b8a18e56-401e-42ab-a0d5-87a4b39ccf3e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-945-330/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01128-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens I. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ON Baltic“ bankroto administratorės R.

V. praÅ¡ymas uždarosios akcinės bendrovės „ON Baltic“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „ON Baltic“ bankroto byloje (Nr. eB2-498-230/2018), suinteresuoti asmenys – I. A., V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėKauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi UAB „ON Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta R. V.. 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „ON Baltic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

UAB „ON Baltic“ bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama UAB „ON Baltic“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorė praÅ¡ymÄ grindė tuo, jog įmonės vadovas sudarė nuostolingÄ sandorį, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ (avanso apyskaitas), nepagrįstai nuraÅ¡inėjo turimÄ turtÄ , pažeidė įstatyme numatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , teikė klaidingus duomenis apie įmonės finansinę bÅ«klę.Bankroto administratorė nurodė, kad 2016 m. kovo 1 d.

UAB „ON Baltic“ ir UAB „Solmida“ sudarė programinės sistemos kÅ«rimo sutartį. Å ia sutartimi UAB „Solmida“ įsipareigojo sukurti programinę sistemÄ , įdiegti serverį ir reikiamÄ kompiuterinę įrangÄ už 115 000 Eur plius PVM kainÄ . Ä®monė, vykdydama Å¡iÄ sutartį sumokėjo 39 450 Eur ir atliko įsiskolinimo įskaitymÄ . Administratorės nuomone, Å¡is sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas UAB „ON Baltic“, nes jau 2015 m. gruodžio 31 d. jos finansinė padėtis buvo sunki, nuo 2015 metų įmonėje sutriko atsiskaitymai.

Administratorė akcentavo, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯monė planavo 2016 metais gauti 154 610 Eur pajamų, kai vien pagal sudarytÄ sutartį turėjo (įsipareigojo) iÅ¡leisti 115 000 Eur plius PVM. BUAB „ON Baltic“ veikla buvo statybos rangos darbų vykdymas, tačiau įmonė planavo beveik visas iÅ¡ veiklos gautinas sumas nukreipti minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, bet ne medžiagų įsigijimui, darbuotojų atlyginimams ir kitoms statybos veiklai bÅ«tinoms iÅ¡laidoms padengti.

Administratorės nuomone, sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta tik dėl akių, siekiant prieÅ¡ įmonės bankrotÄ iÅ¡vesti paskutinius BUAB „ON Baltic“ apyvartinių lėšų likučius. Jeigu UAB „ON Baltic“ nebÅ«tų sudariusi Å¡io nuostolingo sandorio, ji savo žinioje bÅ«tų turėjusi 37 880 Eur lėšų, kurių bÅ«tų pakakę padengti žymius įmonės finansinius įsipareigojimus bei tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta nemokumo situacijos. Bankroto administratorė nurodė, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje yra užfiksuoti atskaitingo asmens ir iki 2016 m. liepos 13 d. buvusio vienintelio bendrovės akcininko V.

P. mokėjimai fiziniams asmenims. IÅ¡ viso Å¡io asmens avanso apyskaitose fiksuojama nepagrįstų mokėjimų už 74 384,41 Lt (t. y. 21 543,21 Eur). Mokėjimus patvirtinantys iÅ¡laidų orderiai nėra pasiraÅ¡yti nei pinigus iÅ¡duodančio V. P., nei lėšų gavėjų. Taip pat kasos iÅ¡laidų orderiuose nėra nurodyti paso arba kitų asmens tapatybę įrodančių dokumentų pavadinimai, numeriai ir gyvenamosios vietos, abstrakčiai nurodoma mokėjimų paskirtis. Administratorės nuomone, nurodytos lėšos iÅ¡mokėtos be pagrindo ir įmonei nebuvo grÄ Å¾intos.

Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad UAB „ON Baltic“ vadovas 2016 metais patvirtino materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktus, o bankroto administratorei buvo perduotas tik nedidelės vertės materialusis turtas. Tvirtino, kad tarp bendrovės buhalterinių dokumentų nėra jokių duomenų, pagrindžiančių turto nuraÅ¡ymo aplinkybes. Administratorės nuomone, prieÅ¡ įmonei iÅ¡keliant bankroto bylÄ , įmonės buhalterinė apskaita buvo organizuojama taip, jog turtas nebÅ«tų perduotas bankroto administratorei.Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad UAB „ON Baltic“ pažeidė įstatyme nustatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkÄ - UAB „ON Baltic“ nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 15 d. vykdė mokėjimus UAB „Solmida“, nepaisant to, kad buvo neįvykdytų įsipareigojimų, susidariusių iki 2016 m. kovo 15 d.

