b89ef8ff-e50f-4bfc-b85d-6de31f03467f · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-6099-257/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00922-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 1 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo V. J. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 73). PareiÅ¡kėjas V. J. skunde (b. l. 1-8) nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2021 m. balandžio 22 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas nebuvo užtikrintas, t. y. jam teko mažiau nei 3 m2 gyvenamosios patalpos ploto, todėl yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Nurodytu laikotarpiu jam kalint PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriuje buvo ir yra pelėsis, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pastatas yra avarinės bÅ«klės ir priskirtas ne gyvenamųjų pastatų kategorijai. Pastate buvo ir yra pilna tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandžiojimo negali naktį ramiai užmigti bei pailsėti.

Sanitariniai mazgai neatitinka laikomų asmenų skaičiaus, t. y. 4 tualetai skirti maždaug 200 asmenų, todėl jis buvo priverstas laukti ir kentėti, kol atsilaisvins kabina. Nurodė, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, asmeninius nepatogumus. Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta teismo praneÅ¡imu (b. l. 73).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 41-47) nurodė, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 nu sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A46-307/2013 ir kt.). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Pažymi, kad, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodo, kodėl praleido senaties terminÄ , nepraÅ¡o praleisto termino atnaujinti. PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444- 343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013). Mano, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , t. y. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, tačiau to nedarė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių skundžiamas terminas yra 3 metai atgal nuo skundo teisme gavimo dienos, todėl atsakovės atstovas teismo praÅ¡o ginčo laikotarpiui nuo 2014-07-28 iki 2018-04-30 taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas pažymi, jog nuteistasis V. J. PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo nuo 2014-07-24 iki 2017-12-22 (tada buvo paleistas lygtinai), o 2020-02-06 vėl sugrįžo į PravieniÅ¡kių PN-AK 3-Ä jį sektorių, todėl vertinamas ginčo laikotarpis turėtų bÅ«ti nuo 2020-02-06 iki 2021-04-22.

Taip pat atsakovės atstovas pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, koks Å¡ių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tekęs plotas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Ä®staigos patalpų valymo vykdymo tvarkÄ nustato PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Ä®staiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės, vykdymÄ . Å varai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai.

Nuo 2020 m. kovo 9 d. su „Utenos deratizacija“ Ä®staiga sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 76-41, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose 2 kartus per mėnesį (arba pagal poreikį) teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje.

Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji turėtų praneÅ¡ti savo bÅ«rio Resocializacijos specialistui. Pažymi, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje avarinės bÅ«klės gyvenamųjų pastatų nėra. Pastatai tvarkingi, sienos ir grindys periodiÅ¡kai dažomos, atnaujinamos. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Nurodo, koks sanitarnių mazgų įrengimas. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė pareiÅ¡kėjui žalos, todėl atsakovės atstovas atsiliepimu praÅ¡o jo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjo V. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-ame sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. ir prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovei atstovaujantys PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje bausmę atliko nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. (tada buvo paleistas lygtinai), o 2020 m. vasario 6 d. vėl sugrįžo į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. IeÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Dėl Å¡ių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į LVAT suformuotÄ senaties taikymÄ reguliuojančių teisės normų nuostatų aiÅ¡kinimÄ (pavyzdžiui, žiÅ«rėti 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

PareiÅ¡kėjas kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjo teigimu, PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jis buvo laikomas nuo 2014 m. liepos 28 d. netinkamomis sÄ lygomis, o iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad skundÄ dėl žalos atlyginimo teismui per paÅ¡to įstaigÄ jis iÅ¡siuntė 2021 m. balandžio 23 d. (b. l. 9), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ skundui pateikti. Priežasčių, kodėl pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skunde nenurodė, neprašė atnaujinti praleistÄ terminÄ .

Teismas, remdamasis LVAT praktika (2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018), pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas, remdamasis LVAT praktika (2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018, 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-549-143/2017), pažymi, kad byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjui per nuo atvykimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ iki skundo iÅ¡siuntimo teismui dienos buvo sudarytos kliÅ«tys gauti pageidaujamÄ informacijÄ arba kreiptis teisinės pagalbos, pavyzdžiui, raÅ¡tiÅ¡kų atsisakymų suteikti informacijÄ , draudimų iÅ¡ bibliotekos gauti teisinę literatÅ«rÄ , pareiÅ¡kėjo skundų dėl nesuteikiamos informacijos.

PareiÅ¡kėjas turėjo teisę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka paskambinti telefonu, siųsti ir gauti laiÅ¡kus, kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas, gauti teisinę pagalbÄ , pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu galėjo be jam taikomų apribojimų rinkti informacijÄ .

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs aktyvus ir domėjęsis jam aktualiais teisės aktais, neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs žodinius praÅ¡ymus suteikti informacijÄ , kuriuos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija bÅ«tų atsisakiusi tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Byloje taip pat nėra duomenų dėl pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ .

PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rÅ«pestingumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galbÅ«t pažeistas teises. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos.

Juo labiau, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 22 d. buvo paleistas lygtinai ir tik 2020 m. vasario 6 d. vėl sugrįžo į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo V.

J. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. Dėl Å¡ios priežasties PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. (pareiÅ¡kėjas 2017 m. gruodžio 22 buvo paleistas lygtinai, o 2020 m. vasario 6 d. sugrįžo į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-Ä jį sektorių, tai patvirtina atsakovės atstovo atsiliepimas, b. l. 41-47, Asmens byla, b. l. 48-50).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas nebuvo užtikrintas, t. y. jam teko mažiau nei 3 m2 gyvenamosios patalpos ploto.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T-41 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 2.1 p .

– 3,1 m2 – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 2.2 p. – 3,6 m2 – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 2.3 p. – 4,1 m2 – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų gyvenamosiose patalpose; 2.4 p. – 7 m2 – laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose (išskyrus socialinės globos ir priežiūros sektoriaus patalpos – 5 m2). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 41-47, 54-55) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje bausmę atliko nuo 2020-02-05 iki 2020-08-05 1 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 21,30 m2, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,32 m2 (21,30 / 4 = 5,32), nuo 2020-08-05 iki 2021-04-21 14 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 55,49 m2, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,96 m2 (55,49 / 14 = 3,96).

Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi ne visada žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius ir Å¡is skaičius kinta. IÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų daroma iÅ¡vada, kad gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui nebuvo pažeista.

Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai. Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti įskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016).

Remiantis LVAT praktika, į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas) ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas.

Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Pataisos namų 3 sektoriaus visose gyvenamosiose patalpose buvo ir yra pelėsis, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 77-1060 (b. l. 54-55) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas.

Ä®staigos patalpų valymo vykdymo tvarkÄ nustato PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. Ä®staiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės, vykdymÄ . Å varai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas:

Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukslių semtuvas, valymo Å¡luostės, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl patalpų sienų ir grindų dangų nepatogaus valymo ir dezinfekavimo atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2020 m. spalio 13 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-3272 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 1 d, b. l. 56-60) matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 14 bÅ«rio 1 sekcijoje (kairėje sienoje kampe) vietomis rasta vizualiai matomo pelėsio (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 p. 39 reikalavimas). 3 sektoriaus 14 bÅ«rio 1 sekcijoje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ galima iÅ¡vėdinti per langus (langai atsidarė ir užsidarė).

Å iame gyvenamajame kambaryje languose orlaidžių nebuvo. 3-ojo sektoriaus 14 bÅ«rio 1 sekcijoje santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 reikalavimÄ â€“ santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., t. y. patalpos vėdinimas, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 teisinį reglamentavimÄ . Aplinkybė, kad patikrinimo metu 3 sektoriaus 14 bÅ«rio 1 sekcijoje (kairėje sienoje kampe) vietomis rasta vizualiai matomo pelėsio (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje buvo nuo 2020-08-05), vertintina pareiÅ¡kėjo naudai.

Šis nustatytas Lietuvos higienos normos pažeidimas buvo operatyviai pašalintas, tai patvirtina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2021-01-19 raštas Nr. S-1023 (b. l.

63) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pataisos namų pastatas yra avarinės būklės ir priskirtas ne gyvenamųjų pastatų kategorijai. Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 41-47) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 77-1060 (b. l. 54-55) nurodyta, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje avarinės būklės gyvenamųjų pastatų nėra.

Pastatai tvarkingi, sienos ir grindys periodiškai dažomos, atnaujinamos. Įstaigoje patalpos remontuotamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Juo labiau, aukščiau paminėtame Nacionalinio visuomenės svekatos centro Kauno departamento patikrinimo akte (b. l. 56-60) nėra konstatuota, kad tikrintame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriaus pastatas ar pastate esančios patalpos būtų avarinės būklės, todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastata i– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiÅ«ra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.).

Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiÅ¡kia, jog jame negali bÅ«ti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrÄ laiko tarpÄ ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji, tad argumentas dėl pastato priskyrimo ne gyvenamųjų pastatų kategorijai, atmestinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitariniai mazgai neatitinka laikomų asmenų skaičiaus, t. y. 4 tualetai skirti maždaug 200 asmenų, todėl jis buvo priverstas laukti ir kentėti, kol atsilaisvins kabina.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. pažymos Nr. 77-1060 (b. l. 54-55) matyti, kad 14, 15, 16, 17 būruose įrengti 9 sėdimi klozetai, 2 pisuarai, 12 praustuvių, 1 kojų plautuvė, 5 dušo sieteliai, o nuo 2021 m. balandžio mėnesio papildomai įrengta 6 klozetai, 6 plautuvės, 3 maudymosi vietos. 1 būrio 7 patalpoje įrengtas vienas klozetas ir viena praustuvė. Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais: prausykla, tualetas – lentynėlė asmens higienos priemonėms po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės; sieninė pakaba – bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių; sieninis veidrodis – po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės; praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; šiukšlių dėžė – 1 vnt. prie kiekvieno klozeto (unitazo); klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Taigi, matyti, kad pareiškėjui būnant 1 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, jis galėjo naudotis vienu klozetu ir viena praustuve, o pareiškėjui būnant 14 būryje, jis galėjo naudotis 9 sėdimais klozetais, 2 pisuarais, 12 praustuvių, 1 kojų plautuve, 5 dušo sieteliais, o nuo 2021 m. balandžio mėnesio papildomai įrengtais 6 klozetais, 6 plautuvėmis, 3 maudymosi vietomis, todėl pareiškėjo argumentas, jis buvo priverstas laukti ir kentėti, kol atsilaisvins tualeto kabina, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pastate buvo ir yra pilna tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandžiojimo negali naktį ramiai užmigti bei pailsėti. Iš administracinėje byloje esančių atliktų paslaugų aktų (b. l. 64-69) matyti, kad UAB „Utenos deratizacija“ 2020 m. rugpjūčio 10 d., 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. sausio 28 d. , 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. vasario 22 d. atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus patalpų deratizacijos, dezinsekcijos paslaugas (darbus).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2020 m. spalio 13 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-3272 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 1 d., b. l. 56-60) matyti, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 14 būrio 1 sekcijoje buvo rasta blakių ir jų liekanų (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 p. 20 reikalavimas). Patikrinimo metu buvo pateikti UAB „Utenos deratizacija“ atliktų paslaugų aktai (2020 m. liepos 13 d. atliktų paslaugų akto Nr. 07-13-003, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atliktų paslaugų akto Nr. 08-10-003, 2020 m. rugsėjo 7 d. atliktų paslaugų akto Nr. 09-07-003), kuriuose nurodyta, kad nurodytame būryje atlikti patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos bei monitoringo darbai.

IÅ¡ asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 18-30) matyti, kad pareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ â€“ 2020-08-18 (b. l.

28) kreipėsi pas gydytojÄ dėl kÅ«no, rankų, kojų bėrimo ir niežėjimo, teigė, jog sukandžiojo blakės, tačiau nustatyta diagnozė: dermatitas, todėl pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas, kad negali užmigti bei pailsėti dėl tarakonų ir blakių sukandžiojimo, atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. pažymos Nr. 87-77 „Dėl nuteistojo V. J.“ (b. l.

53) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020-02-06 iki 2021-04-22 į trečiojo sektoriaus psichologus dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė. Taip pat įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä (b. l. 18-30), negalima konstatuoti, kad dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjas nurodė eilę Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kuriuose, jo nuomone, užfiksuoti PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įvairÅ«s higienos normų pažeidimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl dalies pareiÅ¡kėjo iÅ¡bÅ«to laiko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje teismas taiko ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o kitu patikrinimų aktuose nurodytu laiku pareiÅ¡kėjo net nebuvo PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų patikrinimo aktų teismas nepasisako.

Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, asmeninius nepatogumus.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Vertinant PravieniÅ¡kių PN-AK 3 sektoriaus 14 bÅ«rio 1 sekcijoje (kairėje sienoje kampe) vietomis rasto vizualiai matomo pelėsio (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 p. 39 reikalavimas) sienoje kampe) įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimÄ , kuris buvo operatyviai paÅ¡alintas, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nustatytas higienos normos HN 134:2015 pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad V. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo V. J. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė