b89946bb-9cde-42b9-b4cf-5f5050cf762e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-764-577/2016                            (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15721-2013-1)             Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.; 3.3.1.18.; 1.3.7.; 1.3.7.1.; 1.3.7.7.; 1.3.7.8.; 3.2.4.11.; 3.1.7.5.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 15 d.Vilnius                                 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ir atsakovo E. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovui E. O. dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „Herz Baltija“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iÅ¡ atsakovo E. O. 100 673,80 Lt (29 157,15 Eur) žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2002-01-28 iki 2012-11-15 buvo paskirtas ieÅ¡kovo vadovu. Po jo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas, piktnaudžiaudamas savo kaip vadovo įgaliojimais, naudojo ieÅ¡kovo pinigines lėšas savo ir Å¡eimos asmeniniams interesams tenkinti. Pasak ieÅ¡kovo, jis patyrė žalÄ dėl atsakovo neteisėtų kuro iÅ¡laidų, neteisėtų atsakovo atostogų, komandiruočių ir asmeninių iÅ¡laidų bei neteisėtų reprezentacinių iÅ¡laidų ir ieÅ¡kovo prekių trÅ«kumo.

PaaiÅ¡kino, jog pagal atsakovui perduoto tarnybinio automobilio nuvažiuotÄ ridÄ ir kuro sunaudojimo koeficientÄ , laikotarpiu nuo 2010-10-28 iki 2012-11-16 automobilis turėjo sunaudoti apie 2 912,92 litro dyzelinio kuro, tačiau atsakovas jo nupirko 14 225,55 litrus ir padengė ieÅ¡kovo lėšomis. Remdamasis vidutine dyzelinio kuro kaina, ieÅ¡kovas teigia, jog jam padaryta 47 286,79 Lt žala. Taip pat ieÅ¡kinyje nurodyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2010-10-28 iki 2012-11-15, naudojo lėšas savo poreikiams ir tinkamai neformino kasmetinių atostogų ar paversdavo fiktyviomis komandiruotėmis, tokiu bÅ«du praturtėjo nepanaudotų kasmetinių atostogų sÄ skaita.

Dėl neteisėtai padengtų atsakovo asmeninių iÅ¡laidų (kelionių bilietų, apgyvendinimo, pramogų, vaikų mokyklinių prekių ir kt.), ieÅ¡kovas patyrė 8 841,92 Lt nuostolių, o dėl neteisėtai gauto darbo užmokesčio neįformintų atostogų metu – 6 975,86 Lt. Be to, pasak ieÅ¡kovo, atsakovas naudojo ieÅ¡kovo turtÄ su ieÅ¡kovo tikslais nesuderinamoms iÅ¡laidoms - maitinimo paslaugų ir maisto prekių iÅ¡laidos ieÅ¡kovo apskaitoje 2010-2012 metais buvo 6 745,41 Lt, o iÅ¡laidos dovanų kortelėms – 17 040 Lt.

Pažymėjo, jog 2012-11-16 buhalterinėje pažymoje dėl inventorizacijos rezultatų įforminimo užfiksuotas prekių trÅ«kumas, atsiradęs iki atsakovo atleidimo dėl netinkamo prekių saugojimo. Galutinai įvertintas prekių trÅ«kumas specialisto iÅ¡vadoje - 11 391,59 Lt (bendra nuostolių suma su atstatytu PVM – 13783,82 Lt). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas sistemingai pažeidinėjo CK 2.87 str. reikalavimus, jo visiÅ¡ka materialinė atsakomybė kyla abiem DK 255 str. numatytais pagrindais, nes ieÅ¡kinyje apraÅ¡ytos aplinkybės rodo tyčinį atsakovo elgesio pobÅ«dį, be to atsakovo 2005-08-29 darbo sutarties Nr. 27, galiojusios iki 2012-10-01, 5.4 punktas nustatė atsakovo visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ (7 t. b.l. 117- 126).Atsakovas E. O. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ji atmesti.

