė „E“ taip pat. Kiek turėjo kainuoti pati platforma, nežino, su juo tokio pokalbio nebuvo. Apytikslės kainos negali nurodyti, nes niekada su tokiomis platformomis nedirbo. Jo darbas buvo priežiÅ«ra, testavimas. I. G. 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d.

I. S. praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos teritorijoje perdavė įmonės „F” įstatinio kapitalo didinimui 46 200 EUR. Gavęs pervestÄ sumÄ I. S. pradėjo vengti bendravimo, į praÅ¡ymus pagrįsti dokumentais faktÄ , jog pinigai pervesti į įmonės bako sÄ skaitÄ , neragavo. 2018 m. kovo 3 d. JK Bendrovių registras vieÅ¡ai informavo, kad įmonė po 2 mėnesių bus likviduota. Tuomet per antstolę kreipėsi į I. S., reikalaudamas pateikti pinigų pervedimÄ Ä¯monei ir jų apskaitÄ patvirtinančius įrodymus arba nedelsiant juos grÄ Å¾inti. 2018 m. gegužės 3 d.

I. S. antstolio padėjėjui A. B. ir advokatui M. Gaibel elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė jam (I. G.) skirtÄ atsakymÄ Ä¯ reikalavimÄ , kuriame nurodė, kad iÅ¡ savo asmeninės SEB banko sÄ skaitos lėšas neva pervedė įmonei į banko (Barclays Bank UK Plc sÄ skaitÄ Jungtinėje Karalystėje (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateikė tariamus pavedimus patvirtinančias mokėjimo nurodymų kopijas, tačiau kategoriÅ¡kai atsisakė pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Jis taip pat tvirtino iki 2015 m. gegužės 31 d. parengs įmonės veiklos metinę atskaitomybę, užsakys įmonės audito ataskaitÄ ir jÄ pateiks.

To nepadarė. 2018 m. gegužės 22 d. JK Bendrovių registras vieÅ¡ai paskelbė, kad įmonė likviduota. Duomenų, kad įmonė realiai bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ Å¡iai dienai nėra. I. S. pateiktuose mokėjimo nurodymuose trÅ«ksta žymos „įvykdytas“, todėl jis (I. G.) mano, kad yra siekiama jį apgauti dėl jo lėšų pervedimo į įmonės sÄ skaitÄ , o mokėjimo nurodymai yra galimai suklastoti. I. S. slapstosi, jokios informacijos apie pinigų likimÄ nepateikia (t. 1, b. l. 1-5).

Anglijos ir Velso įmonių registratoriaus išduotame Uždarosios akcinės bendrovės registravimo pažymėjime nurodyta, kad „F” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) registruota 2016 m. gegužės 24 d. Įmonės buveinė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 14 dienai 89 paprastosios akcijos priklauso I. S., 7031 – P. M. ir 7120 – I. G.; esminę kontrolę vykdantis asmuo registruotas P. M. ir I. S.; 2016 m. gruodžio 13 d. I. S. paskirtas direktoriumi, jo pareigos įvardijamos – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-236).

Iš „Europol“ 2018 m. lapkričio 23 d. raštu pateiktos informacijos apie įmonę „F“ matyti, kad duomenų pateikimo dienai „Companies House“ viešajame registre buvo išviešinta, jog įmonė įsteigta 2016 m. gegužės 24 d., nuo 2016 m. gruodžio 13 d. įmonės direktoriumi tapo I. S., iki tol direktoriumi buvo K. N. (įskaitant ir kitų 35 įmonių direktorius). Pagal 2016 m. gruodžio 13 d. pakeistus bendrovės įstatus įmonės akcinis kapitalas siekia 142 400 GBP, jis yra padalintas į 14 240 akcijų, kurių vienos vertė 10 GBP.

AnalogiÅ¡ka informacija fiksuota ir bendrovių registre, papildomai nurodant, kad nesumokėta suma - 0. Ä®statų patvirtinimo dienÄ I. S. priklausė 89 paprastosios akcijos, P. M. – 7031, I. G. – 7120 paprastosios akcijos. 2018 m. lapkričio 26 dienai registre fiksuota, kad įmonė yra likviduota (t. 1, b. l. 97-198, t. 2, b. l. 1-79). I. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė įmokos kvitus, patvirtinančius 7 120 svarų (8 000 EUR) įneÅ¡imÄ už „F” akcijas (t. 1, b. l. 37-42); pinigų pervedimÄ iÅ¡ I.

G. banko sÄ skaitos AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialo Nr. (duomenys neskelbtini) į I. S. banko sÄ skaitÄ SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini): 2016 m. lapkričio 10 d. – 4 000 EUR, 2016 m. gruodžio 7 d. – 10 000 EUR, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 EUR, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 EUR, 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 EUR (t. 1, b. l. 43-47). Bendrovių registro 2018 m. kovo 6 d. raÅ¡te „F” nurodyta, kad praėjus dviems mėnesiams nuo raÅ¡to dienos įmonė bus likviduota (t. 1, b. l. 48-49).

Bendrovių registro duomenimis „F” 2018 m. gegužės 22 d. likviduota (t. 1, b. l. 70-71). Teismo posėdyje I. S. pateikė iÅ¡traukÄ iÅ¡ bendrovių registre pateikiamos informacijos apie veiklÄ baigusios bendrovės atkÅ«rimo sÄ lygas. Kur nurodyta, jog „norint atkurti bendrovę (tai žinoma kaip „administracinis atkÅ«rimas“) galima kreiptis į „Companies House“, jei: buvote direktorius, jei ji iÅ¡braukta iÅ¡ Bendrovių registro per pastaruosius 6 metus, jei vykdė veiklÄ tuo metu, kai buvo panaikinta.

Kitu atveju turėsite gauti teismo orderį, kad galėtumėte atkurti bendrovę“. AtkÅ«rimui reikia pateikti užpildytÄ praÅ¡ymÄ , 100 GBP čekį „Companies House“ vardu, bet kokius svarbius dokumentus, pvz. ataskaitas arba patvirtinimo pareiÅ¡kimus (seniau mokesčių deklaracijos), bet kokius mokesčius už dokumentų tvarkymÄ arba baudas. Jei bendrovė turėjo turtų, bona vacantia sutikimo laiÅ¡kÄ . Jei praÅ¡ymas bus sėkmingas, bendrovė bus atkurta, kai registratorius atsiųs patvirtinimo laiÅ¡kÄ (t. 6, b. l. 83-84, 90-91).

IÅ¡ I. G. 2018 m. kovo 14 d. reikalavimo I. S. matyti, kad yra praÅ¡oma pateikti 46100 EUR panaudojimÄ pagal paskirtį – įneÅ¡imui į „F” įstatinį kapitalÄ , įskaitant dokumentus, liudijančius pinigų pervedimÄ iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos į įmonės banko sÄ skaitÄ bei pinigų apskaitymÄ Ä¯monės buhalterijoje. Arba nurodytÄ sumÄ nedelsiant grÄ Å¾inti, pervedant į „Šiaulių bankas“ sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 51-52). IÅ¡ antstolio padėjėjo A. B. elektroninio susiraÅ¡inėjimo (2018 m. balandžio 9 d.–2018 m. balandžio 23 d. laikotarpiu) su I.

S. matyti, kad 2018 m. balandžio 23 d. kaltinamasis įsipareigojo per 10 darbo dienų (iki gegužės 3 d.) pateikti atsakymÄ Ä¯ reikalavimÄ , nurodydamas, jog Å¡iuo metu yra ne Vilniuje (t. 1, b. l. 56-69). „F” LTD 2018 m. gegužės 3 d. raÅ¡te, pasiraÅ¡ytame I. S., adresuotame I. G., nurodyta, kad tai atsakymas į 2018 m. kovo 14 d. reikalavimÄ . Teigiama, kad bendrovė „F“ LTD iÅ¡leido 14240 akcijų, kurių kiekvienos nominalas 10 GBP. „JÅ«s, kaip bendrovės akcininkas, pradžioje pasirašėte 7120 akcijų, tačiau, kadangi akcininkas P. M. neįmokėjo savo įnaÅ¡o į įstatinį bendrovės fondÄ , specialus bendrovės akcininkų susirinkimas, remdamasis 2017 m. sausio 20 d. susirinkimo protokolu, pakeitė bendrovės akcijų pasiraÅ¡ymÄ tokiu bÅ«du:

I. G. - 7121 akcija, kurių bendra nominalioji vertė 71 210,00 GBP; I. S. - 7119 akcijos, kurių bendra nominalioji vertė 71 190,00 GBP. Susirinkimo protokolo kopijÄ aÅ¡ asmeniÅ¡kai pateikiau Jums 2017 m. sausio 20 d. JÅ«sų reikalavime yra nedidelis netikslumas, bÅ«tent: JÅ«s perdavėte man toliau nurodytas įmokų į įstatinį fondÄ sumas: 2016 m. spalio 24 d. grynaisiais pinigais buvo perduota 7900 eurų ir 100 eurų, kadangi einantis bendrovės direktoriaus pareigas asmuo bendrovės sÄ skaitos kontrolę turėjo perduoti man nuo 2016 m. lapkričio 1 d., Å¡iÄ sumÄ JÅ«s ir aÅ¡ bendru sprendimu įvertinome 7120,00 GBP, vėliau visos JÅ«sų pervestos įmokos buvo įskaitytos GBP pagal Anglijos Banko (BANK 0F ENGLAND) kursÄ , galiojantį lėšų gavimo į mano atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ dienÄ .

Taigi JÅ«s faktiÅ¡kai įnešėte ir įmokėjote: 2016-10-24 7 120 GBP (8 000 EUR), 2016-11-10 3 485,23 GBP (4 000 EUR pagal kursÄ 1,1477), 2016-12-08 8 453,80 GBP (10 000 EUR pagal kursÄ 1,1829), 2017-01-10 9 130,44 GBP (10 500 EUR pagal kursÄ 1,1500, 2017-02-0710 061,05 GBP (11 700 EUR pagal kursÄ 1,1629), 2017-02-27 1 707,51 GBP (2 000 EUR pagal kursÄ 1,1713). IÅ¡ viso: 39 958,03 GBP (46 200 EUR). JÅ«sų įmokos eurais buvo pervestos iÅ¡ mano sÄ skaitos į mÅ«sų bendrovės daugiavaliutę sÄ skaitÄ tokia seka: 8 000 EUR 2016-11-02, 4 000 EUR 2016-11-12, 10 000 EUR 2016-12-08, 10 500 EUR 2017-01-10, 11 700 EUR 2017-02-07, 2 000 EUR 2017-02-28 ir atitinkami įraÅ¡ai įraÅ¡yti į bendrovės akcininkų registrÄ .

Akcininkų registro kopijÄ pridedu, taip pat pridedu atitinkamų mokėjimo pavedimų kopijas. AÅ¡, kaip bendrovės akcininkas, taip pat įmokėjau visÄ atitinkamÄ Ä¯mokÄ Ä¯ bendrovės įstatinį fondÄ , bÅ«tent 2017-12-22 įneÅ¡iau 70 190,00 GBP eurais pagal kursÄ 1,1295, t. y. 79 403,85 EUR. Ir anksčiau už teisines paslaugas perkant įmonę 890,00 GBP, įskaitytus 2016 m. lapkričio 1 d. kaip įmokÄ už 89 akcijas. Žinios apie tai taip pat įraÅ¡ytos į akcininkų registrÄ , o mokėjimo |pavedimo kopija pridedama prie Å¡io raÅ¡to.

JÅ«sų reikalavimÄ pateikti bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us iki Å¡iol laikau neteisėtu ir I nemotyvuotu, kÄ esu nurodęs anksčiau elektroninėje korespondencijoje, kadangi vienintelė bendrovės atskaitomybės Jums, kaip akcininkui, forma yra metinė finansinė atskaitomybė. Remiantis 2006 m. Bendrovių įstatymu, mÅ«sų bendrovės atskaitomybės parengimo data yra gegužės 31 d., ir aÅ¡, kaip bendrovės direktorius, tÄ dienÄ ketinu parengti ir pateikti Jums metinę atskaitomybę, tačiau kadangi JÅ«s nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kėte nepasitikėjimÄ manimi kaip bendrovės direktoriumi, Jums bus pateikta metinė finansinė ataskaita su audito bendrovės iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (t. y.

K, E, P arba D) iÅ¡vada. Apie sutarties dėl audito atlikimo pasiraÅ¡ymÄ su viena iÅ¡ Å¡ių bendrovių Jums bus praneÅ¡ta raÅ¡tiÅ¡kai birželio pradžioje, nes tokios sutarties pasiraÅ¡ymui bendrovė turi turėti visus dokumentus savo dispozicijoje, o minėtas ataskaitinis laikotarpis dar nesibaigė. Esu tikras, kad mano pateikta informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais, panaikino JÅ«sų abejones, kurios, mano manymu, yra nepagrįstos, tačiau jeigu Jums vis dar liko tam tikrų abejonių, rekomenduoju palaukti, kol bus pateikta metinė finansinė atskaitomybė ir audito ataskaita“.

Prie rašto pateiktas akcininkų registro išrašas, galiojantis 2018 m. gegužės 3 d. (su paskutiniais pakeitimais, įtrauktais 2017 m. gruodžio 26 d.), kuriame nurodyta, kad akcininkas I. G. turi 7121 akcijas (sumokėta: 7120 GBP 2016-11-02, 3485,23 GBP 2016-11-12, 8453,80 GBP 2016-12-08, 9130,44 GBP 2017-01-10, 10061,05 GBP 2017-02-07, 1707,51 GBP 2017-02-28), akcininkas I. S. – 7119 akcijų (sumokėta 890 GBP 2016-11-01, 70300 GBP 2017-12-22); mokėjimo pavedimai: 2016 m. lapkričio 2 d. – 8 000 EUR sumai, 2016 m. lapkričio 12 d.

– 4 000 EUR, 2016 m. gruodžio 8 d. – 10 000 EUR pervedimÄ , 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 EUR, 2017 m. vasario 7 d. – 11700 EUR, 2017 m. vasario 28 d. – 2 000 EUR, 2017 m. gruodžio 22 d. – 79 403,85 EUR. Su raÅ¡tu pateiktame akcininkų registro iÅ¡raÅ¡e (t. 1, b. l. 72-93). Ä®monių, registruotų Jungtinėje karalystėje vieÅ¡o tinklapio www.gov.uk/government/organisations/companies-house 2018 m. lapkričio 26 d. duomenimis „F“ LTD įsteigta 2016 m. gegužės 24 d.; vadovu 2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas I.

S., iki tol, nuo 2016 m. gegužės 24 d., vadovu registruotas K. N. (K. N.); 2016 m. gruodžio 14 d. registruoti akcininkai: I. S. – 89 paprastosios akcijos, P. M. – 7031 paprastosios akcijos ir I. G. – 7120 paprastosios akcijos; 2018 m. kovo 6 d. raštu bendrovių registro tvarkytojas informavo, kad jei nebus nurodyta priešinga priežastis, praėjus 2 mėnesiams po pirmiau nurodytos dienos, bendrovės pavadinimas bus pašalintas iš registro ir bendrovė bus likviduota; įmonė likviduota 2018 m. gegužės 22 d. (t. 1, b. l. 98-198, t. 2, b. l. 1-79).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD registracijos pažymėjimÄ , kuriame nurodyta, kad įmonė įkurta 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. gruodžio 13 d. egzistuojančių akcininkų sÄ raÅ¡Ä I. S., P. M. ir I. G., bendrovės įstatus, kurie akcininkų nepasiraÅ¡yti (t. 3, b. l. 127-154, t. 4, b. l. 148-169). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė lentelės forma užpildytus akcininkų registro duomenis, kuriuose nurodyta, kad tai bendrovės „F“ LTD įsteigtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Bendrovės reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 24 d. datuojamame akcininkų registro išraše nurodyta, kad 2016 m. gegužės 24 d. „C“ įsigijo 100 vnt. A klasės paprastųjų akcijų, kurios vieneto vertė 1 GBP, sumokėta 100 GBP. 2016 m. spalio 24 d. datuojamame išraše nurodyta, kad „C“ perleido akcijas. Akcininkai I. S. įgijo 89 vnt. 10 GBP vertės akcijų, apmokėta dalis 890 GBP, P. M. įgijo 7031 vnt. akcijų, kurios neapmokėtos, I.

G. įgijo 7120 vnt. akcijų, apmokėjo 7 120 GBP (pasirašyta direktoriaus K. N., patvirtinta įmonės anspaudu). 2016 m. lapkričio 12 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 89 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 7031 vnt. neapmokėtų akcijų, I. G. su 7120 vnt. ir 10 605,23 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus K. N., patvirtinta įmonės anspaudu). 2016 m. gruodžio 8 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 89 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 7031 vnt. neapmokėtų akcijų, I.

G. su 7120 vnt. ir 19 059,03 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus K. N., patvirtinta įmonės anspaudu). 2016 m. sausio 10 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 89 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 7031 vnt. neapmokėtų akcijų, I. G. su 7120 vnt. ir 28 189,47 EUR apmokėtų akcijų (direktoriumi nurodytas I. S., pasirašyta K. N. parašu, patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. sausio 20 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 0 vnt. akcijų, pastabose nurodyta, kad 2017 m. sausio 20 d. perleista viena paprastoji akcija I.

G. ir 7030 paprastųjų akcijų I. S., I. G. su 7121 vnt. ir 28 189,47 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. vasario 7 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų ir I. G. su 7121 vnt. ir 38 250,52 EUR apmokėtų akcijų(pasirašyta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. vasario 28 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų ir I.

G. su 7121 vnt. ir 39 958,03 EUR apmokėtų akcijų (pasiraÅ¡yta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. gruodžio 22 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 71 190 GBP apmokėtų akcijų ir I. G. su 7121 vnt. ir 39 958,03 EUR apmokėtų akcijų (pasiraÅ¡yta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu) (t. 3, b. l. 155-164, t. 4, b. l. 170-178). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „C“ (duomenys neskelbtini) herbu pažymėtus įmonės „F“ LTD perleidimo dokumentus – 2016 m. gruodžio 13 d. pareiÅ¡kimÄ , kad įmonė „C“ (duomenys neskelbtini) bÅ«dama „F“ LTD registracijos atstovu, Å¡iuo dokumentu garantuoja, kad Å¡i įmonė niekada neprekiavo nuo jos įkÅ«rimo pradžios iki Å¡ios dienos.

Jai nėra tekę už kažkÄ atsakyti nei galimai, nei kaip kitaip nuo pat įmonės įkÅ«rimo ir jokioms Å¡alims nebuvo leista atstovauti Å¡iai įmonei nei vienoje iÅ¡ sričių; 2016 m. gruodžio 13 d. K. N. atsistatydinimo iÅ¡ „F“ LTD pareigų pareiÅ¡kimÄ ; „F“ LTD direktorių valdybos neeilinio susirinkimo rezoliucijÄ 2016 m. gruodžio 13 d., kur užfiksuota, kad direktoriumi skiriamas I. S., įmonė padidina įstatinį kapitalÄ iki 14 240 paprastųjų akcijų, kurių vertė 10 GBP už akcijÄ .

Nuspręsta, kad „C“ (duomenys neskelbtini) LTD perduos 100 vnt. paprastųjų akcijų ir bus iÅ¡duoti nauji akcijų sertifikatai - I. S. 89 vnt. paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 10 GBP, P. M. – 7031 vnt. paprastųjų akcijų, I. G. –7120 vnt. paprastųjų akcijų. Kartu pateiktos elektroninių dokumentų kopijos apie direktoriaus atleidimÄ ir paskyrim, akcininkų sÄ raÅ¡as, akcijų paskirstymo informacija, kur nurodyta, kad įmonė turi 14240 vnt. paprastųjų akcijų.

Jos visos apmokėtos (t. 3, b. l. 165-198, t. 4, b. l. 179-183). IÅ¡ I. S. AB „SEB“ banko sÄ skaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. bankomate Nr. ATM Nr. 353, adresu Vokiečių g. 9, Vilniuje į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta grynaisiais 7 900 eurų ir 100 eurų; I. G. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialas Nr. (duomenys neskelbtini) į I. S. AB „SEB“ banko sÄ skaitÄ LT Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Inesimas i statutai fondai“ pervedė 2016 m. lapkričio 10 d. 4 000 eurų, 2016 m. gruodžio 8 d.

– 10 000 eurų, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 eurų, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 eurų, 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 eurų (t. 2, b. l. 99-200, t. 3, b. l. 1-15). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD grynųjų registracijos žurnalo kopijÄ už 2016 m. gruodžio mėn.–2017 m. gruodžio mėn. laikotarpį bei grynųjų iÅ¡ I. G. ir I. S. priėmimo kvitus: 2016 m. gruodžio 13 d. registruota I. G. 22 000 EUR įmoka į įstatinį kapitalÄ , kuri iÅ¡leista 2016 m. gruodžio 14 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui, taip pat 2016 m. gruodžio 20 d. registruota I.

S. 36 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2016 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui; 2017 m. sausio 10 d. registruota I. G. 10 500 EUR įmoka į įstatinį kapitalÄ , kuri iÅ¡leista 2017 m. sausio 11 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui, 2017 m. sausio 17 d. registruota I. S. 10 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2017 m. sausio 18 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui; 2017 m. vasario 7 d. registruota I. G. 11 700 EUR įmoka į įstatinį kapitalÄ , kuri iÅ¡leista 2017 m. vasario 8 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui, 2017 m. vasario 22 d. registruota I.

S. 15 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2017 m. vasario 23 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui, 2017 m. vasario 28 d. registruota I. G. 2 000 EUR įmoka į įstatinį kapitalÄ ; 2017 m. kovo 14 d. registruota I. S. 5 000 EUR paskola įmonei, 2017 m. kovo 15 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui iÅ¡leista 7 000 EUR; 2017 m. balandžio 17 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2017 m. balandžio 18 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui; 2017 m. gegužės 17 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2017 m. gegužės 18 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui; 2017 m. birželio 19 d. registruota I.

S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. birželio 20 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. liepos 17 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. liepos 18 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. rugpjūčio 21 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. rugpjūčio 22 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. rugsėjo 18 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. rugsėjo 19 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. spalio 18 d. registruota I.

S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2017 m. spalio 19 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui; 2017 m. lapkričio 20 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista 2017 m. lapkričio 21 d. iÅ¡ankstiniam mokėjimui; 2017 m. gruodžio 18 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri iÅ¡leista mokėjimui, 2017 m. gruodžio 22 d. registruotos bendrovės iÅ¡laidos grynaisiais pinigais – 79 403,85 EUR – skolos grÄ Å¾inimas, bei tÄ pačiÄ dienÄ registruotas I. S. 79 403,85 EUR grynaisiais į įstatyminį fondÄ Ä¯neÅ¡imas.

Su grynųjų pinigų registracijos žurnalu pateikti I. S. pasiraÅ¡yti ir įmonės anspaudu patvirtinti kvitai dėl grynųjų pinigų gavimo ir paėmimo, atitinkantys žurnale nurodytas sumas (t. 3, b. l. 85-124, t. 4, b. l. 3-37). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD Smulkių iÅ¡laidų žurnalo už 2016 m. gegužės mėn.–2017 m. gegužės mėn., „E“ sÄ skaitų faktÅ«rų ir pinigų priėmimo kvitų kopijas. Dokumentuose nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 10 920 EUR sumai, taip pat tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡ytas ir pinigų priėmimo kvitas tai pačiai sumai bei K.

N. ir I. S. paraÅ¡ais patvirtinta smulkių iÅ¡laidų ataskaita. AnalogiÅ¡kai patvirtinta ir 2016 m. rugsėjo 30 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 19 400 EUR sumai, pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. 8 600 EUR sumai bei 2016 m. rugsėjo 30 d. 10 800 EUR sumai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus; 2016 m. spalio 31 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 17 000 EUR sumai, pagal 2016 m. spalio 17 d. 8 200 EUR sumai ir 2016 m. spalio 31 d. 8 800 EUR sumai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus; 2016 m. lapkričio 30 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 18 800 EUR sumai, pagal 2016 m. lapkričio 14 d. 6 400 EUR sumai ir 2016 m. lapkričio 30 d. 12 400 EUR sumai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus.

VienasmeniÅ¡kai I. S. pasiraÅ¡ytos 2016 m. gruodžio 30 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 17 600 EUR sumai, pagal 2016 m. gruodžio 16 d. 9 600 EUR sumai ir 2016 m. gruodžio 30 d. 8 000 EUR sumai „E“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. sausio 13 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 4 200 EUR sumai pagal Å¡iai sumai tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. vasario 28 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 15 600 EUR sumai, pagal 2017 m. vasario 15 d. 8 000 EUR sumai ir 2016 m. vasario 28 d. 7 600 EUR sumai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. kovo 31 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 15 800 EUR sumai, pagal 2017 m. kovo 15 d. 7 600 EUR sumai ir 2017 m. kovo 31 d. 8 200 EUR sumai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. balandžio 14 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 5 000 EUR sumai bei 2017 m. gegužės 12 d. smulkių iÅ¡laidų ataskaita 3 000 EUR sumai ir tÄ pačiÄ dienÄ toms pačioms sumoms iÅ¡raÅ¡ytus pinigų priėmimo kvitus (t. 3, b. l. 44-84, t. 4, b. l. 61-81, 94-99, 126-130).

Teismo posėdyje I. S. pateikė tarp jo ir „F“ LTD, atstovaujamos K. N., 2016 m. gegužės 25 d. sudarytÄ bendrÄ jį paslaugų teikimo susitarimÄ , kuriuo susitarė dėl I. S. atstovavimo įmonei užsienyje, už Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Jungtinės Karalystės. Ä® teikiamas paslaugas įeina ir tos užduotys, dėl kurių Å¡alys susitaria (1, 2 punktai) (t. 6, b. l. 87-89, 92-96). Teismo posėdyje I. S. pateikė „C“ įmonės 2017 m. kovo 22 d. OfertÄ I. S., UAB „S“.

