b89b0ea7-33b9-4ce9-973d-3b1ff97cccb4 · Kauno apygardos teismas

                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-397/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr.1- 01-1-36957-2015-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                    2.4.6.6.1; 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, nuteistajam P. P. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų, per mėnesį iÅ¡dirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.IÅ¡ P. P. nukentėjusiojo S. R. naudai priteista 1000,00 (vienas tÅ«kstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje S. R. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.D. B. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.IÅ¡ P. P. Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, naudai priteista 47,57 (keturiasdeÅ¡imt septyni eurai ir 57 eurocentai) eurai turtinei žalai atlyginti.Peilis, tamponai su dėmių pavyzdžiais, pagalys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.Telefonas, grÄ Å¾intas nukentėjusiajam S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas S. R..Automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis D.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinioje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: P. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 % promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių žmonių akivaizdoje, žodinio konflikto su S. R., sėdėjusiu automobilyje BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame D.

B., metu, plÅ«sdamas S. R. necenzÅ«riniais žodžiais, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties aÅ¡tuonis kartus dÅ«rė peiliu S. R. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam durtinę žaizdÄ pasmakrėje ir poodinę kraujosruvÄ kakle, durtinę žaizdÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairėje pėdoje, durtinę žaizdÄ deÅ¡iniame kulne, odos nubrozdinimus kairiame delne, kairiame nykÅ¡tyje, kairiame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje, sulaužė D. B. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio stiklo užuolaidėlę, tyčia spyrė į Å¡io automobilio galines duris vairuotojo pusėje, jas sulankstydamas, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes buvo nutrauktas S. R., D.

B., S. R. poilsis, laisvalaikis, sutrikdyta jų ramybė.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad kaltinamojo P. P. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymu visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (taikoma įvykio metu galiojusi BK 284 straipsnio 1 dalies redakcija), numatytus požymius.Apeliaciniu skundu P. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti arba priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.3.1.Skunde nurodė, jog teismas rėmėsi apelianto parodymais, tačiau nuosprendžio aiÅ¡kinamojoje dalyje apelianto parodymus iÅ¡kraipė, dėl ko jie neteko tikrosios savo prasmės ir iÅ¡kraipė bylos aplinkybes.

PaaiÅ¡kino, jog duodamas parodymus teismui aiÅ¡kino, jog visiÅ¡kai neplanavo grįžti pas S. R., tiesiog norėjo grįžti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, o artimiausias kelias į parduotuvę yra per kiemÄ . Tokie parodymai užfiksuoti 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡e, tai užfiksuota ir posėdžio protokole, nors netiksliai. Teisėjas visaip pertraukinėjo, tiesiog neduodamas susikaupti ir normaliai duoti parodymus, taip akivaizdžiai pažeisdamas procesines teises.

Be to, 2016 m. balandžio 12 d. posėdyje minėjo, jog S. R. pasakė, jog apeliantas ir jo sÅ«nus privalo jam mokėti už teisę pereiti per kiemÄ , ir tai irgi užfiksuota teismo posėdžio garso įraÅ¡e, bet nuosprendyje apie tai net neužsimenama. Kadangi eidamas į parduotuvę praėjo netoli automobilio BMW, S. R. vėl pradėjo užgaulioti ir reikalauti pinigų už tai, kad čia vaikščioja, jis priėjo prie maÅ¡inos, kurioje sėdėjo S. R. ir atsakė, kad čia gyvena jau 30 metų ir niekam nesiruoÅ¡ia mokėti.

Kalbėdamas pasilenkė, tada ir buvo užpultas, prieÅ¡ apeliantÄ buvo panaudotas peilis. Bandydamas atimt peilį iÅ¡ S. R., buvo įtrauktas į maÅ¡inÄ , kur be S. R. sėdėjo dar 4 jauni vyrai. Gavo daug smÅ«gių į galvÄ , po ko nebegalėjo stovėti ant kojų. Nuosprendyje teigiama, jog jis savo parodymuose tvirtino, kad S. R. nieko nesudavė, su peiliu ir lazda nieko nesužeidė. Jis tik paaiÅ¡kino, kad pas jį peilis ir lazda tam, kad apsigintų. Jokių dÅ«rių nebuvo, nubrozdinimas galėjo bÅ«ti.

Nežino iš kur pas žmogų atsirado visi dūriai. Galinės stiklo užuolaidėlės nesulaužė. Dureles uždarė su koja, nespyrė. Tokia parodymų interpretacija dėl nesuprantamų priežasčių leidžia rimtai abejoti teisėjo nešališkumu šioje byloje. Be to, iškraipyti arba pateikti nepilna apimtimi ir kitų liudytojų bei jį ir jo sūnų užpuolusių asmenų parodymai, kurie neatitinka teismo posėdžių garso įrašuose, ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuotų parodymų.

Nuosprendyje iÅ¡kraipyta filmuotos medžiagos bei nuotraukų esmė. 3.2.Skunde apeliantas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog teisėjas ne tik iÅ¡kraipė liudytojo T. V. parodymus, tačiau Å¡iuos parodymus melagingai iÅ¡aiÅ¡kina, kadangi pagal T. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintus teismo posėdžio metu, nesupranta kaip teisėjas gali teigti, jog T. V. matė pas jį peilį, kadangi po daugybės smÅ«gių į galvÄ jis jau negalėjo stovėti ant kojų, jį bandė ginti sÅ«nus.

Tai patvirtina ir T. V. filmuota medžiaga. Teisėjas yra laisvas ir nepriklausomas, tačiau tai nesuteikia teisės pažeidinėti proceso dalyvių teisių ir melagingai interpretuoti liudytojų parodymų bei bylos aplinkybes. Nesupranta, kaip rastas D. B. automobilyje peilis, priklausantis D. B., kuriuo nors niekas ir nebuvo sužalotas, tačiau juo buvo grasinama apeliantui ir sūnui, patvirtina, kad „kaltinamasis grįždamas prie automobilio BMW ir puldamas nukentėjusįjį S. R. jau turėjo rankoje peilį, buvo pasiruošęs pulti“.3.3.Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti BPK 168, 170, 64 straipsnių pažeidimai.

Pažymėjo, kad LR valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokia veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnį. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis pats turėjo spręsti, ar kreiptis į teismÄ ir pradėti privataus kaltinimo procesÄ . Pagal BPK privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Jokių požymių, jog apeliantas savo veiksmais pažeidė BK 284 straipsnio 1 dalį nustatyta nebuvo ir negalėjo bÅ«ti, kadangi tam nėra nei faktinių aplinkybių, nei teisinio pagrindo.

Užpulti buvo apeliantas ir jo sÅ«nus. Dėl 2015 m. liepos 1 d. įvykio buvo pradėta ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00103-16 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Å¡iame tyrime apelianto sÅ«nus pripažintas nukentėjusiuoju. Todėl prokurorės kaltinamajame akte pateiktas kaltinimas ir Kauno apylinkės teismo teisėjo nuosprendis pripažinti apeliantÄ kaltu, padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 284 straipsnyje, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.3.4.Apeliantas skunde akcentuoja, jog 2015 m. liepos 1 d. įvykis tai nebuvo konfliktas tarp dviejų ir keturių vyrų, kaip nurodė liudytoja L.

V., tačiau tai buvo dviejų vyrų užpuolimas. Pažymi, kad apeliantas yra pagyvenęs, 60 metų asmuo, ir tikrai nedrįstų konfliktuoti ir tuo labiau pulti 5 jaunų vyrų. Nuosprendyje teigiama, jog byloje esanti T. V. filmuota medžiaga bei jo parodymai patvirtina, kad pats kaltinamasis po grumtynių automobilyje gaudė ir bėgiojo paskui jaunuolius, kas akivaizdžiai patvirtina nebuvus jokio realaus ar gresiančio pavojaus jo sveikatai, ar gyvybei, o jis pats kėlė pavojų kitiems asmenims. Tačiau T.

V. parodė, kad jam susidarė įspÅ«dis, kad Å¡itie vyriÅ¡kiai (apeliantas ir sÅ«nus) buvo užpulti tų jaunuolių. Tas įspÅ«dis, kad jie nukentėjo nuo jaunuolių, susidarė matomai dėl to, kad tie vyresni tuo metu nieko nedarė, o jaunuoliai link jų ėjo agresyviai nusiteikę. Apeliantas negalėjo bėgioti ir kažkÄ gaudyti, po tiek smÅ«gių į galvÄ net ant kojų normaliai stovėti negalėjo ir bÅ«tent tai užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Užpuolikai buvo girti ir tikėtina, jog pritrÅ«kus pinigų alkoholiui apeliantas su sÅ«numi buvo reketuojami, o vėliau užpulti.

Tokias aplinkybes po įvykio nurodė ir pareigūnams D. N. ir M. Š., kurias šie užfiksavo tarnybiniuose pranešimuose, tačiau teismas jų tarnybinius pranešimus ignoravo. Liudytoju apklaustas patrulis A. D. teigė, jog buvo muštynių požymių, sulaikytasis P. P. buvo išsigandęs, suprakaitavęs, aiškino, jog jį užpuolė, nesipriešino. Pareigūnas V. P., kuris vadovavo suėmimui paaiškino, kad P. P. elgesys buvo normalus, kalba rišli, jokio agresyvaus elgesio nebuvo net požymių ir jau nuo pirmos suėmimo apklausos apeliantas ir jo sūnus nuosekliai tvirtino, jog buvo reketuojami, o vėliau ir užpulti.

Tačiau teismas tai visiškai ignoravo. Visas kaltinimas grindžiamas tik subjektyvia, šališka teisėjo nuomone, o ne įrodymais.3.5.Apeliantas teigia, kad jis su sūnumi buvo užpultas ir todėl buvo priverstas gintis ir ginti savo sūnų, kadangi prieš jį buvo panaudotas peilis. Tai buvo būtinoji gintis, kurios ribų apeliantas neviršijo. S. R. buvo sužalotas grumtynių metu, kai iš jo apeliantas atiminėjo peilį, su kuriuo jis puolė, ir tai patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada bei liudytojų D.

N., V. P. parodymai. Tai patvirtina ir vieno iš užpuolikų, A. N. parodymai bei S. R. parodymai 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu, tačiau jo parodymus teisėjas pateikė nepilna apimtimi. Teiginys, jog apeliantas tyčia spyrė į D. B. automobilio galines duris vairuotojo pusėje, jas sulankstydamas, tyčia, visiškai neatitinka faktinėms aplinkybėms, kadangi jis koja uždarė D. B. automobilio galines duris, kadangi ranka buvo perpjauta beveik iki kaulo ir labai stipriai kraujavo. 2015 m. liepos 1 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo padaryta automobilio BMW valst. Nr (duomenys neskelbtini) užpakalinių vairuotojo pusės durelių vaizdo nuotrauka, kurioje jokių įlenkimų nėra, užfiksuota tik dažų nubrėžimų žymės, kurių padaryti spiriant koja neįmanoma, kadangi jokių įlenkimų užfiksuota nebuvo.3.6.Teigia, jog S. R. davė melagingus parodymus, kadangi pagal LR Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadÄ S. R. buvo konstatuota poodinė kraujosruva kakle, o tai visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja S. R. parodymams, kuriuose jisai tvirtina, jog apeliantas peiliu smogė jam į kaklÄ , tačiau jisai užsidengė ranka, todėl smÅ«gis “nebuvo labai gilus, bent jau ne mirtinas“.

Be to, tai prieštarauja ir A. N. parodymams, kuris sėdėjo šalia S. R. ir patvirtino, jog suduodamas S. R. smūgius, apeliantas tikrai tokio peilio neturėjo. A. N. parodymais, atėmus peilį iš S. R., apeliantas nieko nepuolė, o tik demonstravo jį sukdamasis, kadangi buvo mušamas ir norėjo, jog tai baigtųsi ir pats nieko nepuolė. Teisėjas iškraipė parodymus bei bylos aplinkybes, nes apeliantas tvirtina, jog tikrai nedavė parodymų, jog buvo įlipęs į BMW automobilį, savo parodymuose teigė ir tai užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, jog į automobilį BMW buvo įtrauktas tuo metu, kai atminėjo iš S. R. peilį.

Ä®vyko grumtynės, apeliantÄ ir sÅ«nų puolė ir kiti vyrai, daužę pagaliais, rankomis ir kojomis, grasino peiliu, kuris vėliau buvo rastas D. B. maÅ¡inoje, tačiau dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių Å¡is peilis nebuvo įvardintas kaip puolimo įrankis. Ir tik kai pavyko atimti peilį iÅ¡ S. R., tai pamatę kiti vyrai iÅ¡silakstė, apeliantas jų nepuolė, tik demonstravo, kad turi peilį, kad iÅ¡vengti tolimesnio užpuolimo. Nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu prieÅ¡tarauja elementariam logiÅ¡kumo bei protingumo principams ir neparemtas ne faktais ir ne įrodomais.

Jei bÅ«tų nesigynęs jo ir sÅ«naus sužalojimai galėjo bÅ«ti labai rimti.4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.5. Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmetamas.6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

P. P. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Nuteistojo manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Taip pat apeliantas iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta nemažai baudžiamojo proceso pažeidimų bei pažeistas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).8.

Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas, kad teismas šališkas.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi P. P. apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertino surinktų duomenų visumÄ , motyvavo ir nuosekliai argumentavo iÅ¡vadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistojo kaltės, todėl pagrįstai nustatė P. P. veikoje BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino jį kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .10.Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. liepos 1 d., apie 22.30 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), P. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje, savo įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Nors nuteistasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, teigdamas, kad su sūnumi buvo užpulti ir todėl jis buvo priverstas gintis ir ginti savo sūnų, tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia iš esmės nuoseklūs nukentėjusiųjų S. R. ir D. B. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų S. R. ir A. N. parodymai bei kita bylos medžiaga. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje visi šie asmenys teigė, kad 2015 m. liepos 1 d. apie 22.00 val. po to, kad kaltinamasis apsižodžiavo su S. R., praėjus apie 5 minutėms, prie automobilio BMW pribėgo P. P., pradėjo keikti S. R., kuris sėdėjo BMW automobilyje ir puolė jį su peiliu.

Vaikinai iÅ¡sigandę iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, o S. R., negalėdamas pabėgti, su kojomis ir rankomis gynėsi (3 t., b.l. 170-173). Nors P. P. apeliaciniame skunde neigia planavęs grįžti pas S. R., o jo tikslas buvo eiti į parduotuvę nusipirkti cigarečių, taip pat teigia, jog teismas iÅ¡kraipė jo parodymus, tačiau iÅ¡klausius 2016 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä , akivaizdu, jog P. P. pats parodė, jog nuėjo pas S. R., paaiÅ¡kindamas, jog prieÅ¡ tai su sÅ«numi J.

P. turėjo pokalbį apie tai, jog su žmonėmis reikia bendrauti (garso įraÅ¡o 23.35– 24.05 min). Be to, ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, jog konflikto priežastys yra iÅ¡ anksčiau, nes iÅ¡ sÅ«naus buvo Å¡aipomasi, jis buvo sumuÅ¡tas, todėl P. P. nutarė padaryti galÄ vaikinų priekabiavimui prie sÅ«naus. Todėl su sÅ«numi grįžo prie automobilio, sÅ«nus stovėjo netoliese, o jis priėjo prie automobilio pasiaiÅ¡kinti. PaaiÅ¡kino, jog tuomet vienas iÅ¡ vyrukų bandė smogti jam jų turimu peiliu, bet jis kaire ranka peilį atėmė (3 t., b.l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu P. P. iš dalies pripažino savo kaltę, teigdamas, kad besigindamas galėjo brūkštelėti S. R. peiliu, nes tie vyrukai įsitraukė jį į automobilį, kur vyko grumtynės, tačiau teisme kategoriškai neigė S. R. dūręs peiliu, teigdamas, kad nieko nepjaustė - tik atėmė peilį, grumtynių metu galėjo būti padarytas nubrozdinimas. Iš kur atsirado dūriai nežino. (garso įrašo 52.57 -55.24 minutė). Tačiau tokius apelianto parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus tinkamai įvertino ir jų esmės neiškraipė.

   10.1.Kad nuteistasis tyčia aštuonis kartus dūrė S. R. peiliu, patvirtina be išimties tiek nukentėjusieji, tiek įvykio metu buvę ir apklausti liudytojai. Nukentėjusysis S. R. paaiškino, kad jis sėdėjo automobilyje „BMW“ už vairuotojo, kai rusiškai keikdamasis atbėgo P. P., jis iškart dūrė peiliu į gerklę. Pajuto smūgį, spėjo prisidengti. Vaikinai iššoko iš mašinos. Jam nebuvo kaip iššokti, todėl atsigulė ir kojomis gynėsi. Dėl to kojas subadė.

Pritaikęs momentÄ iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos (3 t., b.l. 170). Nukentėjusysis D. B. taip pat patvirtino, kad S. R. sėdėjo už jo, P. P. priÅ¡oko prie S. R., dÅ«rė peiliu, matė kaip dÅ«rė, tačiau nežino kur pataikė. Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos. Bandė iÅ¡ už nugaros atitraukti P. P., tačiau Å¡is apsisuko ir pradėjo lakstyti paskui vaikinus su peiliu. (3 t., b.l. 171). Liudytojas S. R. taip pat patvirtino, kad kai jie sėdėjo automobilyje, atbėgo P. P. su sÅ«numi. P. P. pradėjo pulti jo tėvÄ , sÅ«nus stovėjo už nugaros.

IÅ¡ pradžių nematė, kÄ P. P. turėjo rankoj. Puolė tėvÄ , todėl iÅ¡kart pasakė, kad Å¡okam iÅ¡ maÅ¡inos, padėsim. Prisiartinęs pamatė, kad rankose peilis. Matė kaip bado tėvÄ Ä¯ priekį, į kojas (3 t., b.l. 172). Liudytojas A. N. taip pat patvirtino, kad P. P. atbėgo su peiliu - puolė S. tėvÄ . Simas sakė, atsargiai, peilį turi (3 t., b.l. 173). Teismo posėdžio metu liudytojai taip pat nuosekliai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. IÅ¡kart po veiksmų automobilyje „BMW“ netoli įvykio vietos atsiradęs liudytojas T.

V. taip pat patvirtino, jog P. P. rankoje matė peilį, neilga geležte (4 t., b.l.

31) Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 8 d. specialisto išvados Nr. G1844/15(02) matyti, jog S. R. konstatuota durtinė žaizda pasmakrėje ir poodinė kraujosruva kakle, durtinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairėje pėdoje, durtinė žaizda dešiniame kulne, odos nubrozdinimai kairiame delne, kairiame nykštyje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, aštuonių trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b.l. 183-184). Ant automobilio „BMW“ galinės sėdynės rastas telefonas „NOKIA“, priklausantis nukentėjusiajam S. R. bei gausu raudonų dėmių ( 1 t., b.l. 27,31). ApžiÅ«ros protokolu užfiksuoti automobilio „BMW“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (1 t., b.l. 127-130). D. B. parodė, jog P. P. koja spyrė į galines vairuotojo pusės dureles. Dureles reikėjo lyginti ir dažyti, sugadinta galinė užuolaidėlė (3 t., b.l. 171).

Pats P. P. parodė, kad su koja uždarė automobilio duris (3 t., b.l. 169). Ä®vertinus įrodymų visumÄ , nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad teismas netinkamai įvertino kaltinamojo parodymus bei kitus bylos duomenis, tačiau teisėjų kolegijos nuomone įrodymai įvertinti tinkamai – jų visumos pakanka P. P. kaltei patvirtinti.    10.2. Pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis ir liudytojų – pareigÅ«nų D. N., M. Å ., V. P., A. D. parodymais, apie tai, kaip elgėsi P. P. atvykus pareigÅ«nams ir kokias įvykio aplinkybes jiems nurodė.

Liudytojais apklaustų pareigÅ«nų parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ įrodymų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Tačiau jų parodymų reikÅ¡mingumas dėl įvykio aplinkybių turi tam tikrų ypatumų: pareigÅ«nai tiesiogiai įvykio nematė, todėl gali duoti parodymus tik apie tai, kas vyko jau po nusikalstamų veiksmų atlikimo. Tai, jog anot pareigÅ«nų, P. P. elgesys buvo normalus, nebuvo agresyvaus elgesio požymių, vertintina kaip normalaus sÄ moningo asmens bÅ«sena, o pati kilusio konflikto priežastis, kuriÄ akcentuoja apeliantas – reketavimas, sprendžiant P. P. patraukino baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, reikÅ¡mės neturi, nes Å¡io nusikaltimo kvalifikacijai yra svarbÅ«s objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Todėl pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto ir jo sÅ«naus parodymų apie tai, jog S. R. pasakė, kad jie privalo jam mokėti už teisę pereiti per kiemÄ .   10.3.IÅ¡ nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų parodymų akivaizdu, jog santykiai tarp P. P., J. P. bei S. R. buvo konfliktiÅ¡ki jau iki įvykio, J. P. jautėsi nesaugus. Taip pat pastebėtina, jog net 2015 m. liepos 1 d., dar iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio, tarp vyrų buvo žodinis konfliktas.

Todėl, turėdamas tikslÄ nutraukti prieÅ¡iÅ¡kÄ elgesį, P. P. sugrįžo pas automobilyje „BMW“ sėdėjusį S. R.. Pagal teismų praktikÄ anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi nelaikomi (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-283-511/2016). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jis buvo užpultas ir todėl buvo priverstas gintis ir ginti savo sÅ«nų, kadangi prieÅ¡ jį buvo panaudotas peilis ir bÅ«tinosios gintis ribų apeliantas nevirÅ¡ijo, tačiau teisėjų kolegija su tokiu nuteistojo aplinkybių vertinimu nesutinka.

Byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamasis pirmas staiga puolė su peiliu automobilyje sėdėjusį S. R.. Be to, Å¡ioje situacijoje netgi vertinant nuteistojo parodymus, jog bÅ«tent jis buvo fiziÅ¡kai užpultas apeliantui palankiu aspektu, pastebėtina, jog pats nuteistasis teisme parodė, kad siekdamas atimti peilį įlindo į maÅ¡inÄ , kur vyko grumtynės. Pažymėtina, kad atėmus peilį iÅ¡ S. R., P. P. pavojus jau buvo ganėtinai sumažėjęs, be to, vertintina ir ta aplinkybė, jog P. P. yra daug sportavęs (sambo, dziudo, 3 t., b.l. 22), bei atsižvelgiant nustatytÄ S. R. sveikatos sužalojimo pobÅ«dį – sužalojimai padaryti aÅ¡triais pjaunančiais daiktais, akivaizdu, kad peilio panaudojimas gynybai jį atėmus iÅ¡ S. R. neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. 11.BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės, kas pradėjo konfliktÄ , neturi reikÅ¡mės ir veikos padarymo motyvai. Veikos kvalifikavimÄ apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. 12.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje P. P. veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas (sulankstytos automobilio durelės bei sulaužyta galinio stiklo užuolaidėlė) ir nežymiai sutrikdyta S. R. sveikata.

BK 284 straipsnio 1 dalyje esanti norma apima kaltininko veiksmais nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-122/2008, 2K-652/2007). Nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam sukėlę nuteistojo veiksmai vieÅ¡oje vietoje pagrįstai įvertinti kaip įžūlÅ«s, nes nuteistasis pasirinko tokį elgesio bÅ«dÄ , kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl teismo nustatyto nuteistojo poelgio atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Incidentas vyko vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), tai stebėjo liudytojai. Nukentėjusysis S. R. paaiÅ¡kino, jog ketino eiti namo – bÅ«tų ilsėjęsis, tačiau atsidÅ«rė ligoninėje, buvo sutrikdytas jo poilsis (3 t., b.l.171). Liudytojas S. R. parodė, jog patyrė Å¡okÄ â€“ tėvÄ norėjo užmuÅ¡ti. Nemalonu kai sėdi, atbėga su peiliu, užmuÅ¡ti bet kÄ gali. Sutrikdyta rimtis (3 t., b.l. 172). Liudytojas T. V. taip pat teigė, jog kai pamatė peilį, neramu pasidarė.

Nemalonu buvo, nesmagu, nes daugiabučių kieme, kur žaidžia vaikai, vyksta tokie dalykai (4 t., b.l. 31). Nukentėjusysis D. B. parodė, jog visÄ maÅ¡inÄ reikėjo valyti viskas buvo aptaÅ¡kyta krauju. Reikėjo lyginti ir perdažyti automobilio dureles, sugadinta galinė užuolaidėlė (3 t., b.l. 171-172). Byloje nustatytomis aplinkybėmis tyčia padaryta veika atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, nustatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis turėjo kreiptis privataus kaltinimo tvarka, ir jokių BK 284 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos požymių nebuvo, atmestinas.13.Taip pat apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta nemažai baudžiamojo proceso pažeidimų bei pažeistas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas.13.1.Baudžiamajame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstino nusistatymo prieÅ¡ proceso dalyvius.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011).

Be to, neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas atlikdamas tyrimÄ buvo Å¡aliÅ¡kas. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-495/2014, 2K-67-746/2015).13.2.Teisėjų kolegija, vertindama subjektyviuosius neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teisėjo asmeninį tendencingumÄ , taigi, nėra pagrindo abejoti jų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Vertinant objektyviuosius neÅ¡aliÅ¡kumo principo aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia tik savo subjektyvia nuomone, iÅ¡ esmės sieja su, jo manymu, netinkamu įrodymų vertinimu, padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstumu, taip pat su padarytais procedÅ«riniais pažeidimais. 13.3. Pažymėtina, kad teismo procesÄ veda ir jam vadovauja teisėjas, jis koordinuoja visÄ posėdžio eigÄ .

Vadovaudamas teismo posėdžiui, teisėjas turi teisę užduoti papildomus ir patikslinančius klausimus, pasitikslinti dėl duodamų atsakymų. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas teisėjas, bÅ«damas individuali asmenybė, turi savo kalbėjimo manierÄ bei tonÄ ir turi teisę turėti vidinį įsitikinimÄ bet kokiu bylos nagrinėjimo ir proceso vedimo aspektu. Apelianto skunde nurodytas teisėjo papildomų klausimų uždavimas ir aplinkybių tikslinimas negali bÅ«ti vertinami kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumas.

Susipažinus su teisiamųjų posėdžių garso įraÅ¡ais taip pat konstatuotina, jog teismo posėdžio metu iÅ¡tirti ir teismo posėdyje analizuoti tiek nuteistojo P. P., tiek kitų bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų – nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, yra objektyviai įvertinti ir jie nėra iÅ¡kraipyti. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis, nėra nei BPK pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas.

Taip pat pažymėtina, kad teismas procesiniame sprendime neprivalo cituoti visų proceso dalyvių parodymų – teismas vadovaujasi tik parodymų dalimi dėl esminių įvykio aplinkybių. Taigi, iÅ¡klausius teismo posėdžių metu darytus garso įraÅ¡us bei iÅ¡analizavus skundžiamÄ nuosprendį yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistojo teisė, kad jo bylÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis), pažeista nebuvo, faktinio pagrindo teigti, jog teisėjo veiksmuose buvo Å¡aliÅ¡kumo požymių - nėra.13.4.Apeliantas didelį dėmesį apeliaciniame skunde skyrė baudžiamojo proceso pažeidimams ikiteisminio tyrimo metu.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktas P. P. ir J. P. 2015 m. liepos 13 d. skundas su papildoma medžiaga nepagrįstai tiesiog buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-36957-15. 2015 m. gruodžio 25 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ir tik 2016 m. vasario 2 d. po daugybės skundų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00103-16 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl jo sÅ«naus J. P. sveikatos sutrikdymo, padaryto 2015 m. liepos 1 d. įvykio metu ir buvo priimtas nutarimas J.

P. pripažinti nukentėjusiuoju. Tačiau BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ gali bÅ«ti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nagrinėjamu atveju tiek iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, tiek iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Å¡ia įstatymo numatyta teise pasinaudojo, dėl ko Å¡iuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00103-16 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J.

P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 t., b.l. 97). Šioje gi byloje yra nagrinėjamas P. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį 1 dalį pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, kas reiškia, jog apelianto nurodyti BPK pažeidimai yra susiję su kitu ikiteisminiu tyrimu, todėl minėtieji ikiteisminio tyrimo veiksmai detaliau nevertintini. O vien tai, jog dėl to paties įvykio pradėtas ir kitas ikiteisminis tyrimas savaime nereiškia, jog P. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu nepagrįstai.

Jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų (tyrėjo ir prokurorės) veiksmų šališkumu ir kurie būtų esminiai sprendžiant apelianto baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija nenustatė.14.Pasak apelianto, nėra pagrindo pripažinti S. R. nukentėjusiuoju šioje byloje pagal BK 284 straipsnį ir tenkinti jo turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus.  14.1.BPK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju, be kita ko, yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.

Kaip anksčiau konstatuota, bÅ«tent dėl P. P. veiksmų S. R. patyrė sužalojimus, taip pat buvo sutrikdyta jo rimtis, todėl yra pagrindas S. R. pripažinti nukentėjusiuoju Å¡ioje byloje ir jis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ (BPK 109, 110 straipsniai). 14.2. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl apelianto agresyvių veiksmų, vieÅ¡oje vietoje nukreiptų prieÅ¡ nukentėjusįjį, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas priteisti 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ motyvuotas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir nustatytomis byloje aplinkybėmis.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje būtų netinkamai taikytos įstatymų nuostatos, numatančios neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje klausimus.15.P. P. apeliaciniame skunde nurodyta ir daugiau argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė jokių baudžiamojo proceso taisyklių pažeidimo tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu. 16.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog P. P. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos Teisėjai                                                                                                                  Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                             Gytis Večerskas                                                                                                                              Valdas Vitunskas