Nurodė, kad ginčo situacijoje nėra DK 246 str. nurodytų pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygų, nes ieÅ¡kovo vienintelis akcininkas atsakovui yra leidęs atsakovui naudoti tarnybinį automobilį ir kurÄ savo reikmėms. Atsakovas siÅ«lė akcininkui raÅ¡tu įforminti susitarimÄ dėl darbo užmokesčio, pridedant kuro vertę prie atlyginimo ir automobilį bei kurÄ tokiu atveju naudoti tik tarnybiniams reikmėms, tačiau akcininkas tÄ daryti atsisakė, todėl atsakovo įsitikinimu, paties akcininko kaltė turi bÅ«ti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindÄ mažinti ar visiÅ¡kai atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ pagal DK 247 str.

Teigė, kad juridinio asmens dalyvio sutikimas ir pritarimas vadovo veiksmams Å¡alina veiksmų neteisėtumÄ ir bendrovės vadovo atsakomybę. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi ieÅ¡kovas skaičiuoja žalÄ pagal teorinius gamintojo nurodytus kuro sunaudojimo rodiklius, nors faktiÅ¡kai Å¡ie rodikliai yra kitokie. Pagal paties atliktus skaičiavimus, atsakovas teigė pagrįstai sunaudęs mažiausiai 3776,01 litrų degalų ginčo laikotarpiu. Be to, pagal žodinį susitarimÄ galėjo piltis kuro už 1400 Lt/mėn. asmeninėms reikmėms, o tai per ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį sudaro 35000 Lt, arba papildomus 8373,20 litrus kuro; iÅ¡ viso pagrįstai iÅ¡leisti ne mažiau nei 50 783,72 Lt (3776,01 l x 4,18 Lt/l + 8373,20 l x 4,18 Lt/l).

Pažymėjo, kad apie sÄ naudas kurui ieÅ¡kovas buvo informuojamas kasmėnesinėmis ataskaitomis. Taip pat teigia, kad ieÅ¡kovas žinojo ir neprieÅ¡taravo atsakovo kelionėms į PrancÅ«zijÄ ir MilanÄ , kurios buvo traktuojamos kaip paskatinimas atsakovui. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovo nurodomų tariamų atostogų metu jis dirbo, grindė savo iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis-faktÅ«romis, elektroniniu susiraÅ¡inėjimu su klientais. Nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovas be pagrindo atsiskaitė už maitinimo paslaugas, maisto prekes, dovanų čekius.

Pažymi, kad dalis ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų skirtos apmokėti paties akcininko atstovo, t.y. D. S. maitinimÄ , vieÅ¡butį, transportÄ jo vizitų Lietuvoje metu. Kuponais ir dovanų kortelėmis buvo apdovanojami klientai už lojalumÄ , nupirktų prekių kiekį, ir tokia praktika atsakovo vadovavimo laikotarpiu buvo taikoma nuolat. Mano, jog buhalterinės apskaitos įforminimo trÅ«kumai savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo nurodomos iÅ¡laidos nebuvo skirtos bendrovės reikmėms. Dėl inventorizacijos metu nustatytų prekių trÅ«kumo, atsakovas nurodė, kad ne visos iki 2012-11-16 inventorizacijos klientams iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , todėl dalis prekių inventorizacijos atlikimo dienÄ galėjo bÅ«ti parduota, tačiau dar neįtraukta į buhalterinę apskaitÄ .

Keturiolika iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ieÅ¡kovui buvo perduota 2012-11-23. Specialisto iÅ¡vadoje teigiama, kad 2012-11-16 inventorizacija atlikta pažeidžiant LRV 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 14, 15, 52 punktus, todėl, atsakovo įsitikinimu, 2012-11-16 inventorizacijos aktu negalima vadovautis įrodinėjant atsakovo materialinę atsakomybę (8 t. b.l. 1-13, 48-61).         II.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 3165,55 Eur materialinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 308,68 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui - 1787,66 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Be to, teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteista 9,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad Å¡ios bylos nagrinėjimui yra reikÅ¡mingi du DK 255 iÅ¡vardinti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ : tai kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.) ir kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.). Teismas sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovui žalÄ sukėlė aktyviais ir sÄ moningais veiksmais, kurių pasekmes žinojo ir siekė, t.y. naudodamasis savo, kaip juridinio asmens vadovo, įgaliojimais, teikė duomenis ir formino savo asmenines iÅ¡laidas kaip įmonės iÅ¡laidas, dėl ko turėjo asmeninės naudos.

