Legislator Case Law & Legislation
b89b2015-8e74-4d62-8fef-2d5d60a2fdeb AI generated

b89b2015-8e74-4d62-8fef-2d5d60a2fdeb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b89b2015-8e74-4d62-8fef-2d5d60a2fdeb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo P. S. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po atsakovo tėvo A. S. (A. S.) mirties; leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1799-723/2010 vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiajam asmeniui K. S. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

b89b2015-8e74-4d62-8fef-2d5d60a2fdeb · Vilniaus apygardos teismas: Tokiu bÅ«du, ginčijamas paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieÅ¡kovo interesus, nes tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmės sumažino savo turtÄ ir taip sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. 2.11. Atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui bei aiÅ¡kiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iÅ¡ esmės bus apsunkintas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, jis neturi, o geranoriÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsakovas vengia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1696-854/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03341-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui P. S. (P. S.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, K.

S. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo P. S. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po atsakovo tėvo A. S. (A. S.) mirties;

2) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1799-723/2010 vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiajam asmeniui K. S. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais: 2.1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 priteisė iÅ¡ atsakovo Swedbank“, AB, naudai 27 967,64 Lt skolÄ (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 11,90 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 13,50 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai. 2.2. Kreditorė „Swedbank“, AB, 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu turimÄ Ä¯sipareigojimÄ â€žPlusPlus Baltic“ OU. 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido reikalavimo teises į šį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2382-723/2017 vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113, vykdomoje pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010, pakeitė pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ â€žSwedbank“, AB, naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju – ieÅ¡kovu. 2.3.

Antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nustatė, jog atsakovas registruoto nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ gaunamų pajamų yra atliekamos nereguliarios iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti. 2.4. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) atsisakė palikimo. IeÅ¡kovui buvo pateiktas testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas po savo tėvo A. S. mirties, bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. 2.5.

IeÅ¡kovui nėra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro mirusio asmens palikimÄ , tačiau iÅ¡ turimų valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centras duomenų matyti, kad po atsakovo tėvo mirties, atsakovo motina – trečiasis asmuo K. S., paveldėjimo teisės pagrindu (iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 1876) įgijo dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2.6. Laikantis įstatymo nustatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis), atsakovo motinai K.

S., pergyvenusiai sutuoktinį, turėjo atitekti 1/2 aukščiau nurodyto turto, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais ji turėjo paveldėti 1/4 dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis). Taigi po A. S. mirties K. S. priėmus palikimÄ jai turėjo priklausyti 5/8 dalys buto, tuo tarpu 3/8 dalys Å¡io turto turėjo atitekti kitam įpėdiniui pagal įstatymÄ â€“ palikėjo sÅ«nui P. S. 2.7. Kadangi atsakovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino ir nepriėmė palikimo po tėvo mirties, tokiu bÅ«du neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto.

Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesÄ Å¾iningi, todėl atsakovo atsisakymas priimti palikimÄ pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. 2.8. IeÅ¡kovas, perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ , kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje ir nėra padengtas iki Å¡iol, ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo metu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ . 2.9.

Dėl neveikimo įgyvendinant savo paveldėjimo teisę, atsakovas prarado galimybę įsigyti nuosavybės teises į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras masinio vertinimo duomenimis nekilnojamojo turto, kurio dalį įgyti nuosavybės teise galėjo atsakovas, vidutinė rinkos vertė yra 16 827 Eur; vidutinės rinkos nustatymo data – 2011 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centras išraše vidutinės rinkos vertė nustatyta 2011 metais ir neatitinka šios dienos vidutinės rinkos vertės, ieškovas, vadovaudamasis viešai pateikiamais VĮ Registrų centras duomenimis, nustatė, kad minėto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 38 300 Eur.

