b89b2015-8e74-4d62-8fef-2d5d60a2fdeb · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpripažinti negaliojanÄiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo P. S. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį â atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po atsakovo tÄvo A. S. (A. S.) mirties; leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1799-723/2010 vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ treÄiajam asmeniui K. S. nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generatedb89b2015-8e74-4d62-8fef-2d5d60a2fdeb · Vilniaus apygardos teismas: Tokiu bÅ«du, ginÄijamas paveldÄjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieÅ¡kovo interesus, nes tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmÄs sumažino savo turtÄ ir taip sukÄlÄ realiÄ grÄsmÄ, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. 2.11. Atsakovas, sudarydamas ginÄijamÄ sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui bei aiÅ¡kiai suvokÄ, kad atsisakius po tÄvo mirties atsiradusio palikimo, iÅ¡ esmÄs bus apsunkintas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų iÅ¡ kurių galÄtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, jis neturi, o geranoriÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsakovas vengia.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1696-854/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03341-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų GiedrÄs ÄÄsnienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo apelianto (ieÅ¡kovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui P. S. (P. S.) dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, K.
S. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:
1) pripažinti negaliojanÄiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo P. S. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį â atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po atsakovo tÄvo A. S. (A. S.) mirties;
2) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1799-723/2010 vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ treÄiajam asmeniui K. S. nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ â 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindÄ Å¡iais argumentais: 2.1. Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2010 m. rugsÄjo 27 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-1799-723/2010 priteisÄ iÅ¡ atsakovo Swedbankâ, AB, naudai 27 967,64 Lt skolÄ (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 11,90 proc. metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 13,50 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai. 2.2. KreditorÄ âSwedbankâ, AB, 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu turimÄ Ä¯sipareigojimÄ âPlusPlus Balticâ OU. 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius âPlusPlus Balticâ OU perleido reikalavimo teises į šį įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2VP-2382-723/2017 vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113, vykdomoje pagal Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinÄje byloje Nr. 2-1799-723/2010, pakeitÄ pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ âSwedbankâ, AB, naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju â ieÅ¡kovu. 2.3.
Antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nustatÄ, jog atsakovas registruoto nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Atsakovas vykdo individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ gaunamų pajamų yra atliekamos nereguliarios iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti. 2.4. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) atsisakÄ palikimo. IeÅ¡kovui buvo pateiktas testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas po savo tÄvo A. S. mirties, bÅ«damas pirmos eilÄs įpÄdiniu, nesiÄmÄ veiksmų dÄl palikimo priÄmimo. 2.5.
IeÅ¡kovui nÄra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro mirusio asmens palikimÄ , taÄiau iÅ¡ turimų valstybÄs įmonÄs (toliau â VÄ®) Registrų centras duomenų matyti, kad po atsakovo tÄvo mirties, atsakovo motina â treÄiasis asmuo K. S., paveldÄjimo teisÄs pagrindu (iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 1876) įgijo dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini). 2.6. Laikantis įstatymo nustatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 3.117 straipsnio 1 dalis), atsakovo motinai K.
S., pergyvenusiai sutuoktinį, turÄjo atitekti 1/2 aukÅ¡Äiau nurodyto turto, taip pat su pirmos eilÄs įpÄdiniais ji turÄjo paveldÄti 1/4 dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis). Taigi po A. S. mirties K. S. priÄmus palikimÄ jai turÄjo priklausyti 5/8 dalys buto, tuo tarpu 3/8 dalys Å¡io turto turÄjo atitekti kitam įpÄdiniui pagal įstatymÄ â palikÄjo sÅ«nui P. S. 2.7. Kadangi atsakovas savo paveldÄjimo teisÄs neįgyvendino ir nepriÄmÄ palikimo po tÄvo mirties, tokiu bÅ«du neteko teisÄs įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 3/8 dalis buto.
Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisÄtus interesus, yra nesÄ Å¾iningi, todÄl atsakovo atsisakymas priimti palikimÄ pripažintinas negaliojanÄiu actio Pauliana pagrindu. 2.8. IeÅ¡kovas, perÄmÄs reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovo įsiskolinimÄ , kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje ir nÄra padengtas iki Å¡iol, ginÄijamo sandorio (palikimo nepriÄmimo) sudarymo metu turÄjo neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovÄ . 2.9.
DÄl neveikimo įgyvendinant savo paveldÄjimo teisÄ, atsakovas prarado galimybÄ Ä¯sigyti nuosavybÄs teises į dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centras masinio vertinimo duomenimis nekilnojamojo turto, kurio dalį įgyti nuosavybÄs teise galÄjo atsakovas, vidutinÄ rinkos vertÄ yra 16 827 Eur; vidutinÄs rinkos nustatymo data â 2011 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. spalio 26 d. VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e vidutinÄs rinkos vertÄ nustatyta 2011 metais ir neatitinka Å¡ios dienos vidutinÄs rinkos vertÄs, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis vieÅ¡ai pateikiamais VÄ® Registrų centras duomenimis, nustatÄ, kad minÄto nekilnojamojo turto vidutinÄ rinkos vertÄ yra 38 300 Eur.