Ä®vertinęs atsakovo ir akcininko atstovo D. S. susiraÅ¡inėjimo turinį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kuras atsakovo asmeninėms reikmėms buvo naudojamas su juridinio asmens dalyvio žinia ir pritarimu. Kadangi akcininkas atsisakė atsakovo pasiÅ«lyto kuro vertę konvertuoti į darbo užmokestį, paties akcininko kaltę laikė aplinkybe, sudarančia pagrindÄ mažinti arba visiÅ¡kai atmesti reikalavimÄ atlyginti žalÄ pagal DK 247 str. nuostatas. Tačiau teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog buvo sutarta dėl konkrečios per mėnesį naudojamo kuro sumos - 1400 Lt.

IeÅ¡kovo žalos paskaičiavimÄ laikė netiksliu, nes nebuvo atsižvelgta į faktines automobilio naudojimo aplinkybes, realiÄ dyzelinio kuro kainÄ , todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo paskaičiuota 47 286,79 Lt žala negali bÅ«ti laikoma realia. Teismo nuomone, duomenų, jog buvo sutarta, kad atsakovas galės įmonės sÄ skaita pirkti kurÄ Ä¯ asmeninį automobilį ar tai galės daryti kiti su atsakovu susiję asmenys nėra. IÅ¡ bylos duomenų nustatęs, kad į apskaitÄ buvo įtrauktas kitos įmonės vardu pirkto kuro dokumentas, kad ne kartÄ pirktas didesnis, nei 60 l (tarnybinio automobilio bako talpa) kuro kiekis, kad per trumpÄ laiko tarpÄ , t.y. kelių minučių ar valandų laikotarpiu, pirktas kuro kiekis, kuris akivaizdžiai netilptų į įmonės automobilio kuro bakÄ , vienu metu kuras pirktas iÅ¡ dviejų skirtingų tos pačios degalinės kolonėlių, kad atsakovo kelionės į MilanÄ metu, kuras buvo įsigytas Vilniuje, teismas atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais, o dėl Å¡ios veikos iÅ¡eikvotas darbdavio pinigines lėšas - darbdavio nuostoliais, t.y. realia žala, atsiradusia dėl atsakovo tyčinių veiksmų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstÄ 2 179,19 Lt (631,14 Eur) žalos atlyginimÄ už kurÄ .Taip pat teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę dėl ieÅ¡kovui padarytos 7 745,96 Lt (2 243,39 Eur) žalos (4754,64 Lt iÅ¡laidos už kelionę į PrancÅ«zijÄ ,758,52 Lt iÅ¡laidos už skrydį dviem asmenims į MilanÄ , 560 Lt bei 1120 Lt už buto nuomÄ Palangoje, 552,80 Lt už maitinimÄ Palangoje). Teismo manymu, byloje neįrodytas vienintelio akcininko sutikimas dėl atsakovo nurodytos rÅ«Å¡ies paskatinimo skyrimo (kelionių kartu su sutuoktine į MilanÄ bei PrancÅ«zijÄ ), be to nepateikta jokių įrodymų dėl bÅ«tinumo minėtais laikotarpiais atsakovui darbo reikalais bÅ«ti Palangoje.

Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai tenkino savo asmeninius bei Å¡eimos poreikius ieÅ¡kovo lėšomis, tai darė sÄ moningai siekdamas sau naudos. Vienintelio atsakovo 2010-07-14 elektroninio laiÅ¡ko klientui teismas nelaikė pakankamu įrodymu, jog atsakovas atostogavo laikotarpiu nuo 2010-07-12 iki 2010-07-19. Taip pat iÅ¡ byloje esančių sÄ skaitų-faktÅ«rų registro, sÄ skaitų-faktÅ«rų kopijų, susiraÅ¡inėjimo su klientais, kitų įrodymų, sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovo nurodytais laikotarpiais (21 parÄ 2011 metų liepÄ , rugpjÅ«tį ir rugsėjį) realiai vykdė tiesiogines darbo funkcijas, įmonė tariamų atsakovo atostogų metu uždirbo pajamas, todėl nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir realios žalos (nepagrįstai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio), nenustatė pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.Pagal byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad atsakovas ieÅ¡kovo lėšomis pirko mokyklines prekes, jas priskirdamas reprezentacinėms iÅ¡laidoms ir pateikdamas įmonei apmokėti, todėl sprendė, kad atsakovas įmonės sÄ skaita tenkino asmeninius savo Å¡eimos poreikius, nepagrįstai pateikęs ieÅ¡kovui sÄ skaitÄ apmokėti 140,12 Lt.

Taip pat teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai darbo metu naudojosi „Snoras Snow Arenos“ teikiamomis paslaugomis, tenkino asmeninius savo ir Å¡eimos poreikius įmonės lėšomis 864,50 Lt sumai (su PVM). Å ias iÅ¡laidas traktavo kaip ieÅ¡kovo patirtÄ realiÄ Å¾alÄ , padarytÄ atsakovo tyčiniais veiksmais. Ä®vertinęs kitų ieÅ¡kovo nurodomų iÅ¡laidų pobÅ«dį, prekių kiekius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jos iÅ¡ esmės buvo skirtos ofiso, o ne asmeninėms reikmėms. Pažymėjo, kad bendravimo su klientais praktika verslo pasaulyje, apdovanojant klientus už lojalumÄ ir nupirktų prekių kiekį metų pabaigoje, yra įprasta.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog minėtos iÅ¡laidos buvo skirtos asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti ir dėl to ieÅ¡kovui buvo padaryta reali žala.Dėl inventorizacijos metu nustatytų trÅ«kumų teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas, rengdamas 2012-11-16 sandėlio inventorizacijos aktÄ , ne visas iki 2012-11-16 įvykusios inventorizacijos klientams iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas buvo įtraukęs į buhalterinę apskaitÄ . Kadangi dalis prekių inventorizacijos atlikimo dienÄ buvo parduota, tačiau neatspindėta sandėlio apskaitoje, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas realiai nepatyrė inventorizacijos metu nustatytų nuostolių.

III.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentaiIeÅ¡kovas UAB „Herz Baltija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimÄ ir papildomai priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 13 064,06 Eur nuostolių (pereikvoto kuro vertės), 2 020,35 Eur nuostolių, patirtų dėl neteisėtai neįformintų atostogų, 3 992,07 Eur nuostolių, patirtų dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių trÅ«kumo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo aukščiau nurodytų sumų, iÅ¡ naujo paskirstyti ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, kad teismas be jokio pagrindo sumažino ieÅ¡kovui priteistinų pereikvoto kuro iÅ¡laidų dydį nuo 47 286,79 Lt iki 2 179,19 Lt. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas, nes teismas vadovavosi Specialisto iÅ¡vadoje pateiktais duomenimis, tačiau atsisakė pripažinti Specialisto iÅ¡vadoje Å¡ių duomenų pagrindu apskaičiuotÄ bendrÄ pereikvoto kuro iÅ¡laidų sumÄ â€“ 47 123,57 Lt. Teigia, kad teismo sprendimas pažeidžia CK 2.87 str., CPK 185 str., CK 6.251 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, įtvirtinančios vadovo pareigÄ ex officio veikti juridinio asmens interesais.

Pasak apelianto, iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ tik dėl to, kad ieÅ¡kovo akcininkas žinojo, jog atsakovas perka kurÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita į tarnybinį automobilį, pateiktas susiraÅ¡inėjimas neįrodo, kad akcininkas galėjo žinoti apie neteisėtas kuro iÅ¡laidas, virÅ¡ijančias tarnybinio automobilio ridÄ , derybose dėl atlyginimo Å¡alys nekalbėjo apie kokias nors kuro iÅ¡laidas, kurios bÅ«tų atsietos nuo tarnybinio automobilio. Apelianto įsitikinimu, atsakovo elgesys pažeidžia vadovui taikomus elgesio standartus pagal CK 2.87 straipsnį, nes vadovas Å¡iame straipsnyje numatytų pareigų privalo laikytis savo iniciatyva bei pats informuoti akcininkÄ apie galimÄ interesų konfliktÄ .

Pažymi, kad ieÅ¡kovas pateikė kuro sÄ skaitas, vidutinių kuro normų ir kainų paskaičiavimus, Specialisto iÅ¡vadÄ , kuria teismas vadovavosi, tačiau be jokių motyvų nepripažino joje apskaičiuotos galutinės pereikvoto kuro kainos, nenurodė aiÅ¡kių nuotolių nustatymo motyvų. Mano, kad teismo nustatyta neprotingai mažareikÅ¡mė suma, lyginant su bylos duomenimis. Pasak apelianto, teismas iÅ¡ esmės nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, kad atsakovas neformino savo kasmetinių atostogų ir taip nepagrįstai gavo darbo užmokestį už poilsio laikotarpius, nepateikė jokių motyvų (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), kodėl atmetė reikalavimÄ priteisti atsakovo darbo užmokestį, gautÄ kelionės į PrancÅ«zijÄ ir MilanÄ metu bei pramogaujant Snow Arenoje.

Apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, eidamas vadovo pareigas, turėjo visiÅ¡kÄ diskrecijÄ naudotis kasmetinėmis atostogomis ir tvarkyti savo darbo laikÄ , privalėjo sÄ Å¾iningai forminti atostogas, tačiau per visÄ darbo laikotarpį jų nebuvo įforminęs, todėl jam buvo priskaičiuota 50 891,75 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas atostogas. Apelianto nuomone, teismas nuostolius dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių trÅ«kumo vertino neįrodytais vien neoficialiais paties atsakovo apskaičiavimais ir teiginiais, ir tvirtina, kad galutinis ieÅ¡kovo prekių trÅ«kumas yra užfiksuotas 2014-03-10 Specialisto iÅ¡vadoje, atsižvelgiant į visus realiai egzistuojančius buhalterinės apskaitos duomenis.

Taip pat apeliantas teigia, kad skundžiamu sprendimu neteisingai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. Teigia, kad CPK 83 str. nenumato atleidimo nuo ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimo. Be to, mano, kad teismas, sumažindamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinų iÅ¡laidų nemažindamas, pažeidė CPK 17 str., 93 str. 4 d. reikalavimus. Atsakovas E. O. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 2179,19 Lt (631,14 Eur) iÅ¡laidų už kurÄ ir 7745,96 Lt (2243,39 Eur) kelionių į PrancÅ«zijÄ bei MilanÄ , buvimo Palangoje iÅ¡laidų bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ reikalavimus Å¡ioje dalyje atmesti visiÅ¡kai, o kitoje dalyje – teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo suabejojo aplinkybe, jog buvo sutarta dėl konkrečios per mėnesį naudojamo kuro sumos – 1400 Lt bei tuo, kad kuro naudojimas minėtai sumai nebuvo susietas (ribojamas) vien tarnybinio automobilio naudojimu. TokiÄ savo pozicijÄ grindžia 2007-11-05 persiųstu akcininko el. laiÅ¡ku. Teigia, kad susiraÅ¡inėjime niekada nebuvo nurodoma, jog kuras yra suteikiamas tarnybinio automobilio naudojimui, ar tik tiek, kiek tilps į tarnybinį automobilį.

Pastebi, kad tarnybinio automobilio Citroen Berlingo 1.6 HDI nuomos sutartis buvo sudaryta 2007-12-14 (po akcininko laiÅ¡ko), perduotas naudotis 2007-12-21, todėl kuro sunaudojimo faktas bei poreikis paaiÅ¡kėjo vėliau. Pasak apelianto, susitarimo dėl kuro naudojimo asmeninėms reikmėms už 1400 Lt buvimÄ Ä¯rodo ir loginis įrodymų vertinimas, nes derybos dėl atlyginimo pakėlimo baigėsi situacija, kai Å¡alių pasiraÅ¡ytas susitarimas, kuriuo nustatytas mažesnis atlyginimas, negu paties ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas atsakovui derybų pradžioje.

Daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alia darbo sutarties galiojo ir Å¡alių žodinis susitarimas, pagal kurį apeliantas galėjo piltis kuro ne mažiau kaip už 1400 Lt/mėn. asmeninėms reikmėms ir tai buvo laikoma Å¡alių sutartu faktinio atlyginimo už darbÄ dalimi. Teigia, kad situacija dėl kuro naudojimo yra susidariusi dėl akcininko kaltės, jam nurodžius bÅ«tent tokį bendrovės turto naudojimo bÅ«dÄ , atsisakius tenkinti direktoriaus praÅ¡ymÄ bendrovės turto naudojimo bÅ«dÄ keisti. Pasak apelianto, juridinio asmens dalyvio žinojimas ir pritarimas yra aplinkybė, Å¡alinanti vadovo veiksmų neteisėtumÄ (CK 2.84 str.), todėl Å¡ioje ginčo situacijoje nėra DK 246 str. nurodytų pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygų.

Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laidas, kurias bendrovė patyrė dėl apelianto iÅ¡laidų kelionių ir apsistojimo Palangoje metu, kadangi apie Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas žinojo ir apie jas buvo informuotas kasmėnesinėmis ataskaitomis, kurių pavyzdys yra pateiktas į bylÄ . Teigia, kad kasmėnesinės ataskaitos buvo akcininko nustatyta bendrovės vadovo nuolatinės kontrolės forma, atspindinti aktualiÄ bendrovės iÅ¡laidų informacijÄ . IeÅ¡kovo akcininkas visuomet žinojo kokios iÅ¡laidos yra patirtos, visada turėdavo daugiausia mėnesio senumo informacijÄ ir visÄ bendrovės vadovo darbo laikotarpį jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, vadinasi jas akceptavo.

Pažymi, kad į bylÄ buvo pateikti apelianto paaiÅ¡kinimai, kad 2011 metų vasarÄ jis darbo reikalais važiuodavo į KlaipėdÄ ir ŽemaitijÄ , todėl siekdamas kasdien nevažinėti iÅ¡ Vilniaus, kelis kartus nusprendė iÅ¡sinuomoti butÄ Palangoje. Mano, jog faktas, kad nuomotojos verslo liudijimas nesuteikia teisės teikti apgyvendinimo paslaugas juridiniams asmenims, niekaip neįrodo apelianto nesÄ Å¾iningumo ir neturi įtakos fakto, kad nuomos iÅ¡laidos buvo patirtos vykdant apelianto darbo funkcijas, vertinimui.IeÅ¡kovas UAB „Herz Baltija“, nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, atsiliepime prašė jį atmesti.

Nurodė, jog atsakovo nurodytas susiraÅ¡inėjimas patvirtina tik Å¡alių derybas dėl darbo užmokesčio, o ne bendrovės lėšų naudojimÄ asmeninėms atsakovo reikmėms (kurui), bei neatleidžia vadovo nuo pareigų pagal CK 2.87 str. Be to, susiraÅ¡inėjime kalbama apie kuro naudojimÄ tarnybiniame automobilyje. Pažymi, kad nuo 2007-12-14 bendrovė mokėjo lizingo įmokas už tarnybinį automobilį, todėl mėnesio įmoka (584,59 Lt) pateko į D. S. minimÄ 1400 Lt sumÄ , o kuro iÅ¡laidoms teoriÅ¡kai lieka maždaug 814,41 Lt per mėnesį.

IÅ¡ atsakovo 2007-11-14 el. laiÅ¡ko - atsakymo ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys kalbėjo tik apie kurÄ , naudojamÄ kartu su tarnybiniu automobiliu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡alys po susiraÅ¡inėjimo nepatvirtino susitarimo dėl kuro iÅ¡laidų kaip darbo užmokesčio priedo, D. S. pasiÅ«lė atsakovui didesnį bazinį darbo užmokestį, lyginant su pradiniu pasiÅ«lymu (2007-11-05 siÅ«lė 2750 Lt atskaičius mokesčius, o 2007-11-12 laiÅ¡ke – 3400 Lt atskaičius mokesčius).