Atsakovui priėmus palikimÄ ir įgijus nuosavybės teisę į 3/8 dalis Å¡io turto, antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavęs atsakovo turtÄ , bÅ«tų turėjęs galimybę bent iÅ¡ dalies padengti atsakovo turimÄ Ä¯siskolinimÄ ieÅ¡kovui. 2.10. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, deklaruoja vykdantis individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ gaunamų pajamų yra vykdomos antstolio iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti, tačiau jos yra nereguliarios. Darytina iÅ¡vada, kad nėra jokio kito turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui galėtų bÅ«ti patenkintas.

Tokiu bÅ«du, ginčijamas paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieÅ¡kovo interesus, nes tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmės sumažino savo turtÄ ir taip sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. 2.11. Atsakovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui bei aiÅ¡kiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iÅ¡ esmės bus apsunkintas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų iÅ¡ kurių galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, jis neturi, o geranoriÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsakovas vengia.

Kadangi ginčijamas vienaÅ¡alis sandoris, todėl įrodinėtinas tik atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kuris, įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, yra akivaizdus. 2.12. IeÅ¡kovas apie atsakovo vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iÅ¡ antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. spalio 30 d., gavęs testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po tėvo mirties. Todėl nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti. 2.13.

IeÅ¡kovui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti ginčijamÄ sandorį ir tokiu bÅ«du atsisakyti savo paveldėjimo teisių, tuo iÅ¡ esmės apsunkindamas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovo naudai procesÄ . 2.14. Atsakovo vienaÅ¡alio sandorio – atsisakymo priimti palikimÄ â€“ pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimÄ , tačiau sudaro sÄ lygas taikyti kitus ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, t. y.

įvykdyti atsakovo prievolę iÅ¡ turto, kurį, pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiojo asmens K. S. paveldėtÄ iÅ¡ Å¡iuo metu nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , kurio atsisakė atsakovas. 2.15. Atsakovui įgijus nuosavybės teisę į jam tenkančiÄ 3/8 turto dalį, jam tenkančios turto dalies vertė sudarytų 14 362,50 Eur (bendra turto vertė – 38 300 Eur). Kadangi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė yra mažesnė nei teismo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos sumos, yra pagrindas ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu visa apimtimi. 2.16.

IÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens K. S. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų ir ieÅ¡kovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančiÄ palikimo dalį, trečiasis asmuo nebÅ«tų įgijęs teisės Å¡io turto paveldėti. Trečiajam asmeniui iÅ¡ neteisės teisė negali atsirasti.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai pažymėjo, kad vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, siekdamas išvengti įsiskolinimo, atsisakymo pagrindai neaiškūs. Šiuo metu iš atsakovo išieškota apie 1 500 Eur per penkerius metus nuo 2017 metų vasario mėnesio. Atsakovas nededa pastangų atsiskaityti, neturi jokio turto, vengdamas išieškojimo nepriėmė palikimo, o jei būtų priėmęs, tai kreditorius galėtų bent dalį skolos išsiieškoti.

Tokie atsakovo veiksmai nesÄ Å¾iningi. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas nepraleidus vienerių metų termino, kadangi apie tai, kad mirus atsakovo tėvui, palikimÄ priėmė trečiasis asmuo, paaiÅ¡kėjo 2020 m. spalio 30 d., gavus duomenis iÅ¡ antstolio. Apie tai, kad ginčo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises paaiÅ¡kėjo ir gavus paveldėjimo bylÄ iÅ¡ notarų biuro. Dėl restitucijos – ieÅ¡kovas negali reikalauti, kad atsakovas priimtų palikimÄ , bet kadangi atsakovas negali pažeisti kreditoriaus teisių, praÅ¡oma nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiajam asmeniui priklausančio buto dalį.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad neginčija savo skolos „Swedbank“, AB, tačiau dėl buto nesutinka. Nurodė, kad jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis po tėvo mirties susipyko su savo motina ir nei jis, nei jo brolis J. S. palikimo nepriėmė. Atsakovas teigė, kad jis užsidirbs ir skolÄ atiduos. Dėl buto pažymėjo, kad tai yra motinos butas, jam jis nepriklauso ir nenori, kad kažkas paimtų jos butÄ .