Ofertoje nurodoma „Atsakydami į JÅ«sų 2016-03-12 užklausimÄ , informuojame: MÅ«sų įmonė turi galimybę vykdyti programinės įrangos kÅ«rimo projektÄ apibrėžėtomis JÅ«sų etapais Å¡iomis sÄ lygomis: - I etapas - tai yra dizaino, kodų ir duomenų bazių kÅ«rimas atliekant „back-office“ darbÄ , duomenų gavimas per API bei jų analizė bei sÄ sajos su User Interface. Darbų apimtis sudaro apie 8 000 (žmogaus darbo valandų) Vieno žmogaus darbo valandos kaina sudaro 17 eurų.

Bendra etapo kaina sudaro 136 000 eurų. - II etapas - tai yra dizaino, programinio kodo kÅ«rimas bendravimui su User Interface vartotojais. Darbų apimtis sudaro apie 6 000 (žmogaus darbo valandų). Vienos žmogaus darbo valandos kaina sudaro 17 eurų. Bendra etapo kaina sudaro 102 000 eurų. Pirmo etapo kÅ«rimo darbai gali bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo 30 procentų avanso apmokėjimo pagal susitarimÄ bei antro etapo per 4 mėnesius. Apmokėjimo sÄ lygos: 30 proc. - avansas ne vėliau nei per 10 dienų nuo sutarties pasiraÅ¡ymo. 70 proc. - dalimis pagal atliktų darbų aktus, sudaromus du kartus per mėnesį“.

PasiraÅ¡yta A. S. N., patvirtinta „C“ įmonės anspaudu (t. 6, b. l. 113-114). Teismo posėdyje I. S. pateikė TOV „E“ 2016 m. kovo 17 d. Nr. 9 komercinį pasiÅ«lymÄ , adresuotÄ I. S., UAB „S“. PasiÅ«lyme nurodoma „Atsakydami į JÅ«sų 2016-03-10 laiÅ¡kÄ , siÅ«lome Å¡ias sÄ lygas, kuriomis mÅ«sų įmonė gali atlikti JÅ«sų programinės įrangos kÅ«rimo darbus. – Darbų pirmas etapas – apie 6600 darbo valandų po 10 eurų už valandÄ per nemažesnį nei 4 (keturių) mėnesių terminÄ nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos.

– Darbų antras etapas – apie 5300 darbo valandų po 10 eurų už valandÄ per nemažesnį nei 5 (penkių) mėnesių terminÄ nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos. Už darbus galima mokėti dalimis pagal atliktų darbų aktus, kurie sudaromi du kartus per mėnesį, bet ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15-tÄ ir paskutinę dienÄ â€œ pasiraÅ¡yta L. B. P., patvirtinta TOV „E“ anspaudu (t. 6, b. l. 111-112). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD ir TOV (ribotos atsakomybės bendrovė) „E“ 2016 m. rugpjūčio 15 d. programinės įrangos leidybos ir konsultacinių paslaugų suderinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „F“ LTD (užsakovas), kuriam atstovauja I.

S., paveda TOV „E“ (vykdytojas) pagal (duomenys neskelbtini) jurisdikcijÄ teikti paslaugas ir vykdyti programinės įrangos (PÄ®) leidybÄ internetu Å¡iomis sÄ lygomis: 1. „Sutarties dalykas“; 1.1 PÄ® kÅ«rimo paslaugos internetu, teikiamos Å¡ioje sutartyje numatytomis sÄ lygomis, pagal užsakovo užsakymÄ sutikus vykdytojui. Jei užsakovas nori įgyti kitokias paslaugas, kitomis sÄ lygomis, reikalingas naujas susitarimas; 2. „Darbų vykdymo ir perdavimo tvarka“; 2.1 vykdytojas vykdo darbus, kurious sudaro Å¡ios sutarties 1.

Punkte nurodytos paslaugos; 2.2 vykdytojas nustato ir suderina su užsakovu bÅ«simų darbų apimtis; 2.3 darbams pagal Å¡iÄ sutartį atlikti vykdytojas naudoja savo lėšas ir medžiagas; 2.4 vykdytojas, pateikdamas atlikto darbo rezultatus, iÅ¡raÅ¡o sÄ skaitÄ . Vykdytojo pasiraÅ¡ytos sÄ skaitos yra neatsiejamos sutarties dalys; 5. „darbų apmokėjimas ir atsiskaitymo tvarka“; 5.1 užsakovas apmoka vykdytojo iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ per 20 dienų (angliÅ¡kame sutarties variante nurodyta 15 dienų) po paslaugų suteikimo; 5.2 pagal Å¡iÄ sutartį užsakovas vykdytojui sumoka apytiksliai 66 000 EUR ir skaičiuoja 6600 darbo valandų (angliÅ¡kame sutarties variante nurodyta bendrai 66 000 EUR skaičiuojant apytiksliai 6600 darbo valandų); 10.1 Å¡i sutartis įsigalioja jÄ pasiraÅ¡ius; 10.2 Å¡i sutartis baigia galioti 2017 m. kovo 31 d. jei užsakovas ir toliau pageidaus panaÅ¡ių paslaugų, privalo pasiraÅ¡yti naujÄ sutartį.

Sutartį pasirašę asmenys – K. N. ir L. P.. Kiekvieno puslapio apačioje K. N. inicialai „K. N.“. (t. 3, b. l. 183-188, t. 5, b. l. 24-29). Ikiteisminio tyrimo metu I. S. taip pat pateikė „F“ LTD ir TOV „E“ 2016 m. gruodžio 16 d. programinės įrangos leidybos ir konsultacinių paslaugų suderinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sÄ lygos iÅ¡ esmės yra identiÅ¡kos 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), nes su tais pačiais vertimo neatitikimais (5.1 punktas), iÅ¡skyrus 5.2 ir 10.2 punktų sÄ lygas, numatančias sutarties kainÄ â€“ 53 000 EUR ir 5300 darbo valandas, taip pat pakeista sutarties galiojimo data, vietoje 2017 m. kovo 31 d. nurodant 2017 m. birželio 31 d.

Sutartį pasirašę asmenys – I. S. ir L. P. (t. 3, b. l. 191-196, t. 5, b. l. 12-17). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2019 m. kovo 27 d. raštu informavo, kad iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro gauta informacija, jog duomenų apie K. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais, gyventojų registre nėra. Įmonės „E”, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). Įmonės steigėja - L.

P.. Įmonės veikla: žvalgybinis gręžimas, didmeninė prekyba buitinėmis elektros prekėmis, didmeninė prekyba baldais, kilimais ir apšvietimo priedais, kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla. Ši įmonė buvo įregistruota 2011 m. lapkričio 18 d. Iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro buvo gautas atsakymas, jog Lietuvos pareigūnų pateikta informacija buvo įtraukta į tarptautinę nusikalstamumo duomenų bazę būsimai analizei.

Jeigu analitikai nustatys ryÅ¡ius bei galimybes, susijusias su pateiktais duomenimis, informuos papildomai. Daugiau jokios informacijos Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinis biuras pateikti negali. 2019 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu informavo, kad iÅ¡ Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro gauta informacija, jog K. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais, nėra įtrauktas į gyventojų ir nuosprendžių/teistumo registrus (t. 5, b. l. 32-33). Teismo posėdyje I. S. pateikė 2017 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ I.

G. iÅ¡ jo nupirko 140 UAB „S“ akcijų už 14 000 EUR (t. 5, b. l. 134-135). Teismo posėdyje I. S. pateikė prekybos platformos „(duomenys neskelbtini)“ techninį apraÅ¡ymÄ 2017 m. (angliÅ¡ka/lietuviÅ¡ka versija), kuriame atlikėju įvardijamas TOV „E“, užsakovu – „F“ LTD (t. 5, b. l. 144-195). Teismo posėdyje I. S. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ investicinį projektÄ , kurio „Reziume“ nuodyta, jog kompanija „(duomenys neskelbtini)“ LLC siÅ«lo finansavimui projektÄ - sukurti platformÄ , kurios specializacija bÅ«tų prekyba ilgalaikiais nebankiniais kreditiniais įsipareigojimais, finansuojant ES piliečius. <...> Dabartiniu metu įmonės vadovybė yra sukÅ«rusi metodikÄ , kuri leidžia nustatyti emitento paskolų portfelio reitingÄ , surenkant pirminę informacijÄ apie paskolų portfelį per API (aplikacijų programavimo sÄ sajÄ ), susietÄ su emitento bendrovės naudojama programine įranga.

Portfelio vertinimo sistema iÅ¡bandyta, periodiÅ¡kai (kas savaitę) vertinant „A“ ((duomenys neskelbtini)) kreditų portfelį nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario. PasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis su kompanija, turinčia turto vertinimo licencijÄ . Kompanijos vadovybė turi glaudžius santykius su daugeliu rinkos, teikiančios trumpalaikius kreditus Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Gruzijoje, žaidėjų. Investiciniam projektui reikia 130 841,70 eurų pradinių investicijų, kuriomis finansuojama:

IT platformos baigiamiesiems darbams – 5 559,97 eurai; atlyginimo fondo finansavimas 60 420 euro, pirmų 12 projekto mėnesių finansavimui; ofiso įrengimui pirmiems metams 18 150 eurų; iÅ¡laidos projekto technologiniam palaikymui 41 712 eurų, pirmiems 12 projekto mėnesių; IÅ¡laidos susijusios su ISO sertifikavimu 5 000 eurų. Kompanija siÅ«lo potencialiam investuotojiui investicijas į rizikingÄ kapitalÄ mainais į 70% kompanijos įstatinio kapitalo, su prognozuojama projekto grÄ Å¾a, ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo investicijos pradžios, o taip pat turto užstato vertė 84 000 eurai.

AnalogiÅ¡kÄ dokumentÄ , gautÄ iÅ¡ kaltinamojo elektroniniu paÅ¡tu, pateikė ir I. G. (t. 6, b. l. 27-46, 115-143). Teismo posėdyje I. S. pateikė 2016 m. spalio 24 d. „F“ LTD akcininkų susitarimÄ , kuriame nurodyta, kad I. S. turi 89 vnt. akcijų, P. M. – 7031 vnt., I. G. – 7120 vnt. Nepateiktas tekstas dėl ko buvo susitarta akcininkų susirinkime. Susitarimas nepasiraÅ¡ytas (t. 6, b. l. 76-77, 81-82). Teismo posėdyje I. S. pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį, kuria jis pasižadėjo paskolinti „F“ LTD 100 000 EUR, o įmonė įsipareigojo pagrindinę sumos dalį grÄ Å¾inti ne vėliau, nei 2020 m. lapkričio 25 d.

Sutartis pasiraÅ¡yta K. N. ir I. S., patvirtinta „F“ LTD anspaudu (t. 6, b. l. 65-66, 97-98). Teismo posėdyje I. S. pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. suderinimo ataskaitÄ apie tarpusavio atsiskaitymus, kuri pasiraÅ¡yta K. N. ir I. S., patvirtinta „F“ LTD anspaudu. Ataskaitos lentelėje nurodyta, kad įmonės balansas 44 120 EUR: nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. „F“ LTD kreditas atitiko I. S. debetÄ â€“ 38 520 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. spalio 24 d.

įmonės debetas atitinka I. S. kreditÄ â€“ 8 000 EUR (pažymint, kad tai I. G. įstatyminis fondas); 2016 m. spalio 31 d. įmonės kreditas atitiko I. S. debetÄ â€“ 8 800 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. lapkričio 10 d. įmonės debetas atitinka I. S. kreditÄ â€“ 4000 EUR (pažymint, kad tai I. G. įstatyminis fondas); 2016 m. lapkričio 14 d. įmonės kreditas atitiko I. S. debetÄ â€“ 6 400 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. lapkričio 30 d.

įmonės kreditas atitiko I. S. debetÄ â€“ 12 400 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. gruodžio 8 d. įmonės debetas 10 000 EUR (pažymint, kad tai I. G. įstatyminis fondas). Bendras įmonės kreditas – 44 120 EUR atitinka I. S. debetÄ â€“ 44 120 EUR, bendras įmonės debetas – 22 000 EUR atitinka I. S. kreditÄ â€“ 22 000 EUR. Laikotarpio pradžioje – 2016 m. gegužės 25 d. balansas – 0 EUR (t. 6, b. l. 67, 78). Teismo posėdyje I.

S. pateikė 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimÄ reikalavimo teisei perduoti, sudarytÄ tarp I. S. („perėmėjas“) ir „F“ LTD („perdavėjas“). Susitarime nurodyta, kad perdavėjas perduoda perėmėjui teisę reikalauti piniginių įsipareigojimų, atsiradusių dėl 2016 m. spalio 24 d. akcininkų susitarimo, sudaryto tarp perdavėjo ir perėmėjo, bei 2017 m. sausio 20 d. pataisos. Ä®sipareigojimų suma 70 300 GBP arba Å¡io susitarimo dienÄ â€“ 79 403,85 EUR (1.1 punktas).

Perdavėjas skolingas perėmėjui pagal 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos susitarimÄ 95 000 EUR sumÄ . Perėmėjas perduoda perdavėjui teisę nuskaičiuoti 79 403,85 EUR (žodžiais centai įvardinti „95 centų“) sumÄ iÅ¡ pirmiau nurodytos skolos. Už abi susitarimo Å¡alis pasirašė I. S., patvirtinta „F“ LTD anspaudu (t. 6, b. l. 85-86, 92-93). Teismo posėdyje I. S. pateikė 2018 m. sausio 17 d. sudarytos finansinio tarpininkavimo sutarties tarp „F“ LTD ir Å veicarijos įmonės „I“ AG kopijÄ .

Sutartyje susitarta dėl tarpininkavimo tarp kliento ir obligacijų leidėjų paslaugos teikimo. Prie Å¡ios sutarties pridėtame Nr. 1 priedu (nurodyta, kad tai priedas Nr. 1 prie 2017 m. sausio 17 d. sutarties (t. y. nurodyti ankstesni metai)) pažymėtame protokole apie kliento įsigytas obligacijas 2018 m. kovo 31 d., nurodyta, kad per 2020 m. sausio-kovo mėn. „F“ LTD turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas 140 000 EUR sėkmės mokestis. Taip pat analogiÅ¡kÄ 2017 m. gruodžio 13 d. „F“ LTD sutartį su Å veicarijos įmone „L“ AG.

Pagal prie jos pridėtÄ priedÄ Nr. 1 (nurodyta, kad tai priedas Nr. 1 prie 2016 m. gruodžio 13 d. sutarties (t. y. vėl nurodyti ankstesni metai)) pažymėtame protokole apie kliento įsigytas obligacijas 2018 m. kovo 31 d., nurodyta, kad per 2020 m. sausio-kovo mėn. „F“ LTD turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas 100 000 EUR sėkmės mokestis (t. 6, b. l. 68-73, 99-105). Teismo posėdyje I. S. pateikė savo ir L. P. pasų kopijas, iÅ¡ kurių matyti atvykimo ir iÅ¡vykimo į Lietuvos RespublikÄ , SlovakijÄ , AustrijÄ laikotarpiai (t. 6, b. l. 164-172).

Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktÄ informacijÄ L. P. 2016-2017 m. laikotarpiu į Lietuvos RespublikÄ nebuvo atvykusi, I. S. iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko 2016 m. spalio 30 d., atvyko – 2016 m. lapkričio 14 d., iÅ¡vyko – 2016 m. gruodžio 2 d., atvyko – 2016 m. gruodžio 6 d., iÅ¡vyko – 2016 m. gruodžio 15 d., atvyko – 2016 m. gruodžio 18 d., iÅ¡vyko – 2016 m. gruodžio 26 d., atvyko 2017 m. sausio 7 d., iÅ¡vyko 2017 m. sausio 20 d., atvyko – 2017 m. sausio 22 d., iÅ¡vyko – 2017 m. vasario 14 d., atvyko – 2017 m. vasario 21 d., iÅ¡vyko – 2017 m. birželio 15 d., atvyko – 2017 m. birželio 18 d., iÅ¡vyko – 2017 m. liepos 21 d., atvyko – 2017 m. liepos 22 d. (t. 8, b. l. 12).

Teismo posėdyje I. G. pateikė „Skype“ platformoje vykusį susiraÅ¡inėjimas su I. V.. Jame I. G. prisistato, nurodo, kad yra „žmogus, kuris mokėjo už JÅ«sų darbÄ su firma „F“ Ltd arba prekių ženklu (duomenys neskelbtini). Norėčiau su Jumis pabendrauti dėl mÅ«sų darbo“ Nurodo savo telefono numerį. 2018 m. vasario 5 d. I. V. atsakymas „laba diena, I. Na taip, mes atlikome Jums darbus, kaip laisvai samdoma komanda. Tiksliau sakant, pažinojau ir atlikau darbus I.

S., kol nedingo iš akiračio. Šiuo metu esu ne (duomenys neskelbtini). Patogiausias būdas palaikyti ryšį – „skaipas“. Jei turite klausimų, esu pasirengęs išsamiai atsakyti“ (t. 6, b. l. 55-58). Teismo posėdyje I. G. pateikė „Viber“ platformoje vykusio susirašinėjimo su I. S. išklotinę (t. 6, b. l. 173-200, t. 7, b. l. 1-39). Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. I. S. buvo kaltinamas šešių dokumentų suklastojimu ir šių suklastotų dokumentų panaudojimu.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, t. y. atsakomybė kyla už 300 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Ä®statymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Juo gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui.

Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ) (kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už disponavimÄ netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-573/2012). Tačiau jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Nagrinėjamojoje byloje I. S. pripažino, kad savarankiÅ¡kai pagamino Å¡eÅ¡is AB „SEB“ banko mokėjimo pavedimus, kuriuose įrašė netikrus duomenis, kad iÅ¡ nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į „F“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini): 2016 m. lapkričio 2d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 000 EUR pervedimo; 2016 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 000 EUR pervedimo; 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 EUR pervedimo; 2017 m. sausio 10 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 500 EUR pervedimo; 2017 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 700 EUR pervedimo; 2017 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 EUR pervedimo (t. 1, b. l. 76-82, 87-93).

Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad 2018 m. gegužės 3 d. 19.05 val. minėtus banko mokėjimo pavedimus iÅ¡siuntė nukentėjusiajam I. G. ir antstoliui elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Å ie kaltinamojo parodymai atitinka I. S. „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡us bei elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ tarp kaltinamojo, antstolio padėjėjo A. B., advokato M. Gaibel (t. 1, b. l. 56-72, t. 2, b. l. 155-200), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Kita vertus, I. S. nukentėjusiajam pateiktuose mokėjimo pavedimuose nėra įrašų, patvirtinančių pinigų pervedimo įvykdymÄ , kaip kad savo pavyzdyje pateikė nukentėjusysis I. G. (t. 1, b. l. 95). Vadinasi, minėtais duomenimis nebuvo patvirtinama jokia objektyviai egzistuojanti piniginė operacija (faktas), kÄ beje, pastebėjo ir pats nukentėjusysis. IÅ¡ čia darytina iÅ¡vada, kad I. S. sukurti pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo bÅ«ti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais, todėl negali bÅ«ti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku.

Konstatavus Å¡iÄ aplinkybę nebe taip aktualus ir faktas, kad netikrais mokėjimo dokumentais jokia žala nebuvo ir padaryta. I. S. pagaminti mokėjimo pavedimai ne tik savaime nepatvirtina pinigų pervedimo fakto, bet ir pats I. G. akivaizdžiai nepatikėjo pateiktų pavedimų tikrumu. Jie nesukėlė nukentėjusiajam jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų pasekmių. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad kaltinime minimi 6 mokėjimo pavedimai ne tik, kad neatitinka BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykui keliamų reikalavimų, bet ir jų panaudojimas nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje reikalaujamų padarinių, todėl I.

S. iÅ¡teisintinas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nesant jo veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo esminis požymis – apgaulės panaudojimas, užvaldant turtÄ . BÅ«tent apgaulė skiria Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei daro jÄ neteisėtÄ . Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

IÅ¡ I. G. pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. AB „SEB“ banke buvo įmokėta 100 EUR ir 7 900 EUR, viso 8 000 EUR (t. 1, b. l. 38-39), 2016 m. lapkričio 10 d. I. S. pervesta 4 000 EUR, 2016 m. gruodžio 7 d. – 10 000 EUR, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 EUR, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 EUR ir 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 EUR (t. 1, b. l. 43-47). Nurodytas pavedimų laikas ir sumos atitinka ir I. S. AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä (t. 2, b. l. 155-200, t. 3, b. l. 1-15), todėl pagrindo abejoti, jog kaltinamasi gavo nukentėjusiojo pervestus pinigus, nėra.

Tuo tarpu nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė tikslÄ apgauti I. G., tvirtindamas, kad jo pinigus pagal susitarimÄ panaudojo įmonės „F“ naudai, iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta prieÅ¡ingai. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. tvirtino, kad I. G. pervestus pinigus įnešė į „F“ kasÄ grynais pinigais. Teisme parodė, kad iÅ¡ 46 000 EUR, kuriuos pervedė I. G., iÅ¡grynindavo, kai reikėjo perduoti „E“. Vadinasi, bet kuriuo atveju banko sÄ skaitoje turi atsispindėti pervestų pinigų gryninimo operacijos.

Tačiau peržiÅ«rėjus kaltinamojo AB „SEB“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 155-200, t, 3, b. l. 1-15) nematyti, nei pinigų gryninimo tomis datomis ir tokiomis sumomis, kurioms iÅ¡raÅ¡yti „E“ kasos pajamų orderiai (2016 m. rugpjūčio 31 d. – 10 920 EUR, 2016 m. rugsėjo 15 d. – 8 600 EUR, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 10 800 EUR, 2016 m. spalio 17 d. – 8 200 EUR, 2016 m. spalio 31 d. – 8 800 EUR, 2016 m. lapkričio 14 d. – 6 400 EUR, 2016 m. lapkričio 30 d.

– 12 400 EUR, 2016 m. gruodžio 16 d. – 9 600 EUR, 2016 m. gruodžio 30 d. – 8 000 EUR, 2017 m. sausio 13 d. – 4 200 EUR, 2017 m. vasario 15 d. – 8 000 EUR, 2017 m. vasario 28 d. – 7 600 EUR, 2017 m. kovo 15 d. – 7 600 EUR, 2017 m. kovo 31 d. – 8 200 EUR, 2017 m. balandžio 14 d. – 5 000 EUR, 2017 m. gegužės 12 d. – 3 000 EUR) (t. 3, b. l. 46-84, t. 4, b. l. 55-60, 94-98), ar apskritai gryninimas didesnėmis sumomis, kas patvirtintų minėtus kaltinamojo parodymus, kuriuos jis net kelis kartus keitė.

IÅ¡ I. S. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nematyti ir reikÅ¡mingų sumų pervedimo į kitÄ jo ar „F“ sÄ skaitÄ , kaip teigiama 2018 m. gegužės 3 d. atsakyme I. G. (t. 1, b. l. 72-74, 83-86). Tyrimo metu gavus kaltinamojo AB „SEB“ banko iÅ¡raÅ¡Ä , pastarasis neneigė, jog 2018 m. gegužės 3 d. raÅ¡te melavo apie pinigų pervedimÄ Ä¯ įmonės sÄ skaitÄ , bei patvirtino, kad kartu su atsakymu I. G. pateikti mokėjimo pavedimai yra netikri (t. 1, b. l. 76-82, 87-93). Å ios aplinkybės patvirtina kaltinamojo nenuoÅ¡irdumÄ ir siekį suklaidinti nukentėjusįjį dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios.

Teisme I. S. teigė ir tai, kad „E“ mokėjo grynindamas savo pinigus iÅ¡ kitų sÄ skaitų, kurių daug turėjo Slovakijoje ir Juodkalnijoje. NežiÅ«rint į tai, atsisakė pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir teismas jų patikrinti neturi galimybės. Tuo tarpu įvertinus I. S. suinteresuotumÄ bylos baigtini bei nenuoÅ¡irdumÄ , vien kaltinamojo žodžiu tikėti negalima, juo labiau, kad jo pakankamai artimas draugas P. M. teismui parodė, kad projekto idėjos gvildenimo etape I. S. visai neturėjo pinigų, todėl ieÅ¡kojo investuotojų ir todėl bÅ«tent P. M. ir I.

G. tapo pagrindiniais akcininkais. Bylos nagrinėjimo metu I. S. dar kartÄ pakeitė parodymus, pasikartodamas, kad „E“ mokėjo iÅ¡ nuosavų pinigų, tačiau jau nebe grynindamas iÅ¡ savo sÄ skaitų, o naudodamas grynuosius, gautus iÅ¡ Slovakijos kompanijos „B“, kurios akcininku pats yra. Kaltinamasis nurodė, kad „B“ grÄ Å¾ino jam 190 000 eurų skolÄ grynaisiais ir susitikimų su L. P. metu naudojo tuos pinigus, nors dar ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad dalį pinigų (5 000 EUR) skolinosi iÅ¡ draugų.

Lieka neaiÅ¡ku, kam reikėjo skolintis, jei pats turėjo daugiau nei pakankamai lėšų, be to, jokių draugų paskolÄ patvirtinančių įrodymų, vėl gi, nepateikė. Teisme I. S. parodė, jog „B“ skolÄ grÄ Å¾ino grynaisiais, todėl jokių pinigų srautus patvirtinančių bankinių pavedimų pateikti negali, tačiau pateikė jo naudai, bendrai 150 000 EUR sumai, iÅ¡raÅ¡ytus „B“ kasos iÅ¡laidų orderius (2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 22 d.) (t. 7, b. l. 113-119), parodė, kad Å¡iuos pinigus jam atvežė į VienÄ , jų gavimo metu Vienoje pasiraÅ¡inėjo ir kasos iÅ¡laidų orderius.

Nurodyti parodymai vėl neatitinka tikrovės, kadangi iÅ¡ I. S. „SEB“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2016 m. rugsėjo 24-8 dienomis, 2016 m. spalio 24-26 dienomis, 2016 m. lapkričio 24-26 dienomis, 2016 m. gruodžio 13-15 dienomis, 2016 m. gruodžio 21-23 dienomis kaltinamasis buvo Lietuvoje (fiksuoti pirkimai parduotuvėse „Rimi“, „Norfa“, „Maxima“, „Iki“, „Danija“). Tuo pačiu pagrindu paneigiami ir I. S. bei L. P. parodymai. Pastaroji parodė, kad „E“ kasos pajamų orderių laikas atitinka realų jų iÅ¡raÅ¡ymo ir pinigų gavimo laikÄ .

Abu patvirtino, kad didžioji dalis pinigų perduoti Vienoje. L. P. iÅ¡vykstant iÅ¡ Europos SÄ jungos pinigų deklaruoti nereikėdavo, nes praktiÅ¡kai visada suma buvo nedidesnė nei 10 tÅ«kstančių. Pagal L. P. paso duomenis, ji Vienoje lankėsi 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 12 d., tÄ pačiÄ dienÄ atvykdama ir iÅ¡vykdama (t. 6, b. l. 170-172).

Tačiau Å¡ie duomenys patvirtina tik L. P. lankymosi Vienoje laikÄ , tačiau neįrodo, kad tuo metu Vienoje ji susitikinėjo su I. S.. Nei liudytoja, nei kaltinamasis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų – vieÅ¡bučių rezervacijos nurodytomis datomis, automobilio nuomos, bilietų pirkimo į VienÄ duomenų. PrieÅ¡ingai iÅ¡ I. S. „SEB“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad deklaruojamo pinigų perdavimo „E“ metu buvo Lietuvoje: 2016 m. rugsėjo 14-16 dienomis pirkta „IKI“ ir „Reitan“ Vilniuje; 2016 m. rugsėjo 29 d.– 2016 m. spalio 1 d. dienomis pirkta „Mersvita“ paslaugos, atsiskaityta „Rimi“ parduotuvėje Vilniuje; 2016 m. spalio 16, 18 dienomis atsiskaityta „IKI“ ir „Rimi“ parduotuvėse Vilniuje; 2016 m. lapkričio 29-30–2016 m. gruodžio 1 d. atsiskaityta „Rimi“, „Maxima“,“Decantus vyninė“ parduotuvėse ir gryninti pinigai Vilniuje; 2017 m. sausio 12-14 d. atsiskaityta parduotuvėse „Iki“, „Rimi“, „Čili pica“; 2017 m. vasario 27-29 d. atsiskaitymai parduotuvėje „Iki“, „Canvan Pizza“ Vilniuje; 2017 m. kovo 14-16 d. atsiskaitymas parduotuvėse „Maxima“, „Iki“ Vilniuje; 2017 m. kovo 30 d.–2017 m. balandžio 1 d. atsiskaityta parduotuvėse „Iki“, „Maxima“ Vilniuje; 2017 m. balandžio 14-15 d. atsiskaitė „Caif cafe“ ir „Iki“ parduotuvėje Vilniuje; 2017 m. gegužės 11-13 d. atsiskaityta parduotuvėje „Iki“ Klaipėdoje, parduotuvėje „Maxima“ ir „Jammi Kebabai“ Vilniuje.

Be to, pagal „E“ kasos pajamų orderius, 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. mokėjimai virÅ¡ijo nedeklaruotinos 10 000 EUR sumos ribÄ (atitinkamai mokėta 10 920 EUR, 10 800 EUR, 12 400 EUR), tačiau jokių deklaravimÄ patvirtinančių įrodymų, tuo pačiu galinčių įrodyti realų pinigų gavimÄ , L. P. nepateikė. Toks kaltinamojo bei liudytojos L. P. parodymų neatitikimas byloje esantiems įrodymams sudaro pagrindÄ abejoti tiek pačiais „E“ kasos pajamų orderiais, pateiktais kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, tiek apskritai bet kokių „F“ ir „E“ verslo santykių egzistavimu.

Kas aptartina žemmiau. Pagrindiniu ir objektyviu įrodymu teismas laiko „F“ įgijimo iÅ¡ „C“ dokumentus, kurie liudija, jog iki 2016 m. gruodžio 13 d. bendrovė niekada neprekiavo ir jokioms Å¡alims nebuvo leista jÄ atstovauti (t. 3, b. l. 165-166, t. 4, b. l. 179-180). Å ie įmonės įsigijimo dokumentai yra vieninteliai dokumentai, pildyti ne I. S. ir atitinkantys vieÅ¡ajame registre esančius duomenis, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Visi likusieji „F“ dokumentai buvo parengti ir į bylÄ pateikti kaltinamojo, t. y. asmens, vėliau tapusio įmonės direktoriumi, kuriam buvo perduotas įmonės anspaudas, tad I.

S. nuo 2016 m. gruodžio 13 d. turėjo galimybę parengti bet kokio pobÅ«džio „F“ dokumentus ir patvirtinti juos įmonės anspaudu tiek realiu laiku, tiek atbuline data. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisme kaltinamasis periodiÅ¡kai teikė masę naujų duomenų, susijusių tiek su jo asmeniniams santykiais su „F“ (2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartis, 2016 m. gegužės 25 d. bendrÄ jį paslaugų susitarimÄ , tiek ir „F“ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, kasos knygÄ , smulkių iÅ¡laidų žurnalus, sutartis su „E“, Å¡ios įmonės sÄ skaitas ir kasos pajamų orderius, technines užduotis programuotojams ir darbo laiko paskaitos žiniaraščius, net neva sukurtos programos funkcionavimÄ bei įmonės veiklÄ pagrindžiančias tarpininkavimo sutartis su „I“ AG ir „L“ AG.

IÅ¡ esmės visų dokumentų parengimo laikas yra dar iki nukentėjusiojo reikalavimo pateikti pinigų panaudojimo įrodymus, atitinkamai lieka neaiÅ¡ku, kodėl visi Å¡ie dokumentai negalėjo bÅ«ti pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pagal nukentėjusiojo reikalavimÄ pagrįsti jo pinigų panaudojimÄ , vietoje to pasirenkant niekaip nepaaiÅ¡kinamÄ , teisei prieÅ¡ingÄ elgesio variantÄ â€“ apgaule, pagamintais mokėjimo pavedimais įtikinti, jog pinigai panaudoti įmonės veiklai pervedant į jos sÄ skaitÄ banke.

Kaltinamasis pripažino, jog kartu su jo 2018 m. gegužės 3 d. atsakymu I. G. buvo pateikti netikri minėti mokėjimo pavedimai, kas liudija faktÄ , jog I. S. bÅ«dingas tam tikros informacijos klastojimo elgesys. Dėl nurodytos priežasties visi kaltinamojo pateikti „F“ vardu iÅ¡raÅ¡yti dokumentai vertintini kritiÅ¡kai ir nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų laikytini nepatikimais. Kilus įtarimų dėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, teismas įpareigojo I.

S. pateikti visus tyrimo metu ir teismui pateiktų dokumentų originalus. Jie pateikti 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje (buvo nukopijuoti ir įsegti į žaliÄ segtuvÄ ). PeržiÅ«rėjus dokumentų originalus, nustatyta, kad jie nesutampa su byloje esančiomis tų pačių dokumentų kopijomis, dalies originalų iÅ¡ viso nėra. Skiriasi I. G. pateiktame 2017 m. gruodžio 26 d. akcininkų registre esanti kaltinamojo paraÅ¡o ir įmonės anspaudo vieta (t. 1, b. l. 75, žalias segtuvas), tarp akcininkų registro lapų apskritai nebuvo pateiktas 2017 m. sausio 10 d. registro (kuriame ties kaltinamojo pavarde yra į K.

N. panaÅ¡us paraÅ¡as) originalas. Skiriasi „F“ ir „E“ 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutartyje esantys K. N. ir L. P. paraÅ¡ai bei anspaudų uždėjimo vieta, 2016 m. gruodžio 16 d. sutartyje tarp „F“ ir „E“ originale ir byloje esančios kopijoje (t. 3, b. l. 191-196) kaltinamojo ir L. P. paraÅ¡ai bei anspaudų uždėjimo vietos. Skiriasi originaluose ir byloje esančiose „E“ sÄ skaitų kopijose L. P. paraÅ¡ai bei anspaudų uždėjimo vietos. Ant byloje esančių „E“ kopijų nėra Å¡ios įmonės anspaudo (t. 3, b. l. 46-84), nors ant originalų spaudas yra.

Skiriasi teismui pateiktų L. P. samdytų programuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių („Time doctor“) tvirtinimas – teismui pateiktieji buvo patvirtinti tik I. S. ir L. P. parašu (t. 8 b. l. 24-37), tuo tarpu originalai – jau su abiejų įmonių anspaudais ir kitokiais parašais, dabų įvykdymo ataskaitos taip pat patvirtintos skirtingai (t. 8, b. l. 38-60). Nesutampa ir teismui pateiktos paskolos sutarties su „B“ tvirtinimo parašai ir anspaudai (t. 7, b. l. 109-112). Iš čia akivaizdu, kad byloje pateikti dokumentai nebuvo surašyti realiu, juose nurodytu laiku, todėl yra nepatikimi, kaip neatspindintys tikrovės. I.

S. įrodinėdamas savo finansinę padėtį, skolinimo įmonei ir jos atstovavimo pagrindus teismui pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį tarp jo ir „F“, kuria įsipareigojo neatlygintinai paskolinti 100 000 EUR (t. 6, b. l. 97-98, 65-66) ir 2016 m. gegužės 25 d. bendrÄ jį paslaugų teikimo susitarimÄ , kuriuo „F“ sutinka pasamdyti I. S. atstovauti įmonę už Didžiosios Britanijos ir Airijos Jungtinės Karalystės ribų (t. 6, b. l. 87-89, 94-96), ir abu Å¡ie dokumentai pasiraÅ¡yti kaltinamojo bei K.

N. vardu, patvirtinti įmonės spaudu, I. S. bei į K. N. panašiu parašu, esančiu ant įmonės perleidimo dokumentų. Tačiau nurodyti dokumentai niekaip nėra suderinami su aukščiau minėtu buvusio „F“ savininko „C“ 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškimu, kad bendrovė iki pardavimo veiklos nevykdė ir nebuvo atstovaujama. Šis faktas prieštarauja ir kitiems kaltinamojo pateiktiems duomenims - 2016 m. rugpjūčio 15 d. „F“ su „E“ sutarčiai dėl paslaugų teikimo ir programinės įrangos leidimo, pasirašytai panašiu į K.

N. paraÅ¡u, esančiu ant „C“ pardavimo dokumentų (t. 3, b. l. 167, 183-188, t. 5, b. l. 24-29) taip pat atsiskaitymÄ tarp įmonių liudijantiems 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 30 d. „E“ kasos pajamų orderiams bei Å¡ios įmonės iÅ¡raÅ¡ytoms sÄ skaitoms, įskaitant Smulkioms iÅ¡laidoms skirtų pinigų ataskaitas, iÅ¡raÅ¡ytas iki 2016 m. gruodžio 13 d. ir pasiraÅ¡ytas panaÅ¡iu į K.

N. paraÅ¡Ä . Nors kaltinamasis teigė, kad K. N. dokumentus pasiraÅ¡ymui siųsdavo paÅ¡tu, pateikė neva tai patvirtinantį elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su Y. G. (t. 8, b. l. 69-80), kuriame kalbama apie smulkiųjų grynųjų pinigų ataskaitos siuntimÄ K. N. pasiraÅ¡yti ir grÄ Å¾inti paÅ¡tu, apie sÄ skaitos įmonei atidarymÄ , tačiau teismo įpareigotas I. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam iÅ¡ tiesų buvo pristatyti paÅ¡tu siųsti K. N. pasiraÅ¡yti dokumentai (nepateikė nei voko, nenurodė, nei kurjerio, per kurį vyko pristatymas), todėl kaltinamojo pateikti įrodymai yra nepatikrinami ir nepatikimi, dėl to teismas jai nesivadovauja.

Be „C“ 2016 m. gruodžio 13 d. pareiÅ¡kimo faktÄ , jog iki „F“ pardavimo įmonė jokios veiklos nevykdė ir neturėjo turtinių įsipareigojimų nei fiziniams nei juridiniams asmenims, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Nors teisme ir ikiteisminio tyrimo metu I. S. tvirtino, kad dar iki nukentėjusiojo pirmojo įnaÅ¡o į įstatyminį fondÄ , savarankiÅ¡kai jau buvo investavęs į platformos kÅ«rimÄ virÅ¡ 30 000-40 000 EUR (ikiteisminio tyrimo metu teigė – 38 520 EUR), laikė tai paskola įmonei, jo draugas P. M. liudijo prieÅ¡ingai, nurodydamas, kad I.

G. pinigai bÅ«tent ir buvo reikalingi tam, kad sukurti elektroninę platformÄ , kadangi nei jis (P. M.), nei I. S. tam momentui pinigų neturėjo. Kaltinamojo parodymai apie paskolas įmonei yra nelogiÅ¡ki ir tuo, kad pats I. S. teismui teigė, jog buvo nusprendęs daug neinvestuoti į projektÄ , nes vertino jį kaip labai rizikingÄ startuolį, dėl to jam priklausė tik nedidelė akcijų dalis pradžioje, tačiau tai nesutrukdė jam kaip fiziniam asmeniui, niekaip nesusijusiam su „F“, tokiam „rizikingam startuoliui“ skolinti pakankamai dideles pinigų sumas ir rizikuoti jų netekti.

Nurodyta kaltinamojo parodymų dalis yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka. Teisme apklausti susitikimo kaltinamojo namuose dalyvavę liudytojai (P. M., M. G., H. P.) bei nukentėjusysis parodė, kad tuo metu jokio apčiuopiamo platformos varianto nebuvo, viskas buvo kuriama nuo nulio, aptariamos esminės idėjos, galimi veikimo principai. P. M. parodė, kad I. S. dar neturėjo supratimo ir įsivaizdavimo, kaip viskas turėjo atrodyti. Kai M. H. ir H. P. pasiÅ«lė sukurti programÄ nebuvo nei techninės užduoties, nei „brendo“.

Jį sukÅ«rė kartu. H. P. teigė, kad susitikimų metu labai daug aptarinėjo projekto idėjÄ , kaip techniÅ¡kai įgyvendinti sumanymÄ , kad pradžioje pakaktų MVP versijos – internetinio puslapio su minimaliu rinkiniu, kuriuo pakaktų, kad puslapis veiktų, idėjos lygmenyje bandė padaryti projekto prototipÄ , suformuluoti techninius reikalavimus, kad galima bÅ«tų kažkÄ daryti. I. S. skaičiavo per kiek laiko galima sukurti programÄ , galvota, kaip techniÅ¡kai įgyvendinti projektÄ . Viskas buvo idėjos lygmenyje.

H. P. tuo metu buvo vienintelis programuotojas, todėl jo objektyviai suprato, kad tai tik pradinė projekto kÅ«rimo stadija. M. H. parodė, kad susitikimo metu buvo tik kalba, ar galima tai padaryti, jeigu atsirastų pinigų. Be to, ir pats I. S. apklausiamas teisme parodė, kad susitikimų metu H. P. siÅ«lė padaryti tik pilotinę projekto versijÄ , su M. G. buvo tik derinama programos kÅ«rimo kaina. Taigi, akivaizdu, kad iki tol nebuvo jokio kaltinamojo minimų investicijų reikalaujančio IT produkto kÅ«rimo darbų, atitinkamai ir su tuo susijusių iÅ¡laidų kaltinamasis negalėjo patirti.

I. S. parodymus paneigia ir minėtos 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties (kuria jis įsipareigojo be palÅ«kanų paskolinti įmonei 100 000 EUR) sudarymo laikas, t. y. ji sudaryta jau po to, kai kaltinamasis teigė investavęs į įmonę virÅ¡ 30 000 EUR ir jau po pirmųjų I. G. įmokų į I. S. sÄ skaitÄ . Byloje nėra jokių neabejotinų duomenų apskritai patvirtinančių, jog „F“ turėjo kÄ nors bendra su I. S., P. M. ir I. G. iki jos pardavimo, t. y. iki 2016 m. gruodžio 13 d.

Tik vadovaujantis „F“ 2016 m. gruodžio 13 d. direktorių valdybos rezoliucija buvo nuspręsta, jog „C“ perduoda savo akcijas I. S., P. M. ir I. G., o K. N. atsistatydino iÅ¡ direktoriaus pareigų perleisdamas jas kaltinamajam. Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ kaltinamojo sÄ skaitos matyti, jog vienintelis atsiskaitymas svarais buvo atliktas 2016 m. lapkričio 30 d, sumokant gavėjui „C“ 378 GBP (t. 2, b. l. 169). Taigi, lieka neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu, I. S. teigimu, jis veikė „F“ vardu iki jos pardavimo ir kokiu bÅ«du bei pagrindu vedė byloje pateiktÄ Ä¯monės apskaitÄ , pildė akcininkų registrÄ â€“ kurio iki įmonės pardavimo ir pagal „F“ 2016 m. gruodžio 13 d. direktorių valdybos rezoliucijÄ nė negalėjo bÅ«ti (t. 3, b. l. 159, 161-163).

Akcininkų registro fiktyvumÄ rodo ir įraÅ¡ai kaltinamojo vestoje „F“ kasos knygoje. Pagal jo iÅ¡raÅ¡ytus ir pasiraÅ¡ytus pinigų į kasÄ Ä¯neÅ¡imo kvitus, pinigai pradėti įneÅ¡ti tik 2016 m. gruodžio 13 d. (22 000 EUR) (t. 3, b. l. 86-87, t. 4, b. l. 4-5), t. y. jam tapus direktoriumi, tačiau minėtame akcininkų registre I. G. grynųjų įnaÅ¡as fiksuotas jau 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 12 d. (t. 3, b. l. 159, 161-163, t. 4, b. l. 174, 176-177).

Be to, 2017 m. sausio 10 d. akcininkų registro tvirtintoju nurodytas tuo metu jau direktoriumi paskirtas I. S., tačiau ties jo pavarde ir „F LTD“ anspaudu, yra į K. N. panaÅ¡us paraÅ¡as (t. 3, b. l. 160, t. 4, b. l. 175), t. y. registrÄ pasirašė visiÅ¡kai nebesusijęs su įmone asmuo. Pastebėtina, jog teikdamas akcininkų registro originalius dokumentas, bÅ«tent I. S. pateikė visus byloje esančius registrus, iÅ¡skyrus minėtÄ jį 2017 m. sausio 10 d. registrÄ . Mažai tikėtina, jog iÅ¡ „F LTD“ direktorių atsistatydinęs asmuo pasiraÅ¡inėtų kaip bendrovės direktorius ir dar ties svetima pavarde, prieÅ¡ingai, tai sudaro prielaidÄ abejoti Å¡io paraÅ¡o, kuris, beje, yra identiÅ¡kas visiems kaltinamojo pateiktiesiems, iÅ¡skyrus esančiam ant įmonės pardavimo dokumentų, tikrumu.

Analogiškai kritiškai vertintini ir kaltinamojo verslo santykius tarp „F“ ir „E“ pagrįsti pateikti įrodymai. Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutartis tarp šių įmonių pasirašyta į K. N. panašiu parašu, nors tuo metu pagal oficialius duomenis įmonė jokios veiklos nevykdė. Įgaliojimo atstovauti taip pat niekam nebuvo išdavusi, tačiau sutarties pradžioje „F“ atstovaujančiu asmeniu nurodytas I. S., nežiūrint į tai, sutartis pasirašyta į K.

N. panaÅ¡iu paraÅ¡u. Liudytoja L. P. parodė, kad su K. N. kiekada nebendravo, nėra jo mačiusi, visas sutartis pasirašė su I. S.. Be to, 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutartį patvirtinantis „E“ spaudas ir L. P. paraÅ¡as yra identiÅ¡ki, esantiems ir ant antrosios 2016 m. gruodžio 16 d. „F“ bei „E“ sutarties spaudui ir paraÅ¡ui (t. 3, b. l. 183-188, 191-196), kaip ir ant visų „E“ sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡raÅ¡ytų „F“ (2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 30 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d.) (t. 3, b. l. 47-80).

Teismui pateiktuose minėtų dokumentų originaluose paraÅ¡ai yra kitokie, anspaudai uždėti kitose vietose. Tai tik patvirtina, jog kopijų teismui pateikimo metu vėliau pateiktųjų originalų nebuvo. Å i ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ minėtus dokumentus laikyti nepatikimais. Pastebėtina, kad sutartyse su „E“ nėra aiÅ¡kiai įvardijamas teikiamų paslaugų objektas, t. y. kad sutarta bÅ«tent dėl „(duomenys neskelbtini)“ platformos kÅ«rimo darbų, taigi pačios savaime sutartys yra ir nepakankamai informatyvios.

Be to, byloje nėra pateikta jokių taip brangiai kainavusių programavimo darbų perdavimo aktų. I. S. perdavimo aktais nurodė laikyti kasos pajamų orderius, tačiau jie savaime sukurto produkto perdavimo nepatvirtina, o ir patys yra abejotino tikrumo pajamų įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad už programos kÅ«rimÄ pinigus L. P. vežė tik į KijevÄ bei L. P. pati buvo atvykusi į LietuvÄ pasiimti mokėjimų, apie pinigų perdavimÄ Vienoje, neužsiminė. Teisme savo parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad Lietuvoje jie nesusitikinėjo ir pateikė savo bei L.

P. pasų kopijas, kuriose fiksuotos kaltinamojo vykimo į KijevÄ ir L. P. vykimo į VienÄ datos (t. 6, b. l. 164-173). Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nėra įrodymų, jog I. S. su L. P. buvo susitikęs Vienoje, taip pat į bylÄ pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. atsakymas patvirtina, kad 2016 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu L. P. į Lietuvos Respublika nebuvo atvykusi (t. 8, b. l. 12). Taigi, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai buvo paneigti.

Nei vienam iÅ¡ susitikimo I. S. namuose dalyvių (P. M., M. G., H. P., I. G.) nebuvo žinoma L. P. įmonė „E“. P. M. parodė, kad pasak I. S., platformÄ rengė jo pažįstamas, bet tai nebuvo L. P., įmonės „E“ nežino. M. H. parodė, kad I. S. pasirinko ne juos, o kitÄ programuotojÄ (duomenys neskelbtini), įmonė „E“ nežinoma. AnalogiÅ¡kai parodė ir I. G., teigdamas, kad apie L. P. žinojo tik tiek, kad tai gera I. S. draugė, o „E“ nebuvo žinoma iki pat bylos nagrinėjimo, susitarimo, kad minėta įmonė atliks programos kÅ«rimÄ , nebuvo, Å¡i žinia jį nustebino.

Nukentėjusysis parodė, kad jam buvo žinoma apie vienintelio I. V. darbÄ , kurį I. G. pavedimu stebėjo. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka P. M. parodymai, kad platformÄ rengė I. S. draugas ir tai nebuvo L. P.. Kaip parodė liudytojas, ji buvo iÅ¡ to paties miesto, kaip kaltinamasis, užsiėmė (duomenys neskelbtini) ir panaÅ¡iai, kaip jam pasakojo I. S., kažkada mokė jį buhalterijos pradmenų, tačiau jokio ryÅ¡io su aptarnavimu, su technologijomis ji neturėjo. Ä®monės „E“ nežino.

Pastebėtina, kad P. M. parodymai apie L. P. veiklÄ atitinka Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2019 m. kovo 27 d. informacijÄ apie „E“ mažmeninės prekybos veiklÄ (t. 5, .b l.

32) ir paneigia L. P. parodymus, kad „Europol“ nurodė „E“ veiklÄ jau po Å¡ios įmonės perleidimo. Nors L. P. parodė, kad I. V. buvo pasijungęs prie tinklalapio antrame etape, nuo gruodžio iki vasario jis atskirai dirbo prie vizualizacijos, vėliau tiesiog suriÅ¡davo viskÄ , tačiau teisme apklaustas I. V. parodė, kad įmonės „E“ neprisimena, L. P. nurodytų ir darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodytų programuotojų negirdėjęs, su L. P. iÅ¡ techninės pusės nebendravo, juos supažindino I.

S., tačiau L. P. turėjo užsiimti finansine projekto puse. Visi darbai, pakeitimai, judesys su projektu buvo fiksuojami ir kažkÄ pakeisti be jo komandos žinios bÅ«tų neįmanoma, neatsimena, kad bÅ«tų tokie pakeitimai. Tai vėl sudaro pagrindÄ abejoti kaltinamojo ir liudytojos L. P. parodymais. IÅ¡ jų parodymų akivaizdu, kad juos sieja sena pažintis, abu kilę iÅ¡ to paties miesto, abu teikė abejotino patikimumo įrodymus, kurių patikrinti nėra galimybių. Siekiant nustatyti, ar „E“ iÅ¡ tiesų samdė programuotojus ir darbai realiai buvo atliekami, už kuriuos bÅ«tų pagrindas atlikti mokėjimus, L.

P. buvo praÅ¡oma nurodyti programuotojų kontaktinius duomenis, tačiau liudytoja atsisakė tai padaryti. Taip pat liudytoja nepateikė ir „E“ sutarčių su programuotojais, nurodydama, kad tai komercinė paslaptis. Nei I. S., nei L. P. nepateikė jokių objektyviai patikrinamų įrodymų, patvirtinančių realių darbų atlikimÄ ir pinigų perdavimÄ bei gavimÄ . Tuo tarpu Nacionalinės Ukrainos advokatų asociacijos advokato P. O. V. 2020 m. gegužės 12 d. konsultacijoje teisiniais klausimais nurodyta, kad pagal Ukrainoje galiojančius teisės aktus 2016 m. rugpjūčio 1 d.–2017 m. liepos 1 d. laikotarpiu atsiskaitymas užsienio valiuta už suteiktas paslaugas tarp juridinių asmenų, kurių tik vienas yra Ukrainos rezidentas, galėjo vykti tik per bankus.

Ne Ukrainos rezidento fizinio asmens atsiskaitymas grynaisiais užsienio valiuta su Ukrainoje reziduojančiu juridiniu asmeniu, galėjo vykti tik fiziniam asmeniui įmokant grynuosius į bankÄ tolesniam įskaitymui į juridinio asmens valiutinę sÄ skaitÄ . Konsultacijoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad Ukrainos rezidentas juridinis asmuo neturėjo teisės priimti į savo kasÄ , buhalterijÄ jokios užsienio valiutos grynaisiais pinigais ir iÅ¡duoti tipinės formos Nr. KO-1 kasos pajamų orderio (t. 7, b. l. 170-175), t. y. bÅ«tent tokio, koks Å¡iuo atveju buvo iÅ¡duotas „E“.

Kadangi kasos pajamų orderiuose fiksuoti mokėjimai grynaisiais, atvykusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. P. privalėjo įneÅ¡ti pinigus į įmonės valiutinę sÄ skaitÄ banke, tačiau tokių įrodymų liudytoja taip pat negalėjo pateikti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad arba I. S. į bylÄ pateikti „E“ kasos pajamų orderiai netikri, arba L. P. buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kas vėl gi sudaro pagrindÄ abejoti visais teismui pateiktais „E“ buhalterinės apskaitos dokumentais.

Išskyrus bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo bei jo geros pažįstamos pateiktų buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie pripažintini nepatikimais, programuotojų darbo laiko apskaitos lapų, techninių užduočių ir jų įvykdymo ataskaitų, kurių originalai nesutampa su teismui pateiktomis kopijomis, jokių neabejotinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių I. S. parodymus, jog nukentėjusiojo pinigai buvo naudojami „F“ interesais, apmokant „E“ programavimo darbų paslaugas, byloje nėra.

IÅ¡ I. V., M. V. ir I. S. parodymų seka, kad programavimo darbai vis tik buvo atliekami, juos atliko-organizavo atlikimÄ I. V.. Tačiau kaltinamasis taip ir nesugebėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kam reikėjo dubliuoti I. V. ir „E“ dabÄ , nors ir teigė, kad atlikti darbai buvo apjungti, nenurodė, nei kada, nei kokiu bÅ«du tai buvo padaryta. Galiausiai keitė parodymus, teigdamas, jog su I. V. tiesiog nustojo bendrauti, kadangi atsirado interesų konfliktas tarp jo ir L. P., plačiau aplinkybių nepaaiÅ¡kindamas.

NežiÅ«rint į liudytojų patvirtinimÄ , jog darbus I. V. atliko, jokių Å¡ių darbų apimtis ar apmokėjimo faktÄ patvirtinančių įrodymų, apart liudytojo parodymų, kad programos baigtumas buvo 100 proc., byloje nėra. I. V. parodė, kad bendra projekto vertė buvo 36-38 tÅ«kstančiai eurų, kad su juo atsiskaitydavo asmeniÅ¡kai I. S. ir tik grynaisiais, kadangi taip buvo patogiau kaltinamajam. Jokių sutarčių su „F“ nei I. V., nei I. S. nepateikė, nors liudytojas, prieÅ¡ingai, nei kaltinamasis, teigė, kad tokia sutartis tarp Å¡ios įmonės ir programuotojų buvo (I.

S. tvirtino, kad susitarimas buvo žodinis), tai neatsispindi jokiuose „F“ dokumentuose, kita vertus, liudytojas taip pat nurodė, kad su programuotojais sutartis pasiraÅ¡inėjo asmeniÅ¡kai I. S.. Byloje nėra nei pinigų už programuotojų darbus iÅ¡mokėjimo iÅ¡ įmonės kasos ar priėmimÄ patvirtinančių dokumentų, kurie bÅ«tini juridinio asmens apskaitoje, nei darbų perdavimo aktų. Dar daugiau I. V. parodymai bei byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad „(duomenys neskelbtini)“ platforma jei ir buvo kuriama, tai, kaltinamasis ketino jÄ panaudoti visai ne „F“, o UAB „S“ ar „C“ LTD veikloje.

Byloje yra 2016 m. kovo 17 d. „E“ ir 2016 m. kovo 22 d. „C“ komercinis pasiÅ«lymas dėl programinės įrangos kÅ«rimo darbų UAB „S“ (t. 6, b. l. 111-114). Pagal Jungtinės Karalystės įmonių registrÄ , nuo 2016 m. vasario 18 d. buvo įsteigta „C“ LTD, kurios direktoriumi buvo I. S., o sekretoriumi I. V.. Teismo posėdyje I. V. parodė, kad I. S. „(duomenys neskelbtini)“ platformÄ ketino panaudoti bÅ«tent Å¡ios įmonės veikloje (t. 8, b. l. 16-22). Taigi, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, seka vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, jog I.

V. jei ir kÅ«rė „(duomenys neskelbtini)“ platformÄ , tai ne „F“ naudai, atitinkamai atsiskaitymams už darbÄ negalėjo bÅ«ti naudojami I. G. pinigai. I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad ne kartÄ reikalavo kaltinamojo pateikti bet kokius įrodymus, kad į pastarojo asmeninę sÄ skaitÄ pervesti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį – įstatiniam kapitalui ir apmokėjimui už programos sukÅ«rimÄ , kaip tai numatyta investavimo pasiÅ«lyme. Tai patvirtina tiek I. G. pateiktas susiraÅ¡inėjimas su kaltinamuoju per „Viber“ programÄ â€œ (t. 6, b. l. 173-200, t. 7, b. l. 1-39), kur nuo 2017 m. birželio 23 d. kalbama tiek apie 46 000 EUR grÄ Å¾inimÄ nukentėjusiajam, tiek apie „F“ banko sÄ skaitÄ banke, kurios, kaip nustatyta, niekada nebuvo.

Nors kaltinamasis, siekdamas įtikinti, jog dėjo pastangas atidaryti „F“ banko sÄ skaitÄ Rygos ir Estijos bankuose, teikė elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su bankų atstovais (t. 8, b. l. 74-75, 81-82), tačiau iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio nematyti, jog buvo domimasi bÅ«tent „F“ banko sÄ skaitos atidarymu. Ä®vertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, susijusias su I. S. planais platformÄ panaudoti kitų įmonių vardu, vien iÅ¡ pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo apie banko sÄ skaitos atidarymÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kalbama apie „F“.

Pokalbių su nukentėjusiuoju metu kaltinamasis nurodė įvairiausias kliÅ«tis, dėl kurių pinigų grÄ Å¾inimo pavedimas nepasiekė nukentėjusiojo, tai vyko iki pat 2017 m. lapkričio 29 d., kuomet jų bendravimas nutrÅ«ko. Pirmojo teismo posėdžio metu I. S. tvirtino, kad pametė savo telefonÄ , todėl 2017 m. viduryje keitė telefono numerį ir nebeturėjo I. G. kontaktų, tačiau apklausiamas vėliau, jau nurodė, kad su nukentėjusiuoju nesusiekė, nes laukė, kol į jo sÄ skaitÄ pateks pinigai ir galės su juo atsiskaityti.

Taip pat teigė, kad bandė pervesti I. G. pinigus iÅ¡ savo kompanijos Maltoje, bet pavedimo nepavyko padaryti. Teismas netiki Å¡ias kaltinamojo parodymais, nes jie yra prieÅ¡taringi ir nelogiÅ¡ki. Kaltinamasis teigė, kad Maltoje esančioje banko sÄ skaitoje turėjo pakankamai pinigų pervesti I. G., tačiau to nepavyko padaryti dėl techninių kliūčių, tačiau lieka niekaip nepaaiÅ¡kinama, kodėl Å¡ie pinigai negalėjo bÅ«ti iÅ¡gryninti ir tokiu bÅ«du perduoti nukentėjusiajam. Pinigų gryninimas neapsiriboja valstybių sienomis, tad Å¡i pinigų operacija bÅ«tų pareikalavusi mažiausiai nukentėjusiojo pastangų, juo labiau, kad iÅ¡ I.

S. parodymų matyti, jog jam buvo įprastos operacijos grynaisiais. Tęsdamas savo parodymus I. S. vėl sau paprieÅ¡taravo, nurodydamas, kad su nukentėjusiuoju nesusisiekė, nes laukė apmokėjimo iÅ¡ kliento ir reikėjo iÅ¡loÅ¡ti laiko, t. y. sÄ moningai delsė kontaktuoti ir tai nebuvo susiję su telefono numerio praradimu. Visi Å¡ie kaltinamojo parodymai dėl nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo tiek tarpusavyje, tiek elementariai logikai, laikytini nepatikimais ir atspindi tiek kaltinamojo siekį suklaidinti teismÄ , tiek ir piktavaliÅ¡kumÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tuo atveju, jei nukentėjusiojo pinigų panaudojimas bÅ«tų buvęs skaidrus ir pagal paskirtį, kaltinamajam nebÅ«tų reikėję vengti I. G. ir teikti jam melagingÄ informacijÄ apie pavedimų įvykdymÄ , atsakant į nukentėjusiojo 2018 m. kovo 14 d. raginimÄ (t. 1, b. l. 50-55, 72-74, 83-85). Teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo veiksmų vertinti, kaip stokojančius atsakomybės ar bent minimalaus protingumo ir rÅ«pestingumo. Akivaizdu, kad pinigus į I. S. banko sÄ skaitÄ jis pervedė bÅ«tent kaltinamojo iniciatyva, jo įtikintas, kad pinigai bus panaudoti įmonės įstatiniam kapitalui ir programuotojų darbui apmokėti.

Kaip parodė M. H., susitikimų metu I. S. sudarė „kieto vyro finansų sferoje“ įspÅ«dį, kalbėjo apie didelius pinigus. Susitikimų su I. S. metu dalyvavo ir jų bendras pažįstamas P. M., todėl I. G. nebuvo pagrindo abejoti teikiamo pasiÅ«lymo tikrumu. Taip pat logiÅ¡ka, jog gavus 2018 m. kovo 6 d. bendrovių registro informacijÄ , kad po dviejų mėnesių „F“ bus likviduota (t. 1, b. l. 48-49), I. G. kilo pagrįstų įtarimų, jog pinigai, kuriuos pervedė į kaltinamojo sÄ skaitÄ , buvo naudojami ne pagal paskirtį.

Praradus tiesioginį ryšį su I. S., nukentėjusysis 2018 kovo 14 d. kreipėsi pagalbos į kaltinamojo gyvenamosios vietos advokatÄ (t. 1, b. l. 53-54) ir antstolį, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kaltinamojo buvimo vietÄ ir jo pinigų panaudojimo aplinkybes. Su antstolio padėjėjo A. B. tarpininkavimu I. S. atsakymÄ (su klaidinančia informacija) I. G. pateikė elektroniniu paÅ¡tu ir tik 2018 m. gegužės 3 d. (t. 1, b. l. 56-69). Anglijos įmonių registre 2018 m. gegužės 22 d. buvo įregistruotas likviduotos Nors net ir nagrinėjant bylÄ teisme I.

S. vis dar tvirtino, jog programa yra sukurta, veikianti ir naudojama, net pateikė Šveicarijos kompanijų sutarčių su „F“ kopijas, tačiau teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki. Pirmiausia, „F“ Anglijos bendrovių registre vis dar žymima kaip likviduota, neveikianti įmonė (t. 1, b. l. 70-71), tad neaišku, kaip įmonės vardu gali būti sudaromi sandoriai su užsienio kompanijomis. Pastarieji kaltinamojo pateikti sandoriai taip pat yra abejotino tikrumo, kadangi teismui pateiktų sutarčių ir jų priedų kopijose, kur nurodomi klienų įgytų obligacijų kiekiai ir „F“ LTD sėkmės mokestis už tarpininkavimo paslaugas, priedai yra datuoti metais anksčiau nei pačios sutartys su klientais, taip pat neaišku, kodėl pagal priedus tarpininkavimas teikiamas tik 2020 m., nors sutartys 2017 m. ir 2018 m.

Jokių realių mokėjimų gavimo įrodymų I. S. teismui nepateikė, kaip ir įrodymų, jog sutartys vykdomos naudojant bÅ«tent „(duomenys neskelbtini)“ programÄ , priklausančiÄ â€žF“. Tokia informacija kaltinamojo pateiktose sutartyse neatsispindi (t. 6, b. l. 68-73, 99-101). Pastebėtina ir tai, kad skiriasi teismui pateiktų minėtų sutarčių kopijų su priedais ir jų originalų turinys – skiriasi sutartį su „L“ AG bei jos priedÄ tvirtinančių asmenų paraÅ¡ai ir įmonių anspaudų uždėjimo vieta, net ir priedu Nr. 1 įvardinto protokolo data.

Sutarties su „I“ AG originalas su priedu taip pat skiriasi nuo anksčiau teismui pateiktų kopijų – skiriasi sudarymo datos, tvirtinantys paraÅ¡ai ir anspaudų uždėjimo vietos. Visa tai daro kaltinamojo pateiktus bendrovės realiÄ veiklÄ neva patvirtinančius įrodymus nepatikimais. Taip pat lieka nepaaiÅ¡kinta, kodėl I. S. „F“ finansinės atskaitomybės dokumentus parengė tik 2020 m., kai baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, nors juos žadėjo pateikti dar 2018 m. gegužės 3 d. atsakyme I.

G.. Teismui teigė, kad kliūtis kėlė finansinių metų skirtumas tarp informacinių technologijų paslaugas teikiančios bendrovės ir „F“, tačiau finansinė atskaitomybė neteikta net už keturis metus. Atitinkamai tokiu būdu buvo apsunkinamos akcininko I. G. galimybės susipažinti su įmonės veikla ir jos finansine padėtimi. Įvertinus visus teismo ištirtus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad finansinės atskaitomybės nerengimas ir nepateikimas buvo dar vienas I.

G. ir teismo klaidinimo bÅ«dų. Nuo pat pirmojo teismo posėdžio 2020 m. sausio mėnesį I. S. kalbėjo apie pinigų gavimÄ iÅ¡ klientų, po ko žadėjo atnaujinti įmonės veiklÄ , tos pačios apklausos metu nurodė ir ilgesnį laikÄ â€“ 2020 m. vidurį, tačiau iki pat nuosprendžio paskelbimo dienos „F“ statusas taip ir liko „likviduota“. Atlikus informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ platformÄ paieÅ¡kÄ internete, taip pat nebuvo rasta jokių tinklapių, susijusių su kaltinamojo deklaruojama įmonės veikla, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) domenas yra parduodamas (t. 9, b. l. 68-69 (t. 9, b. l. 60-67, 70-73).

Taigi, byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad I. G. pervestus pinigus I. S. panaudojo įstatyminiam kapitalui ir programos kÅ«rimui. Teismas suteikė kaltinamajam galimybę įrodyti savo nekaltumÄ , priimdamas didžiÄ jÄ dalį jo teiktų dokumentų, tačiau įvertinus juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais paaiÅ¡kėjo, kad beveik visi buvo rengti paties I. S. ar glaudžiai su juo susijusių įmonių, didžioji dalis jų kopijų neatitiko originalų, o dalies originalų apskritai nėra, dalis kaltinamojo teiktų dokumentų prieÅ¡taravo objektyviai egzistuojantiems „F“ pardavimo dokumentams, liudytojų parodymams ir elementariai logikai, todėl teismas jais nesivadovavo.

IÅ¡ esmės visi kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti apgaule, įtikinus pelningo verslo vizija, užvaldyti I. G. pinigus savo reikmėms. Apgaulė prasidėjo nuo pat „(duomenys neskelbtini)“ investicinio projekto (t. 6, b. l. 115-144) I. G. pateikimo. Pagal I. S. elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ su P. M. vėliausiai projektas buvo sukurtas 2016 m. vasario 18 d. (t. 6, b. l. 146, 156), į jį buvo perkeltos artimos „E“ pasiÅ«lymo UAB „S“ kainos ir P. M. dar tik žadamas 1,72 ha žemės užstatas investuotojui bei neaiÅ¡kios kilmės piniginis 84 000 EUR užstatas.

IÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad investuotojui buvo siÅ«lomos neegzistuojančios garantijos, kas rodo iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgaulei. Tiek ir vėliau I. G. pradėjus mokėti neva įstatinio kapitalo įmokas, palaikant su juo draugiÅ¡kÄ ryšį (atskiedžia susiraÅ¡inėjimai) ir įgyjant vis didesnį pasitikėjimÄ , įtikinant nukentėjusįjį atlikti papildomus pavedimus į kaltinamojo asmeninę sÄ skaitÄ . IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų akivaizdu, kad dar iki I. G. kreipimosi į teisėsaugos institucijas, jam buvo teikiama melaginga informacija apie „F“ sÄ skaitos atidarymÄ ir nukentėjusiojo pinigų į jÄ pervedimÄ .

Å ios melagingos informacijos įtikimumui sutvirtinti net buvo teikiami netikri mokėjimo pavedimai. I. G. akivaizdžiai praradus pasitikėjimÄ kaltinamuoju, pastarasis vengė bet kokio kontakto, nors turėjo visas galimybes pateikti nukentėjusiajam Å¡iuo metu byloje esančius neva „F“ pinigų panaudojimo dokumentus. Jokių neabejotinų įrodymų, kad „F“ naudai buvo sukurta „(duomenys neskelbtini)“ platforma ir kad nukentėjusiojo į kaltinamojo asmeninę sÄ skaitÄ pervesti pinigai buvo panaudoti bÅ«tent Å¡iuo tikslu bei „F“ naudai, byloje nėra. prieÅ¡ingai, visi aukščiau aptarti kaltinamojo veiksmai atskleidžia jo siekį apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, kurių civilinėmis priemonėmis I.

G. susigrÄ Å¾inti Å¡iuo metu nebegali. IÅ¡ kaltinamojo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pervesti pinigai buvo iÅ¡leisti, duomenų apie kitas I. S. priklausančias sÄ skaitas nėra. I. S. užvaldyta 46 200 EUR suma virÅ¡ija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytÄ didelės vertės turto ribÄ (250 MGL), todėl pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Dėl bausmės skyrimo. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs vienintelę – laisvės atėmimo, bausmę iki 8 metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, I. S. savo kaltę neigė. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. S. dirba (t. 5, b. l. 73), pirmÄ kartÄ užsieniečio registracijos pažymėjimas Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 69), praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas ir administracine tvarka nebaustas (t. 5, b. l. 67-68, 70-71).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir kaltinamojo asmenybę, parinktinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , anksčiau nėra baustas net administracinėmis nuobaudomis, Å¡iuo metu dirbantis, tad gaudamas pajamas turi realiÄ galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , spręstina, kad yra pagrindas taikyti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Ä®vertinus nusikalstamos veikos trukmę, padarytos žalos dydį, tai, jog kaltinamasis savo katę neigė ir kritiÅ¡kai savo veiksmų nevertino, bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas didesnis už BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytÄ vidurkį. Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei spartesnio padarytos žalos atlyginimo, I. S. skirtini įstatyme numatyti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės. Siekiant nubausti bei sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kuo skubesnį nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimÄ , visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį I.

S. įpareigotinas: tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įvertinus tai, kad kaltinamasis yra tampriais ryÅ¡iais susijęs su (duomenys neskelbtini), buvęs Å¡ios valstybės pilietis, jis įpareigotinas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktas). I. S. skirtinos ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose, BK 69 ir 71 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ , nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (nusikaltimo padarymo dienai 1 MGL atitiko 37,66 EUR).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l.

37) paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir kitų klausimų. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikÅ¡tas I. G. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti 46 200 EUR turtinę žalÄ ir 5 000 EUR neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 12-16). IÅ¡ I. G. pateiktų mokėjimo dokumentų ir kaltinamojo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis apgaulės įtakoje į asmeninę kaltinamojo sÄ skaitÄ pervedė 46 200 EUR. Å ios nukentėjusiojo iÅ¡laidos pripažintinos tiesioginiais su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais susijusiais jo nuostoliais, todėl I. G. reikalavimas priteisti turtinę žalÄ tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jam iÅ¡ kaltinamojo I.

S. 46 200 EUR. Civiliniame ieÅ¡kinyje grįsdamas neturtinę žalÄ I. G. nurodė, kad supratęs, jog iÅ¡ jo apgaule buvo iÅ¡viliota didelė pinigų suma, patyrė daug neigiamų emocijų, didelį stresÄ ir nervinę įtampÄ . Dėl nusikaltimo ir pinigų praradimo suprastėjo nuotaika, miegas. Patyrė nepatogumų dėl negalėjimo naudotis nusavintais pinigais tiek verslo tikslais, tiek ir užtikrinant Å¡eimos gerovę. Tai neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę. Be to, teko aukoti laikÄ ir energijÄ nusikaltimo tyrimo metu, turėjo samdytis advokatÄ , kreiptis į antstolį, teisėsaugos institucijas, rinkti įrodymus ir ne kartÄ vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Lietuvos RespublikÄ teisinių klausimų sprendimui, dalyvauti procesiniuose veiksmuose, t. y. patyrė ir papildomų iÅ¡laidų.

Šį reikalavimÄ iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais nukentėjusysis palaikė ir teismo posėdyje. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å iuo atveju neturtinė žala kildinama iÅ¡ dėl kaltinamojo veiksmų kilusių neigiamų iÅ¡gyvenimų. Neabejotina, jog I. G. iÅ¡ pradžių įtikėjus pelningo verslo galimybe, teko smarkiai nusivilti, supratus, jog viskas buvo apgaulė, siekiant užvaldyti jo pinigus. Patirti nuostoliai yra pakankamai dideli, kad nukentėjusysis pajustų pinigų trÅ«kumÄ tiek buityje, tiek ir sumažėjus investavimo galimybėms, atitinkamai tai galėjo kelti susierzinimÄ ir nereikalingÄ stresÄ , galimai ir to įtakotus miego sutrikimus, kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

PapildomÄ Ä¯tampÄ I. G. galėjo kelti ir tai, kad su kaltinamuoju reziduoja skirtingose Å¡alyse, kas ypač apsunkino tiek savo pinigų paieÅ¡kos galimybes, tiek ir vėlesnį bendradarbiavimÄ su teisėsaugos institucijomis, kas iÅ¡ nukentėjusiojo pareikalavo daugybės laiko ir pastangų. Negana to, susierzinimÄ ir nuoskaudÄ skatino kaltinamojo kaltės neigimas, dėl ko nukentėjusysis net ir perdavus bylÄ teismui privalėjo atvykti į LietuvÄ , rinkti papildomus I. S. kaltės įrodymus, tai trikdė įprastÄ gyvenimo ritmÄ , vėl gaiÅ¡ino laikÄ ir kėlė nemalonius prisiminimus.

Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , tačiau ji mažintina atsižvelgiant į tai, kad I. G. turėjo suvokti, jog investavimas į „startuolį“ yra gana rizikingas, todėl galėjo įvertinti tiek investuojamų lėšų dydį, tiek ir rizikingÄ grÄ Å¾Ä . Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kilusias pasekmes bei nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus ir jų mastÄ , taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytai nusikalstamai veikai proporcinga neturtine žala pripažintina 1 000 EUR.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris paskutine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. sausio 25 d., paliktinas galioti iki visiÅ¡ko turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis praÅ¡o atlyginti bendrai patirtas 10 831,77 EUR (1 089+980,10+1 847,52+871,20+1 633,50+1 089+1 960,20+1 361,25) iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . BylÄ nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė sÄ skaitas už teisinių paslaugų suteikimÄ ir jų apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus (t. 5, b. l. 126-133, t. 8, b. l. 92-97, t. 9, b. l. 85). IÅ¡ advokato pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad patirtos iÅ¡laidos buvo susijusios bÅ«tent su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla (pareiÅ¡kimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ parengimas, pridedamų dokumentų sukomplektavimas, kopijavimas, vertimo organizavimas, konsultacijos baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo klausimu, atstovavimas ikiteisminiame tyrime, civilinio ieÅ¡kinio parengimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jos analizė ir kliento konsultavimas, praÅ¡ymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir pasirengimas kiekvienam iÅ¡ jų, nukentėjusiojo konsultavimas, susipažinimas su kaltinamojo naujai pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, praÅ¡ymų teismui rengimas).

Ä®vertinus iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos sudėtingumÄ ir apimtį, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmę, advokato atliktų procesinių veiksmų kiekį ir didelį reikÅ¡mingumÄ renkant įrodymus, tai, kad bylos nagrinėjimas teisme iÅ¡sitęsė bÅ«tent dėl kaltinamojo kaltės neigimo ir teismo klaidinimo į kiekvienÄ posėdį pateikiant Å¡Å«snis naujų duomenų, reikalaujančių papildomo laiko susipažinti bei įvertinti, įskaitant ir tai, kad atstovaujamasis yra užsienio Å¡alies pilietis ir visų naujų įrodymų pateikimas reikalavo jų vertimo iÅ¡laidų, spręstina, kad visos praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, todėl priteistinos nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo.

Nukentėjusiajam iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo lėšų buvo apmokėtos 224,87 EUR dydžio kelionės į teismÄ iÅ¡laidos. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas I. G. praÅ¡ymas dėl kelionės iÅ¡laidų kompensavimo, iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai (t. 7, b. l. 58-66) ir pažyma, patvirtinanti, jog nukentėjusiajam kelionės į teismo posėdį iÅ¡laidos apmokėtos. Vadovaujantis BPK 103-105 straipsnių nuostatomis, nukentėjusiajam I. G. apmokėtos 224,87 EUR kelionės iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai, kuriuose yra nuotoliniu būdu rengtų teismo posėdžių garso ir vaizdo įrašai, saugomi 7 tomo 120 ir 154 lapais pažymėtuose vokuose, 8 tomo 83 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

I. S. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį nesant jo veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos požymių. I. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 ir 71 straipsniais, I. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

1) per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytÄ turtinę žalÄ , nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 EUR) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. I. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti. Priteisti iÅ¡ I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 46 200 EUR turtinę žalÄ ir 1 000 EUR neturtinę žalÄ .

LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ palikti galioti iki visiÅ¡ko turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam I. G. atlyginimo. Priteisti iÅ¡ I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 10 831,77 EUR iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ I. S. valstybės naudai 224,87 EUR proceso iÅ¡laidas. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinius diskus, kuriuose yra nuotoliniu bÅ«du rengtų teismo posėdžių garso ir vaizdo įraÅ¡ai, saugomus 7 tomo 120 ir 154 lapais pažymėtuose vokuose bei 8 tomo 83 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Telksnienė