Be to, įmonė nuo 2016 m. birželio 15 d. turėjo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.Bankroto administratorė nurodė, kad įmonė kreditorei UAB „Lemora“ teikė klaidingus duomenis apie bendrovės finansinę būklę. 2016 m. vasario 8 d. įmonė pateikė 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų duomenų. Kreditorei pateiktoje finansinės atskaitomybės versijoje yra nurodyti pozityvesni bendrovės pelno, pardavimo pajamų, turto ir per vienerius metus gautinų sumų rodikliai.

Anot kreditorės, jei ji bÅ«tų gavusi tikrovę atitinkančius finansinės atskaitomybės rodiklius, bÅ«tų patyrusi mažesnę žalÄ , kadangi bÅ«tų nutraukusi prekių tiekimÄ .Suinteresuotas asmuo UAB „Lemora“ (kreditorė) prašė bankroto administratorės praÅ¡ymÄ patenkinti – UAB „ON Baltic“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Suinteresuoto asmens nuomone, bankroto administratorės nurodytos aplinkybės patvirtina tyčinio įmonės bankroto faktÄ .Suinteresuotas asmuo I.

A. su bankroto administratorės pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad vien įmonės valdymo organų neteisėti veiksmai konkrečiu ir pavieniu atveju (mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimas) nepadarė žalos įmonei ir nėra teisinis pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Nustačius mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimo faktÄ , bÅ«tų pagrindas reikalauti konkretiems kreditoriams tokiu bÅ«du sumokėtų lėšų grÄ Å¾inimo.

Akcentavo aplinkybę, jog dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „ON Baltic“ buvo susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, todėl buvo rengiamasi restruktÅ«rizavimo procesui. Suinteresuotas asmuo nesutiko su bankroto administratorės teiginiais dėl sudaryto programinės įrangos pirkimo sandorio nuostolingumo. Tvirtino, kad programine įranga buvo siekiama optimizuoti įmonės veiklÄ , maksimaliai sumažinti įmonės veiklos rizikas, iÅ¡vengti nuostolių. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės BUAB „ON Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovams I.

A. ir V. P. dėl atskaitingam asmeniui iÅ¡duotų lėšų grÄ Å¾inimo ir žalos atlyginimo, kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo I. A. 37 880 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas dėl 37 880 Eur priteisimo grindžiamas 2016 m. kovo 1 d. sandorio sudarymu. Nurodytoje byloje nustatytos sandorio aplinkybės taps prejudicinėmis. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad lėšos pagal avanso apyskaitas iÅ¡mokėtos teisėtai, turto nuraÅ¡ymai atlikti pagrįstai. Suinteresuotas asmuo V. P. su bankroto administratorės praÅ¡ymu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė kreditorių atžvilgiu elgęsis sÄ Å¾iningai. Suinteresuoto asmens nuomone, nustačius mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimo faktus, atitinkami mokėjimai kreditoriams turėtų bÅ«ti ginčijami, tokiu bÅ«du ginant kitų kreditorių teises. Akcentavo už įmonės prievolių kreditorei UAB „Lemora“ vykdymÄ laidavęs asmeniniu turtu. Dėl finansinių duomenų tikrumo nurodė, jog tokius duomenis kreditorė pati galėjo gauti iÅ¡ vieÅ¡ojo registro. Suinteresuoto asmens nuomone, argumentai, esÄ UAB „ON Baltic“ sudarė nuostolingÄ sandorį su UAB „Solmida“, nepagrįstas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad suinteresuoti asmenys sÄ moningai ir tyčia bÅ«tų sudarę sandorius, kurie blogino įmonės bÅ«klę.

Suinteresuotas asmuo, bÅ«damas akcininku, buhalterinės apskaitos nevedė, todėl už apskaitos trÅ«kumus negali bÅ«ti atsakingas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „ON Baltic“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.Teismas nustatė, kad UAB „ON Baltic“ dar iki programinės įrangos kÅ«rimo sutarties sudarymo susidÅ«rė su dideliais finansiniais sunkumais, kadangi nepajėgė vykdyti nuo 2015 metų prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagrindinėje įmonės veiklos (statybos) srityje.

Ä®vertinęs įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas konstatavo, kad 2015 metais jos finansiniai įsipareigojimai buvo artimi turimo turto vertei. Ä®vertinęs įmonės balanso ir kitų apskaitos dokumentų duomenis teismas sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai atsirado ne 2016 metais, kuomet buvo inicijuotas bankroto procesas, o 2015 metais. Pažymėjo, kad 2016 metais įmonės finansinė padėtis buvo toliau bloginama.Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų I. A. ir V. P. atsikirtimai, jog sÄ moningÄ siekimÄ bankroto esÄ paneigia kreipimasis dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo, nepagrįsti.

Pažymėjo, kad restruktÅ«rizavimo procesÄ buvo bandyta inicijuoti iÅ¡ esmės tuo pačiu metu, kuomet buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas nustatė, kad 2016 metais įmonė nebuvo sudariusi naujų rangos sutarčių. Teismo vertinimu, nesudarius naujų pajamas generuojančių sutarčių iÅ¡ esmės buvo siekiama ne vystyti Å«kinę veiklÄ , o tik bandoma pasinaudoti susidariusia situacija, sudarant nenaudingÄ ir ekonomine logika nepagrįstÄ sandorį, taip sÄ moningai vedant įmonę prie bankroto, esmingai bloginant jos padėtį.

Teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, jog 2016 metais pajamos įmonėje galėjo bÅ«ti gautos tik pagal 2015 metais sudarytas rangos sutartis (pagal balanso duomenis – 154 000 Eur), kurių didžioji dalis turėjo bÅ«ti panaudota ne tiesioginei įmonės veiklai vystyti ar atsiskaityti su kreditoriais, bet sudarant įmonei nenaudingÄ sandorį su UAB „Solmida“, pagal kurį UAB „ON Baltic“ sumokėjo reikÅ¡mingas sumas, nors sutarties rezultatas bendrovei nebuvo perduotas. Teismas konstatavo, kad jokiais įrodymais nepatvirtintas Å¡io sandorio sudarymo bÅ«tinumas, tikslingumas, atsiperkamumas.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad bankroto administratorė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ginčydama šį sandorį, nepaneigia galimybės jį vertinti kaip tyčinio bankroto požymį. Teismas buhalterinės apskaitos tvarkymo teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs bankroto administratorei perduotus apskaitos dokumentus – avanso apyskaitų ir kasos iÅ¡laidų orderių turinį, konstatavo jų neatitiktį teisės aktų reikalavimams. Teismo vertinimu, tokie buhalterinės apskaitos trÅ«kumai patvirtina sÄ moningÄ ir netinkamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , turintį įtakos tam, kad bÅ«tų apsunkinta galimybė nustatyti tikrÄ sias bankroto priežastis.

Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens V. P. laidavimas už įmonės prievoles nepaneigia byloje nustatytų tyčinio bankroto požymių. Taip pat pažymėjo, kad Å¡ios laidavimo prievolės vykdymas faktiÅ¡kai yra negalimas dėl blogos suinteresuoto asmens turtinės padėties.   Teismas nustatė, kad, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorei buvo perduotas tik nedidelės apimties ir nedidelės vertės materialus turtas, nors pagal 2015 metų duomenis įmonė turėjo ilgalaikio turto už 67 881 Eur, o materialaus turto už 27 751 Eur.

Teismas nustatė, kad UAB „ON Baltic“ 2016 metų sausio - liepos mėnesių laikotarpiu buvo nuraÅ¡yta materialinių vertybių, kurių vertė 13 029,92 Eur. Teismo vertinimu, turto nuraÅ¡ymo aplinkybės patvirtina, kad faktiÅ¡kai buvo siekiama, jog įmonėje neliktų jokių materialinių vertybių. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog logiÅ¡kai negali bÅ«ti paaiÅ¡kinta, kad veikiančioje, statybinę veiklÄ vykdžiusioje įmonėje prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ neliko jokių materialinių vertybių ir net gamybos priemonių.

Akcentavo aplinkybę, jog objektyviais duomenimis nebuvo pagrįstas turto nuraÅ¡ymo bÅ«tinumas ir pagrindas. Teismo vertinimu, turto nuraÅ¡ymo veiksmų neteisėtumÄ patvirtina tai, jog teismo sprendimu kitoje byloje iÅ¡ I. A. yra priteista žala, kurios dalį sudaro ir nuraÅ¡yto turto vertė. Teismas nustatė, kad 2016 metais įmonė, atsiskaitydama su pasirinktais kreditoriais, sÄ moningai teikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams, žinodama, kad įsipareigojimai kitiems kreditoriams nebebus įvykti.

Å iuos veiksmus teismas taip pat pripažino tyčinio bankroto požymiu. Teismas nustatė, kad buvęs UAB „ON Baltic“ vadovas 2016 m. vasario 8 d. pateikė įmonės kreditorei UAB „Lemora“ 2015 metų balanso duomenis, kurie skiriasi nuo balanso, pateikto vieÅ¡ajam registrui. Teismas sprendė, kad tokiu bÅ«du įmonė, turėdama įsipareigojimų kreditorei UAB „Lemora, galėjo tikėtis iÅ¡ Å¡ios kreditorės tolimesnio prekių tiekimo tik patvirtinusi savo gerÄ finansinę padėtį, t. y. pateikdama apgaulingus apskaitos duomenis. Tokius veiksmus teismas pripažino apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Teismas pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo I. A. objektyviais duomenimis nepagrindė argumentų, jog VÄ® Registrų centrui pateiktame balanse buvo atlikti patikslinimai dėl atsiradusių naujų duomenų.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentaiSuinteresuotas asmuo I. A. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimÄ dėl BUAB „ON Baltic“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti UAB „Solmita“, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti atliktų informacinių technologijų darbų apimtis ir kitus sandorio vykdymo aspektus. NurodytÄ asmenį įtraukti į procesÄ privalėjo pareiÅ¡kėja, o to nepadarius, turėjo bÅ«ti taikomas trÅ«kumų Å¡alinimo institutas. Teismas nesiaiÅ¡kino sudaryto sandorio realumo, vykdytinumo galimybių. Teismas vadovavosi vien deklaratyviais bankroto administratorės teiginiais.

Teismas, spręsdamas dėl kito tyčinio bankroto požymio – netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti apskaitÄ tvarkiusios buhalterės. Teismas turėjo atsižvelgti į suinteresuoto asmens atstovo argumentus, jog nėra dokumentų dėl įmonės lėšų perdavimo, ir Å¡iuos dokumentus iÅ¡reikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos. Teismas, neiÅ¡reikalavęs klausimo nagrinėjimui bÅ«tinų duomenų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Byloje neatsakyta į esminius klausimus, susijusius su nusidėvėjusių materialinių vertybių nuraÅ¡ymo teisėtumu ir suinteresuotam asmeniui V. P. perduotų lėšų grÄ Å¾inimu. Å ias aplinkybes patvirtinantys dokumentais buvo perduoti bankroto administratorei. Teismas nepagrįstai atsisakė Å¡iuos dokumentus iÅ¡reikalauti. Vien sugadinto ar nusidėvėjusio turto nuraÅ¡ymo faktas, teisės aktų nustatyta tvarka sudarant komisijas, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.

Teismas turėjo nustatyti momentÄ , kada įmonė susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, kadangi 2014-2015 metais įmonė veikė pelningai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į suinteresuoto asmens V. P. laidavimo už įmonės prievoles faktÄ . Teismas turėjo vertinti suinteresuotų asmenų sÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. Teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp įmonės nemokumo ir sÄ moningai blogo įmonės valdymo. Bankroto administratorės atstovaujama BUAB „ON Baltic“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir suinteresuoto asmens I.

A. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: UAB „Solmita“ įtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu yra netikslingas, kadangi pareiÅ¡kėjos surinktų duomenų pakanka sandorio nenaudingumo faktui nustatyti. Informacinių technologijų darbų apimtys, kiti sandorio vykdymo aspektai nei patvirtins, nei paneigs to, kad sandoris buvo sudarytas bendrovei itin nepalankiomis aplinkybėmis, neturint pakankamai finansinių resursų, bendrovei prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimus, nors jau buvo nevykdomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams, susijusiems su tiesiogine UAB „ON Baltic“ statybos veikla.

Teismas pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens praÅ¡ymus į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ buhalterę ir iÅ¡sireikalauti papildomus dokumentus. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad apskaita įmonėje buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktus. Teismas pagrįstai nustatė sÄ moningo blogo įmonės valdymo faktus ir įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ . Aplinkybę, jog įmonė nebuvo pajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dar 2015 metais, patvirtina įmonės kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo aplinkybės, naujų pajamas generuojančių sandorių nesudarymo faktas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Lemora“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir suinteresuoto asmens I. A. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: Suinteresuoto asmens I. A. praÅ¡ymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į procesÄ atmestas pagrįstai, kadangi teismo procesinis sprendimas neturės įtakos Å¡ių asmenų teisėms ir pareigoms. Teismas byloje nustatė įmonės nemokumo momentÄ .

Byloje nustatyta ir neginčijama, jog dar 2015 metais įmonė nepajėgė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad bÅ«dama nemoki įmonė sudarė ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį, nepagrįstai nurašė materialųjį turtÄ , įmonėje atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , apgaulingai tvarkoma apskaita, kreditoriams teikiama klaidinga informacija. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „ON Baltic“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu.

Ä®monės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia Ä®BÄ® 20 straipsnyje nurodytas pasekmes, t. y. bankroto administratoriaus pareigÄ patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. BankrotÄ pripažinus tyčiniu taip pat sukuriama priežastinio ryÅ¡io tarp už tyčinį bankrotÄ atsakingo asmens neteisėtų veiksmų (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žalos (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos bankroto procese) teisinė prezumpcija, kuriÄ dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Taigi, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu yra prielaida spręsti dėl įmonės per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarytų sandorių teisėtumo ir atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų civilinės atsakomybės, tačiau, sprendžiant patį įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , nurodyti klausimai (įmonės sudarytų sandorių teisėtumas ir galiojimas, atsakingų už tyčinį bankrotÄ asmenų civilinės atsakomybės klausimi) nėra nagrinėjami, o tik patikrinama, ar egzistuoja Ä®BÄ® įtvirtinti pagrindai įmonės bankrotÄ vertinti kaip tyčinį.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodomi penki atskiri tyčinio bankroto požymiai, tam, kad įmonės bankrotas bÅ«tų pripažintas tyčiniu, teismui pakanka nustatyti bent vienÄ jų.

Nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisinė galia ir Å¡ios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesiskiria, priklausomai nuo to, kiek Ä®BÄ® 20straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių (vienÄ ar daugiau) nustatė šį klausimÄ nagrinėjantis teismas. Kasacinis teismas, plėtodamas tyčinį bankrotÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

Jau nemokia tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl įmonės nemokumo momentoPirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „ON Baltic“ bankroto byloje surinktus duomenis, nustatė, kad įmonė jau 2015 metais susidÅ«rė su reikÅ¡mingais finansiniais sunkumais, kurie pasireiÅ¡kė prievolių kreditoriams nevykdymu. Ä®vertinęs įmonės finansinės atskaitomybės duomenis teismas konstatavo, kad 2015 metais jos finansiniai įsipareigojimai buvo artimi turimo turto vertei. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad esminiai įmonės finansiniai sunkumai kilo ne 2016 metais, kuomet buvo inicijuotas bankroto procesas, o dar 2015 metais.

Suinteresuotas asmuo I. A. (apeliantas) atskirajame skunde teigia, kad teismas neįvykdė pareigos nustatyti sprendžiamam klausimui dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu reikÅ¡mingÄ aplinkybę – įmonės tapimo nemokia faktÄ ir tikslų momentÄ . Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais. Apeliacinio teismo vertinimu, apskųstos nutarties turinys patvirtina, kad teismas atliko iÅ¡samų UAB „ON Baltic“ finansinės padėties vertinimÄ . Å io vertinimo tikslas buvo nukreiptas į įmonės nemokumo bÅ«senos atsiradimo momento nustatymÄ .

Apeliacinis teismas pažymi, jog teisinis įmonės nemokumas konstatuojamas esant tokiai įmonės padėčiai, kuomet jos pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Faktinio nemokumo bÅ«senÄ bendrÄ ja prasme leidžia konstatuoti įmonės negebėjimas vykdyti prisiimtų prievolių. Pirmosios instancijos teismas nemokumo bÅ«senos fakto ir momento nustatymo tikslu pagrįstai atsižvelgė ne tik į įmonės balanso duomenis, bet ir į įmonės kreditorių finansinių reikalavimų pagrindus, esmines jų susidarymo aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina, jog reikÅ¡minga įmonės finansinių reikalavimų dalis susidarė 2015 metais, kas, apeliacinio teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įmonės nemokumo (negebėjimo vykdyti įsipareigojimus kreditoriams) požymiai iÅ¡ryÅ¡kėjo dar 2015 metais. Å ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas atskirajame skunde nepaneigė. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, jog 2015 metais egzistavusių įsipareigojimų kreditoriams įmonė nevykdė ne dėl nemokumo bÅ«senos, o dėl kitų objektyvių ir pateisinamų priežasčių.  Apeliacinis teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, kad bendrovė tuo metu jau buvo faktiÅ¡kai nepajėgi vykdyti įsipareigojimų, kadangi deklaravo turtinti 487 748 Eur vertės turto, tačiau ilgalaikio turto vertė sudarė 67 881 Eur, o materialaus turto – 27 751 Eur sumÄ , kai per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 473 914 Eur.

Apeliacinio teismo vertinimu, nors dėl duomenų trÅ«kumo nebuvo nustatyta tiksli tuo laikotarpiu buvusių pradelstų įsipareigojimų suma, tokie finansinės atskaitomybės duomenys, juos vertinant 2015 metais susidariusių finansinių reikalavimų kontekste, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nemokumo bÅ«sena buvo pasiekta bÅ«tent 2015 metais. Tuo tarpu 2016 metų balanso duomenys, pateikti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės finansinė padėtis, net ir pasiekus nemokumo ribÄ , toliau blogėjo, kÄ iliustruoja turto vertės ir įsipareigojimų kitimas.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas formuluoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo įmonės nemokumo bÅ«senos kilimo momentÄ â€“ 2015 metais. Å iame kontekste apeliacinis teismas pažymi, jog tikslesnį Å¡ios aplinkybės (konkretesnio laikotarpio) nustatymÄ sutrukdė bÅ«tent apelianto procesinis elgesys, kuomet, kaip nustatyta bankroto byloje, buvo vengiama dar pradinėje bankroto bylos stadijoje atskleisti tikrÄ jÄ Ä¯monės finansinę padėtį. Net ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo konstatuota, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia, suinteresuotas asmuo, deklaratyviai apeliuodamas į ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , suponuojantį bÅ«tinumÄ nustatyti įmonės nemokumo momentÄ , objektyviais duomenimis nepaneigė fakto, jog įmonė nemokia tapo 2015 metais.

Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į bankroto administratorės įrodinėtus tyčinio bankroto pagrindus, tikslesnis nemokumo nustatymas (jį apibrėžiant konkrečiu mėnesiu ar net diena) nėra būtinas. Kaip matyti iš bankroto administratorės pareiškimo argumentų, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama iš esmės dėl 2015 m. nemokia tapusios įmonės vadovo veiksmų 2016 metais ir jų įtakos nemokios įmonės padėties tolesniam bloginimui.

Todėl nėra pagrindo prielaidai, jog tikslesnio nemokumo momento nustatymas galėtų lemti kitokį bankroto administratorės nurodytų tyčinio bankroto požymių kvalifikavimÄ . Dėl sandorio (ne) naudingumo vertinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).Ä®monei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas kaip tyčinio bankroto požymis gali pasireikÅ¡ti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais Ä®BÄ® numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedÅ«roje numatytÄ tvarkÄ , įgyvendinimas.

Esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , tyčinis bankrotas gali bÅ«ti nustatytas ir tais atvejais, kai įmonės, kuriai gresia bankrotas, turtinė padėtis jos vadovų ar akcininkų veiksmais (neveikimu) yra dar labiau bloginama, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«klę pažeidžiamas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas, mažinamos atskirų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus.Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „ON Baltic“ ir UAB „Solmida“ 2016 m. kovo 1 d. sudarė programinės sistemos kÅ«rimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Solmida“ įsipareigojo sukurti programinę įrangÄ , įdiegti serverį ir reikiamÄ kompiuterinę įrangÄ , o UAB „ON Baltic“ už jÄ sumokėti 115 000 Eur plius PVM.

UAB „ON Baltic“, vykdydama Å¡iÄ sutartį sumokėjo už paslaugas 37 880 Eur, už neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį – 730,45 Eur, kopijavimo aparatÄ â€“ 537,44 Eur ir atliko 1 267,89 Eur skolų įskaitymÄ .Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog UAB „ON Baltic“ rangos sutarčių, užtikrinančių stabilių pajamų gavimÄ , 2016 metais nesudarė, jog įmonė įsipareigojo pagal sudarytÄ programinės sistemos kÅ«rimo sutartį sumokėti iÅ¡ esmės visas 2016 metais planuotas gauti pajamas (už paslaugas įsipareigota sumokėti 115 000 Eur plius PVM, kai planuota gauti 154 000 Eur pajamų iÅ¡ įmonės veiklos), įvertinusi tai, jog tokios paslaugos savaime negalėjo užtikrinti įmonės veiklos tęstinumo, tai, jog užsakytos paslaugos tiesiogiai nebuvo susijusios su pagrindine įmonės veikla, sprendė, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama ne vystyti Å«kinę veiklÄ , o tik bandoma pasinaudoti susidariusia situacija, sudarant nenaudingÄ ir ekonomine logika nepagrįstÄ sandorį, taip sÄ moningai vedant įmonę prie bankroto, esmingai bloginant jos padėtį.

Apeliacinis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pritartina teismo iÅ¡vadoms, jog programinės sistemos kÅ«rimo sutartis, atsižvelgiant į byloje nustatytÄ Ä¯monės finansinę padėtį, atitinkančiÄ nemokumo kriterijus, Å¡iame įmonės veiklos laikotarpyje nebuvo bÅ«tina ir naudinga. Tokios sutarties sudarymas ir vykdymas įmonei, turinčiai didelius pradelstus įsiskolinimus, savaime lėmė tik žymų finansinės naÅ¡tos padidėjimÄ ir nesudarė prielaidų manyti, jog per trumpÄ laikotarpį tai leistų stabilizuoti įmonės finansinę padėtį.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog programinės sistemos kÅ«rimo sutarties sudarymas lėmė vien įmonės finansinės naÅ¡tos iÅ¡augimÄ , taigi ir kreditorių interesų pažeidimÄ . Dėl Å¡ios sutarties padidėję finansiniai įsipareigojimai, tiesioginei įmonės veiklai ir esamų kreditorinių reikalavimų tenkinimui skirtų lėšų nukreipimas tik vienos sutarties vykdymui esmingai sumažino kitų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti UAB „Solmita“, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti atliktų informacinių technologijų darbų apimtis ir kitus sandorio vykdymo aspektus. Apelianto nuomone, teismas turėjo aiÅ¡kintis sudaryto sandorio realumÄ , vykdytinumo galimybes. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais atskirojo skundo argumentais. Proceso įstatyme nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Toks teisinis reguliavimas lemia, kad trečiųjų asmenų įstojimas į bylÄ paremtas pagrįsta tikimybe, jog teismo sprendimas gali turėti įtakos jų (trečiųjų asmenų) teisėms arba pareigoms. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė (ar prielaida) nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti atitinkamo suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo teisiÅ¡kai pagrįstas. IÅ¡ atskirojo skundo argumentų darytina iÅ¡vada, jog trečiojo asmens įtraukimas į procesÄ siejamas su papildomų duomenų (įrodymų) poreikiu.

Tokių tikslų realizavimas nesusijęs su trečiojo asmens procesine padėtimi. Apeliantas nepagrįstai Å¡io procesinio veiksmo kontekste akcentuoja poreikį įvertinti sudaryto sandorio realumÄ ir vykdytinumÄ . Tuo atveju, jeigu suinteresuoto asmens nuomone, Å¡ios sandorio savybės bÅ«tų reikÅ¡mingos, jis pats turėjo procesinę teisę ir galimybę Å¡ias aplinkybes pagrįsti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, suinteresuoto asmens argumentai nepaneigia pagrįstų teismo iÅ¡vadų dėl akivaizdaus sandorio nenaudingumo ir kilusios žalos įmonės kreditoriams.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl sandorio ekonominio nenaudingumo ir galimo fiktyvumo grindžiamos prielaidomis. Apeliacinis teismas šį argumentÄ pripažįsta nepagrįstu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra jokių abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimÄ negali bÅ«ti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai. Nors bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį Å¡ios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Apeliantas, manydamas, kad įmonės sudarytas sandoris įmonei buvo (turėjo bÅ«ti) naudingas, be kita ko, ir esant sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, atitinkančiai nemokumo bÅ«senÄ , Å¡ias aplinkybes turėjo pagrįsti, kartu paneigdamas bankroto administratorės argumentus, kurie, jos teigimu, rodo sandorio akivaizdų nenaudingumÄ ir galimÄ fiktyvumÄ . Konstatuotina, jog apeliantas įrodinėjimo pareigos neįvykdė.Dėl netinkamo ir (ar) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymoPirmosios instancijos teismas buhalterinės apskaitos tvarkymo teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs bankroto administratorei perduotus apskaitos dokumentus – avanso apyskaitų ir kasos iÅ¡laidų orderių turinį, konstatavo jų neatitiktį teisės aktų reikalavimams.

Teismas nustatė, kad atskaitingo asmens iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderiai neturi bÅ«tinųjų rekvizitų, kas paneigia galimybę įvertinti juose fiksuojamų Å«kinių operacijų realumÄ , taigi ir tikrÄ sias bankroto priežastis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratorei buvo perduotas tik nedidelės apimties ir vertės materialusis turtas, nors pagal 2015 metų duomenis įmonė turėjo ilgalaikio turto už 67 881 Eur, o materialaus turto – už 27 751 Eur.

Teismas nustatė, kad UAB „ON Baltic“ 2016 metų sausio - liepos mėnesių laikotarpiu buvo nuraÅ¡yta materialinių vertybių, kurių vertė 13 029,92 Eur. Teismo vertinimu, turto nuraÅ¡ymo aplinkybės patvirtina, kad faktiÅ¡kai buvo siekiama, jog įmonėje neliktų jokių materialinių vertybių. Apeliantas nesutikimÄ su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis grindė tuo, jog teismas nepagrįstai netenkino suinteresuoto asmens praÅ¡ymo į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukti įmonės finansinę apskaitÄ tvarkiusį asmenį, iÅ¡ bankroto administratorės neiÅ¡reikalavo bÅ«tinų duomenų, todėl, apelianto nuomone, nebuvo atskleistos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens atstovo praÅ¡ymo dėl trečiojo asmens įtraukimo į procesÄ .

Ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje buvo pasisakyta dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylÄ vien deklaruojant įrodymų (papildomų duomenų) gavimo poreikį (žr. nutarties 40 punktÄ ). Apeliacinio teismo vertinimu, tikimybės ar prielaidos, jog įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkęs asmuo gali pateikti paaiÅ¡kinimus, kurie galbÅ«t bÅ«tų palankÅ«s apeliantui, nesudaro pagrindo nei Å¡io asmens įtraukimui į procesÄ , nei poreikiui jį apklausti. Byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apskaitÄ tvarkiusio asmens paaiÅ¡kinimų bÅ«tinumo apeliantas nepagrindė (CPK 190 straipsnis).

Tiek bylos duomenys, tiek atskirojo skundo argumentai leidžia teigti, kad prašymas dėl papildomų duomenų išreikalavimo iš bankroto administratorės netenkintas pagrįstai. Apeliantas nekonkretizavo, kokių įrodymų reikalaujama, ir nepagrindė argumentų, jog jie yra bankroto administratorės žinioje (CPK 199 straipsnis). Apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atskaitingam asmeniui perduotų lėšų netinkamo panaudojimo, išlaidų nepagrindimo ir nepagrįsto materialaus turto nurašymo faktų bei aplinkybių.

Apeliacinis teismas pastebi, jog apeliantas, nesutikdamas su atitinkamomis teismo išvadomis, apeliuoja į galimus procesinius pažeidimus, kurie apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų ir neidentifikavo įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes. Nesutikimas su teismo atliktu materialaus turto nurašymo vertinimu grindžiamas vien abstrakčiu teiginiu, jog sugadinto ar nusidėvėjusio turto nurašymo faktas negali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu.

Apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas nepagrindė turto nuraÅ¡ymo bÅ«tinumo, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tokiu bÅ«du iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo turtas iÅ¡ įmonės žinios iÅ¡imtas nepagrįstai, sÄ moningai siekiant sumažinti galimybę bankroto procese iÅ¡ Å¡io turto patankinti kreditorių finansinius reikalavimus. Å iame kontekste turto nuraÅ¡ymo be pagrindo faktÄ patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-29187-924/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl suinteresuotų asmenų sÄ Å¾iningumo vertinimoApelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo vertinti suinteresuotų asmenų sÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu. Kaip matyti iÅ¡ suinteresuotų asmenų procesinių dokumentų, jų sÄ Å¾iningumas buvo grindžiamas tais aspektais, jog įmonė bandė inicijuoti restruktÅ«rizavimo procesÄ , o suinteresuotas asmuo V. P. laidavo kreditoriams už įmonės prievoles.

Apeliacinis teismas, atmesdamas šį atskirojo skundo argumentÄ , pažymi, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes įvertino priimdamas apskųstÄ jį procesinį sprendimÄ . Apeliacinis teismas pritaria teismo iÅ¡vadoms, jog nei bandymas inicijuoti restruktÅ«rizavimo procesÄ (pareiÅ¡kimas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo teisme nebuvo priimtas), nei suinteresuoto asmens laidavimas už įmonės prievoles nepaneigia nei nustatytų atskirų tyčinio bankroto požymių, nei jų visumos.    Dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo ir kitų argumentųApeliantas atskirajame skunde nurodo aktualius teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Apelianto nuomone, teismas tokio ryÅ¡io nenustatė. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo argumentu. Pirmosios instancijos teismas padarė byloje esančių duomenų visumos įvertinimo pagrindu paremtÄ iÅ¡vadÄ , jog iki veiksmų, kurie Å¡ioje byloje pripažinti tyčinio bankroto požymiais, atlikimo įmonė buvo pasiekusi nemokumo bÅ«senÄ , todėl sudarant įmonei nenaudingÄ sandorį, jį vykdant, atsiskaitant su pasirinktais kreditoriais ir tokiu bÅ«du pažeidžiant atsiskaitymų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , nepagrįstai nuraÅ¡ant materialųjį turtÄ , netinkamai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ , apeliacinio teismo vertinimu, buvo sÄ moningai siekiama sumažinti nemokios įmonės turto apimtis, apsunkinti galimybes nustatyti tikrÄ sias bankroto priežastis.

Å iame kontekste bÅ«tina akcentuoti aplinkybę, jog akivaizdų turto apimčių sumažėjimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu patvirtina ir duomenys, užfiksuoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, bei ta aplinkybė, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , materialaus turto įmonėje iÅ¡ esmės neliko, o bankroto administratorei buvo perduoti tik menkos vertės ir likvidumo turto objektai. Tokios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, patvirtina akivaizdų priežastinį ryšį tarp konstatuotų tyčinio bankroto požymių ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Byloje nustatyti duomenys atitinka apelianto cituojamos teisminės praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl bÅ«tinų sÄ lygų įmonės bankrotui pripažinti tyčiniu. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog bankroto administratorės elgesys esÄ s neteisėtas tuo aspektu, jog ji tuo pačiu metu praÅ¡o įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, o kitose bylose yra pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kus (atskirus) reikalavimus dėl Å¡ioje byloje tyčinio bankroto požymiais nurodomų veiksmų teisinio įvertinimo taikant konkrečiÄ civilinę atsakomybę (pvz., ginčija sudarytÄ sandorį, reikalauja žalos atlyginimo).

Apeliacinis teismas pažymi, jog tokios bankroto administratorės pasirinktos įmonės ir jos kreditorių teisių gynimo priemonės suinteresuotų asmenų atžvilgiu nereiÅ¡kia dvigubos atsakomybės taikymo. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ - turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma. Bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto.

Minėta, kad įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).  Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės apskųstos nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendžiamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡samiai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, jo iÅ¡vados atitinka byloje surinktų įrodymų visetÄ .

Buvo nustatytas priežastinis ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti ar sumenkinti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ . Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai dėl įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimo, bylos esmės neatskleidimo, atitinkamo priežastinio ryÅ¡io nenustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinis teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Suinteresuotas asmuo UAB „Lemora“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ suformulavo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

Kartu su procesiniu dokumentu pateikti įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo patyrė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ . Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumÄ , apimtį bei kokybę, įvertinus tai, jog Å¡ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nurodytÄ maksimalų dydį (8.16 punktas), apeliacinis teismas turi pagrindÄ suinteresuoto asmens naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 300 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,           n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ I.

A. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (j. a. k. 233623430) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.           Teisėjas                                                                           Gintaras Pečiulis