Nurodė, kad skola buvo nuo 2010 metų, tuomet jis turėjo ir darbÄ , ir grožio salonÄ , bet iÅ¡siskyrė su žmona ir visos skolos liko jam. Jis dirba pavėžėju (duomenys neskelbtini) firmoje, teikia taksi paslaugas, į mėnesį gauna, kiek uždirba – apie 800 Eur „į rankas“, o reikia dar mokesčius sumokėti. Jokio turto neturi, yra vedęs, turi 10 metų vaikÄ . Pažymėjo, kad skolos anksčiau nuolat nemokėdavo, bet antstolis iÅ¡skaičiuodavo; jis ir dabar antstoliui moka po 30 Eur per mėnesį.

5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo apie atsakovo skolÄ , bet nelabai ja domėjosi. Po jos vyro mirties tik ji priėmė palikimÄ , atsakovas nepriėmė, nes ji nenorėjo, kad jos sÅ«nÅ«s priimtų palikimÄ . Ji laikė, kad tai yra jos turtas; iÅ¡skyrus Å¡itÄ butÄ , jokio kito turto ji neturi. Ji atsakovui nėra nieko iÅ¡mokėjusi už palikimÄ . Teigė, kad atsakovas dirba, todėl su žmona gali skolÄ mokėti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui P. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 20,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 priteisė iÅ¡ atsakovo Swedbank“, AB, naudai 27 967,64 Lt skolÄ (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 11,90 proc. metines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 13,50 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Teismas nurodė, kad ginčo byloje dėl to, kad kreditorius „Swedbank“, AB, reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ â€žPlusPlus Baltic“ OU, o Å¡is perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ PlusPlus Capital AS, kad minėto įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje ir kad 22 304,21 Eur skola nėra padengta iki Å¡iol, nekilo.

9. Teismas iÅ¡ 2020 m. spalio 30 d. testamentų registro iÅ¡raÅ¡o, Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro A. S. 2011 m. paveldėjimo bylos, VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o nustatė, kad po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 2010 m. gruodžio 14 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė K. S.; 2011 m. vasario 24 d. palikėjo du sÅ«nÅ«s P. S. (atsakovas) ir J. S. pateikė Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo jiems priklausančios palikimo dalies po jų tėvo mirties; Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė 2011 m. kovo 8 d. K. S. iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ , reg. Nr. 1875 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. 1876, kurių pagrindu K. S. paveldėjo po sutuoktinio mirties butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. kovo 15 d. VÄ® Registrų centras butas nuosavybės teise įregistruotas K. S. nuosavybės teise.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo veikimÄ , t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmimÄ .

11. Teismas nurodė, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimÄ . Tokiu bÅ«du, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Visgi teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiÅ¡kia, jog naudodamasis Å¡ia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bet tai įrodyti turi atsakovas.

12. Teismas pastebėjo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad butas yra atsakovo motinos trečiojo asmens K. S. turtas, atsakovui jis nepriklauso, kad trečiasis asmuo nenorėjo, jog butÄ kaip palikimÄ priimtų jos sÅ«nÅ«s, nes tai yra jos vienintelis turtas. Trečiasis asmuo Å¡ioje byloje nėra ieÅ¡kovo (kreditoriaus) skolininkė. Pats ieÅ¡kovo atstovas parodė, tai patvirtino ir atsakovas, kad Å¡iuo metu iÅ¡ atsakovo yra iÅ¡ieÅ¡kota 1 500 Eur skola, ginčo dėl to, kad atsakovas dirba, gauna pajamas, kad iÅ¡ atsakovo, vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , antstolis iÅ¡ieÅ¡ko skolÄ ieÅ¡kovo naudai, nekilo.