Atsakovui priÄmus palikimÄ ir įgijus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 3/8 dalis Å¡io turto, antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavÄs atsakovo turtÄ , bÅ«tų turÄjÄs galimybÄ bent iÅ¡ dalies padengti atsakovo turimÄ Ä¯siskolinimÄ ieÅ¡kovui. 2.10. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, deklaruoja vykdantis individualiÄ veiklÄ , iÅ¡ gaunamų pajamų yra vykdomos antstolio iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti, taÄiau jos yra nereguliarios. Darytina iÅ¡vada, kad nÄra jokio kito turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui galÄtų bÅ«ti patenkintas.
Tokiu bÅ«du, ginÄijamas paveldÄjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieÅ¡kovo interesus, nes tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmÄs sumažino savo turtÄ ir taip sukÄlÄ realiÄ grÄsmÄ, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. 2.11. Atsakovas, sudarydamas ginÄijamÄ sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui bei aiÅ¡kiai suvokÄ, kad atsisakius po tÄvo mirties atsiradusio palikimo, iÅ¡ esmÄs bus apsunkintas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų iÅ¡ kurių galÄtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, jis neturi, o geranoriÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu atsakovas vengia.
Kadangi ginÄijamas vienaÅ¡alis sandoris, todÄl įrodinÄtinas tik atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kuris, įvertinus aukÅ¡Äiau nurodytas faktines aplinkybes, yra akivaizdus. 2.12. IeÅ¡kovas apie atsakovo vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iÅ¡ antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. spalio 30 d., gavÄs testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas nÄra priÄmÄs palikimo po tÄvo mirties. TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra suÄjÄs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti. 2.13.
IeÅ¡kovui nÄra žinomos jokios aplinkybÄs, dÄl kurių atsakovas bÅ«tų privalÄjÄs sudaryti ginÄijamÄ sandorį ir tokiu bÅ«du atsisakyti savo paveldÄjimo teisių, tuo iÅ¡ esmÄs apsunkindamas priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovo naudai procesÄ . 2.14. Atsakovo vienaÅ¡alio sandorio â atsisakymo priimti palikimÄ â pripažinimas negaliojanÄiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimÄ , taÄiau sudaro sÄ lygas taikyti kitus ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, t. y.
įvykdyti atsakovo prievolÄ iÅ¡ turto, kurį, pažeisdamas ieÅ¡kovo interesus, atsakovas atsisakÄ priimti, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ treÄiojo asmens K. S. paveldÄtÄ iÅ¡ Å¡iuo metu nuosavybÄs teise valdomÄ turtÄ , kurio atsisakÄ atsakovas. 2.15. Atsakovui įgijus nuosavybÄs teisÄ Ä¯ jam tenkanÄiÄ 3/8 turto dalį, jam tenkanÄios turto dalies vertÄ sudarytų 14 362,50 Eur (bendra turto vertÄ â 38 300 Eur). Kadangi ginÄijamu sandoriu perleisto turto vertÄ yra mažesnÄ nei teismo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos sumos, yra pagrindas ginÄijamÄ sandorį pripažinti negaliojanÄiu visa apimtimi. 2.16.
IÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybÄs teise nepriklausantį turtÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis treÄiojo asmens K. S. teisÄtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų ir ieÅ¡kovo teisÄtus interesus pažeidžianÄių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priÄmus jam po tÄvo mirties tenkanÄiÄ palikimo dalį, treÄiasis asmuo nebÅ«tų įgijÄs teisÄs Å¡io turto paveldÄti. TreÄiajam asmeniui iÅ¡ neteisÄs teisÄ negali atsirasti.
3. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas papildomai pažymÄjo, kad vykdymo proceso metu paaiÅ¡kÄjo, kad atsakovas atsisakÄ palikimo, atsiradusio po jo tÄvo mirties, siekdamas iÅ¡vengti įsiskolinimo, atsisakymo pagrindai neaiÅ¡kÅ«s. Å iuo metu iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kota apie 1 500 Eur per penkerius metus nuo 2017 metų vasario mÄnesio. Atsakovas nededa pastangų atsiskaityti, neturi jokio turto, vengdamas iÅ¡ieÅ¡kojimo nepriÄmÄ palikimo, o jei bÅ«tų priÄmÄs, tai kreditorius galÄtų bent dalį skolos iÅ¡siieÅ¡koti.
Tokie atsakovo veiksmai nesÄ Å¾iningi. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas nepraleidus vienerių metų termino, kadangi apie tai, kad mirus atsakovo tÄvui, palikimÄ priÄmÄ treÄiasis asmuo, paaiÅ¡kÄjo 2020 m. spalio 30 d., gavus duomenis iÅ¡ antstolio. Apie tai, kad ginÄo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises paaiÅ¡kÄjo ir gavus paveldÄjimo bylÄ iÅ¡ notarų biuro. DÄl restitucijos â ieÅ¡kovas negali reikalauti, kad atsakovas priimtų palikimÄ , bet kadangi atsakovas negali pažeisti kreditoriaus teisių, praÅ¡oma nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ treÄiajam asmeniui priklausanÄio buto dalį.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ. Teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. PažymÄjo, kad neginÄija savo skolos âSwedbankâ, AB, taÄiau dÄl buto nesutinka. NurodÄ, kad jo tÄvas mirÄ (duomenys neskelbtini). Jis po tÄvo mirties susipyko su savo motina ir nei jis, nei jo brolis J. S. palikimo nepriÄmÄ. Atsakovas teigÄ, kad jis užsidirbs ir skolÄ atiduos. DÄl buto pažymÄjo, kad tai yra motinos butas, jam jis nepriklauso ir nenori, kad kažkas paimtų jos butÄ .
NurodÄ, kad skola buvo nuo 2010 metų, tuomet jis turÄjo ir darbÄ , ir grožio salonÄ , bet iÅ¡siskyrÄ su žmona ir visos skolos liko jam. Jis dirba pavÄžÄju (duomenys neskelbtini) firmoje, teikia taksi paslaugas, į mÄnesį gauna, kiek uždirba â apie 800 Eur âį rankasâ, o reikia dar mokesÄius sumokÄti. Jokio turto neturi, yra vedÄs, turi 10 metų vaikÄ . PažymÄjo, kad skolos anksÄiau nuolat nemokÄdavo, bet antstolis iÅ¡skaiÄiuodavo; jis ir dabar antstoliui moka po 30 Eur per mÄnesį.
5. TreÄiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ. Teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad žinojo apie atsakovo skolÄ , bet nelabai ja domÄjosi. Po jos vyro mirties tik ji priÄmÄ palikimÄ , atsakovas nepriÄmÄ, nes ji nenorÄjo, kad jos sÅ«nÅ«s priimtų palikimÄ . Ji laikÄ, kad tai yra jos turtas; iÅ¡skyrus Å¡itÄ butÄ , jokio kito turto ji neturi. Ji atsakovui nÄra nieko iÅ¡mokÄjusi už palikimÄ . TeigÄ, kad atsakovas dirba, todÄl su žmona gali skolÄ mokÄti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 6. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovui P. S. dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu atmetÄ; priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 20,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.
7. Teismas nustatÄ, kad Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2010 m. rugsÄjo 27 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-1799-723/2010 priteisÄ iÅ¡ atsakovo Swedbankâ, AB, naudai 27 967,64 Lt skolÄ (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 11,90 proc. metines palÅ«kanas skaiÄiuojamas nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 13,50 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
8. Teismas nurodÄ, kad ginÄo byloje dÄl to, kad kreditorius âSwedbankâ, AB, reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ âPlusPlus Balticâ OU, o Å¡is perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimÄ PlusPlus Capital AS, kad minÄto įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje ir kad 22 304,21 Eur skola nÄra padengta iki Å¡iol, nekilo.
9. Teismas iÅ¡ 2020 m. spalio 30 d. testamentų registro iÅ¡raÅ¡o, Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro A. S. 2011 m. paveldÄjimo bylos, VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o nustatÄ, kad po palikÄjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 2010 m. gruodžio 14 d. dÄl palikimo priÄmimo kreipÄsi jo sutuoktinÄ K. S.; 2011 m. vasario 24 d. palikÄjo du sÅ«nÅ«s P. S. (atsakovas) ir J. S. pateikÄ Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dÄl atsisakymo nuo jiems priklausanÄios palikimo dalies po jų tÄvo mirties; Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarÄ Ona ŽurauskienÄ 2011 m. kovo 8 d. K. S. iÅ¡davÄ nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ , reg. Nr. 1875 ir paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , reg. Nr. 1876, kurių pagrindu K. S. paveldÄjo po sutuoktinio mirties butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. kovo 15 d. VÄ® Registrų centras butas nuosavybÄs teise įregistruotas K. S. nuosavybÄs teise.
10. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginÄija atsakovo veikimÄ , t. y. po atsakovo tÄvo mirties atsiradusio palikimo nepriÄmimÄ .
11. Teismas nurodÄ, kad paveldÄjimo teisinius santykius reglamentuojanÄios teisÄs normos suponuoja tai, kad atsakovas negali bÅ«ti įpareigotas priimti mirusio tÄvo palikimÄ . Tokiu bÅ«du, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidÄ paveldÄjimo teisinius santykius reglamentuojanÄių teisÄs normų. Visgi teismas pažymÄjo, kad vien tai, jog nagrinÄjamo ginÄo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiÅ¡kia, jog naudodamasis Å¡ia savo teise atsakovas nepažeidÄ kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų. Bet tai įrodyti turi atsakovas.
12. Teismas pastebÄjo, kad tiek atsakovas, tiek treÄiasis asmuo teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad butas yra atsakovo motinos treÄiojo asmens K. S. turtas, atsakovui jis nepriklauso, kad treÄiasis asmuo nenorÄjo, jog butÄ kaip palikimÄ priimtų jos sÅ«nÅ«s, nes tai yra jos vienintelis turtas. TreÄiasis asmuo Å¡ioje byloje nÄra ieÅ¡kovo (kreditoriaus) skolininkÄ. Pats ieÅ¡kovo atstovas parodÄ, tai patvirtino ir atsakovas, kad Å¡iuo metu iÅ¡ atsakovo yra iÅ¡ieÅ¡kota 1 500 Eur skola, ginÄo dÄl to, kad atsakovas dirba, gauna pajamas, kad iÅ¡ atsakovo, vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , antstolis iÅ¡ieÅ¡ko skolÄ ieÅ¡kovo naudai, nekilo.
13. Teismo vertinimu, iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas, o pirmiau atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas, bÅ«tų neteisingas treÄiojo asmens K. S. atžvilgiu, vien todÄl, kad ji nÄra ir negali bÅ«ti atsakinga už savo sÅ«naus skolas. Be to, teismas neturi duomenų, kad treÄiasis asmuo žinojo ar galÄjo žinoti apie savo sÅ«naus skolas. Teismas nurodÄ, kad su ieÅ¡kovo argumentais dÄl palikimo priÄmimo atsisakymo bÅ«tų galima sutikti, jeigu atsakovas bÅ«tų vienintelis paveldÄtojas, taÄiau ne tik atsakovas atsisakÄ savo dalies treÄiojo asmens naudai, bet ir atsakovo brolis â treÄiojo asmens sÅ«nus J. S.
14. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovas privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, taÄiau, teismo vertinimu, negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisÄs turi bÅ«ti saugomas įstatymo labiau nei kito, Å¡iuo atveju treÄiojo asmens teisÄ Ä¯ nuosavybÄ ir jos vientisumÄ bÅ«tų pažeista.
15. Teismas sprendÄ, kad atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo iÅ¡vengti atsakovo įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, kas paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ.
17. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisÄ 20,28 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinÄjimu, nepateikÄ, todÄl jų priteisimo klausimas byloje nesprÄstas.
18. IeÅ¡kinį atmetÄs, teismas panaikino 2021 m. lapkriÄio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones â treÄiajam asmeniui K. S. priklausanÄių 3/8 dalių buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti: jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims. III. Apeliacinio skundo argumentai 19.
IeÅ¡kovas PlusPlus Capital AS apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas bei nukrypo nuo aukÅ¡tesnÄs instancijos teismų analogiÅ¡kose bylose formuojamos teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.
Teismas netinkamai įvertino actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų turinį. 19.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo iÅ¡vengti atsakovo įsiskolinimo gražinimo ieÅ¡kovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas sÄ moningai ir iÅ¡ esmÄs sumažino savo mokumÄ ir apsunkino galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kovu, tuo pažeisdamas kreditoriaus teises. 19.3. Atsakovo turimas įsipareigojimas ieÅ¡kovui yra ženklus, jis neturi registruoto nekilnojamojo turto, nors asmuo vykdo individualiÄ veiklÄ ir iÅ¡ gaunamų pajamų yra vykdomos antstolio iÅ¡skaitos įsiskolinimui dengti, iÅ¡ieÅ¡komų lÄšų dydis ir periodiÅ¡kumas yra nereguliarus, per deÅ¡imtmetį trunkantį priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ padengta tik nedidelÄ dalis turimo skolinio įsipareigojimo.
Taigi nÄra jokio kito turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovo reikalavimas galÄtų bÅ«ti patenkintas artimoje laiko perspektyvoje. 19.4. Jeigu atsakovas savo nesÄ Å¾iningais veiksmais nebÅ«tų atsisakÄs po tÄvo mirties atsiradusio palikimo, jis bÅ«tų paveldÄjÄs 3/8 dalis turto, kurį realizavus, įsiskolinimas bÅ«tų padengtas ženklia dalimi bei žymiai greiÄiau. 19.5. PalikÄjas nebuvo sudarÄs testamento ir iÅ¡reiÅ¡kÄs valiÄ jam priklausantį turtÄ po jo mirties palikti konkreÄiam įpÄdiniui.
Å eimos susitarimai dÄl paveldimo turto, kurie Å¡ioje byloje nÄra įrodyti, nedaro atsakovo sÄ Å¾iningu. Atsakovo brolio valios nesiimti veiksmų palikimui priimti ieÅ¡kovas neginÄija, jo sudarytas sandoris nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas. 19.6. Atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimÄ pradiniam kreditoriui, kurio teisių perÄmÄjas yra ieÅ¡kovas, todÄl jis suvokÄ, kad nesiÄmus veiksmų palikimui priimti, bus sumažintos galimybÄs įvykdyti kreditorinius reikalavimus, taip pažeidžiant kreditoriaus teises ir teisÄtus interesus. 19.7.
Teismo iÅ¡vada, jog atsakovo sudaryto vienaÅ¡alio sandorio pripažinimas negaliojanÄiu ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į ginÄo turtÄ pažeistų treÄiojo asmens teisÄ Ä¯ nuosavybÄ ir jos vientisumÄ , prieÅ¡tarauja actio Pauliana instituto esmei bei kasacinio teismo formuojamai praktikai analogiÅ¡kose bylose. 19.8. IÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybÄs teise nepriklausantį turtÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis treÄiojo asmens teisÄtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų ir ieÅ¡kovo teisÄtus interesus pažeidžianÄių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priÄmus jam po tÄvo mirties tenkanÄiÄ palikimo dalį, treÄiasis asmuo nebÅ«tų įgijÄs teisÄs Å¡io turto paveldÄti.
TreÄiojo asmens turtinÄ padÄtis pagerÄjo neteisÄtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų atsisakant palikimo, todÄl treÄiajam asmeniui iÅ¡ neteisÄs negali atsirasti teisÄ.
20. Atsakovas ir treÄiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikÄ. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
22. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatÄ, taip pat nenustatÄ ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dÄl vienaÅ¡alio sandorio â atsisakymo priimti palikimÄ , pripažinimo negaliojanÄiu, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. DÄl nustatytų aplinkybių ir ginÄo ribų 24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2010 m. spalio 28 d. įsiteisÄjusio 2010 m. rugsÄjo 27 d. teismo sprendimo pagrindu civilinÄje byloje Nr. 2-1799-723/2010 2010 m. lapkriÄio 22 d. ieÅ¡kovei âSwedbankâ, AB, iÅ¡davÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dÄl 27 967,64 Lt skolos (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrÄ Å¾into kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 11,90 proc. metinių palÅ«kanų nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 13,50 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrÄ Å¾intos kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiÅ¡ko kredito sumos grÄ Å¾inimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinÄjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo P. S. ieÅ¡kovÄs âSwedbankâ, AB, naudai.
25. Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 22 d. vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-1799-723/2010 pateiktas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/11/00113.
26. Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2VP-2382-723/2017 pakeitÄ vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113 pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ AB âSwedbankâ naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju âPlusPlus Capitalâ AS. Teismas nustatÄ, kad 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis iÅ¡ieÅ¡kotojas AB âSwedbankâ reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovo P. S. skolÄ perleido naujam kreditoriui âPlusPlus Balticâ OU, o Å¡is 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovo skolÄ perleido âPlusPlus Capitalâ AS. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovas informuotas 2017 m. kovo 20 d. raÅ¡tu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Antstolis 2021 m. spalio 22 d. pateikÄ ieÅ¡kovui informacijÄ , kad Å¡iuo metu atsakovo nepadengtas įsiskolinimo dydis (skola, palÅ«kanos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidos) sudaro 22 304,21 Eur. Taip pat pateikÄ duomenis apie atsakovo turtinÄ padÄtį.
28. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ atsakovo tÄvas A. S. Po jo mirties dÄl palikimo priÄmimo į notarÄ su 2010 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kimu kreipÄsi jo sutuoktinÄ K. S. Mirusio A. S. sÅ«nÅ«s â atsakovas P. S. ir J. S., 2011 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl atsisakymo nuo jiems priklausanÄios palikimo dalies po jų tÄvo mirties.
29. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarÄ Ona ŽurauskienÄ 2011 m. kovo 8 d. K. S. iÅ¡davÄ nuosavybÄs teisÄs liudijimÄ (notarinio reg. Nr. 1875) bei paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ (notarinio reg. Nr. 1876), kurių pagrindu K. S. tapo vienintele buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. MinÄtas butas 2011 m. kovo 15 d. VÄ® Registrų centras įregistruotas K. S. vardu.
30. IeÅ¡kovo pateiktame 2021 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinÄ rinkos vertÄ, nustatyta 2011 m. kovo 4 d. masinio vertinimo bÅ«du, yra 16 827 Eur.
31. IeÅ¡kovas, 2021 m. spalio 28 d. atlikÄs minÄto buto vidutinÄs rinkos vertÄs paieÅ¡kÄ VÄ® Registrų centras, pateikÄ teismui duomenis, kad masinio vertinimo bÅ«du nustatyta buto vidutinÄ rinkos vertÄ, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d., yra 38 300 Eur.
32. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti vienaÅ¡alį sandorį â atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ , negaliojanÄiu ir leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ palikimo dalį, kuriÄ atsakovas bÅ«tų paveldÄjÄs, jeigu nebÅ«tų atsisakÄs priimti palikimo â 3/8 dalis buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini).
33. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad nenustatytos visos actio Pauliana sÄ lygos, todÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. Teismas įvertino tai, kad Å¡iuo metu iÅ¡ atsakovo yra iÅ¡ieÅ¡kota 1 500 Eur skola, atsakovas dirba, gauna pajamas, jog iÅ¡ atsakovo antstolis iÅ¡ieÅ¡ko skolÄ ieÅ¡kovo naudai. Teismo vertinimu, atsakovas turÄjo teisÄ laisva valia apsisprÄsti, priimti ar ne palikimÄ , ir atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo iÅ¡vengti atsakovo įsiskolinimo grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. PažymÄjo, kad atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į treÄiojo asmens â atsakovo motinos, paveldÄtÄ turtÄ â butÄ , kuris yra vienintelis jos turimas turtas, bÅ«tų neteisingas Å¡io asmens atžvilgiu.
NurodÄ, kad su ieÅ¡kovo argumentais dÄl palikimo priÄmimo atsisakymo teismas sutiktų, jeigu atsakovas bÅ«tų vienintelis paveldÄtojas, taÄiau nagrinÄjamu atveju ne tik atsakovas atsisakÄ savo dalies treÄiojo asmens naudai, bet ir atsakovo brolis.
34. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydamas, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos ieÅ¡kiniui patenkinti, tarp kurių ir:
i) kreditoriaus teisių pažeidimas, kadangi atsakovas, sudarÄs ginÄijamÄ sandorį, sÄ moningai sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybÄ atsiskaityti su kreditoriumi (ieÅ¡kovu); ii) atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kadangi atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimÄ kreditoriui, jis suvokÄ, kad nesiÄmus veiksmų palikimui priimti, bus sumažintos galimybÄs įvykdyti savo įsipareigojimus ir taip bus pažeistos kreditoriaus teisÄs. Pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į treÄiojo asmens paveldÄto turto dalį negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis Å¡io asmens teisÄtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. priÄmus jam po tÄvo mirties tenkanÄiÄ palikimo dalį, treÄiasis asmuo nebÅ«tų įgijÄs teisÄs Å¡io turto paveldÄti.
35. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teisÄjų kolegija toliau pasisako dÄl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų. DÄl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti negaliojanÄiu vienaÅ¡alį sandorį â atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ , (ne)pagrįstumo 36. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas, kaip atsakovo kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginÄija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį â atsisakymÄ priimti palikimÄ .
37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisÄ ginÄyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalÄjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turÄjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dÄl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybÄ kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisÄs.
38. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarÄių laisvÄs principo ribomis susijÄs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisÄmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Å io instituto paskirtis â ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybÄ gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
39. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kina, kad pripažinti sandorį negaliojanÄiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:
1) kreditorius turi turÄti neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ;
2) ginÄijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
3) skolininkas neprivalÄjo sudaryti ginÄijamo sandorio;
4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turÄjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;
5) treÄiasis asmuo, sudarÄs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:
1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;
2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginÄijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertÄ) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 6 d. nutarimas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-311/2012). NenustaÄius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
40. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tam, jog ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta, kad actio Pauliana sÄ lygos egzistavo ginÄijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkriÄio 6 d. nutarimas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieÅ¡kinio instituto taikymo sÄ lygas tenka ieÅ¡kovui.
41. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui grindžia Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 22 d. vykdomuoju raÅ¡tu civilinÄje byloje Nr. 2-1799-723/2010 dÄl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo. Byloje ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovas, 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perÄmÄs reikalavimo teisÄ, turi neabejotinÄ ir galiojanÄiÄ reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovÄ pagal minÄtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kurį priverstinai vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113, nekilo, todÄl laikytina, kad ieÅ¡kovas yra atsakovo kreditorius ir teisÄjų kolegija dÄl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos plaÄiau nepasisako.
42. Kadangi ieÅ¡kovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs remiasi actio Pauliana sÄ lygomis dÄl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginÄijamÄ sandorį ir atsakovo nesÄ Å¾iningumo, teisÄjų kolegija toliau pasisako Å¡iais aspektais.
43. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas, sudarÄs ginÄijamÄ sandorį, sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu, dÄl ko buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisÄs. TeisÄjų kolegija su Å¡iuo ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu sutinka dÄl žemiau nurodomų motyvų.
44. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:
1) kai dÄl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;
2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybÄ kitam kreditoriui;
3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisÄs.
45. Kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad formuluotÄ âkitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisÄsâ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkreÄias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisÄs normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Å ios su skolininko mokumo sumažÄjimu susijusios aplinkybÄs bÅ«tų nulemtos ginÄijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dÄmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukÄlÄ bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertÄ, ir sumažÄjusios vertÄs turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).
Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkreÄias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžianÄiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas ir toks sandoris, dÄl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei bÅ«tų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
46. Taigi, sprendžiant, ar ginÄijamu sandoriu nebuvo âkitaip pažeistos kreditoriaus teisÄsâ, bÅ«tina nustatyti, kad sumažÄja ar nebelieka realios galimybÄs skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolÄ. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todÄl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. lapkriÄio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
47. NagrinÄjamu atveju atsakovas, po savo tÄvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas pirmos eilÄs įpÄdiniu ir turÄdamas teisÄ priimti dalį mirusio tÄvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), notarui pateiktu bendru su savo broliu J. S. (kitu pirmos eilÄs įpÄdiniu) 2011 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimu atsisakÄ jiems priklausanÄios palikimo dalies. VisÄ palikimÄ (1/2 dalį buto) priÄmÄ mirusį A. S. pergyvenusi sutuoktinÄ ir atsakovų motina â treÄiasis asmuo K. S., kuriai 2011 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas (CK 5.13 straipsnis).
48. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginÄo sandorio metu įsiskolinimo pagal 2010 m. lapkriÄio 22 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1799-723/2010 padengÄs nebuvo. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad atsakovas ginÄo sandorio sudarymo metu turÄjo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Antstolis pagal minÄtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo nuo 2011 metų. Nenustatyta, kad atsakovas ir Å¡iuo metu turÄtų registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima visiÅ¡kai ar didžiÄ ja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi. Visgi nÄra ginÄo ir dÄl to, kad atsakovas Å¡iuo metu dirba ir gauna draudžiamÄ sias pajamas, iÅ¡ kurių antstolis vykdo iÅ¡skaitas įsiskolinimui dengti. IeÅ¡kovas teismo posÄdžio pirmosios instancijos metu nurodÄ, kad nuo 2017 metų iÅ¡ atsakovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota 1 500 Eur suma. GinÄo dÄl Å¡ių aplinkybių nekilo.
49. Ä®vertinus tai, kad atsakovas yra palikÄjo pirmos eilÄs įpÄdinis (kartu su savo broliu, kuris taip pat atsisakÄ palikimo), darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, įgyvendinÄs teisÄ priimti mirusio tÄvo palikimÄ , bÅ«tų įgijÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ 3/8 dalis turto â buto, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas, neturÄdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriÄmÄ palikimo, atsiradusio po jo tÄvo mirties, darytina iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du buvo užkirsta galimybÄ atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolÄ (padengti įsiskolinimÄ ar jį iÅ¡ esmÄs sumažinti).
50. Nurodytos aplinkybÄs leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui sudarant ginÄo vienaÅ¡alį sandorį, buvo pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teisÄs, kadangi atsakovui nepriÄmus palikimo ir tokiu bÅ«du netekus atsakovui priklausanÄios mirusio tÄvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybÄ bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolÄ (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad ginÄo sandoris pažeidÄ kreditoriaus teises.
51. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nepaisant nustatyto kreditoriaus teisių pažeidimo, visgi ieÅ¡kiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra bÅ«tina nustatyti ir kitas jo taikymui bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sÄ lygų egzistavimo fakto, o bÅ«tina jų visuma.
52. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad egzistuoja kita actio Pauliana sÄ lyga â atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimÄ kreditoriui ir jis suvokÄ, kad nepriÄmÄs palikimo, sumažins savo galimybÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, dÄl ko bus pažeistos kreditoriaus teisÄs.
53. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek treÄiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginÄijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis â tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinÄjamu atveju ginÄo sandoris â atsisakymas priimti palikimÄ , buvo neatlygintinis bei vienaÅ¡alis sandoris, Å¡ioje byloje treÄiojo asmens (ne)sÄ Å¾iningumas neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, todÄl jis nevertintinas.
54. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bendrojo sÄ Å¾iningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginÄijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turÄjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sÄ Å¾iningumo principo, turi bÅ«ti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisÄs doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi bÅ«ti vertinama kiekvienu konkreÄiu atveju, atsižvelgiant į nagrinÄjamų teisinių santykių pobÅ«dį, juose galiojanÄiÄ logikÄ bei sÄ Å¾iningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
55. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sÄ Å¾iningumas â tai teisinÄ ir faktinÄ kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klÄ konkreÄioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginÄijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turÄjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
56. Objektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dÄl asmens sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti taikomas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinÄjamo sandorio pobÅ«dį, ginÄijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. SprÄsdamas dÄl actio Pauliana pagrindu ginÄijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginÄijamas sandoris pažeidÄ skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikÄ Å¡alys, ar faktinÄs aplinkybÄs nesuponavo bÅ«tinumo skolininkui sudaryti ginÄijamÄ sandorį, kokius interesus patenkinti siekÄ sandorį sudarÄs asmuo.
GinÄijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatÄ ar galÄjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post â pagal bylos nagrinÄjimo metu paaiÅ¡kÄjusias aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
57. PažymÄtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dÄl įrodinÄjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybÄs buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esanÄių įrodymų;
įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonÄs dÄl fakto buvimo iÅ¡lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.
Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikÄtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsÄjo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
58. PaveldÄjimo teisinius santykius reglamentuojanÄios teisÄs normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpÄdinis negali bÅ«ti įpareigotas priimti palikÄjo palikimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldÄjimo teisÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra â jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
59. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausÄ A. S. ir K. S. (atsakovo tÄvams). GinÄo dÄl Å¡ių aplinkybių nekilo. Po atsakovo tÄvo mirties (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado tik į A. S. santuokoje priklausiusiÄ 1/2 dalį minÄto buto, o kita 1/2 dalis buto nuosavybÄs teise ir toliau liko K. S. nuosavybe (jai dÄl to 2021 m. kovo 8 d. iÅ¡duotas nuosavybÄs teisÄs liudijimas, notarinio reg. Nr. 1875).
60. Atsakovas teismo posÄdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodÄ, kad jie su broliu palikimo atsisakÄ motinos naudai, norÄjo, kad visas butas priklausytų jai, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jos turimas turtas, ji pati sÅ«nums teigÄ, kad butas priklauso jai. Å ias aplinkybes teismo posÄdžio metu patvirtino ir treÄiasis asmuo K. S. Atsakovo ir jo brolio J. S. notarei pateiktas bendrai abiejų pasiraÅ¡ytas 2011 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kimas, kuriuo abu pirmos eilÄs įpÄdiniai atsisakÄ savo dalies palikimo, iÅ¡ esmÄs patvirtina buvus bendrÄ Å¡ių įpÄdinių valiÄ , jog visas paveldimas turtas atitektų likusiai įpÄdinei â pergyvenusiai sutuoktinei (atsakovo ir jo brolio motinai), kuriai be kita ko, taipogi pagal įstatymÄ priklausÄ ir 1/4 dalis paveldimo turto (CK 5.13 straipsnis).
61. Tokiu bÅ«du, įvertinusi konkreÄias Å¡ios bylos aplinkybes, faktinÄ situacijÄ buvusiÄ sandorio sudarymo metu, aplinkÄ , kurioje veikÄ atsakovas (Å¡eiminių santykių srityje), teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumo ginÄo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimÄ tikslas buvo bÅ«tent kryptingas ir tyÄinis siekis iÅ¡vengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru sÅ«nų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausÄ didžioji dalis buto (įskaitant jos nuosavybÄs teise turimÄ ir paveldÄtÄ dalį), naudai, ir tokiu bÅ«du užtikrinti jai vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , priklausantį nuosavybÄs teise (CPK 185 straipsnis).
62. PažymÄtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tÄvų palikimÄ (jo per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriima arba jo atsisako), kai vienas iÅ¡ tÄvų pergyvena savo sutuoktinį, nÄra neįprasta. TodÄl vien paveldÄjimo teisÄs įgyvendinimo savo nuožiÅ«ra iÅ¡raiÅ¡ka â palikimo atsisakymas, nenustaÄius sÄ moningo veikimo, turint aiÅ¡kiÄ ir apibrÄžtÄ tyÄiÄ bÅ«tent iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikÄtina, nulemtas kitų gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovÄ buvus nesÄ Å¾iningÄ ginÄo sandorio sudarymo metu.
63. Kadangi nesant bent vienos iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų â atsakovo nesÄ Å¾iningumo, nÄra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienaÅ¡alį sandorį â atsakovo atsisakymÄ nuo jam tenkanÄios palikimo dalies, pripažinti negaliojanÄiu, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. Ä®vertinus tai bei tÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde dÄsto tik argumentus, susijusius su actio Pauliana sÄ lygomis â kreditoriaus teisių pažeidimu ir atsakovo nesÄ Å¾iningumu, teisÄjų kolegija dÄl kitų actio Pauliana sÄ lygų, kaip nekeiÄianÄių teisinÄs situacijos vertinimo, egzistavimo nepasisako.
64. Nors nagrinÄjamu atveju palikimÄ priÄmusio asmens â treÄiojo asmens K. S., galimas teisių pažeidimas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ palikimo dalį, kurios atsakovas atsisakÄ, formaliai nÄra vertintinas sprendžiant dÄl reikalavimo, reiÅ¡kiamo actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo (nÄra vienas iÅ¡ jo taikymo sÄ lygų), taÄiau į Å¡iÄ aplinkybÄ bendrame kontekste visgi atsižvelgtina.
65. Å iuo atveju įvertinus tai, kad K. S. mirusio sutuoktinio palikimÄ priÄmÄ dar 2010 m. gruodžio 14 d. notarui pateiktu pareiÅ¡kimu (2011 m. kovo 8 d. jai iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas) ir šį turtÄ visÄ laikÄ iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teisme padavimo 2021 m. spalio 29 d., t. y. daugiau nei deÅ¡imt metų, ir iki Å¡iol nepertraukiamai valdÄ ir valdo kaip savo, turÄdama pagrįstÄ lÅ«kestį, jog paveldÄtas turtas (butas, kuriame ji gyvena) nuo 2010 metų yra jos asmeninÄ nuosavybÄ, papildomai pažymÄtina, kad tokio ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į ginÄo turtÄ (jo dalį), Å¡iuo konkreÄiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, taÄiau ir teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtinto teisinÄs valstybÄs principo elementų, suponuojantys pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisÄtus interesus ir teisÄtus lÅ«kesÄius, siejamus su nuosavybÄs apsauga.
DÄl bylos baigties 66. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikÄ ir aiÅ¡kino proceso ir materialinÄs teisÄs normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. NenustaÄius pagrindų, dÄl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
68. Atsakovas ir treÄiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikÄ. Kadangi nÄra duomenų apie jų patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, nÄra ir pagrindo sprÄsti dÄl jų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Tuo tarpu kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinÄjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinÄs instancijos teisme, neatlyginamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai GiedrÄ ÄÄsnienÄ Andrius Verikas Renata Volodko