A-556-2043-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 2043/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autosta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autosta“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Autosta“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas, UAB „Autosta“) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4-9) prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (24.21)-U2-1104, kuriuo ji buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registro kaip nevykdanti ekonominės veiklos bei įpareigota per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo pateikti Inspekcijai tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą.

Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 75 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę pateikti prašymą jį išregistruoti iš PVM mokėtojų registro arba gali būti išregistruotas mokesčio administratoriaus iniciatyva. Pagal PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalį, vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.

Nurodė, kad mokesčių administratoriui kilus abejonių dėl pareiškėjo veiklos, jis turi imtis priemonių įsitikinti, ar pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą ir deklaruoja teisingus duomenis. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog PVM teisinių santykių požiūriu nėra esminė aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo gavęs pajamų iš ekonominės veiklos (2007-12-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1116/2010). Teigė, jog pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-06-22 įsakymu Nr. 178 (2008-08-06 įsakymo redakcija) patvirtintų PVM mokėtojų įregistravimo į PVM mokėtojų registrą / išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių 47 punktą mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM mokėtojų registro, turi pareigą įvertinti kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (asmens veiklos ypatumus).

Teigė, jog sprendime nenurodyta, kokių nustatytų aplinkybių pagrindu mokesčių administratoriaus iniciatyva yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro, iš skundžiamo sprendimo neaišku, ar atsakovas įvykdė pareigą ir ištyrė aplinkybes reikšmingas veiklos nevykdymo faktui nustatyti, ar priėmė sprendimą tik pateiktų PVM deklaracijų pagrindu. Argumentavo, kad aplinkybę, jog pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą, įrodo prie skundo pridedama preliminarioji žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo UAB „SP Transport“ išnuomoti 0,3635 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. siekė uždirbti pajamų savo tiesioginės veiklos vykdymui (variklinių transporto priemonių ir motociklų remontui ir pan.).

Teigė, jog pasirašyti pagrindinę nuomos sutartį sutrukdė Klaipėdos apygardos teismo nutartimi jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 17-19) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filiale buvo įregistruota 2005-11-09 adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m., Šilutės r. sav., įregistruota veikla - variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas. Pareiškėjas į PVM mokėtojų registrą įregistruotas 2005-12-16. Nurodė, jog paties pareiškėjo pateiktose PVM deklaracijose laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. nedeklaruoti nei pirkimai, nei pardavimai.

Teigė, jog 2009 m. spalio 6-9 dienomis buvo atliktas pareiškėjo operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pažymoje 2009-10-09 Nr. U24-38 užfiksuota, jog laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-07-31 įmonė pajamų nedeklaravo, apskaitoje apskaityti 6 neparduoti automobiliai. UAB „Autosta“ direktorius V. J. 2009-10-09 raštu paaiškino, kad 2009 m. įmonė veiklos nevykdė, ofiso neturi. Pareiškėjo vadovas su 2009-10-09 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. U24-38 buvo supažindintas pasirašytinai 2009-10-13 ir jokių pastabų nepateikė. 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo atliktas dar vienas pareiškėjo operatyvus patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas vykdo veiklą jo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste.

Operatyvaus patikrinimo pažymoje 2011-09-22 Nr. U30-11 užfiksuota, kad pareiškėjo registracijos ir veiklos vykdymo adresu veiklos vykdymo faktų nėra, patalpų, kuriose įregistruota pareiškėjo veiklos vykdymo vieta, savininkas S. P. paaiškino, kad UAB „Autosta“ šiose patalpose veiklos nevykdo, nuo 2009 m. gruodžio mėn. pareiškėjo teikiamose PVM deklaracijose nėra deklaruojama nei pirkimų, nei pardavimų, pareiškėjas paskutinę mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (FR0572) pateikė už 2009 m. kovo mėn., nuo 2008 m. ketvirto ketvirčio muitinės sandoriai nevykdomi, atlyginimas darbuotojams nuo 2010 m. sausio mėn. nepriskaičiuojamas.

Teigė, jog 2010-11-23 raštu Nr. (24.21)-U2-1620 pareiškėjo vadovas V. J. buvo įpareigotas raštu išdėstyti veiklos nevykdymo aplinkybes, įspėjant, kad nepateikus prašomos informacijos bus inicijuojama pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro procedūra. Pareiškėjo vadovui V. J. 2010-12-10 buvo pateiktas mokesčio administratoriaus nurodymas Nr. (24.21)-U2-1697, kuriuo vadovas įpareigotas pateikti laiku nepateiktą deklaraciją bei atvykti į mokesčių administratoriaus buveinę. Šių nurodymų UAB „Autosta“ vadovas neįvykdė, deklaracijos nepateikė, į mokesčio administratoriaus buveinę neatvyko ir prašomų paaiškinimų nepateikė.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos ir vadovaujantis PVM įstatymo 75 straipsnio 1, 4 dalimis bei Taisyklių 47.1 punktu 2011-09-26 priimtas sprendimas pareiškėją išregistruoti iš PVM mokėtojų registro Nr. (24.21)-U2-1104. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde nurodyta preliminarioji žemės sklypo nuomos sutartis neįrodo, jog pareiškėjas vykdė ekonominę veiklą. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1483-125/2011 buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau nutartimi nebuvo apribota teisė šį turtą išnuomoti, o pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (b. l. 69-72) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Inspekcijos 2011-09-26 sprendimas Nr. (24.21)-U2-1104, kuriuo nuspręsta pareiškėjo įmonę išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro pagrindus reglamentuoja PVM įstatymo 75 straipsnis. Mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro tvarką detalizuoja Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-06-22 įsakymu Nr. 178 (2010-12-31 įsakymo Nr. VA-124 redakcija).

Teismas vadovavosi PVM įstatymo (redakcija Nr. XI-1187, 2010-11-30) 75 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 47.1 punktu. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, iš esmės grindžiama PVM deklaracijomis bei 2009-10-09 ir 2011-09-22 operatyvaus patikrinimo medžiagomis. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, jog 2010 m. mokesčių administratorius ėmėsi priemonių įsitikinti, ar pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą ir deklaruoja teisingus duomenis. Ginčydamas administracinį aktą, pareiškėjas teismui pateikė preliminariąją žemės sklypo nuomos sutartį, 2011-01-03 sudarytą tarp pareiškėjo ir UAB „SP Transport“ ir nurodė, jog tokia sutartimi gali būti patvirtinamas pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos faktas.

Iš sutarties turinio matyti, jog pagrindinę žemės sklypo nuomos sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2012 m. sausio 1 d. Kadangi preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindinei sutarčiai sudaryti terminas nėra pasibaigęs, laikytina, jog preliminariojoje sutartyje numatytos pagrindinės sutarties sąlygos, tame tarpe ir sąlyga, susijusi su nuomos mokesčio mokėjimu, nėra galiojančios, todėl tokios sutarties sudarymo faktas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos faktą. Kadangi nustatyta, jog nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos faktą ir kitų aplinkybių, kurioms esant PVM mokėtojai negali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro mokesčio administratoriaus iniciatyva, ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu.

Teisėjų kolegija nesutiko su skundo argumentu, jog ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas nustatė, jog ginčijamas sprendimas surašytas pagal Taisyklėse nustatytą formą ir sprendime nurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, 2008 m. birželio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-994/08, 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-876/2011 ir kt.).

Vien aplinkybė, jog sprendime nurodyta netinkama PVM įstatymo 75 straipsnio dalis, nesudaro pagrindo sprendimą pripažinti neteisėtu, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Taisyklių 48.3 punkto reikalavimus.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75-82) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Inspekcijos skundžiamame sprendime nėra detalizuota, kokių nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruojamas iš PVM mokėtojų registro. Teismas sprendime padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog 2010 m. mokesčių administratorius ėmėsi priemonių įsitikinti, ar pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą ir deklaruoja teisingus duomenis. Remiantis LVAT praktika, PVM deklaracijų veiklos nevykdymo faktui nustatyti nepakanka. Šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi pasenusia ir realios situacijos neatitinkančia 2009-10-09 operatyvaus patikrinimo medžiaga. Nuo šio operatyvaus patikrinimo atlikimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (2011-09-26) praėjo du metai. Pareiškėjas apie 2011-09-22 operatyvaus patikrinimo atlikimą net nebuvo informuotas, nebuvo prašyta jokių paaiškinimų ar dokumentų, atliekant minėtą operatyvų patikrinimą, nedalyvavo joks pareiškėjo atstovas. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir Inspekcijos atstovė. Tokiu būdu Inspekcija apsiribojo formaliu, o ne realiu fakto apie vykdomą ekonominę veiklą patikrinimu, tuo pažeisdama ir Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX - 2112) 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą.

2. Tik nuo 2011 m. lapkričio mėnesio UAB „Jupura“ yra vienintele pareiškėjo savininke. Tai, kad S. P. nurodė, jog pareiškėjas nurodytu registracijos adresu veiklos nevykdo, negali būti lemiančiu įrodymu pareiškėjo ekonominės veiklos klausimu. Nei vienas teisės aktas neįpareigoja asmens, perleidžiant įmonės akcijas, keisti įmonės registracijos adresą. UAB „Jupura“ yra atskiras ūkio subjektas, todėl nesuprantamas Inspekcijos ir teismo argumentas, kad UAB „Jupura“ veiklos vykdymo vietoje nenustatytas pareiškėjo veiklos vykdymo faktas. Pareiškėjo veiklos vykdymui nėra būtinas konkrečios fizinės vietos egzistavimas. Minėtos įmonės vadovas ir darbuotojai nebuvo informuoti apie Inspekcijos vizitą, supažindinti su jo tikslais. Iš to kyla pagrįstų abejonių tokio apsilankymo realumu, kadangi šis teiginys nėra patvirtintas jokiais įrodymais.

3. Teismas be pagrindo nevertino pareiškėjo pateikto įrodymo - preliminariosios žemės sklypo nuomos sutarties, nepagrįstai nurodydamas, jog ji šiuo atveju neįrodo veiklos vykdymo fakto. Minėta preliminariąja sutartimi pareiškėjas išreiškė savo valią - išnuomoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš to uždirbant pajamų, kas įrodo pareiškėją vykdžius ekonominę veiklą.

4. Teismo sprendimas yra pagrįstas Inspekcijos atsiliepime pateiktas motyvais. LVAT 2011-02-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-342/2011 nurodė, jog toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o tokį sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu remdamasis vien tik argumentais, išdėstytais skundžiamame sprendime, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 5 p.).

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105-106) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys apie tai, jog jis vykdė ekonominę veiklą ir vykdo, todėl nebuvę pagrindo išregistruoti jo iš PVM mokėtojų registro, yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, yra patvirtinta pareiškėjo pateiktomis PVM deklaracijomis už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn., kuriose pareiškėjas nedeklaravo nei pirkimų, nei pardavimų, taipogi atsakovo 2009-10-09 ir 2011-09-22 atliktų operatyvių patikrinimų medžiagomis, kuriose neužfiksuoti duomenys apie pareiškėjo veiklos vykdymo faktus. Teismas pagrįstai preliminariosios žemės sklypo nuomos sutarties nelaikė įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos faktą, nes šios sutarties pagrindinės sąlygos, tame tarpe ir sąlyga, susijusi su nuomos mokesčio mokėjimu, nėra galiojančios. Pareiškėjo teiginys apie tai, kad skundžiamame atsakovo priimtame sprendime nėra detalizuota, kokių nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjas yra išregistruojamas iš PVM mokėtojų registro, taip pat yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (24.21)-U2-1104, kuriuo UAB „Autosta“ buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro kaip nevykdanti ekonominės veiklos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų, bei šią nuostatą detalizuojančiu Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178, 47.1 punktu, pripažino šį ginčo sprendimą teisėtu.

Šioje byloje iš esmės nėra keliami nurodytų teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai.

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu pagrindžiant ginčijamo sprendimo teiginį, kad pareiškėjas ekonominės veiklos nevykdo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas procesinės teisės normų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius ėmėsi priemonių įsitikinti, ar pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą. Tikrinamoje administracinėje byloje mokesčių administratorius išsamiai išanalizavo pareiškėjo UAB „Autosta“ ekonominės veiklos nevykdymo aplinkybes. Mokesčių administratorius, remdamasis PVM deklaracijomis, kuriose pareiškėjas nedeklaravo nei pirkimų, nei pardavimų, bei 2009 m. spalio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. U24-38 (operatyvus patikrinimas pradėtas 2009 m. spalio 6 d., baigtas 2009 m. spalio 9 d.) ir 2011 m. rugsėjo 22 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. U30-11 (operatyvus patikrinimas pradėtas 2011 m. rugsėjo 19 d., baigtas 2009 m. rugsėjo 22 d.), UAB „Autosta“ direktoriaus V. J. 2009 m. spalio 9 d. rašytiniu paaiškinimu, taip pat įvertinęs kitas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus poziciją, turėjo teismui pateikti konkrečius, pagrįstus faktiniais duomenimis paaiškinimus dėl ekonominės veiklos vykdymo fakto. Pareiškėjo teiginiai, kad jis vykdė ekonominę veiklą, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateikta preliminarioji žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2011 m. sausio 3 d. tarp pareiškėjo ir UAB „SP Transport“, nepagrindžia fakto, kad pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą. Šia preliminariąja sutartimi šalys įsipareigojo ateityje (ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d.) sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą būtų sudarę pagrindinę sutartį.

Taigi nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas administracinis aktas, kuriuo pareiškėjas, nustačius, jog jis nevykdo ekonominės veiklos, buvo išregistruotas iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde pateikiamais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autosta“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius