Legislator Case Law & Legislation
b89ad22f-8f1e-4dba-ac3f-d11e9a55bbba AI generated

b89ad22f-8f1e-4dba-ac3f-d11e9a55bbba · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b89ad22f-8f1e-4dba-ac3f-d11e9a55bbba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsisakyta sutartyje numatytų tunelio darbų įrengimo, šių darbų verte (585 469,67 Eur) buvo sumažinta bendra sutarties kaina, tačiau tokiai pačiai sumai buvo sudaryta kita rangos sutartis dėl tunelio įrengimo; vykdant sutartį buvo atsisakyta dalies darbų ir papildomai sumažinta sutarties kaina 69 356,77 Eur suma. Po nurodytų kainos sumažinimų galutinė sutarties kaina buvo 2 095 338,61 Eur.

Legislator headnote

AI generated

b89ad22f-8f1e-4dba-ac3f-d11e9a55bbba · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsakovei buvo žinoma apie papildomų darbų bÅ«tinybę ir ji jiems pritarė. Darbus buvo bÅ«tina atlikti nedelsiant, nes lietaus nuotekos tekėjo į ŽaliÄ jÄ gatvę ir buvo pradėjusios ardyti darbų rezultatÄ . Skubiai neatlikus darbų bÅ«tų kilusi reali darbų rezultato sugadinimo ir žuvimo grėsmė. Taigi, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės laukti, kol atsakovė formalizuos gamybiniuose pasitarimuose duotus įpareigojimus. 4.4. IeÅ¡kovė taip pat atliko papildomų darbų įrengiant papildomus, techniniame projekte nesuprojektuotus, lietaus nuotekų tinklus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-484-790/2018 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00503-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Kaminta“ ir trečiojo asmens UAB ,,Å iltas namas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-827-601/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieÅ¡kinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“, „Ekspertika ir „Darbasta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaminta“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, rangovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama jai iÅ¡ atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, užsakovė) priteisti 464 833,88 Eur skolos ir 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. tarp jos (rangovės) ir atsakovės (užsakovės) buvo sudaryta statybos darbų sutartis Nr. SR-1696 parengti darbo projektÄ ir atlikti apleistos teritorijos Žaliojoje gatvėje, Alytuje, sutvarkymo, paÅ¡alinant krÅ«mus ir Å¡iukÅ¡les, kanalizuojant griovį ir rekonstruojant gatvės pavirÅ¡ių, statybos darbus. Å alys sutartyje nustatė fiksuotÄ 2 750 165,05 Eur kainÄ už techniniame projekte nustatytų darbų atlikimÄ . Vėliau Å¡i kaina buvo sumažinta:

1) atsisakyta sutartyje numatytų tunelio darbų įrengimo, šių darbų verte (585 469,67 Eur) buvo sumažinta bendra sutarties kaina, tačiau tokiai pačiai sumai buvo sudaryta kita rangos sutartis dėl tunelio įrengimo;

2) vykdant sutartį buvo atsisakyta dalies darbų ir papildomai sumažinta sutarties kaina 69 356,77 Eur suma. Po nurodytų kainos sumažinimų galutinė sutarties kaina buvo 2 095 338,61 Eur.

3. Atsakovė pagal sutartį nėra sumokėjusi 267 180 Eur (už atliktų darbų aktuose Nr. 30-37 nurodytus darbus ir už nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių mokėjimų atsakovės iÅ¡skaičiuotas 36 515,78 Eur netesybas). IeÅ¡kovė nurodė, kad visi darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai, atsakovė rezultatu naudojasi, tačiau už darbus nesumoka. IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad baigus sutarties vykdymÄ susidarė 80 221,70 Eur skirtumas tarp fiksuotos sutarties kainos ir atliktų darbų aktų, todėl ieÅ¡kovė pasirašė atliktų darbų aktÄ ir pažymÄ Nr. 37, iÅ¡rašė nurodytai sumai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

TÄ darydama ieÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jei sutartyje yra nustatyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jÄ padidinti, o užsakovas – sumažinti. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti 36 515,78 Eur už nepagrįstai iÅ¡skaitytas netesybas (delspinigius), apmokant už darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-29. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė už sutarties vykdymo vėlavimÄ nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. balandžio 30 d. priskaičiavo netesybas, tačiau jos negalėjo bÅ«ti skaičiuojamos, nes nurodytu laikotarpiu Å¡alys buvo sustabdžiusios (pratęsusios) darbų atlikimo terminus.

4. Be to, ieÅ¡kovei atsakovė yra skolinga 197 653,87 Eur už papildomus darbus, kuriuos sudaro 9 116,06 Eur skola už avarijos padarinių Å¡alinimÄ ir 188 537,81 Eur už papildomus darbus, dėl kurių atsakovė nepriėmė iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir aktų. Apie papildomų darbų bÅ«tinybę atsakovei buvo praneÅ¡ta ir apie darbų poreikį jai buvo žinoma, atsakovė pritarė, kad bÅ«tų atlikti papildomi darbai, tačiau delsė sudaryti sutartis. Papildomus drenažo, „gesinimo Å¡ulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo darbus, tunelio pamatų stiprinimo ir avarijos likvidavimo darbus buvo bÅ«tina atlikti kuo skubiau, nes tokių darbų neatlikus nedelsiant ir sustabdžius statybos darbus objektas bÅ«tų buvęs sugadintas.

Kadangi papildomi darbai buvo atlikti atsakovės interesais, todėl net ir nesudarius sutarčių dėl papildomų darbų atlikimo ieÅ¡kovė turi teisę į apmokėjimÄ už juos. IeÅ¡kovė pažymi, kad visų papildomų darbų, iÅ¡skyrus avarijos likvidavimo darbus, atlikimÄ lėmė techninio projekto trÅ«kumai ir klaidos. Pagal vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygas užduotis parengti techninį projektÄ rangovui nebuvo priskirta, Å¡is statybos normatyvinis dokumentas jau buvo parengtas, įėjo į konkurso dokumentų sudėtį, pagal jį reikėjo skaičiuoti darbų apimtis ir teikti pasiÅ«lymo kainÄ .

Pagal sutarties 4.5.2 punktÄ klaidos, netikslumai ir trÅ«kumai techniniame projekte yra priskiriami užsakovo atsakomybei ir rizikai. IeÅ¡kovė atliko Å¡iuos papildomus darbus: 4.1. IeÅ¡kovė papildomai įrengė drenaÅ¾Ä prie tunelio ir lauko laiptų, Å¡ie darbai projekte nebuvo numatyti, jų teikdama pirkimo pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė negalėjo numatyti, nes techniniame projekte esančioje 2009 m. spalio mėnesio „Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje“ buvo nurodytas žemesnis gruntinio vandens lygis nei faktiÅ¡kai buvo aptiktas pradėjus vykdyti darbus.

Atsakovė žinojo apie bÅ«tinybę atlikti Å¡iuos papildomus darbus ir sutiko už juos atsiskaityti, nes tÄ patvirtinta vykusių pasitarimų protokolai. Darbus buvo bÅ«tina atlikti nedelsiant, nes iÅ¡ Å¡laito veržėsi Å¡altiniai, vanduo tekėjo ant trinkelių. Neįrengus drenažo bÅ«tų susilpnėję tunelio pamatai ir laiptai, t. y. susiklosčiusi situacija buvo pavojinga objektui. 4.2. IeÅ¡kovė įrengė lauko nuotekų tinklų „gesinimo Å¡ulinį“. Rengiant darbo projekto dalį dėl lauko lietaus nuotekų įrengimo buvo nustatyta, kad iÅ¡ Ligoninės gatvės atitekėjusios lauko lietaus nuotekos krenta iÅ¡ didelio aukščio ir ardo gelžbetonines lietaus nuotekų tinklų d1600 konstrukcijas.

Atsakovės interesais, siekiant, kad nebūtų gadinamas darbų rezultatas, darbo projekte buvo suprojektuotas ir įrengtas „gesinimo šulinys“, kuris techniniame projekte suprojektuotas nebuvo. Iš techninio projekto šio papildomo darbo poreikio nebuvo galima iš anksto numatyti. 4.3. Ieškovė atliko papildomų, techniniame projekte nesuprojektuotų lietaus nuvedimo nuo garažų darbų. Skubiai neatlikus šių darbų grėsė paplovimai ir atliktų darbų rezultato sugadinimas, todėl ieškovė nedelsiant atliko papildomus lietaus nuotekų nuvedimo darbus.

Atsakovei buvo žinoma apie papildomų darbų bÅ«tinybę ir ji jiems pritarė. Darbus buvo bÅ«tina atlikti nedelsiant, nes lietaus nuotekos tekėjo į ŽaliÄ jÄ gatvę ir buvo pradėjusios ardyti darbų rezultatÄ . Skubiai neatlikus darbų bÅ«tų kilusi reali darbų rezultato sugadinimo ir žuvimo grėsmė. Taigi, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės laukti, kol atsakovė formalizuos gamybiniuose pasitarimuose duotus įpareigojimus. 4.4. IeÅ¡kovė taip pat atliko papildomų darbų įrengiant papildomus, techniniame projekte nesuprojektuotus, lietaus nuotekų tinklus.

Atsakovei apie bÅ«tinybę suprojektuoti ir atlikti papildomus darbus buvo žinoma, nes toks klausimas buvo sprendžiamas gamybiniuose pasitarimuose. Darbų neatlikus, bÅ«tų kilusi jau atliktų darbų rezultato sugadinimo ir žuvimo grėsmė. 4.5. IeÅ¡kovė atliko papildomus žemės darbus. Teikiant pasiÅ«lymÄ konkursui buvo remtasi techninio projekto medžiagų žiniaraščiais, tačiau jie neatitiko faktinės situacijos. Tikrojo darbų kiekio nebuvo galima numatyti iÅ¡ anksto. Nors minėti žemės darbai nebuvo bÅ«tini siekiant iÅ¡saugoti jau atliktų darbų rezultatÄ , tačiau jie buvo bÅ«tini užbaigti objektÄ .

Å alių sudarytos sutarties 5.22 punkte buvo numatyta, kad darbų vykdymo metu iÅ¡aiÅ¡kėjus papildomiems darbams, kurie negalėjo bÅ«ti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių negalima užbaigti sutarties, jie įstatymų nustatyta tvarka bus perkami papildomai. 4.6. IeÅ¡kovė atliko papildomus darbus įrengdama pėsčiųjų tiltelį. Techniniame projekte pėsčiųjų tiltelis buvo suprojektuotas, tačiau vykdant sutartį paaiÅ¡kėjo, kad pagal techninį projektÄ suprojektuoto tiltelio įrengti neįmanoma – tiltelio virÅ¡utinė altitudė prieÅ¡taravo aukščių planui.

Tiltelio įrengimo darbų pagal techninį projektÄ buvo atsisakyta, už tÄ tiltelį, kuris buvo suprojektuotas techniniame projekte, buvo sumažinta sutarties kaina. IeÅ¡kovė įrengė naujÄ tiltelį, dėl kurio įrengimo su atsakove buvo pasiekusi susitarimÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kovės atliktas darbas turi bÅ«ti laikomas papildomu. 4.7. IeÅ¡kovė atliko papildomus tunelio pamatų stiprinimo darbus pagal techninio projekto C laidÄ . Techninis projektas dėl tunelio įrengimo buvo su esminiais trÅ«kumais, todėl buvo taisomas net kelis kartus.

Vykdant pirkimÄ ir Å¡alims sudarant sutartį dėl techninio projekto, C laida dar nebuvo parengta, todėl Å¡ie darbai nepatenka į 2014 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartyje nurodytus darbus. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, atsiskaičiusi pagal Å¡iÄ sutartį, atsiskaitė ir už papildomus tunelio pamatų stiprinimo darbus pagal techninio projekto C laidÄ . Atsakovė sutiko su C laidos sprendiniais, žinojo apie papildomus darbus ir jų kainÄ , pasirašė 2014 m. gegužės 7 d. nenumatytų darbų aktÄ , todėl turi sumokėti ieÅ¡kovei už papildomai atliktus darbus.

Å ių papildomų darbų poreikis atsirado dėl techninio projekto B laidos klaidų. 4.8. IeÅ¡kovė taip pat atliko papildomus darbus likviduojant avarijos padarinius, kai 2015 m. rugsėjo 16 d. liÅ«ties metu buvo nuplautas Ligoninės gatvės Å¡aligatvis, dalis Å¡laitų, iÅ¡plautas gruntas po lauko laiptais LL-2 ir keltuvo pamatu, užkiÅ¡ta kanalizacija ir užneÅ¡tas gruntu upelis. Atliktais darbais buvo siekiama paÅ¡alinti avarijos padarinius ir užkirsti keliÄ tolimesniam objekto gadinimui. Darbų atlikimas buvo suderintas su atsakove, atsakovė avarijos metu jau naudojosi darbų rezultatu, o dėl įvykusios avarijos ieÅ¡kovės kaltės nėra.

5. Atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 276 296,06 Eur skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo pagal 2012 m. gruodžio 28 d. sutartį, nurodė, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ kainÄ , įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis). Å alių sutartyje buvo nustatyta konkreti (fiksuota) kaina – 2 095 338,61 Eur, visi darbai yra tinkamai atlikti, objektu naudojamasi pagal paskirtį, tÄ patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tam tikri darbai pagal sutartį bÅ«tų neatlikti, todėl atsakovė turi pareigÄ ieÅ¡kovei sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytÄ kainÄ , nepriklausomai nuo to, kiek iÅ¡laidų sutartiems darbams atlikti ieÅ¡kovė turėjo.

Atsakovės argumentus, kad tam tikrame statybos etape nebuvo atlikti tam tikri darbai, kad atsakovė neturi mokėti už didesnį nei sutartyje numatytÄ trinkelių grindinio įrengimo plotÄ , teismas laikė nepagrįstais, nes net ir esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui sumokėti už tokius darbus, nėra pasiekiama fiksuota sutarties kaina, kurios turi teisę praÅ¡yti ieÅ¡kovė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 267 180 Eur už darbus, atliktus pagal sutartį, yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

8. Teismas, spręsdamas dėl 197 653,87 Eur skolos už papildomus darbus, nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.

9. Teismas nurodė, kad tam, jog rangovas įgytų teisę gauti didesnę kainÄ už atliktus darbus negu yra numatyta sutartyje (CK 6.684 straipsnio 4 dalis) turi bÅ«ti nustatyta: ar ieÅ¡kovės nurodomi darbai laikytini papildomais darbais, t. y. ar tai nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose darbai ir ar jų nebuvo galima numatyti vieÅ¡ojo pirkimo metu, 2) ar atsakovė buvo informuota apie papildomus darbus, 3) ar darbai atitiko užsakovo (atsakovės) interesus, 4) ar tai buvo skubÅ«s (neatidėliotini) darbai, 5) ar dėl jų neatlikimo galėjo žūti ar bÅ«ti sugadintas statybos objektas.

10. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl skolos už papildomai atliktus darbus priteisimo, įrodinėjo, kad techninis projektas buvo su trÅ«kumais, pagal jį nebuvo galima numatyti bÅ«tinų papildomų darbų, o jiems paaiÅ¡kėjus buvo reikalinga skubiai atlikti Å¡iuos darbus, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų buvę sugadinti jau atlikti darbai. Teismas, spręsdamas dėl papildomų darbų, nustatė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. sutartimi buvo nustatyta fiksuota 2 750 165, 05 Eur kaina, kuri sutarties vykdymo eigoje buvo sumažinta:

1) dalį darbų iÅ¡skyrus į atskirÄ sutartį, t. y. 2014 m. kovo 7 d. sutartį dėl tunelio įrengimo atviru bÅ«du (kaina sumažėjo 585 469,67 Eur), 2) atsisakius dalies darbų (kaina sumažėjo 69 356,77 Eur). Taigi, likusi 2012 m. gruodžio 28 d. sutarties kaina – 2 095 338,61 Eur, o 2014 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties kaina – 578 219,32 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad bendra viešųjų pirkimų metu nupirktų darbų kaina – 2 673 557,93 Eur. Sutarčių dėl ieÅ¡kovės nurodomų atliktų papildomų darbų nebuvo sudaryta.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos nurodomi darbai yra papildomi darbai, kurie neįeina į sutartyje numatytų darbų apimtį, ir kad egzistavo iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžiančios keisti sutarties kainÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nurodomų papildomai atliktų darbų kaina nevirÅ¡ija 15 procentų sutarties kainos (2 673 557,93 Eur), Å¡ių atliktų darbų kaina yra apie 7,39 procento bendros sutarties kainos, todėl ieÅ¡kovė neįgijo teisės dėl atsakovės daromų pakeitimų sutarties dokumentuose reikalauti perskaičiuoti sutarties kainÄ (CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei laimėjus atsakovės paskelbtÄ supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ , kurio sÄ lygose nurodyta, kad pirkimui bus sudaroma bendros sumos (fiksuotos kainos) sutartis su įkainotu veiklos sÄ raÅ¡u, kai faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas. Skaičiuodamas pasiÅ«lymo kainÄ tiekėjas privalo numatyti visus objektui sutvarkyti bÅ«tinus darbus ir medžiagas pagal techninį projektÄ ir užtikrinti reikiamÄ objekto funkcinę paskirtį.

Atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos tiekėjas privalo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumato, tenka tiekėjui. Papildomas apmokėjimas už tokius darbus nebus daromas ir tiekėjas juos privalės atlikti savo sÄ skaita. <...> Darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobÅ«džio. Perkančioji organizacija organizuoja susitikimÄ su tiekėjais apžiÅ«rėti objektÄ <...> (sÄ lygų 8 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į konkurso sÄ lygas, taip pat į suteiktÄ galimybę ieÅ¡kovei apžiÅ«rėti objektÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama savo srities profesionalė, neabejotinai turėjo galimybę įvertinti objekto sudėtingumÄ (Å¡laitus ir pan.), Å¡alia esančias aplinkines teritorijas, galinčias turėti įtakos objekto statybai bei suprasti, jog galutiniai (tikslesni) darbų kiekiai, jų apimtys paaiÅ¡kės tik vykdant statybos darbus bei už juos nebus papildomai mokama ir, kad juos turi įsivertinti ieÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ .

IeÅ¡kovė Å¡iomis aplinkybėmis pasiÅ«lė mažiausiÄ kainÄ , todėl ir buvo pripažinta laimėtoja ir su ja sudaryta statybos darbų sutartis. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ esmės neturėtų bÅ«ti tokių situacijų, kai konkurso bÅ«du laimėjusi Å¡alis savo pasiÅ«lytÄ darbų kainÄ (sutarties kainÄ ) padidina, prisidengdama neva atsiradusiais papildomais darbais. Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju sutarties sÄ lygos ir Å¡alių valia patvirtina, jog papildomi darbai, jeigu ir bÅ«tų bÅ«tinybė juos atlikti, turėjo bÅ«ti perkami papildomai, bet ne ieÅ¡kovės atliekami nesant raÅ¡ytinio susitarimo, jau po tokių darbų atlikimo tiesiog praÅ¡ant už juos apmokėti.

12. Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad techninio projekto (A laida) dėl tunelio įrengimo keitimas, numatant tunelį įrengti ne uždaru bÅ«du, o atviru bÅ«du, buvo inicijuojamas ieÅ¡kovės dėl ekonominio naudingumo. Dėl tunelio įrengimo atviru bÅ«du sudarius atskirÄ sutartį, pradinė (bendra) sutarties kaina nežymiai sumažėjo, tačiau prireikė atlikti kitų darbų (tunelio drenažo, „gesinimo Å¡ulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas), kurie bendrÄ sutarties kainÄ padidina.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, kad tunelį įrengti uždaru bÅ«du pagal techninio projekto A laidÄ nebuvo galimybės. Teismo nuomone, toks tunelio įrengimas yra brangesnis nei ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas, tačiau įgyvendinamas ir tÄ patvirtino projektuotojas. Dėl tunelio įrengimo bÅ«do pakeitimo, ieÅ¡kovei siekiant sumažinti sÄ naudas jam įrengti, papildomai atsiradę darbai (tunelio drenažo, „gesinimo Å¡ulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas) negali bÅ«ti laikomi papildomais, atsakovės interesus atitinkančiais, darbais.

Dėl Å¡ių darbų atlikimo aiÅ¡kiai padidėjo kaina, o tai patvirtina, kad jie aiÅ¡kiai neatitiko atsakovės interesų už sutarties kainÄ gauti tinkamai įrengtÄ (funkcionuojantį) objektÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad techniniame projekte buvo numatytas lauko lietaus nuotekų tinklų įrengimas, todėl ieÅ¡kovė tam, jog Å¡ie tinklai funkcionuotų tinkamai, privalėjo numatyti ir įvertinti tam tikrų darbų bÅ«tinybę („gesinimo Å¡ulinio“ įrengimÄ , lietaus vandens surinkimo trapų įrengimÄ ir pan.).

13. Teismas taip pat nesutiko, kad žemės darbų kiekio padidėjimas darbo projekte lyginant su techniniu projektu (pagal ekspertizės aktÄ apie 72 proc.) laikytinas papildomais žemės darbais. IeÅ¡kovė turėjo galimybę prieÅ¡ teikdama pasiÅ«lymÄ apžiÅ«rėti objektÄ , susipažino su konkurso sÄ lygomis, kuriose numatyta, kad faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas, o darbų kiekiai yra orientacinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovė pasiÅ«lymo metu Å¡ių aplinkybių neįvertino, nors tÄ privalėjo padaryti, todėl, teismo vertinimu, turi prisiimti su tuo susijusiÄ rizikÄ .

14. Teismas sutiko su atsakove, kad pėsčiųjų tiltelį ieÅ¡kovė įrengė nesant Å¡iems darbams vykdyti sudarytos sutarties ir nesant neatidėliotino bÅ«tinumo jiems atlikti. Atsakovė buvo pradėjusi Å¡ių darbų pirkimo procedÅ«ras, tačiau ieÅ¡kovė ignoravo atsakovės vykdomus pirkimus, įrengė pėsčiųjų tiltelį ir Å¡iuos darbus vertina kaip papildomus darbus. Teismo nuomone, tokie ieÅ¡kovės veiksmai yra nesÄ Å¾iningi, jais siekiama gauti apmokėjimÄ už atliktus darbus pagal savo nustatytÄ kainÄ , t. y. iÅ¡vengiant viešųjų pirkimų procedÅ«rų. Teismas sprendė, kad tokiu atveju atsakovei negali kilti pareiga apmokėti už darbus, juos atsakovė atliko savo rizika.

15. IeÅ¡kovė negalėjimÄ pagal techninį projektÄ numatyti papildomų darbų bÅ«tinybės ir jų reikalingumo grindžia teismo ekspertizės aktu Nr. 16-48, tačiau teismas neatsižvelgė į eksperto iÅ¡vadas. Pirma, teismo nuomone, eksperto iÅ¡vados, susijusios su tam tikrų rangovės pareigų buvimu ar nebuvimu, jos galimybėmis įvertinti reikiamus darbus bei medžiagų kiekius, pareiga tikrinti techninio projekto sprendinius, dalyvaujant skelbtame vieÅ¡ajame pirkime ir siekiant ateityje tinkamai įvykdyti darbų projekto parengimo užsakovei (atsakovei) paslaugÄ bei atlikti bÅ«simus darbus už siÅ«lomÄ kainÄ , jeigu pasiÅ«lymas bÅ«tų pripažintas laimėjusiu, yra labiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis. Antra, ekspertizės tyrimo metodikoje nurodyta, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada <...>.

16. Teismas dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodomi kaip papildomi darbai nelaikytini papildomais darbais (iÅ¡skyrus 2015 m. rugsėjo 16 d. avarijos likvidavimo darbus). Å ie darbai nebuvo įsigyti kaip numato sutartis (nėra pasiraÅ¡ytos sutarties dėl papildomų darbų), be to, ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡ie darbai buvo neatidėliotini (skubÅ«s), kad jie atitiko atsakovės interesus. Teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dalį, susijusiÄ su skolos už papildomai atliktus darbus priteisimu, atmetė. Teismas situacijÄ , kai nenustatytas papildomų darbų faktas, o rangovė praÅ¡o priteisti visÄ likusiÄ sutartÄ sutarties kainÄ (80 221,70 Eur – sutaupytos lėšos), nors faktiÅ¡kai darbų už Å¡iÄ sumÄ neatliko, ir tuo pačiu praÅ¡o priteisti apmokėjimÄ už tame objekte atliktus papildomus darbus, vertino kaip neatitinkančiÄ sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų.

17. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais dėl 9 116,06 Eur skolos priteisimo už 2015 m. rugsėjo 16 d. avarijos likvidavimo darbus. Teismas nustatė, kad avarijos kilimo dienÄ atsakovė jau naudojosi objekto dalimi, kurioje kilo avarija, o Å¡laito nuslinkimo priežastis – vandens surinkimo trapų užsikiÅ¡imas lapais, todėl už avarijos padarinių Å¡alinimÄ atsakovė turi sumokėti ieÅ¡kovei (CK 6.694 straipsnio 3 dalis, sutarties 4.6.1 punktas). Taigi, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 197 653,87 Eur skolos už papildomus darbus, turi bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant 9 116,06 Eur. LikusiÄ reikalavimo dalį, susijusiÄ su skolos už papildomai atliktus darbus priteisimu, teismas atmetė. BendrÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinÄ sumÄ sudaro 276 296,06 Eur (267 180 Eur + 9 116,06 Eur), teismas taip pat už Å¡iÄ sumÄ priteisė 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nustatė, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, joje yra specialių žinių reikalingumas, buvo bÅ«tina vykti į kitÄ vietovę, ginčo suma taip pat yra didelė. IeÅ¡kovės advokato nurodomos darbo ir laiko sÄ naudos: parengtas ieÅ¡kinys, praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo, 3 raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, baigiamoji kalba, vyko 10 teismo posėdžių, kurių bendra trukmė apie 15 val., advokatas teikė konsultacijas, rinko įrodymus.

Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pagrįstos praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra 8 000 Eur. Kadangi buvo tenkinta 59 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 4 720 Eur iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas, 3 426 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 428 Eur ekspertizės iÅ¡laidų, viso 9 574 Eur.

19. Teismas tretiesiems asmenims, nepareiškusiems byloje savarankiškų reikalavimų ir dalyvavusiems atsakovės pusėje, UAB „Šiltas namas“, UAB „Ekpertika“ ir UAB „Darbasta“ priteisė iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 41 proc. trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Teismas taip pat iÅ¡ Å¡alių priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, kurias sudaro 53,99 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė – 22 Eur, o iÅ¡ atsakovės – 32 Eur (CPK 96 straipsnis). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 21. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Kaminta“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 188 537,82 Eur skolÄ už papildomus darbus, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 188 537,82 Eur skolÄ už papildomus darbus, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 29 056,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Teismas rizikÄ dėl techninio projekto detalumo perkėlė rangovui. Rangovas nėra atsakingas už techninio projekto klaidas. Darbų vykdymo eigoje atsirado tokių papildomų darbų poreikis, kurių nebuvo galima numatyti iÅ¡ anksto ir kurie techniniame projekte apskritai nebuvo suprojektuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad rizika dėl techninio projekto trÅ«kumų negali tekti rangovui.

Nagrinėjamu atveju papildomi darbai yra atsiradę ne todėl, kad rangovas bÅ«tų nenumatęs kokių nors techniniame projekte nurodytų darbų kiekių, o todėl, kad minėti papildomi darbai apskritai nebuvo numatyti techniniame projekte. Papildomų darbų poreikis paaiÅ¡kėjo vykdant darbus. Tai reiÅ¡kia, kad papildomų darbų poreikį lėmė aplinkybės, už kurias yra atsakinga atsakovė. Aplinkybę, kad papildomi darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ir kad pagal techninį projektÄ papildomų darbų iÅ¡ anksto nebuvo galima numatyti, yra patvirtinę net keli statybų srities specialistai – tiek teismo ekspertas prof. dr. S. M., atlikęs 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizę, tiek statytojo atstovas statybos techninis prižiÅ«rėtojas S. S., liudijęs 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu. 21.2.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad eksperto iÅ¡vados yra labiau teisinio, o ne ekspertinio pobÅ«džio ir kad ekspertizės tyrimo metodikoje yra paminėta, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada. Pirma, vienas iÅ¡ ekspertui užduotų klausimų buvo, ar pagal techninį projektÄ buvo galima iÅ¡ anksto numatyti papildomų darbų poreikį, o Å¡is klausimas ir eksperto iÅ¡vados atsakant į šį klausimÄ yra faktinio pobÅ«džio. Antra, teismas sprendime nekorektiÅ¡kai remiasi ekspertizės tyrimo metodikoje nurodyta sakinio dalimi, pakeičiant eksperto mintį. 21.3.

Papildomus darbus buvo bÅ«tina atlikti neatidėliotinai, nes buvo kilusi grėsmė objekto saugumui, ardomi jau atlikti darbai, t. y. buvo susiklosčiusi iÅ¡imtinė CK 6.684 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkanti situacija, todėl ieÅ¡kovė turi teisę dėl jų apmokėjimo. 21.3.1. Aplinkybė, kad neįrengus tunelio drenažo, „gesinimo Å¡ulinio“ bÅ«tų kilusi grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui yra nustatyta ekspertizės akte ir tÄ taip pat patvirtina S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teikti paaiÅ¡kinimai. 21.3.2.

Techniniame projekte nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl į tvarkomÄ teritorijÄ atitekančio vandens iÅ¡ aplinkinių teritorijų. IÅ¡ anksto numatyti, kad reikės įrenginėti lietaus nuvedimÄ iÅ¡ aplinkinių teritorijų, nebuvo įmanoma. BÅ«tinybė įrengti lietaus nuvedimÄ paaiÅ¡kėjo pradėjus darbÄ ir esant liÅ«tims, nesant liūčių to numatyti rangovė negalėjo. Be to, lietus buvo nuvedamas ne iÅ¡ tvarkomos teritorijos, o iÅ¡ aplinkinių garažų teritorijų, kurios nepateko nei į objekto, nei į techninio projekto apimtį.

Aplinkybę, kad neįrengus papildomo lietaus nuvedimo bÅ«tų kilusi grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui, yra nustatyta ekspertizės akte ir tÄ taip pat patvirtina S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teikti paaiÅ¡kinimai. 21.3.3. Papildomų darbų poreikis dėl lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo iÅ¡kilo todėl, kad atsakovė nebuvo iÅ¡sprendusi vandens surinkimo aplinkinėse teritorijose, nepatenkančiose į tvarkomÄ objektÄ . Aplinkybę, kad skubiai neįrengus lietaus vandens surinkimo trapų, bÅ«tų kilusi grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui, yra nustatyta ekspertizės akte ir tÄ taip pat patvirtina S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teikti paaiÅ¡kinimai.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo numatyti darbus, susijusius su aplinkinėmis teritorijomis, nes negalima reikalauti, jog rangovas, dalyvaujantis konkurse dėl darbų atlikimo konkrečioje miesto teritorijoje, aiÅ¡kintųsi viso Alytaus miesto lietaus surinkimo problemas. Teismas, keldamas tokius reikalavimus rangovui, pažeidžia protingumo ir proporcingumo principÄ . 21.3.4. Aplinkybę, kad neatlikus papildomų tunelio pamatų stiprinimo darbų pagal techninio projekto C laidÄ bÅ«tų kilusi tunelio griÅ«ties rizika, patvirtina eksperto iÅ¡vada bei statybos techninio prižiÅ«rėtojo liudijimas.

Sutartyje, pagal kuriÄ buvo pirkti tunelio įrengimo darbai, yra nurodyta, kad tunelio įrengimo darbai perkami pagal B laidÄ . Atlikus atsakovės projektuotojo parengtos techninio projekto konstrukcijų dalies (tunelio) B laidos ekspertizę, buvo nustatyta, kad techniniame projekte numatyti tunelio pamatų sprendiniai neatitinka ES direktyvos 89/106 EC reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jau po 2014 m. kovo 7 d. statybos darbų sutarties sudarymo, taisant techninio projekto B laidos klaidas, buvo parengta techninio projekto C laida, kuri 2014 m. balandžio 23 d. buvo perduota atsakovei derinti.

Techninio projekto C laidoje, lyginant su B laida, buvo numatyti papildomi darbai stiprinant tunelio pamatus, kurių atsakovė 2014 m. kovo 7 d. sutartimi nėra nupirkusi. Techninio ir darbo projektų B ir C laidų skirtumai taip pat yra užfiksuoti ir projektų dalinės ekspertizės aktuose. 21.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.685 straipsnio 2 dalyje nustatyta 15 procentų kainos padidėjimo riba, nes pagal CK 6.685 straipsnį kaina gali bÅ«ti didinama dėl pasikeitusių aplinkybių, o ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia pagrindais, įtvirtintais CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse, dėl atsiradusių papildomų darbų.

Sprendime nurodyta 15 procentų riba taikoma tik esant pasikeitusioms aplinkybėms, kai padidėja arba įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas vykdymas, o ne papildomų normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų darbų atveju. 21.5. Atsakovė, nors ir žinodama, kad darbai būtini bei sutikdama dėl jų atlikimo, pažeisdama sutarties 5.22 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintas pareigas, papildomų darbų pirkimo ir sutarčių sudarymo neorganizavo.

Atsakovė Å¡iuo atveju turi naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų – naudojasi darbų rezultatu, tačiau už juos neatsiskaito, motyvuodama, kad nėra sudaryta pirkimo sutarčių. Tokia situacija prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui. Aplinkybę, kad atsakovė buvo informuota ir žinojo apie visų papildomų darbų poreikį, pritarė tam, jog darbai bÅ«tų atlikti, prašė rangovo atlikti darbus, vykdomų darbų nestabdė, patvirtina statybos dalyvių pasitarimų protokolai, Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, taip pat statytojo atstovo statybos techninio prižiÅ«rėtojo liudijimas teismo posėdžio metu. 21.6.

Aplinkybė, kad techninis projektas nebuvo keičiamas, nepaneigia fakto, kad papildomi darbai buvo atlikti. Pagal objekto pridavimo metu galiojusiÄ Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ redakcijÄ nebuvo privaloma keisti techninio projekto, jei nesikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai ir to nepageidauja statytojas. Å iuo atveju techninio projekto klaidos buvo iÅ¡taisytos darbo projekto rengimo metu. Atsakovė taupė lėšas ir nenorėjo koreguoti jos pačios rengto techninio projekto. 21.7.

Sprendimas keisti tunelio įrengimo bÅ«dÄ iÅ¡ uždaro į atvirÄ yra atsakovės kaip užsakovės, o ne ieÅ¡kovės kaip rangovės sprendimas, todėl su tuo susijusios rizikos negali bÅ«ti perkeliamos rangovei. Tunelio įrengimo bÅ«dÄ iÅ¡ uždaro į atvirÄ atsakovė keitė todėl, kad techninio projekto A laidoje numatytas tunelio įrengimo bÅ«das buvo nepritaikytas esamai faktinei situacijai. 2013 m. vasario 28 d. atlikus techninio projekto dalies ekspertizę paaiÅ¡kėjo, kad numatytas tunelio po Ligoninės gatve Alytuje įrengimo bÅ«das yra praktiÅ¡kai neįgyvendinamas, atitinkamai, 2013 m. vasario 28 d.

UAB „Įraža“ eksperto iÅ¡vadoje Nr. 13-02/02 ekspertas rekomendavo koreguoti techninio projekto sprendinius. Siekiant įrengti tunelį pagal A laidÄ sankasa bÅ«tų tiesiog sugriuvusi (susideformavusi), kadangi sankasos gruntas piltinis, o toks gruntas netinkamas tuneliui įrengti. Å ias aplinkybes patvirtina statybos techninio prižiÅ«rėtojo ir ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai, duoti 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu. 21.8. Teismas nepagrįstai nepriteisė lėšų už įrengtÄ pėsčiųjų tiltelį.

Techniniame projekte pėsčiųjų tiltelis buvo suprojektuotas, tačiau vykdant sutartį paaiÅ¡kėjo, kad pagal techninį projektÄ suprojektuoto tiltelio įrengti neįmanoma, nes tiltelio virÅ¡utinė altitudė prieÅ¡tarauja aukščių planui ir jį bÅ«tina perprojektuoti. Atsakovė pritarė tam, kad tiltelis bÅ«tų pakeistas. Tiltelio, kuris buvo suprojektuotas techniniame projekte, kaina yra sumažinta sutarties kaina. IeÅ¡kovė 2015 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei nevykdomų tiltelio darbų aktÄ ir lokalinę sÄ matÄ ir informavo atsakovę, kad nevykdomų darbų apimtimi yra sumažinama sutarties kaina.

Tačiau už tiltelio įrengimÄ pagal pataisytÄ projektÄ taip pat nėra atlyginta. Kadangi tiltelis yra įrengtas, juo atsakovė naudojasi, tačiau už jį nėra atlyginta, atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi. 21.9. Teismas nepagrįstai vertino, kad net 72 proc. (grunto užpylimo darbai) ir 116 proc. (rekonstruojama natÅ«ralių Å¡lifuotų riedulių danga) padidėję žemės darbų kiekiai lyginant su techninio projekto sprendiniais nelaikytini papildomais darbais. Techninis projektas buvo rengtas vadovaujantis klaidinga topografine nuotrauka.

Žemės darbai buvo suprojektuoti ant netinkamos nuotraukos, todėl dirbant paaiÅ¡kėjo, kad faktinė situacija neatitinka projekto. Patys projektuotojai darbų vykdymo eigoje sutiko, kad topografinės nuotraukos yra neteisingos. Teismas, rangovui perkeldamas rizikÄ dėl tokių didelių kiekių paklaidų, sumenkina techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento reikÅ¡mę ir įteisina situacijÄ , kai perkančioji organizacija iÅ¡ anksto nustatydama galimybę (pareigÄ ) iÅ¡nagrinėti pirkimo dokumentus, apžiÅ«rėti objektÄ , lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiÅ«lymai.

Tokia teismo pozicija prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad rizika dėl techninio projekto trÅ«kumų negali tekti rangovui. Nors darbų žiniaraÅ¡tyje ir numatyta, kad žemės darbų kiekiai gali keistis ir jie bus tikslinami darbo projekte, tačiau faktiniai kiekiai nuo suprojektuotų negali skirtis neprotingai daug. Å iuo atveju jie iÅ¡augo dvigubai. Papildomi darbai buvo bÅ«tini užbaigti projektÄ . 21.10.

Teismas sprendime nepagrįstai sprendė, kad pagrįstomis laikytina tik 8 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti iš 20 830 Eur patirtų. Susidariusias išlaidas lėmė ypatingai didėlė bylos apimtis ir ginčo suma, didelis teiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičius, bylos sudėtingumas, nes byloje yra keliami klausimai, kuriems reikia specialių žinių. Šios aplinkybės pagrindžia, kad visa 20 830 Eur suma yra pagrįsta.

22. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ 3 445,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį ir dėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies priteisimo priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 22.1. Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas remdamasis ieÅ¡kovės bendra ieÅ¡kinio suma.

Trečiojo asmens suinteresuotumas buvo ne dėl visos ieškovės ieškinio dalies, o išimtinai tik dėl tos dalies, kuri susijusi su papildomais darbais ir kuri sudaro būtent 41 proc. ieškinio sumos, kuri buvo atmesta. Tai reiškia, kad ši 41 proc. visos ieškinio sumos dalis už papildomus darbus trečiojo asmens atžvilgiu sudaro 100 proc. konkrečiai trečiojo asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl tos priežasties trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant tik į tai, kad nebuvo konstatuotos jokios ieškovės nurodytos tariamos techninio projekto klaidos ir tik tai, kokia dalimi yra tenkinama būtent 41 proc. visos ieškinio sumos dalis už papildomus darbus.

Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad jokių techninio projekto klaidų nebuvo ir už papildomus darbus ieškinys turi būti atmestas, trečiojo asmens atžvilgiu laikoma, kad 100 proc. reikalavimų, su kuriais yra susiję trečiasis asmuo, yra atmesti. Dėl šios priežasties trečiajam asmeniui turėjo būti priteista 5 839,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 23.1. IeÅ¡kovė neteisingai nurodo papildomų darbų atlikimo priežastį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad tunelio įrengimo bÅ«das buvo keičiamas ne dėl to, kad jo nebuvo galima praktiÅ¡kai įgyvendinti, o dėl ieÅ¡kovės siekio sutaupyti.

Techninio projekto (A laida) dėl tunelio įrengimo keitimas, numatant tunelį įrengti ne uždaru bÅ«du, o atviru bÅ«du buvo inicijuotas ieÅ¡kovės ir nulemtas ekonominio naudingumo. Dėl tunelio įrengimo atviru bÅ«du sudarius atskirÄ sutartį, pradinė (bendra) sutarties kaina sumažėjo. Tačiau sudarius tunelio įrengimo atviru bÅ«du sutartį, ieÅ¡kovė pakeitė savo pozicijÄ ir pradėjo aiÅ¡kinti, jog atsirado reikalingumas atlikti kitus darbus, kurie neva nėra numatyti pagal sutartį (tunelio drenažo, „gesinimo Å¡ulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas) ir kurie bendrÄ sutarties kainÄ padidina.

Be to, teismas įvertino, jog techniniame projekte buvo numatytas lauko lietaus nuotekų tinklų įrengimas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė tam, kad Å¡ie tinklai funkcionuotų tinkamai, pasiÅ«lymo pateikimo metu privalėjo numatyti ir įvertinti tam tikrų darbų bÅ«tinybę („gesinimo Å¡ulinio“ įrengimÄ , lietaus vandens surinkimo trapų įrengimÄ ir pan.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog techniniame projekte nebuvo klaidų ir trÅ«kumų, dėl kurių nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti bÅ«tinų papildomų darbų. 23.2.

Teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad teismo ekspertizės aktas Nr. 16-48 ir statybos techninio prižiÅ«rėtojo S. S. parodymai nepagrindžia papildomų darbų bÅ«tinumo. 23.3. IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos nurodomi darbai yra papildomi darbai, kurie neįeina į sutartyje numatytų darbų apimtį ir kad egzistavo iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžiančios keisti sutarties kainÄ . Be to, ieÅ¡kovės nurodomų papildomai atliktų darbų kaina nevirÅ¡ija 15 proc. sutarties kainos (2 673 557,93 Eur).

Teismas nustatė, kad Å¡ių atliktų darbų kaina yra apie 7,39 proc. bendros sutarties kainos. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįgijo teisės dėl atsakovės daromų pakeitimų sutarties dokumentuose reikalauti perskaičiuoti sutarties kainÄ (CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalys). 23.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad jeigu ir bÅ«tų buvusi bÅ«tinybė atlikti papildomus darbus, darbai turėjo bÅ«ti perkami papildomai, bet ne ieÅ¡kovės atliekami be raÅ¡ytinio susitarimo. 23.5.

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punktÄ bet kokie bet kokio techninio projekto taisymai galimi tik parengiant naujÄ techninio projekto laidÄ . Byloje nekilo ginčo, kad techninis projektas nebuvo taisomas, todėl akivaizdu, jog techniniame klaidų ar trÅ«kumų nebuvo. 23.6. Tunelio įrengimo bÅ«das buvo keičiamas dėl ieÅ¡kovės siekio sutaupyti. Todėl atsakovė neturi atlyginti už papildomus darbus, kuriuos ieÅ¡kovė atliko dėl to, kad buvo pakeistas tunelio įrengimo bÅ«das, nes tokius darbus ieÅ¡kovė turėjo numatyti inicijuodama tunelio įrengimo bÅ«do pakeitimÄ . 23.7.

Teismas nustatė, kad pėsčiųjų tiltelį ieÅ¡kovė įrengė nesant Å¡iems darbams vykdyti sudarytos sutarties ir nesant Å¡ių darbų neatidėliotinam bÅ«tinumui. Atsakovė buvo pradėjusi Å¡ių darbų pirkimo procedÅ«ras, tačiau ieÅ¡kovė ignoravo atsakovės vykdomus pirkimus ir įrengė pėsčiųjų tiltelį ir juos laiko papildomais darbais. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai yra nesÄ Å¾iningi, jais siekiama gauti apmokėjimÄ už darbus, kurie buvo atlikti iÅ¡vengiant pirkimų procedÅ«rų.

Atsakovei negali kilti pareiga apmokėti už tokius darbus, juos ieÅ¡kovė atliko savo rizika. 23.8. IeÅ¡kovė turėjo galimybę prieÅ¡ teikdama pasiÅ«lymÄ apžiÅ«rėti objektÄ , susipažinti su konkurso sÄ lygomis, kuriose numatyta, kad faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas, o darbų kiekiai yra orientacinio pobÅ«džio. Teikdama pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė privalėjo įvertinti žemės darbų kiekius, o to nepadariusi, privalo prisiimti jai tenkančiÄ sÄ naudų rizikÄ . 23.9.

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, įvertinęs bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisingai nusprendė, kad ieÅ¡kovės pagrįstos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 8 000 Eur.

24. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 24.1. CK 6.685 straipsnio 2 dalis yra ir CK 6.684 straipsnio taikymÄ detalizuojanti ir konkretizuojanti norma, todėl ji taikoma ir CK 6.684 straipsnyje numatytais atvejais. CK 6.685 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies atžvilgiu, nes detalizuoja CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies taikymo taisykles numatant papildomų nenumatytų darbų minimaliÄ ribÄ (15 proc.), tik kuriÄ virÅ¡ijus rangovas įgyja teisę reikalauti kainos perskaičiavimo ir todėl teismas pagrįstai CK 6.685 straipsnio 2 dalies taisyklę taikė ginčo atvejui. 24.2.

IeÅ¡kovas neįvykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytos imperatyvios pareigos prieÅ¡ atliekant papildomus darbus raÅ¡tu informuoti apie jo įvardijamų papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybę ir nurodyti Å¡ių papildomų darbų kainÄ bei gauti jai pritarimÄ . 24.3. Jokių 2012 m. techninio projekto A laidos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė su atsakove sudarė rangos sutartį, klaidų nebuvo. Tai reiÅ¡kia, kad joks ieÅ¡kovės neva papildomai atliktas darbas nebuvo susijęs su projektuotojo paruoÅ¡to techninio projekto klaidomis.

Nagrinėjamu atveju projektavimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausia buvo paruoÅ¡iamas objekto techninis projektas, o antrajame etape techninio projekto sprendiniai buvo detalizuojami ir konkretizuojami ruoÅ¡iant objekto detalų darbo projektÄ . Projektavimas dviem etapais suponuoja, kad visi darbai, kurie numatyti darbo projekte detalizuojant techninį projektÄ , yra laikomi buvusiais įtrauktais ir į techninį projektÄ . Dėl to darbo projekte numatytų darbų jokia dalis negali bÅ«ti laikoma techniniame projekte nenumatytais papildomais darbais pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis.

IeÅ¡kovės nurodyti darbai buvo numatyti projektuotojo paruoÅ¡tame techniniame projekte, detalizuojant techninį projektÄ Å¡ie darbai taip pat buvo numatyti darbo projekte, dėl kurio jokių pretenzijų ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia. 24.4. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad projektuotojas techninį projektÄ parengė ant netinkamai paruoÅ¡tos topografinės nuotraukos ir kad tai lėmė techninio projekto klaidas. 24.5. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad 2012 m. techninio projekto A laidoje numatyto tunelio įrengimo uždaras bÅ«das yra technologiÅ¡kai neįmanomas įgyvendinti ir kad bÅ«tent dėl tokios techninio projekto klaidos reikėjo ruoÅ¡ti techninio projekto A laidos pakeitimÄ , perprojektuojant tunelio įrengimo bÅ«dÄ iÅ¡ uždaro į atvirÄ . 24.6.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad techninio projekto A ir B laidose neteisingai buvo suprojektuoti gręžtiniai pamatai. Techninio projekto pakeitimus, kai C laidoje buvo pakeistas pamatų tipas iÅ¡ gręžtinių į polinius, lėmė dvi nuo projektuotojo nepriklausančios aplinkybės: pirma, ieÅ¡kovės siÅ«lymas pakeisti tunelio įrengimo bÅ«dÄ ; antra, papildomai 2014 m. vasario 4 d. atlikti geologiniai tyrimai, dėl kurių rezultato atsirado poreikis pakeisti pamatų tipÄ . 24.7. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad techninio projekto A laidoje nebuvo numatytas tunelio drenažas, todėl ji jo negalėjo numatyti ir jo įrengimas turi bÅ«ti laikomas papildomu darbu.

Tunelio drenažas yra numatytas techninio projekto tome V-2 (A laida), dalis – konstrukcijų (tunelis), 2010 m. aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 15 punkte. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama sutartį, galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad ji privalės įrengti tunelio drenaÅ¾Ä ir jo įrengimo kaÅ¡tus privalėjo įtraukti į savo pasiÅ«lymo kainÄ . Dėl Å¡ios priežasties drenažo įrengimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas papildomu darbu pagal CK 6.684 straipsnį. 24.8. IeÅ¡kovė teigia, kad techniniame projekte nebuvo suprojektuotas gesinimo Å¡ulinys po Ligoninės gatve, todėl tai yra techninio projekto klaida.

Tačiau toks ieÅ¡kovės teiginys yra nepagrįstas. Techninio projekto A laidoje numačius tunelį įrenginėti uždaru bÅ«du, techninio projekto A laidoje buvo numatyta lietaus nuotekų surinkimo gelžbetonio vamzdį (g/b) d1600 įrengti į jau po Ligoninės gatve įrengtÄ esamÄ gesinimo Å¡ulinį. Taigi naujo Å¡ulinio įrenginėti nereikėjo, nes jis buvo įrengtas po Ligoninės gatve ir egzistavo. Situacija pasikeitė, kai buvo pakeistas tunelio įrengimo bÅ«das iÅ¡ uždaro į atvirÄ , t. y. dėl pakeisto įrengimo bÅ«do buvo sunaikintas esamas gesinimo Å¡ulinys ir atsirado poreikis numatyti vietoj jo naujo Å¡ulinio įrengimÄ . 24.9.

Lietaus nuvedimo nuo garažų ir papildomų lietaus surinkimo trapų darbai buvo tik techninio projekto sprendinių teisės aktuose leidžiamas patikslinimas darbo projekte, todėl jie negali būti laikomi papildomais darbais pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį. 24.10. Techniniame projekte buvo numatyti visi aukščiai, iki kurių turėjo būti nukasti šlaitai arba jie padidinti, todėl vien pagal nurodytus aukščius bet kuris rangovas galėjo ir privalėjo apsiskaičiuoti planuojamus žemės darbus.

IÅ¡ techninio projekto ieÅ¡kovei taip pat buvo aiÅ¡ku, kad tikslių darbų kiekių techniniame projekte neįmanoma numatyti ir jie gali keistis, o galimas žemės darbų kiekių pasikeitimas nėra techninio projekto klaida. IeÅ¡kovė net neįrodė, kad ji realiai atliko ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾emės darbų kiekį, nes nepateikė privalomo ir bÅ«tino tam įrodymo, nurodyto sutarties 5.23 punkte. Be to, gerokai didesniam žemės darbų kiekiui poreikis atsirado dėl ieÅ¡kovės iniciatyva pakeisto tunelio įrengimo bÅ«do. 24.11.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė argumentus, kodėl eksperto S. M. ekspertizės iÅ¡vada yra nepagrįsta, juos palaiko ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti priteistos visos Å¡io asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovė remiasi tuo, kad teismas sprendime nenustatė jokių techninio projekto klaidų ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį dėl papildomų darbų atmetė.

26. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Kaminta“ praÅ¡o trečiojo asmens apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 26.1. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui paskirstė pagal CPK nustatytas taisykles. CPK nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, yra arba ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje. Trečiojo asmens argumentas, kad jis byloje buvo tik iÅ¡ dalies atsakovės pusėje, yra nepagrįstas. 26.2.

Nei CPK, nei teismų praktikoje nėra nustatytos tokios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias byloje būtų skaičiuojami atskiri procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso dalyvių motyvai ar kad teismas skirstytų bylinėjimosi išlaidas pagal motyvų patenkinimo apimtį. Kadangi trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, jam pagrįstai bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 188 537,82 Eur skolÄ už papildomus darbus bei kuria buvo sumažintas priteistinų iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis. Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos, todėl nagrinėja bylÄ paduotų apeliacinių skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei nustato, ar pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieÅ¡kovei skolos už papildomus darbus bei paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų.

Bylai spręsti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 30. Atsakovė vykdė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žApleistos teritorijos Žaliojoje gatvėje sutvarkymo, paÅ¡alinant krÅ«mus ir Å¡iukÅ¡les, kanalizuojant griovį ir rekonstruojant gatvės pavirÅ¡ių statybos darbų pirkimas“. Å io pirkimo sÄ lygų (16 t., b. l. 3-9) 8 punkte buvo numatyta, kad statybos darbai perkami pagal pridedamÄ koreguotÄ techninį projektÄ , taip pat numatyta, kad pirkimui bus sudaroma bendros sumos (fiksuotos kainos) sutartis su įkainotu veiklos sÄ raÅ¡u, kai faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas.

Skaičiuodamas pasiÅ«lymo kainÄ tiekėjas privalo numatyti visus objekto sutvarkymui bÅ«tinus darbus ir medžiagas pagal techninį projektÄ ir užtikrinti reikiamÄ objekto funkcinę paskirtį. Atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos tiekėjas privalo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumato, tenka tiekėjui. Papildomas apmokėjimas už tokius darbus nebus daromas ir tiekėjas juos privalės atlikti savo sÄ skaita (pirkimo sÄ lygų 8 punktas).

31. Be to, pirkimo sÄ lygose buvo nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobÅ«džio (pirkimo sÄ lygų 8 punktas).

32. Pirkimo sÄ lygose taip pat buvo numatyta, kad tiekėjas privalės atlikti ir projektavimo darbus, t. y. parengti darbo projektÄ su sÄ naudų kiekių žiniaraščiais. Darbų vykdymo metu iÅ¡aiÅ¡kėjus papildomiems nenumatytiems darbams, kurių tiekėjas pasiÅ«lymo rengimo metu negalėjo numatyti ir be kurių jis negali užbaigti sutarties, Å¡ie darbai bus perkami papildomai (pirkimo sÄ lygų 8 punktas).

33. Su ieÅ¡kove kaip konkurso laimėtoja 2012 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta statybos darbų sutartis (9 t., b. l. 32-40), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo per sutartyje nustatytÄ terminÄ parengti darbo projektÄ , atlikti statybos darbus bei perduoti juos, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieÅ¡kovei bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutarties kainÄ (sutarties 2.1 punktas). Sutartyje numatyta rangovės pareiga parengti darbo projektÄ , vykdyti ir užbaigti darbus vadovaujantis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikantis įstatymų, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų (sutarties 5.1 punktas).

34. Sutartyje numatyta, kad darbų kaina yra 9 495 769,89 Lt (arba 2 750 165,05 Eur) su PVM, ir šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (sutarties 9.1 ir 9.2 punktai).

35. Ä® sutartį buvo perkeltos pirkimo dokumentų sÄ lygos, susijusios su apmokėjimu už papildomus darbus. Sutarties 5.21 punkte buvo numatyta, kad atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos rangovė privalo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumato, tenka rangovei. Papildomas apmokėjimas už tokius darbus nebus daromas ir rangovė juos privalės atlikti savo sÄ skaita. Tuo tarpu sutarties 5.22 punkte buvo numatyta, kad darbų vykdymo metu iÅ¡aiÅ¡kėjus papildomiems nenumatytiems darbams, kurie negalėjo bÅ«ti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių rangovė negali užbaigti sutarties, Å¡ie darbai bus perkami papildomai.

36. Sutarties 5.20 punkte buvo detalizuota, kad tuo atveju, kai brėžiniuose darbai numatyti, o rangovė jų neįvertino, papildomai už Å¡ių darbų atlikimÄ nebus mokama. Sutarties 5.23 punkte buvo nustatyta, kad iÅ¡kasto grunto kiekiui nustatyti darbų pradžioje reikia atlikti kontrolinius geodezinius ir batimetrinius apmatavimus.

37. Bylai teisingai išspręsti aktualios dar kelios sutarties nuostatos. Sutarties 4.6.2 punkte numatyta, kad užsakovės atsakomybei ir rizikai priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte. Sutarties 10.2.3 punkte nustatyta, kad papildomi darbai, tai sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai. Papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais, patvirtintais rangovės, inžinieriaus ir projektuotojo parašais bei raštu suderinamas su užsakove.

38. IÅ¡ 1 priedo prie sutarties matyti, kad rangovė darbus įsipareigojo atlikti pagal A laidos techninį projektÄ Nr. SN-09-030-TP.

39. A laidos techniniame projekte Nr. SN-09-030-TP buvo numatytas tunelio įrengimas uždaru bÅ«du. Tačiau pagal statybos dalyvių pasitarimų metu duotÄ nurodymÄ (žr., pvz. 10 t., b. l. 117-118) rangovės užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko inžinerinius geologinius tyrimus, o UAB „Įraža“ ekspertas 2013 m. vasario 28 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. 13-02/02 (4 t., b. l. 14-15), kad pagal inžinerinių geologinių tyrimų duomenis sankasÄ bÅ«simo tunelio zonoje sudaro labai silpnas piltinis gruntas – priemolis su buitinėmis ir statybinėmis atliekomis, apie sankasos bÅ«klę liudija ir ženkliai įdubęs gatvės pavirÅ¡ius.

Eksperto nuomone, projekte numatyta tunelio įrengimo technologija praktiÅ¡kai neįgyvendinama, nes virÅ¡ bÅ«simo tunelio nuotekų linijos pažeistos, jos turės bÅ«ti perklotos. Ekspertas pateikė nuomonę, kad racionalus bÅ«das įrengti tuneliui bÅ«tų jo įrengimas atviru bÅ«du. IÅ¡kasus iÅ¡kasÄ , atsirastų galimybė paprasčiau pakloti projektuojamus lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus Žaliojoje gatvėje, be to, bÅ«tų galima kokybiÅ¡kai įrengti Ligoninės gatvės sankasos pagrindus.

Statybos dalyvių 2013 m. balandžio 5 d. pasitarimo metu rangovas pasiÅ«lė pakeisti techninio projekto sprendinius tuneliui įrengti iÅ¡ uždaro į atvirÄ bÅ«dÄ , kuris, rangovės teigimu, bus ekonomiÅ¡kai naudingesnis užsakovei (10 t., 130-131).

40. Atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ , praÅ¡ydama sutikti, jog bÅ«tų pakeistos 2012 m. gruodžio 28 d. statybos darbų sutarties sÄ lygos, leidžiant atsisakyti dalies sutartyje numatytų darbų ir jų verte (2 021 509,68 Lt arba 585 469,67 Eur su PVM) sumažinti bendrÄ kainÄ . Atsakovės praÅ¡ymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad techninis projektas buvo parengtas ir pirkimo procedÅ«ros vykdomos iki griÅ«ties, įvykusios Ligoninės gatvės sankasoje, ekspertai konstatavo, jog sankasa ir joje esantys inžineriniai tinklai yra pažeisti, todėl tunelį po Ligoninės gatve įrengti uždaru bÅ«du neįmanoma, neefektyvu ir neracionalu, o rangovė nurodė, kad atviras tunelio įrengimas leistų patikimiau ir kokybiÅ¡kiau įrengti tunelį, suprojektuotus inžinerinius tinklus bei leistų sutaupyti lėšų. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. liepos 18 d. raÅ¡tu sutiko su sutarties pakeitimu (5 t., b. l. 53-54).

41. Tarp šalių 2013 m. liepos 30 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl sutarties 9.1 punkto pakeitimo, t. y. šiame punkte nurodyta bendra sutarties kaina buvo sumažinta atsisakomų tunelio įrengimo darbų verte iki 7 474 260,21 Lt arba 2 164 695,38 Eur su PVM (9 t., b. l. 55-56).

42. Atsisakius tunelio įrengimo darbų, buvo vykdoma techninio projekto sprendinių, susijusių su tunelio įrengimo bÅ«du, pakeitimo procedÅ«ra, tuo tikslu UAB „Šiltas namas“ parengė techninį projektÄ â€žSK – konstrukcijų (tunelis), tomas V-2 (B laida) byla SN-09-030-TP-2-K“, kuriame buvo numatytas tunelio įrengimas atviru bÅ«du. Tunelis suprojektuotas monolitinio gelžbetonio, pamatai gręžtiniai, apjungti monolitiniu rostverku. UAB „Ekspertika“, atlikusi techninio projekto dalinę ekspertizę, 2013 m. gruodžio 30 d. akte nurodė pastabas dėl parengto techninio projekto, tarp jų tai, kad projekte turi bÅ«ti numatytas sprendinys, jog prieÅ¡ atliekant darbo projektÄ bÅ«tini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, polių tipas taip pat privalo bÅ«ti patikslinamas atliekant darbo projektÄ .

Be to, Å¡iame akte nurodyta pastaba, kad siekiant eksploatacijos metu efektyviai nudrenuoti gruntinį vandenį rekomenduojama pakloti drenaÅ¾Ä (2 t., b. l. 112-113). IÅ¡ projektuotojo 2014 m. sausio 10 d. atsakymų į ekspertizės iÅ¡vadas (12 t., b. l. 33-35) matyti, kad techninis projektas buvo pataisytas, be kita ko, brėžinys papildytas pastaba, kad prieÅ¡ atliekant darbo projektÄ bÅ«tini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, taip pat nurodyta, kad vandens nuvedimui sprendiniai numatyti byloje TP-VN (tomas VI).

UAB „Ekspertika“ 2014 m. sausio 16 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad techninis projektas „SK – konstrukcijų (tunelis), tomas V-2 (B laida) byla SN-09-030-TP-2-K“ gali būti tvirtinamas (12 t., b. l. 36). 2014 m. sausio 30 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidai (15 t., b. l. 24).

43. Atlikus paminėtus techninio projekto parengimo darbus, tarp Å¡alių 2014 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos darbų sutartis (5 t., b. l. 67-78), kuria rangovė įsipareigojo atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du statybos darbus pagal techninio projekto B laidÄ . Sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose buvo numatyta, kad sutarties darbų kaina 1 996 475,68 Lt arba 578 219,32 Eur su PVM, ir Å¡iai sutarčiai taikoma fiksuota kaina. Å ios sutarties 5.1 punktu rangovė įsipareigojo parengti darbo projektÄ , atlikti ir užbaigti darbus pagal sutartį vadovaudamasis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Sutarties 5.8 punkte rangovė patvirtino, kad gavo visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , kuriÄ ji, panaudodama visas savo žinias ir rÅ«pestingumÄ , galėjo gauti iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir kuri gali turėti įtakos sutarties darbų kainai arba darbams. Turi bÅ«ti laikoma, kad sutartyje nurodyta darbų kaina apima visus rangovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas bÅ«tina tinkamai vykdyti ir baigti darbus. Sutarties 10.2.3 punkte, analogiÅ¡kai kaip 2012 m. gruodžio 28 d. sutartyje, buvo nustatyta, kad papildomi darbai – tai sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir bÅ«tini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai.

Papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais, patvirtintais rangovės, inžinieriaus ir projektuotojo parašais bei raštu suderinamas su užsakove.

44. Atlikus papildomus inžinerinius geologinius tyrinėjimus, buvo nustatyta, kad techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje suprojektuoti pamatai netenkina esminių statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimų, todėl buvo parengta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laida, kurioje numatyta pamatus įrengti ant grunto be polių. UAB „Ekspertika“ 2014 m. balandžio 22 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad ši projekto dalis gali būti tvirtinama. 2014 m. gegužės 6 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laidai (2 t., b. l. 124, 130).

45. Be to, tarp šalių 2015 m. lapkričio 2 d. ir gruodžio 17 d. buvo sudarytos statybos darbų sutartys dėl papildomų darbų (neregių vedimo sistemos įrengimo, neįgaliųjų keltuvo elektros pajungimo, tunelio šviestuvų įrengimo, drenažo įrengimo bei drenažo įrengimo papildomų darbų) atlikimo, kurių kainos, atitinkamai, 39 162,81 Eur su PVM ir 2 251,70 Eur su PVM, 5 t., b. l. 86-89, 113-117).

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė atliko darbus pagal paminėtas sutartis, Å¡iÄ aplinkybę, be kita ko, patvirtina 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovės pasiraÅ¡yta deklaracija apie statybos užbaigimÄ , 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktas. Dėl ginčo dalies, susijusios su papildomais darbais, esmės 47. Byloje kilo ginčas, kam – ieÅ¡kovei ar atsakovei – tenka rizika sumokėti už tam tikrus darbus, kuriuos ieÅ¡kovė įvardija kaip papildomus.

IeÅ¡kovės manymu, atsakovė privalo sumokėti 5 144,70 Eur už tunelio drenažo įrengimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003102, 70 641,29 Eur už „gesinimo Å¡ulinio“ įrengimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003100, 11 905,87 Eur už lietaus nuvedimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003103, 3 603,18 Eur už lietaus vandens surinkimo trapus pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003107, 43 997,28 Eur už tunelio pamatų stiprinimÄ pagal techninio projekto C laidÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003115, 27 250,37 Eur už papildomus žemės darbus pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003114 ir 25 995,12 Eur už pėsčiųjų tiltelio įrengimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003097.

48. Visi Å¡ie ieÅ¡kovės nurodyti darbai objekte buvo faktiÅ¡kai atlikti. IeÅ¡kovės teigimu, papildomų darbų poreikį lėmė aplinkybės, priskirtinos atsakovės rizikai (techninio projekto klaidos, netikslumai ir trÅ«kumai). IeÅ¡kovė nurodo, kad visų papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybę lėmė tai, jog teikiant pasiÅ«lymÄ ir sudarant sutartį iÅ¡ techninio projekto nebuvo įmanoma nustatyti bÅ«tinų papildomų darbų. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad papildomi darbai atlikti atsakovės interesais, apie papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybę atsakovė žinojo ir tam pritarė, tačiau nesiėmė veiksmų Å¡iems darbams įforminti, o nedelsiant neatlikus Å¡ių darbų ir juos sustabdžius, objektas bÅ«tų buvęs sugadintas.

Tuo tarpu atsakovė teigia, kad papildomi darbai nebuvo numatyti techniniame projekte, apie papildomų darbų poreikį atsakovei nebuvo tinkamai ir laiku pranešta, dėl šių darbų atlikimo nebuvo sudarytos sutartys, šių darbų poreikį ieškovė galėjo įvertinti iki darbų pradžios, papildomų darbų atlikimas yra susijęs su tunelio įrengimo būdo pakeitimu, kurį inicijavo ir motyvavo ekonomine nauda ieškovė.

49. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo sumokėti už minėtus darbus, kadangi 1) papildomų darbų vertė nevirÅ¡ija 15 proc. bendros sutarties kainos, todėl ieÅ¡kovė neįgijo teisės perskaičiuoti sutarties kainÄ remiantis CK 6.685 straipsniu;

2) ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti objekto sudėtingumÄ ir suprasti, kad galutiniai darbų kiekiai, jų apimtys paaiÅ¡kės tik vykdant statybos darbus;

3) papildomi darbai turėjo būti perkami papildomai, o ne atliekami nesant rašytinio susitarimo;

4) techninio projekto keitimas, numatant tunelį įrengti atviru bÅ«du, buvo nulemtas ieÅ¡kovės ir sÄ lygotas ekonominio naudingumo, todėl tunelio drenažo, „gesinimo Å¡ulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas, kurių reikalingumas atsirado dėl pakeisto tunelio įrengimo bÅ«do, negali bÅ«ti laikomi papildomais, kurie atitinka atsakovės interesus;

5) žemės darbų kiekio padidėjimas darbo projekte nelaikytinas papildomais žemės darbais, nes faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas;

6) pėsčiųjų tiltelį ieÅ¡kovė įrengė nesant Å¡iems darbams vykdyti sudarytos sutarties ir nesant neatidėliotino bÅ«tinumo jiems atlikti; ieÅ¡kovė ignoravo atsakovės vykdomÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateiktomis iÅ¡vadomis, nurodęs, kad jos daugiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis, be to, ekspertas nurodė, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ ginčo dalį, iÅ¡ dalies neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Dėl rangos sutartyse sulygtos kainos keitimo 50. Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytÄ darbų kainÄ priklauso nuo darbų kainos nustatymo bÅ«do. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta Å¡alių galimybė pasirinkti kainos nustatymo bÅ«dus. Darbų kaina gali bÅ«ti nustatoma keliais bÅ«dais: sutartyje nurodant konkrečiÄ kainÄ , sudarant konkrečiÄ ar apytikrę sÄ matÄ arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir bÅ«dus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ Â kainÄ , įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

51. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties Å¡alis apsispręsti renkantis kainos nustatymo bÅ«dÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties Å¡alims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu bÅ«du nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Å alys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečiÄ kainÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

52. Jei vykdant rangos sutartį paaiÅ¡kėja, kad bÅ«tina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainÄ , sutartyje nustatytÄ darbų kainÄ galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali bÅ«ti tik iÅ¡imtiniais atvejais. Tokios iÅ¡imtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

53. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių bÅ«tina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į praneÅ¡imÄ , jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimÄ . Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs Å¡ios pareigos, netenka teisės reikalauti iÅ¡ užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomÄ vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas bÅ«tų žuvęs ar bÅ«tų sugadintas.

54. Konkurso paskelbimo ir darbų atlikimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 ir 6.5 punktai nustatė, kad statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektÅ«ros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Tuo tarpu statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tÄ sa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali bÅ«ti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iÅ¡ anksto parengus sprendinius, bÅ«tinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).

55. Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina nustatyti, kaip Å¡alys apibrėžė darbų kainÄ bei galimybę jÄ keisti. Kaip jau buvo minėta, pirkimo sÄ lygose buvo numatyta, kad pirkimui bus sudaroma bendros sumos (fiksuotos kainos) sutartis su įkainotu veiklos sÄ raÅ¡u, kai faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas. Pirkimo dokumentuose buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobÅ«džio. IÅ¡ jau aptartų konkurso sÄ lygų ir sutarčių nuostatų matyti, kad už numatytas konkrečias (fiksuotas) kainas rangovė turėjo parengti darbo projektÄ , vykdyti ir užbaigti darbus vadovaujantis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikantis įstatymų, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų (sutarčių 5.1 punktai).

56. Taigi, ieÅ¡kovės kaip rangovės rizikai teko už fiksuotÄ sutarčių kainÄ atlikti techniniame projekte apraÅ¡ytų sprendinių detalizavimÄ darbo projekte ir jų atlikimÄ . Jos rizikai teko įvertinti visus objekto sutvarkymui bÅ«tinus darbus ir medžiagas pagal techninį projektÄ ir užtikrinti reikiamÄ objekto funkcinę paskirtį, ji prisiėmė faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ , jos atsakomybei teko tie darbai ir jų kiekiai, kuriuos ji privalėjo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumatė. Esant tokioms sutarčių sÄ lygoms, jose sulygtos bendros sumos (fiksuotos kainos) galėjo bÅ«ti keičiamos tik iÅ¡imtiniais CK ir sutartyse numatytais atvejais.

57. IÅ¡ konkurso ir sutarčių sÄ lygų galima spręsti, kad vienas iÅ¡ iÅ¡imtinių atvejų, kada galėjo bÅ«ti koreguojama darbų kaina – atvejis, kai nustatoma, jog reikalinga atlikti darbus, kurie susiję su sutartyje numatytais darbais ir kurie negalėjo bÅ«ti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių rangovė negali užbaigti sutarties. Kadangi užsakovės atsakomybei ir rizikai pagal sutarčių sÄ lygas buvo priskiriamos klaidos, netikslumai ar trÅ«kumai techniniame projekte, tai darbų kaina galėjo bÅ«ti koreguojama ir atsiradus bÅ«tinybei atlikti darbus dėl Å¡ios priežasties.

Tokie darbai sutartyse įvardijami kaip papildomi ir numatyta tokių darbų pirkimo galimybė. IÅ¡ esmės tai iÅ¡imtinis atvejis, atitinkantis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytÄ atvejį, kuriame numatyta galimybė padidinti sutarties kainÄ konstatavus, kad reikalingi papildomi statybos darbai, nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose. Å alių sudarytose sutartyse nurodyta, kad tokių papildomų darbų bÅ«tinumas pagrindžiamas dokumentais, patvirtintais rangovės, inžinieriaus ir projektuotojo paraÅ¡ais bei raÅ¡tu suderinamas su užsakove.

Matyti, kad tokių dokumentų paskirtis – tinkamai, dalyvaujant visiems statybos dalyviams, įforminti tokių papildomų darbų atlikimo bÅ«tinumÄ ir sudaryti prielaidas atsakovei organizuoti Å¡ių darbų pirkimÄ laikantis imperatyvių VPÄ® nuostatų. IeÅ¡kovei kaip rangovei apie papildomų darbų atlikimo bÅ«tinumÄ neinformavus atsakovės ir raÅ¡tu neįforminus darbų bÅ«tinumo bei neorganizavus tokių darbų vieÅ¡ojo pirkimo, ji netenka teisės reikalauti apmokėti už tokius darbus, nebent įrodo, kad jos neatidėliotini veiksmai atitiko atsakovės interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas bÅ«tų žuvęs ar bÅ«tų sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis).

Kita vertus, ieškovei informavus atsakovę, kad reikalinga atlikti darbus, kurie susiję su sutartyje numatytais darbais ir kurie negalėjo būti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių negalima baigti sutarties, tačiau atsakovei neorganizuojant tokių darbų įsigijimo, tiek, kiek neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas, turi būti ginamas ieškovės kaip tiekėjo lūkestis dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo (šiuo klausimu žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

58. Pagal aptartas sutarčių sÄ lygas sprendžiant, ar konkretus darbas įėjo į pirkimo objektÄ , turi bÅ«ti remiamasi techninio projekto sprendiniais ir vertinama, ar pagal juos (nepaisant jų galimo nedetalumo, kadangi sprendiniai turėjo bÅ«ti detalizuoti darbo projekte) ir kitÄ turimÄ informacijÄ tie darbai rangovės kaip profesionalaus statybų srityje veikiančio asmens objektyviai galėjo bÅ«ti įvertinti. Kita vertus, atsižvelgiant į vieÅ¡iesiems pirkimams taikomus lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, skaidrumo principus, iÅ¡ rangovės negalėjo bÅ«ti reikalaujama įvertinti objektyviai nenumatomas ir neapibrėžtas aplinkybes, dėl kurių bus reikalinga atlikti darbus, kurių vykdymas apskritai nesuplanuotas techninio projekto sprendiniais ir iÅ¡ jų neiÅ¡plaukia.

Å iuo aspektu taikytini ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai (CK 1.5 straipsnis), taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo aiÅ¡kinimÄ , kad „<...> argumentai dėl visos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iÅ¡ principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikÅ¡mę, nes tokiu bÅ«du įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iÅ¡ anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigÄ ) iÅ¡nagrinėti pirkimo dokumentus, apžiÅ«rėti objektÄ , taip pat a priori įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymÄ tarp Å¡alių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiÅ«lymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

59. Todėl teisėjų kolegija vertina kaip nepakankamus ieÅ¡kinio reikalavimams atmesti pirmosios instancijos teismo nurodytus abstraktaus pobÅ«džio argumentus, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti objekto sudėtingumÄ ir suprasti, jog galutiniai darbų kiekiai, jų apimtys paaiÅ¡kės tik vykdant statybos darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti konkrečių darbų poreikį, turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡analizuota iÅ¡nagrinėjus techninio projekto sprendinius ir kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ .

Dėl eksperto iÅ¡vados vertinimo 60. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi skyrė statybos techninės veiklos ekspertizę, iÅ¡ esmės siekdamas iÅ¡siaÅ¡kinti, ar pagal techninį projektÄ buvo galima iÅ¡ anksto numatyti ieÅ¡kovės nurodomus papildomus darbus. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 (14 t., b. l. 3-58) teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadas, kad pagal parengtÄ techninį projektÄ nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti ieÅ¡kovės nurodomų papildomų darbų.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateiktomis iÅ¡vadomis, nurodęs, kad jos daugiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis, be to, ekspertas nurodė, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šį įrodymÄ .

61. Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali bÅ«ti skiriama siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobÅ«džio iÅ¡vadas, teismas turi pagrindÄ Å¡iomis iÅ¡vadomis nesivadovauti. Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobÅ«džio iÅ¡vadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto iÅ¡vadomis, nurodyti neprivalo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

62. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iÅ¡vados, susijusios su tuo, ar ieÅ¡kovė pagal sutarties sÄ lygas buvo prisiėmusi rizikÄ už fiksuotÄ kainÄ atlikti tam tikrus darbus, yra teisinio vertinimo sritis. Tačiau tokiam vertinimui pagrįsti atsižvelgiant į sutarčių sÄ lygas yra bÅ«tina iÅ¡nagrinėti techninio projekto sprendinius ir pagal juos bei kitus byloje surinktus įrodymus nustatyti, ar atitinkami darbai rangovės kaip profesionalaus statybų srityje veikiančio asmens objektyviai galėjo bÅ«ti numatyti.

Neturėdamas specialiųjų žinių statybos techninės veiklos srityje, teismas, darydamas bylai reikšmingas išvadas, ekspertizės akte pateiktu techninio projekto sprendinių vertinimu (statybinės veiklos požiūriu), gali ir privalo remtis, pvz., spręsdamas, ar techniniame projekte yra suprojektuoti atitinkami darbai, kokia tam tikrų ieškovės atliktų darbų įtaka objekto funkcionavimui, ar kyla grėsmė neatlikus tam tikrų darbų objekto žūčiai, sugadinimui ir pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė eksperto išvadas vien tik tuo pagrindu, kad jos daugiau teisinio pobūdžio.

63. Kita vertus, eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma. Ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Todėl nagrinėjamu atveju 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti vertinamos kartu su kitais įrodymais ir Å¡io vertinimo pagrindu daromos bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos iÅ¡vados.

Dėl CK 6.685 straipsnio taikymo 64. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo nurodęs, kad papildomų darbų vertė nevirÅ¡ija 15 proc. bendros sutarties kainos, todėl ieÅ¡kovė neįgijo teisės perskaičiuoti sutarties kainÄ remiantis CK 6.685 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

65. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai, kaip minėta, yra grindžiami iÅ¡imtimi, numatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir sutarčių sÄ lygomis dėl papildomų darbų bÅ«tinumo.

66. CK 6.685 straipsnyje reglamentuojamos kitos situacijos, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kasacinio teismo praktika. Joje nurodoma, kad „<...> galimybė didinti statybos darbų kainÄ , kai tai bÅ«tina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje; kita galimybė didinti statybos darbų kainÄ užsakovo iniciatyva yra nustatyta CK 6.685 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl Å¡ių pakeitimų, kaina nevirÅ¡ija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, ir jeigu Å¡ie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobÅ«džio; <…>; aiÅ¡kinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainÄ , jeigu faktiÅ¡ka statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, bÅ«tina pažymėti, kad teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iÅ¡ esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrÄ â€Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iÅ¡ esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ . Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iÅ¡ esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati Å¡alių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiÅ¡kiai iÅ¡eina už pradinio Å¡alių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004, kt.).

67. Atsiželgdama į CK 6.685 straipsnio nuostatas ir jų aiÅ¡kinimo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad papildomų darbų vertė nevirÅ¡ija 15 proc. bendros sutarties kainos, neatsižvelgė į ieÅ¡kovės keliamo ginčo esmę, todėl nesant pagrindo taikė CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir nepagrįstai Å¡iuo pagrindu netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų.  Dėl techninio projekto keitimo aplinkybių 68. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo, nustatęs, kad pakeisti techninį projektÄ dėl tunelio įrengimo atviru bÅ«du pasiÅ«lė ieÅ¡kovė dėl ekonominio naudingumo. Darbai, kurių reikalingumas atsirado dėl pakeisto tunelio įrengimo bÅ«do, negali bÅ«ti laikomi papildomais, atitinkančiais atsakovės interesus.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IÅ¡ Å¡ios teismo nutarties 39-42 punktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad sprendimÄ keisti techninio projekto sprendinius, numatant tunelį įrengti atviru bÅ«du, priėmė bÅ«tent atsakovė – ji kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ dėl sutikimo keisti sutartį, jos užsakymu buvo atlikti techninio projekto pakeitimai, kuriems ji pritarė. Atsakovė raÅ¡te Viešųjų pirkimų tarnybai nurodė, kad techninis projektas buvo parengtas ir pirkimo procedÅ«ros vykdomos iki griÅ«ties, įvykusios Ligoninės g. sankasoje, ekspertai konstatavo, jog sankasa ir joje esantys inžineriniai tinklai yra pažeisti, todėl tunelį įrengti po Ligoninės gatve įrengti uždaru bÅ«du neįmanoma, neefektyvu ir neracionalu, o rangovas nurodė, kad atviras tunelio įrengimas leistų patikimiau ir kokybiÅ¡kiau įrengti tunelį, suprojektuotus inžinerinius tinklus bei leistų sutaupyti lėšų.

70. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės nurodytas ekonominis naudingumas nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios buvo pakeisti techninio projekto sprendiniai, o tÄ pirmiausia lėmė objektyvÅ«s veiksniai, nepriklausantys nuo ieÅ¡kovės valios. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus remiantis vien tuo, kad techninio projekto keitimui darė įtakÄ ieÅ¡kovės nurodytas ekonominis naudingumas.

71. Toliau byloje turi bÅ«ti analizuojama, ar konkretÅ«s ieÅ¡kovės nurodyti darbai gali bÅ«ti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir sutarčių sÄ lygų taikymo prasme, kokiÄ teisinę reikÅ¡mę turi tai, kad jie atlikti nesant sudarytų raÅ¡ytinių sutarčių. Dėl tunelio drenažo įrengimo darbų 72. IeÅ¡kovė kaip papildomus vertina drenažo įrengimo prie tunelio darbus (jų vertė – 5 144,70 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003102, 4 t., b. l. 54).

73. Statybos dalyvių 2014 m. rugpjūčio 27 d. pasitarime (nėra duomenų, kad jame dalyvavo atsakovės atstovas) buvo nutarta esant aukÅ¡tam gruntiniam vandeniui įrengti papildomÄ tunelio pamatų drenaÅ¾Ä , pateikti papildomų darbų sÄ matas (4 t., b. l. 55-57). 2014 m. rugsėjo 10 d. statybos dalyvių pasitarime toks nutarimas pakartotas (tačiau atsakovės atstovė pateikė pastabÄ , kad vykdant darbus ne pagal techninį projektÄ , reikalingas jo keitimas, nevykdomų darbų atsisakymas ir naujų pirkimas pagal VPÄ®, 4 t., b. l. 61-63). 2014 m. spalio 29 d. statybos dalyvių pasitarime (jame dalyvavo atsakovės atstovas) fiksuota, kad papildomas tunelio pamatų drenažas įrengtas, nurodyta sÄ matas pateikti su iÅ¡pildomÄ ja dokumentacija (4 t., b. l. 61-63).

Projektuotojo UAB „Šiltas namas“ 2015 m. balandžio 23 d. pagrindime atsakovei nurodyta, kad pasiekus tunelio pamatų įrengimo altitudę prasimušė gruntinio vandens gysla, todėl buvo bÅ«tina įrengti drenaÅ¾Ä , kad sulaikytų gruntinio vandens patekimÄ ant kelio dangos ir neplautų pamatų ir pagrindų (1 t., b. l. 79). 74. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas nustatė, kad drenažo įrengimas buvo numatytas A laidos techniniame projekte Nr. SN-09-030-TP bendrosios dalies ir konstrukcijų dalies aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose apibÅ«dinant tunelio įrengimo technologijÄ .

75. Tačiau iÅ¡ Å¡ios teismo nutarties 41-44 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė priėmė sprendimÄ pakeisti tunelio įrengimo bÅ«dÄ , tuo tikslu buvo parengta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laida. BÅ«tent pagal šį techninį projektÄ ieÅ¡kovė 2014 m. kovo 7 d. sutartimi įsipareigojo atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du statybos darbus. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas nustatė, kad techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje nebuvo numatyta įrengti tunelio drenaÅ¾Ä .

Å i teismo eksperto iÅ¡vada iÅ¡samiai motyvuota, jÄ patvirtina kiti bylos duomenys, į kuriuos pagrįstai atkreipė dėmesį teismo ekspertas. Antai, UAB „Darbasta“ 2016 m. gegužės 9 d. Žaliosios g. nuslinkusio Å¡laito ekspertizės akte (13 t., b. l. 69-96) nurodyta, kad techniniame projekte drenažas nenumatytas, UAB „Šiltas namas“ 2015 m. balandžio 23 d. pagrindime bÅ«tinybė įrengti drenaÅ¾Ä motyvuojama naujai atsiradusia aplinkybe (prasimuÅ¡usia gruntinio vandens gysla), bet ne jau esančiais techninio projekto sprendiniais ir jų detalizavimu.

76. Kaip minėta, UAB „Šiltas namas“ parengus techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidÄ , UAB „Ekspertika“, atlikusi techninio projekto dalinę ekspertizę, 2013 m. gruodžio 30 d. akte nurodė pastabas dėl parengto techninio projekto, tarp jų tai, kad siekiant eksploatacijos metu efektyviai nudrenuoti gruntinį vandenį rekomenduojama pakloti drenaÅ¾Ä . Projektuotojas 2014 m. sausio 10 d. atsakymuose į ekspertizės iÅ¡vadas nurodė, kad vandens nuvedimui sprendiniai numatyti byloje TP-VN (tomas VI) (vandentiekio ir nuotekų dalyje).

UAB „Šiltas namas“, remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismui teigė, kad techniniame projekte tunelio drenažas buvo suprojektuotas vandentiekio ir nuotekų dalyje (13 t., b. l. 20). Tačiau teismo ekspertas nustatė, kad techninio projekto nuotekų Å¡alinimo (lauko tinklų) dalies A laidoje drenažo tinklai nebuvo nurodyti (žr., teismo ekspertizės akto 18 pusl.). Jokie įrodymai, paneigiantys Å¡iÄ teismo eksperto iÅ¡vadÄ , nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad projektuotojo paaiÅ¡kinimas, jog techniniame projekte tunelio drenažas buvo suprojektuotas vandentiekio ir nuotekų dalyje, nepagrįstas.

Taigi, techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje, pagal kuriÄ turėjo bÅ«ti vykdomi tunelio įrengimo atviru bÅ«du darbai, tunelio drenažo įrengimo sprendiniai nebuvo numatyti.

77. UAB „Šiltas namas“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ jau teigia, kad tunelio drenažo įrengimo sprendiniai buvo perkelti į darbo projekto dalį VN (vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo dalis), Å¡iÄ aplinkybę, jos teigimu, patvirtina UAB „Šiltas namas“ 2014 m. sausio 10 d. atsakymas UAB „Ekspertika“ ir Å¡ios įmonės suraÅ¡ytas 2014 m. sausio 16 d. techninio projekto ekspertizės aktas, todėl ieÅ¡kovė, 2014 m. kovo 7 d. sudarydama sutartį, jau turėjo žinoti apie drenažo įrengimo darbų bÅ«tinumÄ .

78. Tokie trečiojo asmens argumentai pripažintini nepagrįstais. 2014 m. kovo 7 d. sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo parengti darbo projektÄ ir atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du statybos darbus pagal techninio projekto B laidÄ vadovaudamasi techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Todėl sprendžiant dėl sutartimi sulygtų darbų apimties, aktualÅ«s bÅ«tent techninio projekto sprendiniai ir juose nurodyta darbų apimtis, kuriÄ ieÅ¡kovė galėjo objektyviai įvertinti.

PrieÅ¡ sudarydama 2014 m. kovo 7 d. sutartį ieÅ¡kovė negalėjo vadovautis darbo projekto sprendiniais dėl tunelio įrengimo, kadangi jie dar nebuvo parengti ir, akivaizdu, negalėjo bÅ«ti parengti, nes dėl jų parengimo aptariama sutartis ir buvo sudaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik 2014 m. kovo 25 d. (t. y. jau po 2014 m. kovo 7 d. sutarties sudarymo) buvo parengtas darbo projekto konstrukcijų (tunelio) dalies (B laida) darbo projekto dalinės ekspertizės aktas (13 t., b. l. 37), o techninio projekto C laidoje pakeitus tunelio pamatų tipÄ , tik 2014 m. balandžio 15 d. buvo parengtas darbo projekto konstrukcijų (tunelio) dalies (C laida) darbo projekto dalinės ekspertizės aktas (13 t., b. l. 39).

Todėl ieškovė, sudarydama 2014 m. kovo 7 d. sutartį, negalėjo įvertinti aptariamų drenažo įrengimo darbų būtinumo. Minėti darbai nepateko į šalių susitarimo ribas, jų būtinumas paaiškėjo darbų vykdymo eigoje, prasimušus gruntinio vandens gyslai, ir todėl jie gali būti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir sutarties nuostatų taikymo prasme.

79. IÅ¡ Å¡ios teismo nutarties 73 punkte nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad statybos dalyvių pasitarimuose buvo pateikta informacija apie bÅ«tinumÄ atlikti aptariamus papildomus darbus, didinančius sutarties kainÄ (buvo nurodyta, kad tai papildomi darbai). Atsakovės atstovė 2014 m. rugsėjo 10 d. neprieÅ¡taravo, kad Å¡ie darbai bÅ«tų atlikti, tačiau nurodė, kad turi bÅ«ti keičiamas techninis projektas, atliekamos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros. NežiÅ«rint to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė inicijavo techninio projekto pakeitimÄ , organizavo vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 padaryta iÅ¡vada, kad neįrengus tunelio drenažo kiltų grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui – bÅ«tų vandeniu apsemiamos tunelio konstrukcijos, kelio danga, vanduo gadintų atliktų darbų rezultatÄ .

Å iÄ teismo eksperto iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti jau aptarti bylos duomenys. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovė įrodė aplinkybes, iÅ¡saugančias jos teisę reikalauti apmokėti atliktų darbų vertę.

80. Å iuo atveju, kaip minėta, atsakovei kilo pareiga tinkamai įforminti papildomų, techniniame projekte nenumatytų, tačiau bÅ«tinų darbų pirkimÄ , ji apie Å¡ias aplinkybes prieÅ¡ darbų atlikimÄ Å¾inojo, todėl, kaip iÅ¡samiai pagrįsta Å¡ios teismo nutarties 57 punkte, atsakovei neorganizuojant Å¡ių veiksmų atlikimo, turi bÅ«ti ginamas ieÅ¡kovės kaip tiekėjo lÅ«kestis, kad bus laikomasi sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų. VPÄ® ir kituose teisės aktuose numatyti ribojimai tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ neįrodyti, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti drenažo įrengimo prie tunelio ir darbų vertę (5 144,70 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003102) pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti tenkinamas.

Dėl lauko nuotekų tinklų „gesinimo Å¡ulinio“ įrengimo darbų 81. IeÅ¡kovė kaip papildomus vertina lauko nuotekų tinklų „gesinimo Å¡ulinio“ įrengimo darbus (jų vertė – 70 641,29 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 003100, 4 t., b. l. 111).

82. IeÅ¡kovė byloje įrodinėja, kad rengiant darbo projekto dalį dėl lauko lietaus nuotekų įrengimo ir įvertinus faktinę situacijÄ , nustatyta, kad iÅ¡ Ligoninės g. atitekėjusios lauko lietaus nuotekos krenta iÅ¡ didelio aukščio ir ardo gelžbetonines lietaus nuotekų tinklų d1600 konstrukcijas. Todėl atsakovės interesais, siekiant, kad nebÅ«tų gadinamas darbų rezultatas, darbo projekte buvo suprojektuotas ir įrengtas techniniame projekte nesuprojektuotas „gesinimo Å¡ulinys“. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateikta iÅ¡vada, kad pagal parengtÄ techninį projektÄ nebuvo galima numatyti, kad bus reikalingas „gesinimo Å¡ulinys“.

83. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia Å¡iÄ teismo eksperto padarytÄ iÅ¡vadÄ ir leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė galėjo numatyti Å¡ių darbų atlikimo bÅ«tinumÄ , prisiimdama įsipareigojimus atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du darbus pagal 2014 m. kovo 7 d. sudarytÄ statybos darbų sutartį.

84. Techninio projekto nuotekų Å¡alinimo (lauko tinklų) VI tome (A laidoje), aiÅ¡kinamajame raÅ¡te buvo nurodyta, kad esamo upelio kanalizavimui bei pavirÅ¡inių nuotekų surinkimui nuo tvarkomos teritorijos, remiantis UAB „DzÅ«kijos vandenys“ projektavimo sÄ lygomis, projektuojami gelžbetoniniai lauko nuotekų vamzdžiai DN 1600, o lauko nuotekų vamzdynų posÅ«kių vietose projektuojamos gelžbetoninės kameros (8 t., b. l. 156-159). Å iame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat buvo numatyta po Ligoninės gatve, darbo bei technologinio (vykdymo projekto) metu, dalyvaujant techninio projekto projektuotojams, priimti racionaliausiÄ sprendimÄ , kaip įrengti gelžbetoninį vamzdį d1600. Toks pats sprendinys yra nurodytas ir techniniame projekte esančio lietaus nuotekų tinklų iÅ¡ilginio profilio brėžinio pastabose (8 t., b. l. 177).

85. Primintina, kad UAB „Įraža“ ekspertas 2013 m. vasario 28 d. pateikė iÅ¡vadÄ Nr. 13-02/02, jog techniniame projekte numatyta tunelio įrengimo uždaru bÅ«du technologija praktiÅ¡kai neįgyvendinama ir pasiÅ«lė racionalų bÅ«dÄ tuneliui įrengti atviru bÅ«du. Viena iÅ¡ eksperto iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių, kad virÅ¡ bÅ«simo tunelio nuotekų linijos pažeistos, jos turės bÅ«ti perklotos.

86. IÅ¡ statybos dalyvių pasitarimų protokolų matyti, kad prieÅ¡ atsakovei priiimant sprendimÄ Ä¯rengti tunelį po Ligoninės gatve ne uždaru, bet atviru bÅ«du, ieÅ¡kovė įsipareigojo savo lėšomis atstatyti Ligoninės gatvėje esančias komunikacijas, tarp jų priklausančias UAB „DzÅ«kijos vandenys“ (žr., pvz. 2013 m. balandžio 12 d. pasitarimo protokolÄ , 10 t., b. l. 132-134). Be to, minėta, ieÅ¡kovė deklaravo atsakovei tokio sprendimo ekonominį efektÄ .

87. Tarp Å¡alių 2013 m. liepos 30 d. sudarytu papildomu susitarimu buvo atsisakyta tunelio įrengimo uždaru bÅ«du darbų ir toliau buvo vykdoma techninio projekto sprendinių, susijusių su tunelio įrengimo bÅ«du, pakeitimo procedÅ«ra. Statybos dalyvių 2013 m. rugpjūčio 21 d. pasitarime projektuotojas įsipareigojo kartu rengti ir darbo projektÄ (tunelio įrengimo iÅ¡ uždaro į atvirÄ bÅ«dÄ ) (10 t., b. l. 146-147).

88. Iš byloje esančių darbo projekto sprendinių matyti, kad darbo projekto A laidoje, parengtoje 2013 m., buvo suprojektuotas „gesinimo šulinys“ ir nurodyti šiam šuliniui reikalingų atlikti darbų kiekiai (4 t., b. l. 114-115, 6 t., b. l. 11-12). Iš darbo projekto A laidoje pateiktų „gesinimo šulinio“ brėžinių matyti, kad jame suprojektuota, jog šio įrenginio konstrukcijos po Ligoninės gatve jungsis su gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų d1600 vamzdžiu.

89. Taigi, pagal techninio projekto nuotekų Å¡alinimo (lauko tinklų) VI tome (A laidoje) esančius sprendinius darbo bei technologinio (vykdymo projekto) metu, dalyvaujant techninio projekto projektuotojams, ieÅ¡kovė turėjo priimti racionaliausiÄ sprendimÄ , kaip įrengti g/b vamzdį d1600 po Ligoninės gatve. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ atsakovei priimant sprendimÄ pakeisti po Ligoninės gatve numatyto tunelio įrengimo bÅ«dÄ iÅ¡ uždaro į atvirÄ , nurodė savo sÄ skaita atstatysianti Å¡ioje gatvėje esančias komunikacijas.

Atsakovei priėmus sprendimÄ pakeisti tunelio įrengimo bÅ«dÄ , projektuotojas darbo projekte 2013 m. po Ligoninės gatve suprojektavo „gesinimo Å¡ulinį“, kurio konstrukcijos po Ligoninės gatve jungtųsi su gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų d1600 vamzdžiu. IÅ¡ Å¡ių faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du darbus ir su atsakove 2014 m. kovo 7 d. sudarydama statybos darbų sutartį, jau galėjo numatyti, kad prisiimdama įsipareigojimus atlikti Å¡iuos darbus ji privalės priimti racionaliausiÄ sprendimÄ , kaip įrengti gelžbetoninį vamzdį d1600 po Ligoninės gatve.

IeÅ¡kovei taip pat buvo žinoma, kad ji privalės atlikti lietaus nuotekų nuvedimui nuo Ligoninės gatvės į šį vamzdį bÅ«tinus darbus ir jai turėjo bÅ«ti žinoma apie rengiamame darbo projektÄ Å¡iam tikslui 2013 m. numatytÄ sprendinį („gesinimo Å¡ulinį“). IeÅ¡kovė Å¡iam sprendiniui įgyvendinti bÅ«tinus darbus galėjo įvertinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad „gesinimo Å¡ulinys“ ir yra ieÅ¡kovės su projektuotoju parinktas racionaliausias gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų vamzdžio d1600 po Ligoninės gatve įrengimo sprendinys, pakeitus po Ligoninės gatve projektuojamo tunelio įrengimo bÅ«dÄ iÅ¡ uždaro į atvirÄ , todėl jo įgyvendinimo darbai negali bÅ«ti vertinami kaip atskiri techniniame projekte nesuprojektuoti ir neiÅ¡plaukiantys iÅ¡ jo sprendinių darbai.

90. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktiniai ieÅ¡kovės veiksmai statybos darbų vykdymo metu, iÅ¡ kurių matyti, kad nei prieÅ¡ „gesinimo Å¡ulinio“ įrengimo darbų atlikimÄ , nei juos atlikdama ieÅ¡kovė nenurodė atsakovei, kad tai papildomi, techniniame projekte nenumatyti darbai, kurie didina sutartyje numatytÄ fiksuotÄ kainÄ , tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos ir statybos dalyvių pasitarimų protokoluose. IeÅ¡kovė dėl apmokėjimo už Å¡iuos darbus į atsakovę kreipėsi tik 2016 m. sausio 20 d. (4 t., b. l. 106).

91. Kaip jau buvo minėta, eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma. Ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Å iuo atveju 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateikta iÅ¡vada, kad pagal parengtÄ techninį projektÄ nebuvo galima numatyti, kad bus reikalingas „gesinimo Å¡ulinys“ paremta tik siauru techninio projekto sprendinių vertinimu. Tačiau teismo ekspertas neanalizavo svarbaus techninio projekto sprendinio dėl ieÅ¡kovės pareigos darbo ir technologinio projekto rengimo eigoje su projektuotoju parinkti racionaliausiÄ gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų vamzdžio d1600 po Ligoninės gatve įrengimo bÅ«dÄ ir jo sÄ sajos su aptartais kitais byloje esančiais įrodymais.

Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovei neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma jos pareiga už fiksuotÄ darbų kainÄ parinkti reikiamÄ sprendinį lietaus nuotekų nuvedimui po Ligoninės gatve į gelžbetoninį lietaus nuotekų tinklų vamzdį d1600. Toks sprendinys prieÅ¡ ieÅ¡kovei prisiimant įsipareigojimus atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du darbus faktiÅ¡kai jau buvo suprojektuotas darbo projekte. Todėl sprendžiant teisinį klausimÄ dėl rizikos tarp Å¡alių paskirstymo už papildomai atliktus darbus teismo ekspertizės iÅ¡vadomis Å¡iuo klausimu nesiremiama.

92. Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad lauko nuotekų tinklų „gesinimo Å¡ulinio“ įrengimas įėjo į pirkimo sutarties objektÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti Å¡ių darbų vertę. Dėl lietaus vandens nuvedimo nuo garažų ir vandens surinkimo trapų įrengimo darbų 93. IeÅ¡kovė kaip papildomus darbus vertina lietaus nuvedimo nuo garažų darbus (11 905,87 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003103, 4 t., b. l. 122) ir lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo darbus (3 603 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003107, 4 t., b. l. 145).

94. Statybos dalyvių pasitarimuose nuo 2013 m. vasario mėn. buvo keliamas klausimas, ar yra suprojektuotas lietaus nuvedimas nuo garažų (kad netekėtų į ŽaliÄ jÄ g.), projektuotojas įpareigotas pateikti sprendinius (2013 m. vasario 22 d., kovo 1 d., kovo 8 d., kovo 15 d. pasitarimai, t. 4, b. l. 123-134). Projektuotojas sprendinius dėl lietaus nuotekų nuvedimo nuo garažų pateikė 2013 m. kovo 22 d. (4 t., b. l. 135-136). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡iuos suprojektuotus darbus ieÅ¡kovė atliko.

95. Statybos dalyvių 2013 m. gegužės 31 d. pasitarime buvo numatyta suprojektuoti papildomÄ pavirÅ¡inio vandens surinkimo trapÄ nuo Vandens tako ir aplinkinių plotų (4 t., b. l. 146-147), o 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasitarime fiksuota, kad Å¡ie darbai suprojektuoti (4 t., b. l. 148-149). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡iuos darbus ieÅ¡kovė taip pat atliko. 96. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad pagal parengtÄ techninį projektÄ nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti papildomų darbų – lietaus nuvedimo nuo garažų įrengimo ir lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo poreikio.

Tokia teismo eksperto iÅ¡vada yra motyvuota tuo, kad techniniame projekte, nors ir buvo numatytas lietaus nuotekų tinklų įrengimas, tačiau jis buvo nepakankamas, kita vertus, techninis projektas neapėmė visos garažų teritorijos, taip pat neapėmė vandens nuvedimo sprendinių nuo aplinkinių (į techninio projekto apimtį nepatenkančių) teritorijų. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡ias teismo eksperto iÅ¡vadas, į bylÄ nebuvo pateikta, o Å¡ias iÅ¡vadas patvirtina tiek jau minėti statybos dalyvių pasitarimai, kuriuose aiÅ¡kiai fiksuotas minėtų papildomų darbų poreikis, tiek projektuotojo UAB „Šiltas namas“ paaiÅ¡kinimas, kad lietaus surinkimas iÅ¡ Å¡ių teritorijų nepateko į techninio projekto nagrinėjimo ribas (13 t., b. l. 21).

Kadangi, kaip nustatė teismo ekspertas ir kaip patvirtina kiti bylos duomenys, ieÅ¡kovė dėl paminėtų priežasčių pagal parengtÄ techninį projektÄ objektyviai prieÅ¡ sudarydama sutartis negalėjo numatyti Å¡ių darbų atlikimo poreikio, konstatuotina, kad minėti darbai nepateko į Å¡alių susitarimo ribas ir todėl jie gali bÅ«ti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir sutarties nuostatų taikymo prasme.

97. Aptariamus darbus ieškovė atliko, nors nebuvo surašyti sutarties 10.2.3 punkte nurodyti rašytiniai dokumentai, šiems darbams įsigyti nebuvo organizuotos viešojo pirkimo procedūros ir nesudarytos rašytinės sutartys. Tačiau šių darbų atlikimo būtinumas ir aplinkybė, kad tai papildomi darbai, buvo nurodyta statybos dalyvių pasitarimuose. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 padaryta išvada, kad neįrengus lietaus nuvedimo nuo garažų bei neįrengus vandens surinkimo trapų kiltų grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui – lietaus vanduo gadintų jau sutvarkytus paviršius, kiltų sankasos nuplovimo grėsmė.

Kad minėti darbai buvo bÅ«tini ir todėl atitiko užsakovo interesus, patvirtina ir jau minėti statybos dalyvių pasitarimai. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovė įrodė aplinkybes, iÅ¡saugančias jos teisę reikalauti apmokėti atliktų darbų vertę. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti lietaus nuvedimo nuo garažų darbų ir lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo darbų vertę (11 905,87 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003103 ir 3 603 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003107) pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti tenkinamas.

Dėl tunelio pamatų stiprinimo darbų 98. IeÅ¡kovė kaip papildomus vertina tunelio pamatų stiprinimo darbus pagal techninio projekto C laidÄ (jų vertė – 43 997,28 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003115, 2 t., b. l. 109).

99. Kaip jau minėta, atsakovei atsisakius tunelio įrengimo uždaru bÅ«du darbų, buvo vykdoma techninio projekto sprendinių, susijusių su tunelio įrengimo bÅ«du, pakeitimo procedÅ«ra, tuo tikslu UAB „Šiltas namas“ parengė techninį projektÄ , kuriame buvo numatytas tunelio įrengimas atviru bÅ«du ir suprojektuoti gręžtiniai pamatai. UAB „Ekspertika“, atlikusi techninio projekto dalinę ekspertizę, 2013 m. gruodžio 30 d. akte nurodė pastabas, kad projekte turi bÅ«ti numatytas sprendinys, jog prieÅ¡ atliekant darbo projektÄ bÅ«tini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, polių tipas taip pat privalo bÅ«ti patikslinamas atliekant darbo projektÄ .

IÅ¡ projektuotojo 2014 m. sausio 10 d. atsakymų į ekspertizės iÅ¡vadas matyti, kad techninis projektas buvo pataisytas, be kita ko, brėžinys papildytas pastaba, kad prieÅ¡ atliekant darbo projektÄ bÅ«tini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui. UAB „Ekspertika“ 2014 m. sausio 16 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad techninis projektas „SK – konstrukcijų (tunelis), tomas V-2 (B laida) byla SN-09-030-TP-2-K“ gali bÅ«ti tvirtinamas. 2014 m. sausio 30 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidai.

Atlikus paminėtus techninio projekto parengimo darbus, tarp Å¡alių 2014 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos darbų sutartis, kuria rangovas įsipareigojo atlikti tunelio įrengimo atviru bÅ«du statybos darbus pagal techninio projekto B laidÄ . Tačiau atlikus papildomus inžinerinius geologinius tyrinėjimus, buvo nustatyta, kad techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje suprojektuoti pamatai netenkina esminių statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimų, todėl buvo parengta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laida, kurioje numatyta pamatus įrengti ant grunto be polių.

UAB „Ekspertika“ 2014 m. balandžio 22 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad ši projekto dalis gali būti tvirtinama. 2014 m. gegužės 6 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laidai. 100. 2014 m. gegužės 7 d. komisija, susidedanti iš užsakovės atstovo, techninės priežiūros UAB „Ekspertika“ atstovo, projektuotojos UAB „Šiltas namas“ atstovo ir rangovės UAB „Kaminta“ atstovo, nustatė, kokie darbai dėl pakeisto pamatų tipo turi būti atlikti papildomai, o kokie darbai neturi būti vykdomi, nurodė rangovei darbus atlikti pagal šiuos pakeitimus (2 t., b. l. 110-111).

Å i komisija taip pat siÅ«lė atsakovei ieÅ¡koti papildomų lėšų pakeitimams apmokėti, tačiau atsakovės atstovas su tokiu siÅ«lymu nesutiko, kadangi 1) keitimas buvo atliktas vadovaujantis techniniu projektu ir projekto ekspertizės iÅ¡vada, t. y. pagal pirkimo dokumentus, o rangovė pateikė pasiÅ«lymÄ Ä¯vertinęs visas rizikas;

2) tunelio projekto keitimas buvo ieškovės siūlymas ir buvo nurodyta, kad tuo būdu bus pasiektas ekonominis efektas;

3) galimam darbų pirkimui turėtų pritarti Viešųjų pirkimų tarnyba;

4) keitimo priežastis – projekto klaida, todėl už pasekmes atsako projektuotojas. 101. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė, 2014 m. kovo 7 d. sudaryta statybos darbų sutartimi prisiimdama įsipareigojimus atlikti statybos darbus pagal techninio projekto B laidÄ , pagrįstai galėjo tikėtis, jog atliekant sutartyje numatytus tunelio įrengimo darbus bus įrengiami gręžtiniai tunelio pamatai. Nors Å¡iame techniniame projekte, atsižvelgus į 2013 m. gruodžio 30 d.

UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės akte nurodytas pastabas, buvo nurodyta, kad prieÅ¡ atliekant darbo projektÄ bÅ«tini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, tačiau jame nebuvo jokių duomenų, kad po tokio patikslinimo gali keistis tunelio pamatų tipas iÅ¡ gręžtinių į juostinius, įrengiamus ant natÅ«ralaus pagrindo. Tokios iÅ¡vados ieÅ¡kovė negalėjo daryti ir iÅ¡ 2013 m. gruodžio 30 d. UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės akte nurodytų pastabų, kadangi jose papildomų geologinių tyrimų atlikimas buvo siejamas su tuo, kad atliekant darbo projektÄ bÅ«tų patikslinamas polių tipas, tačiau ne pamatų įrengimo bÅ«das.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, sudarydama 2014 m. kovo 7 d. statybos darbų sutartį ir net žinodama apie bÅ«tinybę prieÅ¡ darbo projektÄ atlikti papildomus geologinius tyrimus, negalėjo protingai numatyti, kad po tokių tyrimų atlikimo pasikeis tunelio pamatų tipas. Juostinių pamatų tipas techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laidoje buvo suprojektuotas ir Å¡iam techniniam projektui atsakovės buvo pritarta jau po to, kai buvo sudaryta 2014 m. kovo 7 d. sutartis.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal 2014 m. kovo 7 d. sutartį, objektyviai negalėjo numatyti, jog bus pakeisti techninio projekto sprendiniai dėl pamatų įrengimo ir bus patvirtinta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laida. Å iuo atveju darbų pasikeitimÄ nulėmė papildomai atliktų geologinių tyrimų rezultatai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateikta iÅ¡vada, kad pagal techninio projekto A ir B laidas nebuvo galima iÅ¡ anksto numatyti papildomų darbų – tunelio pamatų stiprinimo poreikio. 102.

Byloje neginčijama, kad ieškovė atliko 2014 m. gegužės 7 d. komisijos akte nurodytus papildomus darbus, susijusius su pakeistu pamatų tipu, tuo būdu patyrė daugiau išlaidų, nei objektyviai galėjo numatyti sudarydama 2014 m. kovo 7 d. sutartį. Šiuo atveju šie darbai buvo būtini tiek statybos objektui užbaigti, tiek statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimams įvykdyti. Apie tokių papildomų darbų poreikį atsakovei buvo iš anksto žinoma, jie buvo patvirtinti visų statybos dalyvių komisijoje, nepaisant to, atsakovė neorganizavo šių papildomų darbų įsigijimo.

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės kaip tiekėjo lÅ«kestis dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo turi bÅ«ti ginamas. 103. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo 2014 m. gegužės 7 d. komisijos akte nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovė neorganizavo tokių darbų įsigijimo. Atsakovės atstovo argumentai, kad darbų keitimas buvo atliktas vadovaujantis pirkimo dokumentais, o rangovė pateikė pasiÅ«lymÄ Ä¯vertinusi visas rizikas, nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos jau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė pagal pirkimo dokumentus objektyviai negalėjo numatyti, kad pasikeis pats pamatų tipas. Atsakovės atstovo argumentai, kad tunelio projekto keitimas buvo ieÅ¡kovės siÅ«lymas ir buvo nurodyta, kad tuo bÅ«du bus pasiektas ekonominis efektas, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė pagrįstai neorganizavo papildomų darbų įsigijimo. Å ioje teismo nutartyje jau buvo nurodyta, kad tunelio projekto keitimÄ nulėmė ne tik ieÅ¡kovės siÅ«lymas, tačiau ir objektyvi Ligoninės gatvės sankasos ir joje įrengtų inžinerinių komunikacijų bÅ«klė, įvykusi avarija ir kt.

SprendimÄ keisti tunelio įrengimo bÅ«dÄ priėmė pati atsakovė, įvertinusi visas svarbias aplinkybes. Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad galimam darbų pirkimui turėtų pritarti Viešųjų pirkimų tarnyba, Å¡iuo atveju taip pat nepateisina papildomų darbų neįsigijimo, kadangi bÅ«tent atsakovė ir turėjo rÅ«pintis, kad papildomi darbai bÅ«tų įsigyti laikantis imperatyvių VPÄ® nustatytų reikalavimų. Galiausiai, atsakovės atstovo nurodytas argumentas, kad papildomų darbų atlikimÄ nulėmė projektuotojo klaida, taip pat nepateisina atsisakymo įsigyti papildomus darbus, kadangi, net ir pripažinus, jog gręžtinių pamatų numatymas techninio projekto B laidoje buvo projektuotojo klaida, tokia aplinkybė pagal aptartas sutarčių sÄ lygas priskiriama pačios atsakovės rizikai. 104.

Dėl iÅ¡dėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tunelio pamatų stiprinimo darbai pagal techninio projekto C laidÄ neįėjo į pirkimo objektÄ , todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti jų vertę (43 997,28 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003115) yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti tenkinamas. Dėl papildomų žemės darbų 105. IeÅ¡kovė kaip papildomus vertina žemės darbus (jų vertė – 27 250,37 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003114, 2 t., b. l. 175).

IeÅ¡kovė nurodo, kad atliko papildomų sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalies darbų. IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡ techninio projekto brėžinių nebuvo įmanoma nustatyti net apytikrių faktiÅ¡kai reikalingų kiekių, teikiant pasiÅ«lymÄ buvo remtasi techninio projekto medžiagų žiniaraščiais. 106. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas nustatė, kad techninio projekto sklypo plano dalies A laidos sustambintame medžiagų, gaminių ir darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje žemės darbų kiekiai nurodyti, taip pat nurodyta pastaba, kad kiekius reikalinga tikslinti darbo projekto rengimo metu.

Techninio projekto susisiekimo dalies A laidos medžiagų žiniaraÅ¡tyje taip pat numatyti žemės darbai, nurodant kiekius tikslinti darbo projekto rengimo metu. Koreguoti žemės darbų kiekių skaičiavimai apraÅ¡yti ir techninio projekto sklypo plano dalies B laidoje. Teismo ekspertas, palyginęs techniniame projekte suprojektuotus darbų kiekius su darbo projekte nurodytais darbų kiekiais, padarė iÅ¡vadÄ , kad grunto užpylimo darbų kiekis padidėjo 72 proc., o rekonstruojamos natÅ«ralių Å¡lifuotų riedulių dangos kiekis padidėjo daugiau, nei dvigubai, todėl, eksperto vertinimu, techniniame projekte pateiktos pastabos, kad kiekius reikia tikslinti darbo projekto rengimo metu, nepagrindžia tokios darbų kiekių paklaidos, ir tai yra techninio projekto klaida, o Å¡ių darbų kiekio nebuvo galima numatyti pagal parengtÄ techninį projektÄ . 107.

Tačiau teisėjų kolegija neatsižvelgia į Å¡iÄ teismo eksperto iÅ¡vadÄ ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , motyvuodamas, kad Å¡ių darbų svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiėmė ieÅ¡kovė. Kaip patvirtina aptarti techninio projekto sprendiniai, ieÅ¡kovės nurodomi žemės darbai buvo suprojektuoti techniniame projekte, jame nurodyta, kad kiekius reikalinga tikslinti darbo projekto rengimo metu. Konkurso sÄ lygų 8 punkte buvo aiÅ¡kiai numatyta, kad faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte apraÅ¡ytus darbus, svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiima tiekėjas, taip pat buvo nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobÅ«džio.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai apibrėžė žemės darbų svyravimų (neatitikimų) rizikÄ , todėl ieÅ¡kovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal sutartį, o vėliau (techninio projekto B laidoje pakeitus tunelio įrengimo bÅ«dÄ ) pagal 2014 m. kovo 7 d. sutartį, turėjo aiÅ¡kiai suprasti, kad esant žemės darbų svyravimams (neatitikimams) ji neturės teisės reikalauti apmokėti už papdidėjusiÄ darbų apimtį, o tokius darbus privalės atlikti už sutartyse numatytÄ fiksuotÄ kainÄ . 108.

Teisėjų kolegija vertina, kad teismo eksperto išvada, jog techniniame projekte suprojektuotas per mažas žemės darbų kiekis (lyginant su darbo projekte suprojektuotu kiekiu) laikytina techninio projekto klaida, nėra motyvuota jokiomis statybos techninėmis normomis. Teismo ekspertizės akto Nr. 16-48 pakeitime Nr. 1 (15 t., b. l. 131-132) teismo ekspertas nemotyvuotai nurodo, kad įprastai laikoma leistina ir priimtina, jeigu žemės darbų kiekiai pasikeičia ne daugiau kaip 5-10 proc. Tačiau teismo ekspertas nenurodo, su kokiais projektiniais dokumentais lyginant leistina ir priimtina tokia faktinių darbų paklaida, neatsižvelgia, kad nagrinėjamu atveju techninio projekto sprendiniai dar turėjo būti tikslinami darbo projekte, plačiau nepaaiškina, kokiais duomenimis remiantis jis teigia, kad leistina ir priimtina būtent tokio procentinio dydžio paklaida.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ia teismo eksperto iÅ¡vada. 109. Kadangi žemės darbų svyravimų (neatitikimų) rizikÄ prisiėmė ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti Å¡ių darbų vertę. Dėl pėsčiųjų tiltelio įrengimo 110. IeÅ¡kovė kaip papildomus vertina darbus įrengiant pėsčiųjų tiltelį (jų vertė – 25 995,12 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0003097, 2 t., b. l. 8). 111.

Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei pranešė, jog techniniame projekte numatyto pėsčiųjų tiltelio neįmanoma įrengti (t. 2, b. l. 33). Statybos dalyvių pasitarimuose buvo nutarta perprojektuoti tiltelį (2 t., b. l. 37-53). Projektuotojas UAB „Šiltas namas“ parengė techninio projekto pakeitimus (2 t., b. l. 73-88). Atsakovės atstovas 2015 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad tiltelio įrengimui bus organizuojamas pirkimas. Ieškovė 2015 m. birželio 8 d., nelaukdama pirkimo paskelbimo, sudarė sutartį su UAB „Metkonas“ tilteliui pagaminti (2 t., b. l. 89-90).

Atsakovė 2015 m. liepos 24 d. pakvietė ieÅ¡kovę dalyvauti mažos vertės tiltelio įrengimo darbų pirkime apklausos bÅ«du (2 t., b. l. 94-104). Tačiau, kaip patvirtina ieÅ¡kovės 2016 m. sausio 20 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytos aplinkybės (2 t., b. l. 4-5), ieÅ¡kovė neteikė pasiÅ«lymo Å¡iems darbams pirkti apklausos bÅ«du, tačiau įrengė tiltelį nepasibaigus pirkimo procedÅ«roms ir nesudarius sutarties dėl Å¡ių darbų pirkimo. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė 2015 m. liepos 29 d. patikslino pirkimo sÄ lygas ir Å¡iuo pirkimu atsisakė pirkti tiltelio įrengimo darbus (2 t., b. l. 105). 112.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti pėsčiųjų tiltelio įrengimo vertę. 113. Nors nekyla ginčo, kad Å¡ie darbai nebuvo numatyti techniniame projekte, pagal kurį buvo perkami darbai, nes sprendiniai, susiję su tiltelio įrengimu, buvo pakeisti darbų eigoje, todėl tokių darbų atlikimo ieÅ¡kovė negalėjo numatyti sudarydama sutartį, tačiau ieÅ¡kovei, remiantis sutarties sÄ lygomis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, kilo pareiga laikytis atsakovės nurodymų dėl Å¡ių darbų atlikimo ir jų nevykdyti tol, kol nebus sudaryta sutartis dėl tokių darbų atlikimo (tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas vieÅ¡ajame pirkime bÅ«tų pripažintas laimėjusiu). 114.

Neatidėliotinas darbų atlikimas galėtų bÅ«ti pateisintas tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų nustatytos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kad Å¡ie darbai atitiko užsakovo interesus, o dėl jų sustabdymo statybos objektas bÅ«tų sugadintas ar žuvęs, tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodinėja. Atsakovė organizavo bÅ«tinų papildomų darbų įsigijimo procedÅ«rÄ , todėl nebuvo pažeistas ieÅ¡kovės kaip tiekėjos lÅ«kestis dėl vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi ji, žinodama apie organizuojamÄ Å¡ių darbų pirkimÄ , nelaukė Å¡io pirkimo pradžios, užsakė tiltelį pagaminti, nedalyvavo paskelbtame vieÅ¡ajame pirkime ir darbus atliko be sudarytos sutarties. Tuo bÅ«du atsakovei buvo sukliudyta tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, organizuoti VPÄ® reikalavimus atitinkančias darbų įsigijimo procedÅ«ras ir įsigyti darbus pagal naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ ir už mažiausiÄ kainÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovės atlikti tiltelio įrengimo darbai vertintini kaip atlikti jos pačios rizika ir atsakovei kyla teisinės pasekmės, numatytos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje – ji netenka teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės apmokėti papildomų darbų vertę. Dėl ginčo dalies, susijusios su papildomais darbais, baigties 115. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, iÅ¡ dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikÅ¡mingus CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir Å¡alių sutarčių sÄ lygų taikymui, nepagrįstai rėmėsi abstraktaus pobÅ«džio argumentais dėl ieÅ¡kovės galimybės įvertinti darbus ir atmetė teismo eksperto iÅ¡vadas, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo techninio projekto sprendinių ir kitų byloje surinktų įrodymų dėl ieÅ¡kovės galimybės numatyti darbus.

Dėl Å¡ių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti 5 144,70 Eur tunelio drenažo įrengimo darbų vertę, 11 905,87 Eur lietaus nuvedimo darbų vertę, 3 603,18 Eur lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo vertę ir 43 997,28 Eur tunelio pamatų stiprinimo darbų vertę, keistina ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina suma didintina minėtų darbų verte (viso 64 651,03 Eur). Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti likusių ieÅ¡kovės kaip papildomų nurodytų darbų vertę, iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino Å¡alių sutarytų sutarčių sÄ lygas, tinkamai pritaikė CK 6.684 straipsnyje įtvirtintas normas, todėl pagrindo keisti ar panikinti Å¡ios teismo sprendimo dalies nėra.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo 116. Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktu jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Trečiojo asmens nuomone, jis buvo suinteresuotas tik ta bylos dalimi, kuri yra susijusi su papildomais darbais ir dėl kurios ieÅ¡kinio reikalavimai skundžiamu sprendimu buvo atmesti. Dėl Å¡ios priežasties trečiasis asmuo mano, kad jam turėjo bÅ«ti priteista visa jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, o ne pagal tenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ . 117.

CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas, iÅ¡skyrus teisę pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti arba sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, atsisakyti ieÅ¡kinio, pripažinti ieÅ¡kinį arba sudaryti taikos sutartį. Tai reiÅ¡kia, kad tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi teises ir pareigas, susijusias su bylinėjimosi iÅ¡laidomis. 118.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . AnalogiÅ¡kai reglamentuojamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Pagal nurodytose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ne tik bylos Å¡alims ir tretiesiems asmenims, pareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos Å¡alies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). 119.

Nagrinėjamoje byloje UAB „Šiltas namas“ dalyvavo trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovės pusėje teisiniu statusu. Trečiasis asmuo nesutiko su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodė, kad jie yra nepagrįsti, t. y. visiÅ¡kai palaikė atsakovės, kurios pusėje ir dalyvavo, pozicijÄ . Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo suinteresuotas tik ta bylos dalimi, kuri buvo susijusi su skolos už papildomus darbus priteisimu.

Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo nesutiko su ieškinio reikalavimais visa apimtimi, trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo susiję ne tik su trečiojo asmens nurodoma dalimi dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, bet ir su likusia ginčo dalimi (pvz., trečiasis asmuo teikė argumentus ir dėl vandentiekio ir buitinių nuotėkų tinklų). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant tik į tai, kokia dalimi yra tenkinami (atmetami) ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos už papildomus darbus priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 120. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 5 806 Eur žyminio mokesčio, turėjo 2 420 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, ir 20 830,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir dalyvavę atsakovės pusėje, taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti: UAB „Šiltas namas“ – 5 839,83 Eur, UAB „Ekspertika“ – 868,90 Eur, UAB „Darbasta“ – 1 089 Eur.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovės pagrįstos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra 8 000 Eur iÅ¡ praÅ¡omų priteisti 20 830,06 Eur. Å alių ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos skundžiamame teismo sprendime buvo paskirstytos pagal tenkintų ir atmestų ieÅ¡kovės reikalavimų proporcijÄ . 121. Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas, taip pat iÅ¡spręstinas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis). 122.

Teisėjų kolegija, prieÅ¡ perskirstydama bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pasikeitusį bylos rezultatÄ , pateikia argumentus dėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodomo argumento, susijusio su neva pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytu pagrįstu jos turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. IeÅ¡kovės įsitikinimu, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visa 20 830,06 Eur jos patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta. 123. IeÅ¡kovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos ieÅ¡kovės advokato byloje suteiktų paslaugų apimties, tačiau akcentuoja bylos sudėtingumÄ ir apimtį.

Å i aplinkybė, ieÅ¡kovės nuomone, leidžia pagrįstomis laikyti 20 830,06 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylos apimtis, tiek jos sudėtingumas pirmosios instancijos teismo, nustatant pagrįstÄ iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, buvo įvertinti ir tai aiÅ¡kiai nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Ä®vertinus ieÅ¡kovės advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį maksimali rekomenduojama priteisti suma pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius buvo 4 855,12 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pagrįstomis iÅ¡laidomis pripažino žymiai didesnę bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumu, neteikia pagrindo didinti skundžiamame teismo sprendime pagrįstu nustatyto dydžio. Dėl Å¡ios priežasties toliau bylinėjimosi iÅ¡laidos bus perskirstomos laikant, kad ieÅ¡kovės pagrįstos iÅ¡laidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti yra 8 000 Eur. 124. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimÄ ir padidinus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinÄ sumÄ 64 651,03 Eur suma, yra tenkinama 73 proc. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 5 840 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 4 238,38 Eur už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio, 1 766,60 Eur ekspertizės iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 11 844,98 Eur. 125.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkinamas iÅ¡ dalies, tretiesiems asmenims, dalyvavusiems atsakovės pusėje, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos Å¡ių asmenų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai: UAB „Šiltas namas“ – 1 576,75 Eur (5 839,83 x 27 proc.), UAB „Ekspertika“ – 234,60 Eur (868,90 x 27 proc.), UAB „Darbasta“ – 294,03 Eur (1 089 Eur x 27 proc.). 126. Atsižvelgiant į pasikeitusiÄ tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , atitinkamai pakeičiamos ir skundžiamu teismo sprendimu priteistos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista suma Å¡ioms iÅ¡laidoms atlyginti mažinama iki 14,57 Eur, atsakovei atitinkamai padidinama iki 39,41 Eur. 127.

IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 2 389 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 966,25 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 573 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir 393,25 Eur už atsiliepimo į UAB „Šiltas namas“ apeliacinį skundÄ parengimÄ ), ieÅ¡kovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Å¡ias iÅ¡laidas yra apmokėjusi (16 t., b. l. 97-99, 147-148). Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ už apeliacinį skundÄ sumokėjo 78 Eur (16 t., b. l. 103), turėjo 1 715,18 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (381,15 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 1 334,03 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ ), pateikė duomenis, patvirtinančius, kad Å¡ias iÅ¡laidas yra apmokėjęs. 128.

Kadangi trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo netenkinamas, trečiajam asmeniui dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui turėtos iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovei iÅ¡ trečiojo asmens priteisiamos turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai dėl atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ parengimÄ â€“ 393,25 Eur, kurios nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos sumos. 129. IeÅ¡kovės apeliaciniu skundu ginčijamÄ sumÄ sudarė 188 537,82 Eur, Å¡iuo procesiniu sprendimu buvo pripažinta pagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl 64 651,03 Eur, t. y. 34,29 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. 130.

IeÅ¡kovės už apeliacinio skundo parengimÄ turėta 1 573 Eur iÅ¡laidų suma 147,21 Eur virÅ¡ija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytÄ sumÄ . Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės už apeliacinio skundo parengimÄ turėta iÅ¡laidų suma yra pagrįsta visa apimtimi, nes apeliaciniame skunde kelti klausimai yra sudėtingi. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 819,19 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ iÅ¡laidų ir 539,38 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, iÅ¡ viso 1 358,57 Eur. 131.

Trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ turėta 1 334,03 Eur iÅ¡laidų suma 243,72 Eur taip pat virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytÄ sumÄ . Tačiau, kaip ir ieÅ¡kovės atveju, trečiojo asmens turėtų iÅ¡laidų suma laikoma pagrįsta visa apimtimi, todėl proporcingai atmestų ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 876,59 Eur iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Atlikus įskaitymÄ Å¡ios nutarties 128 punkte nurodytai 393,25 Eur sumai, galutinė trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina suma sudaro 483,34 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: „IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) iÅ¡ atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 340 947,09 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) iÅ¡ atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 11 844,98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ (juridinio asmens kodas 220618020) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 1 576,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 234,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“ (juridinio asmens kodas 123436424) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 294,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 14,57 Eur ir iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 39,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 1 358,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 483,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Konstantinas Gurinas Antanas Rudzinskas