13. Teismo vertinimu, išieškojimo nukreipimas, o pirmiau atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas, būtų neteisingas trečiojo asmens K. S. atžvilgiu, vien todėl, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už savo sūnaus skolas. Be to, teismas neturi duomenų, kad trečiasis asmuo žinojo ar galėjo žinoti apie savo sūnaus skolas. Teismas nurodė, kad su ieškovo argumentais dėl palikimo priėmimo atsisakymo būtų galima sutikti, jeigu atsakovas būtų vienintelis paveldėtojas, tačiau ne tik atsakovas atsisakė savo dalies trečiojo asmens naudai, bet ir atsakovo brolis – trečiojo asmens sūnus J. S.

14. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovas privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau, teismo vertinimu, negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi bÅ«ti saugomas įstatymo labiau nei kito, Å¡iuo atveju trečiojo asmens teisė į nuosavybę ir jos vientisumÄ bÅ«tų pažeista.

15. Teismas sprendė, kad atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo iÅ¡vengti atsakovo įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, kas paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmetė.

17. Teismas iš ieškovo valstybei priteisė 20,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas byloje nespręstas.

18. IeÅ¡kinį atmetęs, teismas panaikino 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – trečiajam asmeniui K. S. priklausančių 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti: jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims. III. Apeliacinio skundo argumentai 19.

IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo aukÅ¡tesnės instancijos teismų analogiÅ¡kose bylose formuojamos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teismas netinkamai įvertino actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų turinį. 19.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo iÅ¡vengti atsakovo įsiskolinimo gražinimo ieÅ¡kovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas sÄ moningai ir iÅ¡ esmės sumažino savo mokumÄ ir apsunkino galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tuo pažeisdamas kreditoriaus teises. 19.3. Atsakovo turimas įsipareigojimas ieÅ¡kovui yra ženklus, jis neturi registruoto nekilnojamojo turto, nors asmuo vykdo individualiÄ veiklÄ ir iÅ¡ gaunamų pajamų yra vykdomos antstolio iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti, iÅ¡ieÅ¡komų lėšų dydis ir periodiÅ¡kumas yra nereguliarus, per deÅ¡imtmetį trunkantį priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ padengta tik nedidelė dalis turimo skolinio įsipareigojimo.

Taigi nėra jokio kito turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovo reikalavimas galėtų bÅ«ti patenkintas artimoje laiko perspektyvoje. 19.4. Jeigu atsakovas savo nesÄ Å¾iningais veiksmais nebÅ«tų atsisakęs po tėvo mirties atsiradusio palikimo, jis bÅ«tų paveldėjęs 3/8 dalis turto, kurį realizavus, įsiskolinimas bÅ«tų padengtas ženklia dalimi bei žymiai greičiau. 19.5. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento ir iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ jam priklausantį turtÄ po jo mirties palikti konkrečiam įpėdiniui.

Å eimos susitarimai dėl paveldimo turto, kurie Å¡ioje byloje nėra įrodyti, nedaro atsakovo sÄ Å¾iningu. Atsakovo brolio valios nesiimti veiksmų palikimui priimti ieÅ¡kovas neginčija, jo sudarytas sandoris nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. 19.6. Atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimÄ pradiniam kreditoriui, kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas, todėl jis suvokė, kad nesiėmus veiksmų palikimui priimti, bus sumažintos galimybės įvykdyti kreditorinius reikalavimus, taip pažeidžiant kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. 19.7.

Teismo iÅ¡vada, jog atsakovo sudaryto vienaÅ¡alio sandorio pripažinimas negaliojančiu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į ginčo turtÄ pažeistų trečiojo asmens teisę į nuosavybę ir jos vientisumÄ , prieÅ¡tarauja actio Pauliana instituto esmei bei kasacinio teismo formuojamai praktikai analogiÅ¡kose bylose. 19.8. IÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų ir ieÅ¡kovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančiÄ palikimo dalį, trečiasis asmuo nebÅ«tų įgijęs teisės Å¡io turto paveldėti.

Trečiojo asmens turtinė padėtis pagerėjo neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų atsisakant palikimo, todėl trečiajam asmeniui iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė.

20. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl vienaÅ¡alio sandorio – atsisakymo priimti palikimÄ , pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. įsiteisėjusio 2010 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 2010 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kovei „Swedbank“, AB, iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 27 967,64 Lt skolos (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 11,90 proc. metinių palÅ«kanų nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 13,50 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo P. S. ieÅ¡kovės „Swedbank“, AB, naudai.

25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1799-723/2010 pateiktas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/11/00113.

26. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2382-723/2017 pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113 pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ AB „Swedbank“ naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju „PlusPlus Capital“ AS. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas AB „Swedbank“ reikalavimo teisę į atsakovo P. S. skolÄ perleido naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, o Å¡is 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ perleido „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas informuotas 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡tu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Antstolis 2021 m. spalio 22 d. pateikė ieÅ¡kovui informacijÄ , kad Å¡iuo metu atsakovo nepadengtas įsiskolinimo dydis (skola, palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos) sudaro 22 304,21 Eur. Taip pat pateikė duomenis apie atsakovo turtinę padėtį.

28. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas A. S. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ su 2010 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi jo sutuoktinė K. S. Mirusio A. S. sÅ«nÅ«s – atsakovas P. S. ir J. S., 2011 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo nuo jiems priklausančios palikimo dalies po jų tėvo mirties.

29. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė 2011 m. kovo 8 d. K. S. iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ (notarinio reg. Nr. 1875) bei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ (notarinio reg. Nr. 1876), kurių pagrindu K. S. tapo vienintele buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Minėtas butas 2011 m. kovo 15 d. VÄ® Registrų centras įregistruotas K. S. vardu.

30. Ieškovo pateiktame 2021 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011 m. kovo 4 d. masinio vertinimo būdu, yra 16 827 Eur.

31. IeÅ¡kovas, 2021 m. spalio 28 d. atlikęs minėto buto vidutinės rinkos vertės paieÅ¡kÄ VÄ® Registrų centras, pateikė teismui duomenis, kad masinio vertinimo bÅ«du nustatyta buto vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d., yra 38 300 Eur.

32. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti vienaÅ¡alį sandorį – atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ , negaliojančiu ir leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ palikimo dalį, kuriÄ atsakovas bÅ«tų paveldėjęs, jeigu nebÅ«tų atsisakęs priimti palikimo – 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenustatytos visos actio Pauliana sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas įvertino tai, kad Å¡iuo metu iÅ¡ atsakovo yra iÅ¡ieÅ¡kota 1 500 Eur skola, atsakovas dirba, gauna pajamas, jog iÅ¡ atsakovo antstolis iÅ¡ieÅ¡ko skolÄ ieÅ¡kovo naudai. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę laisva valia apsispręsti, priimti ar ne palikimÄ , ir atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo iÅ¡vengti atsakovo įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. Pažymėjo, kad atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į trečiojo asmens – atsakovo motinos, paveldėtÄ turtÄ â€“ butÄ , kuris yra vienintelis jos turimas turtas, bÅ«tų neteisingas Å¡io asmens atžvilgiu.

Nurodė, kad su ieškovo argumentais dėl palikimo priėmimo atsisakymo teismas sutiktų, jeigu atsakovas būtų vienintelis paveldėtojas, tačiau nagrinėjamu atveju ne tik atsakovas atsisakė savo dalies trečiojo asmens naudai, bet ir atsakovo brolis.

34. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydamas, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos ieÅ¡kiniui patenkinti, tarp kurių ir:

i) kreditoriaus teisių pažeidimas, kadangi atsakovas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, sÄ moningai sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi (ieÅ¡kovu); ii) atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kadangi atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimÄ kreditoriui, jis suvokė, kad nesiėmus veiksmų palikimui priimti, bus sumažintos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus ir taip bus pažeistos kreditoriaus teisės. Pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į trečiojo asmens paveldėto turto dalį negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis Å¡io asmens teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. priėmus jam po tėvo mirties tenkančiÄ palikimo dalį, trečiasis asmuo nebÅ«tų įgijęs teisės Å¡io turto paveldėti.

35. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienaÅ¡alį sandorį – atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ , (ne)pagrįstumo 36. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, kaip atsakovo kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ .

37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

38. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

39. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

40. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta, kad actio Pauliana sÄ lygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieÅ¡kinio instituto taikymo sÄ lygas tenka ieÅ¡kovui.

41. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui grindžia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. vykdomuoju raÅ¡tu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo. Byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas, 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmęs reikalavimo teisę, turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kurį priverstinai vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113, nekilo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius ir teisėjų kolegija dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos plačiau nepasisako.

42. Kadangi ieÅ¡kovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės remiasi actio Pauliana sÄ lygomis dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginčijamÄ sandorį ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo, teisėjų kolegija toliau pasisako Å¡iais aspektais.

43. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybę atsiskaityti su ieÅ¡kovu, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Teisėjų kolegija su Å¡iuo ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu sutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

44. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

45. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

46. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovas, po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti dalį mirusio tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), notarui pateiktu bendru su savo broliu J. S. (kitu pirmos eilės įpėdiniu) 2011 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimu atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies. VisÄ palikimÄ (1/2 dalį buto) priėmė mirusį A. S. pergyvenusi sutuoktinė ir atsakovų motina – trečiasis asmuo K. S., kuriai 2011 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (CK 5.13 straipsnis).

48. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo pagal 2010 m. lapkričio 22 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1799-723/2010 padengęs nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Antstolis pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo nuo 2011 metų. Nenustatyta, kad atsakovas ir Å¡iuo metu turėtų registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima visiÅ¡kai ar didžiÄ ja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi. Visgi nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas Å¡iuo metu dirba ir gauna draudžiamÄ sias pajamas, iÅ¡ kurių antstolis vykdo iÅ¡skaitas įsiskolinimui dengti. IeÅ¡kovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu nurodė, kad nuo 2017 metų iÅ¡ atsakovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota 1 500 Eur suma. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nekilo.

49. Ä®vertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo broliu, kuris taip pat atsisakė palikimo), darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti mirusio tėvo palikimÄ , bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę į 3/8 dalis turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, darytina iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimÄ ar jį iÅ¡ esmės sumažinti).

50. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui sudarant ginčo vienaÅ¡alį sandorį, buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu bÅ«du netekus atsakovui priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant nustatyto kreditoriaus teisių pažeidimo, visgi ieÅ¡kiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra bÅ«tina nustatyti ir kitas jo taikymui bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sÄ lygų egzistavimo fakto, o bÅ«tina jų visuma.

52. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad egzistuoja kita actio Pauliana sÄ lyga – atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimÄ kreditoriui ir jis suvokė, kad nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, dėl ko bus pažeistos kreditoriaus teisės.

53. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimÄ , buvo neatlygintinis bei vienaÅ¡alis sandoris, Å¡ioje byloje trečiojo asmens (ne)sÄ Å¾iningumas neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl jis nevertintinas.

54. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bendrojo sÄ Å¾iningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sÄ Å¾iningumo principo, turi bÅ«ti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi bÅ«ti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobÅ«dį, juose galiojančiÄ logikÄ bei sÄ Å¾iningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

56. Objektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti taikomas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobÅ«dį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė Å¡alys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo bÅ«tinumo skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo.

Ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

57. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).

58. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali bÅ«ti įpareigotas priimti palikėjo palikimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

59. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė A. S. ir K. S. (atsakovo tėvams). Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nekilo. Po atsakovo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado tik į A. S. santuokoje priklausiusiÄ 1/2 dalį minėto buto, o kita 1/2 dalis buto nuosavybės teise ir toliau liko K. S. nuosavybe (jai dėl to 2021 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. 1875).

60. Atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jie su broliu palikimo atsisakė motinos naudai, norėjo, kad visas butas priklausytų jai, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jos turimas turtas, ji pati sÅ«nums teigė, kad butas priklauso jai. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo K. S. Atsakovo ir jo brolio J. S. notarei pateiktas bendrai abiejų pasiraÅ¡ytas 2011 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas, kuriuo abu pirmos eilės įpėdiniai atsisakė savo dalies palikimo, iÅ¡ esmės patvirtina buvus bendrÄ Å¡ių įpėdinių valiÄ , jog visas paveldimas turtas atitektų likusiai įpėdinei – pergyvenusiai sutuoktinei (atsakovo ir jo brolio motinai), kuriai be kita ko, taipogi pagal įstatymÄ priklausė ir 1/4 dalis paveldimo turto (CK 5.13 straipsnis).

61. Tokiu bÅ«du, įvertinusi konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, faktinę situacijÄ buvusiÄ sandorio sudarymo metu, aplinkÄ , kurioje veikė atsakovas (Å¡eiminių santykių srityje), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumo ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimÄ tikslas buvo bÅ«tent kryptingas ir tyčinis siekis iÅ¡vengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru sÅ«nų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausė didžioji dalis buto (įskaitant jos nuosavybės teise turimÄ ir paveldėtÄ dalį), naudai, ir tokiu bÅ«du užtikrinti jai vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).

62. Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimÄ (jo per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriima arba jo atsisako), kai vienas iÅ¡ tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiÅ«ra iÅ¡raiÅ¡ka – palikimo atsisakymas, nenustačius sÄ moningo veikimo, turint aiÅ¡kiÄ ir apibrėžtÄ tyčiÄ bÅ«tent iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovÄ buvus nesÄ Å¾iningÄ ginčo sandorio sudarymo metu.

63. Kadangi nesant bent vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų – atsakovo nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienaÅ¡alį sandorį – atsakovo atsisakymÄ nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Ä®vertinus tai bei tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde dėsto tik argumentus, susijusius su actio Pauliana sÄ lygomis – kreditoriaus teisių pažeidimu ir atsakovo nesÄ Å¾iningumu, teisėjų kolegija dėl kitų actio Pauliana sÄ lygų, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo, egzistavimo nepasisako.

64. Nors nagrinėjamu atveju palikimÄ priėmusio asmens – trečiojo asmens K. S., galimas teisių pažeidimas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ palikimo dalį, kurios atsakovas atsisakė, formaliai nėra vertintinas sprendžiant dėl reikalavimo, reiÅ¡kiamo actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo (nėra vienas iÅ¡ jo taikymo sÄ lygų), tačiau į Å¡iÄ aplinkybę bendrame kontekste visgi atsižvelgtina.

65. Å iuo atveju įvertinus tai, kad K. S. mirusio sutuoktinio palikimÄ priėmė dar 2010 m. gruodžio 14 d. notarui pateiktu pareiÅ¡kimu (2011 m. kovo 8 d. jai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas) ir šį turtÄ visÄ laikÄ iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teisme padavimo 2021 m. spalio 29 d., t. y. daugiau nei deÅ¡imt metų, ir iki Å¡iol nepertraukiamai valdė ir valdo kaip savo, turėdama pagrįstÄ lÅ«kestį, jog paveldėtas turtas (butas, kuriame ji gyvena) nuo 2010 metų yra jos asmeninė nuosavybė, papildomai pažymėtina, kad tokio ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į ginčo turtÄ (jo dalį), Å¡iuo konkrečiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, tačiau ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, siejamus su nuosavybės apsauga.

Dėl bylos baigties 66. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

68. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. Kadangi nėra duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra ir pagrindo spręsti dėl jų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Tuo tarpu kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko