b89c3c8b-8b36-4e42-a610-eacf679c086f · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-512-739/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31864-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2125-996/2020 pagal ieÅ¡kovo J. Z. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. P. dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. Z. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir atsakovė) ir A.

P. (toliau – ir atsakovė), praÅ¡ydamas įpareigoti atsakoves savo lėšomis, be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti jo garbę ir orumÄ informacija, iÅ¡spausdinti tokio turinio paneigimÄ : „(duomenys neskelbtini) dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje iÅ¡spausdintame korespondentės A. P. straipsnyje „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija.

Minėtame straipsnyje iÅ¡spausdintas tikrovės neatitinkantis straipsnio pavadinimas: „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 yra konstatuota, kad kaltinamasis J. Z. nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl J. Z. specialiai nusikaltimui nesiruošė, specialiai nelaukė aukos pasislėpęs ir laikydamas rankoje paruoÅ¡tÄ peilį. Minėtame straipsnyje iÅ¡spausdintas tikrovės neatitinkantis sakinys:

„AukÅ¡tÄ jį mokslÄ baigęs ir gerai mokamÄ darbÄ (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. J. Z. niekada neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau jį vartoja ne jis vienas. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, kad „problemų Å¡eimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvienÄ dienÄ negėrė, girtavo ir žmona“.

Minėtame straipsnyje iÅ¡spausdintas tikrovės neatitinkantis sakinys: „EsÄ iÅ¡vydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, jog iÅ¡ alkotesterio Å¡aknelės matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. J. Z. tikrinimo rezultatas 0,22 promilių alkoholio.“; priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovių 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ bei valstybės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . 1.1.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje paaiÅ¡kino, kad atsakovė A. P. raÅ¡ydama straipsnį ne tik prasilenkė su profesinės etikos normomis, pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normas, bet taip pat Å¡iuo straipsniu per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuria buvo pažeminta jo garbė ir orumas. IeÅ¡kovo teigimu, iÅ¡ straipsnio antraÅ¡tės iÅ¡sireiÅ¡kimo „prie durų patykojo su peiliu rankoje“, skaitytojui formuojama nuomonė, kad nusikaltimÄ padaręs asmuo iÅ¡ anksto turėjo tikslÄ Ä¯vykdyti tokį nusikaltimÄ ir specialiai ruošėsi tokiam nusikaltimui, specialiai (net pasislėpęs) laukė nukentėjusiojo asmens, tai darė slapčiomis ir siekė to, tuo tarpu nuosprendyje ne kartÄ yra aiÅ¡kiai konstatuota, kad jis nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia. 1.2.

Nurodė, kad tame pačiame straipsnyje buvo paskelbta ir kita tikrovės neatitinkanti informacija – „aukÅ¡tÄ jį mokslÄ baigęs ir gerai mokamÄ darbÄ (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. Pasak ieÅ¡kovo, Å¡iais žodžiais yra skleidžiama žinia, kad visos bėdos kilo vien dėl alkoholio, kurį jis vartojo ir kad jis tai neigė, tačiau jis to niekada neneigė, neigė tik tai, kad vartojo alkoholį vien tik jis, tÄ patvirtina ir nuosprendyje esanti informacija, kad „problemų Å¡eimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvienÄ dienÄ negėrė, girtavo ir žmona“, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, problemos Å¡eimoje kilo ne vien dėl jo vartojamo alkoholio. 1.3.

Teigė, kad prieÅ¡ tai nurodytame straipsnyje yra paskelbta dar viena tikrovės neatitinkanti informacija – „esÄ iÅ¡vydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“, tačiau, pasak ieÅ¡kovo, jį sulaikius jam buvo nustatytas tik 0,22 promilių girtumas, o nuosprendyje nustatyta – „iÅ¡ alkotesterio Å¡aknelės matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. ieÅ¡kovo tikrinimo rezultatai 0,22 promilių alkoholio“. 1.4.

Pažymėjo, kad atsakovės A. P. paraÅ¡ytame straipsnyje yra paskleistos žinios, o ne jos nuomonė, nes ji nepateikė jokio iÅ¡dėstytos informacijos vertinimo, nevartojo jokių tik nuomonei iÅ¡reikÅ¡ti bÅ«dingų žodžių: „galimai“, „man atrodo“, „aÅ¡ manau“, „aÅ¡ vertinu“ ir panaÅ¡iai, kurie patvirtintų pareikÅ¡tÄ subjektyviÄ nuomonę, o ne paskelbtÄ faktÄ . Pabrėžė, kad paskleistos žinios paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas buvo itin didelis, nes dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ tiražai yra vieni didžiausių Å¡alyje, be to, nereikia įrodinėti aplinkybių, kad duomenys buvo paskelbti bÅ«tent apie jį – straipsnyje nurodomi jo vardas ir pavardė, patalpinta nuotrauka. 1.5.

IeÅ¡kovo teigimu, tokie vieÅ¡ai paskelbti ir tikrovės neatitinkantys duomenys žemina jo garbę ir orumÄ , bÅ«tent dėl tokių duomenų paskelbimo sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, kad apie jį tretieji asmenys (giminės, artimieji, draugai) pakeitė nuomonę, susidarė neigiamÄ Ä¯spÅ«dį, ėmė vengti bendrauti, jam sukelti neigiami iÅ¡gyvenimai, patirtas dvasinis sukrėtimas, stresas, nepatogumai, jis tapo nervingas, jaučia sumiÅ¡imÄ , savo asmens sumenkinimÄ , tenka aiÅ¡kintis artimiesiems bei draugams, taip pat kitiems nuteistiesiems dėl žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio, todėl siekia 5000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintas A. P. straipsnis buvo parengtas naudojant duomenis, kuriuos žurnalistė sužinojo dalyvaudama teismo posėdyje (ne viskas, kas buvo išsakyta teismo posėdyje, pažodžiui buvo perkelta į nuosprendį) ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones (patykojo prie durų, susivertė visus degtinės likučius ir pan.), tuo pačiu pažymėjo, kad visa straipsnyje paskleista informacija savo esme pilnai atitinka tikrovę.

Teigė, kad pats ieÅ¡kovas teisme pripažino, jog savo žmonÄ nužudė prie išėjimo iÅ¡ namo durų, teismas jo veiksmus kvalifikavo kaip tyčinius. Pažymėjo, kad straipsnyje niekur nebuvo paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovas neigė vartojęs alkoholį, o tik buvo pažymėta jo paties teisme iÅ¡sakyta pozicija, jog visos bėdos Å¡eimoje kilo ne tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas tikino, jog iÅ¡gėrė tik po nusikaltimo, tačiau teismas nustatė, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį faktÄ pripažino sunkinančia aplinkybe, taip pat pabrėžė, jog nusikaltimas buvo padarytas 2017 m. balandžio 4 d. apie 7 val., o alkotesteriu ieÅ¡kovas patikrintas tik 17:20 val., ir netgi tuomet nustatyta 0,22 promilių alkoholio, todėl, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, aptariamame straipsnyje paskelbti duomenys iÅ¡ esmės atitinka tikrovę, jie negali žeminti ieÅ¡kovo garbės ir orumo, o žurnalistė informacijÄ paskleidė sÄ Å¾iningai, perteikdama kaltinimo esmę, remdamasi teisme iÅ¡girstais proceso dalyvių parodymais ir nepiktnaudžiaudama savo teise skleisti informacijÄ .

3. Atsakovė A. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad iÅ¡spausdintÄ straipsnį parengė naudodama duomenis, kuriuos sužinojo dalyvaudama teismo posėdyje, juos pateikė pavartodama kai kurias literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones. Teigė, kad visa straipsnyje pateikta informacija atitinka tikrovę, kadangi ieÅ¡kovas teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad prie namo durų, bÅ«damas neblaivus, veikdamas netiesiogine tyčia nužudė savo žmonÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad byloje atsakovės įrodė, jog informacija pateikta ieÅ¡kovo nurodytame straipsnyje atitinka tikrovę, nes iÅ¡sireiÅ¡kimai: „prie durų patykojo su peiliu rankoje“; „vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“; „esÄ iÅ¡vydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“ nėra faktų, kurie neegzistavo tikrovėje, kÅ«rimas.

6. Teismas nustatė, prieÅ¡ tai nurodytas straipsnis parengtas panaudojant duomenis, kuriuos atsakovė A. P. iÅ¡girdo dalyvaudama teismo posėdyje ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones, o nežymÅ«s hiperbolizavimai, netikslumai yra leidžiami, be to teismas nenustatė žurnalistės nesÄ Å¾iningumo.

7. Teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog žinios paskelbtame straipsnyje neatitinka tikrovės ir kad jos žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nėra, todėl nenustatė ir pagrindo neturtinės žalos priteisimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo J. Z. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių valstybės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . 8.1.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovės byloje jokių įrodymų nepateikė, tik paaiÅ¡kino, jog duomenys straipsnyje buvo pateikti pavartojant kai kurias literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones, kad yra galima naudoti tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ) bei pasirėmė, jų nuomone, tai patvirtinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006), nors nurodytose nutartyse buvo kalbama ne apie „paskleistÄ Å¾iniÄ â€œ, o apie „iÅ¡sakytÄ nuomonę“ ir tik todėl buvo pasisakyta, kad teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ).

Pažymi, kad fakto, jog straipsnyje yra paskleista žinia, o ne iÅ¡sakyta korespondentės nuomonė, atsakovės neginčijo. 8.2. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai vertino ieÅ¡kovo ir atsakovių pateiktus įrodymus, t. y. dėl ieÅ¡kovo pateiktų argumentų nieko nepasisakė, tik juos laikė nepakankamais, o dėl atsakovių pateiktų deklaratyvių teiginių apie „literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones“ bei „hiperbolizavimÄ â€œ sprendė, jog tai yra pakankami įrodymai pripažinti, kad straipsnyje pateikti duomenys atitinka tikrovę. 8.3.

IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, kad straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija dėl 2 promilių girtumo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017 apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir panaikino nuosprendžio dalį dėl J. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio l dalyje 9 punkte, nustatymo. 8.4.

Apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad jau esant aukštesnės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendime padaryta kardinaliai priešinga išvada yra niekuo nepagrįsta ir naikintina.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 9.1. Atsakovė praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme remtis tais pačiais atsakovės argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad apelianto nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, ginčo atveju, nėra reikÅ¡minga, kadangi aptariamas straipsnis buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini), jis buvo parengtas remiantis vieÅ¡ame teismo posėdyje paskelbta informacija, kuri pilnai atitinka ir 2017 m. spalio 4 d. paskelbtame pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytiems faktams. 9.2.

Mano, kad iÅ¡ bylos duomenų nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad žurnalistė piktnaudžiavo teise skleisti informacijÄ ar elgėsi nesÄ Å¾iningai. 9.3. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį nieko nebuvo kalbama nei ieÅ¡kinyje, nei jis buvo pateiktas nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo J. Z. ieÅ¡kinys dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, be kita ko, prašė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigti straipsnio pavadinimÄ â€žVyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“, nes jis neatitiko tikrovės ir klaidino visuomenę, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 yra konstatuota, kad J.

Z. nusikaltimÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. ieÅ¡kovas J. Z. specialiai nusikaltimui nesiruošė, specialiai nelaukė aukos pasislėpęs ir laikydamas rankoje paruoÅ¡tÄ peilį. Taip pat prašė paneigti sakinį „AukÅ¡tÄ jį mokslÄ baigęs ir gerai mokamÄ darbÄ (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“, nes, pasak ieÅ¡kovo, J. Z. niekada neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau jį vartojo ne jis vienas – Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, kad „problemų Å¡eimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvienÄ dienÄ negėrė, girtavo ir žmona“.

Taip pat prašė paneigti tikrovės neatitinkantį sakinį „EsÄ iÅ¡vydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“, nes Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatavo, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. J. Z. tikrinimo rezultatas buvo 0,22 promilių alkoholio.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnis). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje iÅ¡spausdintame korespondentės A.

P. straipsnyje „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ buvo paskleistos žinios apie ieÅ¡kovÄ , t. y. kad ieÅ¡kovas savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje, kad ieÅ¡kovas neigė, jog visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį, bei žinia, kad ieÅ¡kovui buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žurnalistė straipsnyje naudojo duomenis, kuriuos ji iÅ¡girdo dalyvaudama vieÅ¡ame teismo posėdyje ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones. Teismas, nenustatęs žurnalistės nesÄ Å¾iningumo, nusprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog žinios paskelbtame straipsnyje neatitinka tikrovės ir kad jos žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , nėra.

15. Apeliantas su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas, kad tam tikro laipsnio faktų perdėjimas (hiperbolizavimas), pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , galimas sprendžiant dėl iÅ¡sakytos nuomonės, o ne paskleistos žinios. Apeliantas taip pat teigia, kad faktÄ , jog straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija dėl 2 promilių girtumo patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017 panaikinta J.

Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio l dalies 9 punktÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės dėl to, kad, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino visuomenės informavimo priemonę neperžengus jai leidžiamos skleisti informacijos ribų, bei dėl to, kad teismas nepripažino straipsnyje nurodytos informacijos apie jo 2 promilių girtumÄ kaip neatitinkančios tikrovės.

16. Nustatant faktÄ , ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ , žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį buityje, Å¡eimoje, vieÅ¡ajame gyvenime, nesÄ Å¾iningÄ visuomeninę, gamybinę-Å«kinę, komercinę veiklÄ ir pan.

Bylų dėl garbės ir orumo nagrinėjimo ypatumas tas, kad atsakovas turi įrodyti, jog apie tam tikrÄ asmenį paskleistos žinios yra atitinkančios tikrovę, o ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieÅ¡kovas (CK 2.24 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad straipsnis buvo parengtas pagal vieÅ¡ame teismo posėdyje žurnalistės iÅ¡girstus faktus.

17. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio  1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į saviraiÅ¡kos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas. Ši teisė yra vienas iÅ¡ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iÅ¡ svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas teisės skleisti informacijÄ turinį (Konvencijos 10 straipsnis), yra nurodęs, kad teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , t. y., neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų. Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog žurnalistų teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ ), tačiau pabrėžė, kad spauda negali peržengti jai nustatytų ribojimų, kurių reikia kitų asmenų garbei ir orumui garantuoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai:

Handyside prieÅ¡ J. K., 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieÅ¡ J. K., 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieÅ¡ BelgijÄ , 1997 m.; Lingens prieÅ¡ AusrijÄ , 1986 m., bylose). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ (žr. Dalban c. Roumanie, no. 28114/95, 49, CEDH 1999-VI).

18. Visų pirma, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog teismas rėmėsi atsakovių nurodyta teismų praktika, kurioje buvo spręsti ginčai dėl nuomonės reiÅ¡kimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2000, kurioje buvo pasisakyta bÅ«tent dėl visuomenės informavimo priemonių teisės skleisti informacijÄ â€“ žinias, o ne nuomonę, kaip teigia apeliantas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktikÄ dėl visuomenės informavimo priemonių skleidžiamos informacijos ribų remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kuriuose, analizuojamos žiniasklaidos skleidžiamos informacijos ribos, kalbama apie žurnalistų teisę reikÅ¡ti savo nuomonę hiperbolizuojant tam tikrus faktus ir įvykius. Tokiais Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais kasacinis teismas remiasi nagrinėdamas tiek bylas dėl žiniasklaidos paskleistų žinių, tiek bylas dėl nuomonės paskleidimo.

Dėl to atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir neteisėtai konstatavo, kad visuomenės informavimo priemonėms, pateikiant žinias ir faktus, leidžiamas literatūrinių išraiškos priemonių, hiperbolizavimų bei netikslumų panaudojimas, atmetami kaip nepagrįsti.

19. Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisė skleisti informacijÄ visuomenės informavimo srityje, tame tarpe ir spaudoje, apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatÅ«rines iÅ¡raiÅ¡kos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu Å¡ios lingvistinės ir literatÅ«rinės priemonės nereiÅ¡kia teisės skleisti informacijÄ ribų peržengimo, t. y. jeigu jomis naudojamasi sÄ Å¾iningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį raÅ¡oma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621).

Analizuojant konkrečiÄ situacijÄ bei siekiant nustatyti, ar nebuvo peržengtos saviraiÅ¡kos laisvės ribos, svarbu įvertinti visumÄ faktorių: ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, Å¡io teiginio raiÅ¡kos stilių, vartojamų žodžių reikÅ¡mes, sudarančias pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo teiginiu iÅ¡reikÅ¡ta informacija pagal savo prasmę, pobÅ«dį, turinį ir formÄ yra akivaizdžiai žeminanti ar įžeidžianti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, žurnalistės straipsnio pavadinime panaudotas sÄ vokas „patykojo“, „su peiliu rankoje“ pirmosios instancijos teismo visiÅ¡kai pagrįstai vertintinos kaip žurnalisto panaudota kalbinė, literatÅ«rinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonė. AntraÅ¡tėje „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ iÅ¡ esmės reziumuojama visa įvykių seka, kuriÄ Å¾urnalistė iÅ¡girdo vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡klausiusi kaltinamojo (ieÅ¡kovo) parodymus apie nusikaltimo padarymo detales (ieÅ¡kovas peiliu smÅ«giavo sutuoktinei prie namo durų), iÅ¡girdusi kaltinamojo duotus pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, kuriuos patvirtino pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje (pvz. apie tai, kad duodamas pirminius parodymus įtariamasis teigė norėjęs tik pagÄ sdinti žmonÄ ). Aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas padaręs nusikaltimÄ netiesiogine tyčia, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant žurnalistės iÅ¡dėstytų žodžių atitikimÄ tikrovei, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju straipsnyje žurnalistė aprašė ieÅ¡kovo veiksmus, susijusius su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis ir iÅ¡ straipsnio antraÅ¡tės negalima daryti iÅ¡vados, kad žurnalistė bÅ«tų siekusi paskleisti visuomenei žiniÄ , jog ieÅ¡kovas, suvokdamas savo veikos pavojingumÄ , ir suprasdamas, kad durdamas peiliu gali nužudyti žmonÄ , to norėjo ir to siekė.

21. Pasisakant dėl žurnalistės sakinio „AukÅ¡tÄ jį mokslÄ baigęs ir gerai mokamÄ darbÄ (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios informacijos atitikimÄ tikrovei patvirtina ir pats ieÅ¡kovas. Tiek iÅ¡ pačio ieÅ¡kovo pozicijos Å¡ioje byloje, tiek iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų 2017 m. rugsėjo 4 d. vykusiame vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje Klaipėdos apygardos teisme, matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų neigė, kad problemos Å¡eimoje prasidėjo vien dėl to, jog jis pradėjo vartoti alkoholį, nes ieÅ¡kovas dėl problemų atsiradimo kaltino ir žmonÄ . Aplinkybė, kad žurnalistės sakinio formuluotė nepatinka ieÅ¡kovui, nepaneigia sakinyje paskleistos informacijos tikrumo.

22. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aukščiau minimi žurnalistės teiginiai nėra faktų, kurie neegzistavo tikrovėje, kÅ«rimas, Å¡ie teiginiai, nors ir pavartoti raÅ¡ymo stiliumi ir meninėmis priemonėmis paryÅ¡kinant apraÅ¡omÄ situacijÄ , iÅ¡ esmės atitinka tikrovę.

23. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas nesutinka ir su teismo sprendimu nepripažinti tikrovės neatitinkančia informacija straipsnyje nurodytos informacijos apie jo 2 promilių girtumÄ .

24. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tik galima reikalauti elgtis sÄ Å¾iningai, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-1621; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis A. S. v. UAB ,,Rinkos aikÅ¡tė“ byloje Nr. 3K-3-687/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi informacinėje teismų sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančio 2017 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio (kuriuo gindamosi nuo ieÅ¡kinio reikalavimų remiasi atsakovės) įraÅ¡Ä , iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovu, kad teisiamajame posėdyje nebuvo paminėta ar konstatuota, kad po sulaikymo ieÅ¡kovui bÅ«tų buvęs nustatytas ‚maždaug 2 promilių“ girtumas, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po sulaikymo ieÅ¡kovui buvo nustatytos 0,22 promilės alkoholio.

Atsakovės straipsnio sakinyje „EsÄ iÅ¡vydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“ iÅ¡ esmės yra nurodyta netiksli informacija tik apie ieÅ¡kovo neblaivumÄ , o sakinio dalis, kad „iÅ¡vydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius“ atitinka ieÅ¡kovo 2017 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu (nuo 17.38 min.) pasakytus žodžius, jog jis prieÅ¡ pasiduodamas pareigÅ«nams suvartojo 200 ml degtinės. Aplinkybės, kad sulaikymo metu buvo neblaivus, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčija, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės tai patvirtina, todėl vien duomenų apie ieÅ¡kovui nustatytas alkoholio promiles netikslumas negali bÅ«ti laikomas pagrindu pripažinti ieÅ¡kovo garbės ir orumo pažeidimÄ .

26. Žeminančiais garbę ir orumÄ laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę, orumÄ , gerÄ vardÄ visuomenėje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų, kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje iÅ¡dėstytos tam tikros aplinkybės nėra tikslios, tačiau jos nurodytos tikrų faktų pagrindu, jos nėra nei žeidžiančio pobÅ«džio, nei menkinančios ieÅ¡kovo garbę, orumÄ ar gerÄ vardÄ viso straipsnio apie ieÅ¡kovo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kontekste – žurnalistė aprašė vieÅ¡Ä teismo procesÄ ir jo metu iÅ¡girstus faktus, t. y. informavo visuomenę. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė žurnalistė A. P. bÅ«tų turėjusi tikslÄ sÄ moningai, tyčia iÅ¡kreipti duomenis apie ieÅ¡kovo neblaivumo laipsnį, siekdama įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovÄ , todėl nors ir paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ padarė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudama teise skleisti informacijÄ .

28. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo privalu remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017, kuriuo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl J. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio l dalies 9 punkte, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo paÅ¡alinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl ieÅ¡kovo neblaivumo nusikalstamos veikos padarymo metu, neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai situacijai, kadangi ieÅ¡kovo nurodomame atsakovės publikuoto straipsnio sakinyje nėra minima, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs neblaivus padarant nusikaltimÄ , minėtame sakinyje apraÅ¡omos ieÅ¡kovo sulaikymo aplinkybės.

29. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai vertino ieÅ¡kovo ir atsakovių pateiktus įrodymus, t. y. dėl ieÅ¡kovo pateiktų argumentų nieko nepasisakė, tik juos laikė nepakankamais, teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar CK 2.24 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ . Skundžiamame sprendime iÅ¡samiai atskleistos ir įvertintos faktinės aplinkybės, o apelianto nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

30. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tinkamai pritaikė tiek procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , tiek materialines teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimÄ , todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskleista informacija atitinka tikrovę ir nėra pagrindo ginti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ pagal CK 2.24 straipsnį.

Kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetant apeliacinį skundÄ , nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė Birutė Valiulienė