b8a05ffd-7027-4694-a2d8-763f09dca6aa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. e2S-786-230/2016 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00122-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.1.18.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ugira“ atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-623-399/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidroterra“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ugira“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 13 889,35 Eur skolÄ , 326,40 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ atsakovei priklausančiam nekilnojamam ir kilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančioms piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms 14 215,75 Eur sumai.

Nurodė, jog atsakovės ieÅ¡kovei turimų įsipareigojimų suma didelė, atsakovė sÄ moningai vengia įvykdyti įsipareigojimus geruoju. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Hidroterra“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovei UAB „Ugira“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises ne didesnei kaip 14 215,75 Eur sumai, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieÅ¡kove UAB ,,Hidroterra“.

Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas yra turtinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kovė turi pagrindÄ praÅ¡yti areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ , kadangi nesiėmus priemonių pareiÅ¡kimo reikalavimams užtikrinti, atsakovė turimÄ turtÄ gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko bÅ«simo, galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ 14 215,75 Eur sumai. Teismas sprendė, kad tokia reikalavimo suma laikytina didele, prievolės įvykdymo terminai praleisti ženkliai, dėl ko preziumuojama, jog reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Ugira“ praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pasisakė, jog ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas Å¡ioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas. Tokiu bÅ«du teismas nesilaikė imperatyvių įstatymų reikalavimų, t. y. nepasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, nors tÄ privalėjo pirmiausia atlikti, kadangi tik teismui atlikus ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad nėra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas negalės bÅ«ti priimtas, teismas turėjo vertinti aplinkybes, dėl kurių kiltų grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

Taigi teismas neatlikęs preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo neturėjo teisinio pagrindo priimti nutartį, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimo suma laikytina didele, tačiau nedetalizavo, kodėl 14 215,75 Eur (49 084,14 Lt) ieÅ¡kinio suma teismo nuomone yra „didelė“. Atsakovės nuomone, vertinamojo skolos dydį nusakančio kriterijaus pagrįstas taikymas galimas tik praÅ¡omos priteisti skolos dydį palyginus su bendrai pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį, iÅ¡ kurios kildinama skola, dydžiu (bendra sandorio suma). 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, kurioje numatyta, jog už rangovo UAB „Hidroterra“ atliktus ir sutartyje sulygtus darbus užsakovas UAB „Ugira“ įsipareigoja mokėti 252 406 Lt (73 101,83 Eur) sumÄ .

Taigi ieÅ¡kinio suma netgi įskaičius ieÅ¡kovės priskaičiuotÄ 326,40 Eur sumÄ sudaro tik 19,44 proc. visos sandorio sumos, kas reiÅ¡kia, jog didžiÄ jÄ dalį (daugiau kaip 80 proc.) sandorio sumos atsakovė jau yra sumokėjusi ieÅ¡kovei už pagal sutartį atliktus darbus, kas leidžia teigti, jog likusi galimai mokėtina suma jau vien dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti laikoma „didele“. UAB „Ugira“ juridinių asmenų registre įregistruota dar 1997 metais. Ä®monės įstatinis kapitalas yra 721 000 Lt (208 816,03 Eur).

Ä®monė dalyvauja didelės vertės viešųjų pirkimo konkursuose, pavyzdžiui Å¡io ginčo atveju iÅ¡ 2013-08-01 projektavimo darbų rangos sutarties matyti, kad atsakovė dalyvavo Panevėžio regiono komunalinių atliekų sistemos plėtros projekte, kurio bendra vertė 11 133 995,06 Eur, taip pat įmonė yra įtraukta į oficialiai patvirtintų tiekėjų sÄ raÅ¡us iki 2016 m. birželio 29 d. IÅ¡ UAB „Ugira“ 2014 ir 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitų bei balansų matyti, jog įmonė dirba pelningai, jos turimas turtas virÅ¡ija finansinius įsipareigojimus.

Be to, atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris įregistruotas vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre. Taigi Å¡ios nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, jog atsakovė yra nuolatinę ilgalaikę veiklÄ vykdanti įmonė, kurios finansinė situacija negalėtų ženkliau pablogėti net ieÅ¡kovės praÅ¡omos skolos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju, o tai reiÅ¡kia, kad esant nurodytoms aplinkybėms nebuvo pagrindo taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovė yra pateikusi atsakovės atsakymus/prieÅ¡taravimus UAB „Hidroterra“ dėl darbų atlikimo ir vienaÅ¡alio prievolės įskaitymo.

Å ių dokumentų turinys rodo, dėl kokių priežasčių atsakovė nesumokėjo likusios kainos dalies pagal sutartį. Mokėjimai nebuvo atlikti bÅ«tent dėl to, kad UAB „Hidroterra“ neatliko darbų pagal projektavimo sutartį. Susiklosčius tokiai situacijai ieÅ¡kovės neatliktų darbų dalį atliko pagrindinis užsakovas UAB „Ekoatliekos“ ir dėl neatliktų darbų pateikė atsakovei pretenzijÄ bei sumažino pagal sutartį mokėtinÄ darbų atlikimo kainÄ . Visos susidariusios situacijos aiÅ¡kinimasis, dėl neatliktų darbų atsiradusios žalos nustatymas objektyviai reikalavo papildomo laiko resursų, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje projektavimo darbų sutartyje aptartas objektas – Panevėžio regiono komunalinių atliekų sistemos buvo perduotos valstybinei komisijai tik 2015 m. lapkričio 12 d., galimo neatsiskaitymo terminas negali bÅ«ti laikomas ženkliai praleistu.

Be to, atsakovė yra įmonė, kuri dalyvauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose ir konkursuose, kuriuose vertinama įmonės pajėgumo vykdyti įsipareigojimus visuma, tame tarpe ir teisinių apribojimų buvimo faktorius. Nagrinėjant Å¡ios bylos atvejį, susidaro logiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai neleistina situacija, kai teismas net nenustatęs, jog atsakovė galėtų vengti vykdyti sprendimÄ arba jo vykdymÄ neleistinai apsunkinti, dėl mažareikÅ¡miu laikytino skolinio įsipareigojimo, sukuria situacijÄ , kuri galimai trukdys atsakovei veikti konkurencingai, neleis laimėti projektų įgyvendinimo konkursų, o tai tiesiogiai reikÅ¡ žalos ir nuostolių atsakovei atsiradimÄ .

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Hidroterra“ nesutinka su atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu ir neturėjo nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pateiktų reikalavimų pagrįstumo iÅ¡ esmės, kadangi teismo vertinimas neapima ieÅ¡kinyje pateiktų reikalavimų nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas neatliko preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimo.

Teismas preliminariai įvertino, jog ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkintinas, ir tai buvo pakankamas pagrindas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vertinant atsakovės finansinę bÅ«klę ieÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė nėra pelningai veikianti bendrovė. Tai matyti iÅ¡ 2015 m. spalio 25 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos, kurioje užfiksuotas 42 451 Eur grynasis nuostolis, lyginant 2015 metus su praėjusiais 2014 finansiniais metais, kuomet atsakovės grynasis pelnas siekė 54 246 Eur. IÅ¡ 2015 m. spalio 25 d. sudaryto balanso taip pat matomas atsakovės turto sumažėjimas 38 472 Eur (ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas 20 745 Eur, trumpalaikio turto sumažėjimas 69 415 Eur), nuosavo kapitalo sumažėjimas 42 451 Eur bei mokėtinų sumų ir įsipareigojimų padidėjimas 3 979 Eur, lyginant 2015 ir 2014 finansinius metus.

IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos, pateiktos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui už 2014 metų finansinės atskaitomybės laikotarpį, matyti, jog 2013 finansiniais metais atsakovės grynasis pelnas siekė vos 390 Eur, nepaisant to, kad atsakovė rinkoje veikė jau seniai, t. y. nuo 1997 m. vasario 5 d. Taigi visi Å¡ie duomenys apie atsakovės kasmet ryÅ¡kiai svyruojantį pelnÄ ir nuostolius įrodo, jog atsakovė nėra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, kuri negali užtikrinti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, atsakovė savo prievolėms, kurios sudaro 112 000 Eur, kreditoriui AB DNB Bankas užtikrinti, yra sudariusi maksimaliosios hipotekos sutartis, kurių hipotekos objektu yra atsakovei priklausanti negyvenamoji patalpa, kurios vertė 264 300 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovės vėlavimo atsiskaityti reitingas siekia beveik 17 proc. ir yra priskirtinas 6 klasei, kuri įvardijama kaip aukštesnė nei vidutinė atsiskaitymo rizika. Neigiamos informacijos apie atsakovę skiltyje nurodyta, jog atsakovė yra turėjusi 18 pradelstų mokėjimų, kurių bendra skolos suma siekė 14 980, 85 Eur, dėl 2 263,38 Eur atsakovei Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. L2-3510-570/2013, o 2015 metais atsakoves turėtos skolos Valstybiniam socialiniam draudimui siekė net 23 434,12 Eur.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovės UAB „Hidroterra“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės UAB „Ugira“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ . CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis procese numatytų priemonių.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliantė savo atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentu, jog teismas nesilaikė imperatyvių įstatymų reikalavimų ir nepasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, nors tÄ privalėjo atlikti pirmiausia.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ Ä¯vertinti reikalavimo pagrįstumÄ . Ar ieÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali bÅ«ti priimtas Å¡aliai palankus sprendimas.

Jei preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės), o bÅ«simo, galimai Å¡aliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui pakanka įsitikinti tuo, jog ieÅ¡kovas pateikė pakankamai ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ patvirtinančių įrodymų, kuriems pasitvirtinus, ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti patenkintas.

Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiÅ¡kiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-810/2014). Teismų praktikoje susiformavusi nuomonė, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio tikėtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismas tokio vertinimo neatliko (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , pagrįstai nenagrinėjo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, o tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.Ä®statyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sÄ raÅ¡as.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų vertinti Å¡iÄ grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl jos turi atitikti ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir bÅ«ti susijusios su galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymu.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio suma (14 215,75 Eur) atsakovei laikytina didele, todėl nutarė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prezumpcija, kad didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiÅ¡kai taikyti skolininko turto areÅ¡tÄ , kaip laikinÄ jÄ apsaugos priemonę.

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinamos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, skolininko finansinės galimybės, nustatant ar Å¡i suma yra didelė konkrečiam atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovė, teikdama atskirÄ jį skundÄ , Å¡iÄ prezumpcijÄ gali paneigti, pateikdama duomenis, įrodančius jos gerÄ turtinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. Sprendžiant, ar ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsižvelgiama į to asmens finansines galimybes, t. y. ar ji yra didelė, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams.

Taip pat ar tas asmuo turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar Å¡is turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan. Nors pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos Å¡alių taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), bet paskirstydamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, esant minimalioms sÄ naudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali jÄ Ä¯rodyti atsakovė, Å¡iuo atveju – apeliantė. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdama eliminuoti abejones dėl jos galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nurodė, kad nesutinka, jog ieÅ¡kinio suma jos atžvilgiu laikytina didele, kadangi UAB „Ugira“ yra pelningai dirbanti įmonė, jos turimas turtas virÅ¡ija finansinius įsipareigojimus, įmonės įstatinis kapitalas yra 721 000 Lt (208 816,03 Eur), įmonė dalyvauja didelės vertės viešųjų pirkimo konkursuose, taip pat įmonė yra įtraukta į oficialiai patvirtintų tiekėjų sÄ raÅ¡us iki 2016 m. birželio 29 d., atsakovė turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris įregistruotas vieÅ¡ame nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio pagrindo daryti prielaidÄ , jog jai gali kilti sunkumų sumokėti ieÅ¡kovės naudai ginčijamÄ pinigų sumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės motyvacija nesutinka ir atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė tik 2015 m. rugsėjo 30 d., t. y. pusės metų senumo, finansinės atskaitomybės duomenis, kurie Å¡iuo metu galimai yra pakitę, todėl neatspindi dabartinės (esamos) atsakovės finansinės padėties. Be to, iÅ¡ atsakovės su atskiruoju skundu pateiktų jos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes atsakovė neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ jai nebuvo praneÅ¡ta (CPK 147 straipsnio 1 dalis), matyti, kad atsakovė turi ilgalaikio turto už 443 878 Eur, kurį sudaro nematerialus turtas – 51 689 Eur, materialus turtas – 392 189 Eur, ir trumpalaikio turto – 198 592 Eur, kurį sudaro atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 117 486 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 80 017 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 089 Eur.

IÅ¡ pateikto 2015 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų taip pat matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 96 683 Eur ir po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 85 947 Eur. Pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ atsakovė patyrė 42 451 Eur nuostolį. Nors iÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai ir negyvenamoji patalpa (administracinės patalpos), tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo prievolėms kreditoriui AB DNB bankas užtikrinti, yra sudariusi maksimaliosios hipotekos sutartis (identifikavimo kodai 20120150014216 ir 20120150014255), kurių hipotekos objektu yra atsakovei priklausanti negyvenamoji patalpa (administracinės patalpos), kurios vertė 264 300 Eur.

Atsižvelgiant į apeliantės pateiktus finansinius duomenis ir preliminariai įvertinus ieÅ¡kinio pagrįstumÄ bei atsakovės galimybes įvykdyti galimai palankų teismo sprendimÄ , spręstina, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama suma skolininkės kaip juridinio asmens atžvilgiu, vertinant jos turimÄ turtÄ , visgi laikytina didele, o apeliantės pateikti duomenys apeliacinės instancijos teismui nesuteikia pagrindo daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra gera. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro įvertindamas tai, kad pagal pateiktus duomenis atsakovės veikla yra nuostolinga, atsakovės kreditoriams mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 182 630 Eur sumÄ , atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui (administracinėms patalpoms) yra taikoma hipoteka, todėl spręstina, kad atsakovės turimo turto ir skolinių įsipareigojimų santykis ateityje gali kelti tam tikrÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui ir ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimo vykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

Apeliantė atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia argumentu, jog palyginus praÅ¡omos priteisti skolos dydį su bendrai pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį, iÅ¡ kurios kildinama skola, dydžiu (bendra sandorio suma), ieÅ¡kinio suma sudaro tik 19,44 proc. visos sandorio sumos, kas reiÅ¡kia, jog didžiÄ jÄ dalį (daugiau kaip 80 proc.) sandorio sumos atsakovė jau yra sumokėjusi ieÅ¡kovei už pagal sutartį atliktus darbus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant, ar ieÅ¡kinio suma atsakovės atžvilgiu gali bÅ«ti laikytina didele, bendros sandorio sumos kriterijumi negali bÅ«ti vadovaujamasi, kadangi aplinkybė, jog atsakovė sudarė 73 101,83 Eur vertės sandorį, nepagrindžia jos geros finansinės padėties ir to, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar nepasidarys neįmanomu įvykdyti.

Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga ieÅ¡kinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Todėl tai, kad atsakovė įvykdė didžiÄ jÄ dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, negali bÅ«ti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimÄ .Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Teismų formuojamojoje nuoseklioje praktikoje pasisakoma, kad minėti ginčo Å¡alių interesų ekonomiÅ¡kumo, pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo principai sÄ lygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti tokios, kad iÅ¡ esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-Å«kinės veiklos, t. y.

įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis c. b. Nr. 2-949/2008, 2009-02-05 nutartis c. b. Nr. 2-84/2009). Šių išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyto turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, arešto eiliškumas iš esmės atitinka ekonomiškumo, proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus ir nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

Be to, iÅ¡ VÄ® Centrinės hipotekos įstaigos duomenų matyti, kad pagal skundžiamÄ teismo nutartį buvo areÅ¡tuotas tik atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kas neriboja ir nesuvaržo atsakovės teisių vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ . O atsakovės nurodyti atskirojo skundo argumentai, jog ji dalyvauja vieÅ¡uosiuose pirkimuose ir konkursuose, kuriuose vertinama įmonės pajėgumo vykdyti įsipareigojimus visuma, tame tarpe ir teisinių apribojimų buvimo faktorius, kas gali sutrukdyti atsakovei veikti konkurencingai ir neleis laimėti projektų įgyvendinimo konkursų, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, t. y. atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog artimiausiu metu ketina pateikti paraiÅ¡kÄ dalyvauti vieÅ¡ajame konkurse, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukliudyti jai laimėti konkursÄ (CPK 178 straipsni).

Apeliantė atskirajame skunde taip pat kelia prievolės įvykdymo termino praleidimo reikÅ¡mės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju klausimÄ , nurodydama, jog mokėjimai ieÅ¡kovei pagal prievolę nebuvo atlikti dėl to, kad UAB „Hidroterra“ neatliko darbų pagal projektavimo sutartį. Susiklosčius tokiai situacijai ieÅ¡kovės neatliktų darbų dalį atliko pagrindinis užsakovas UAB „Ekoatliekos“ ir dėl neatliktų darbų pateikė atsakovei pretenzijÄ bei sumažino pagal sutartį mokėtinÄ darbų atlikimo kainÄ .

Visos susidariusios situacijos aiÅ¡kinimasis, dėl neatliktų darbų atsiradusios žalos nustatymas objektyviai reikalavo papildomo laiko resursų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia Å¡alių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, todėl taikant laikinÄ sias apsaugos priemones nesprendžiamas ginčas iÅ¡ esmės – jis iÅ¡sprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, kuriuo teismas atsakys į ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, visos aplinkybės, susijusios su prievolės (ne)įvykdymo aplinkybėmis bus nagrinėjamos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės, o pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, prievolės įvykdymo termino ženkliu praleidimu rėmėsi tik kaip vienu, tačiau ne vieninteliu ir ne svarbiausiu, iÅ¡ kriterijų, kurie daro prielaidÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybei.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:                      Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .   Teisėja                                                                                                                             Nijolia Indreikienė