Mano, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad akcininkas žinojo apie asmeninių atsakovo kuro iÅ¡laidų padengimÄ bendrovės lėšomis bei tokių iÅ¡laidų mastÄ . Atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovo akcininkas žinojo apie poilsinių kelionių iÅ¡laidas ir joms pritarė laiko nepagrįstais, nes atsakovas nepateikė jokių Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsikirsdamas į atsakovo teiginį, kad ataskaitas pildė buhalterės, pažymi, kad jos negalėjo žinoti apie teikiamų sÄ skaitų pobÅ«dį, juolab atsakovas kai kurias keliones fiktyviai formino, kaip komandiruotes.Atsakovas E. O. atsiliepime į ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad išsamius argumentus, susijusius su kuro naudojimu, yra pateikęs apeliaciniame skunde. Dėl atsakovo darbo užmokesčio atostogų metu, pažymėjo, jog apeliantas nepaneigė aplinkybių, jog atsakovas ieškovo nurodytais laikotarpiais realiai vykdė tiesiogines darbo funkcijas. Nurodė, kad darbo funkcijų perduoti kitiems asmenims atsakovas negalėjo, kadangi ginčo laikotarpiu buvo vienintelis ieškovo darbuotojas. Atsakovas kritiškai vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumo.

Pažymi, kad Specialisto iÅ¡vadoje neatsispindi duomenys, jog ieÅ¡kovas tyrimui perdavė ir 2012-11-23 UAB „Herz Baltija“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ dėl 14 iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų ir pajamų orderių, todėl mano, kad teismas atsakovo paaiÅ¡kinimais, o ne specialisto iÅ¡vada vadovavosi pagrįstai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2012-11-16 inventorizacijos akte nėra duomenų, kurios dienos buhalterinės apskaitos duomenimis atliekama inventorizacija, fiksuoti kiti inventorizacijos atlikimo tvarkos pažeidimai.

Teigia, kad apeliantas netinkamai aiÅ¡kina CPK 93 str. 1 d., kadangi Å¡ioje normoje apibrėžtos kitos, nei į valstybės biudžetÄ mokėtinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (pvz. advokato pagalbai), kurias teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, o ieÅ¡kovas privati įmonė, turinti geresnes finansines galimybes, nei buvęs darbuotojas, o ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma beveik 3 kartus virÅ¡ija atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, mano, jog teismas pagrįstai sumažino iÅ¡ atsakovo priteistinų iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ sumÄ .

Pažymi, kad CPK 93 str. 4 d. įtvirtinta taisyklė negali bÅ«ti taikoma teismui nustačius materialinio teisinio pobÅ«džio pažeidimus (atsakovo kaltę ar jo netinkamÄ pareigų atlikimÄ ), todėl atsakovo įsitikinimu, apelianto argumentai dėl CPK 93 str. 4 d. pažeidimo turi bÅ«ti atmesti.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas E. O. nuo 2002-01-28 iki 2012-11-15 buvo paskirtas atsakovo UAB „Herz Baltija“ direktoriumi (2 t. b.l. 2-5).

IeÅ¡kovo teigimu, po atsakovo atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų paaiÅ¡kėjo, jog laikotarpiu nuo 2010-10-28 iki 2012-11-15 atsakovas piktnaudžiavo savo, kaip įmonės vadovo, padėtimi bei įgaliojimais: pirkdavo perteklinius kuro kiekius, neformindavo savo atostogų, savo ir Å¡eimos poilsio kelionių bei kitas savo asmenines ar Å¡eimos iÅ¡laidas dengdavo ieÅ¡kovo lėšomis, kadangi prekes ir paslaugas pirkdavo įmonės vardu ir jos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Be to, atsakovas neužtikrino ieÅ¡kovo prekių, esančių sandėlyje, priežiÅ«ros, dėl ko inventorizacijos metu buvo nustatytas prekių trÅ«kumas.

IeÅ¡kovas UAB „Herz Baltija“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl atsakovo veiksmais padarytos 100 673,80 Lt (29 157,15 Eur) žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „OptimalÅ«s finansai“ v.

G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; kt.), tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklÄ , t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose“ santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015, kt.).Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2014-09-29 nutartyje, kuria civilinė byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti nagrinėjama ir sprendžiama dėl bendrovės vadovo materialinės atsakomybės bei taikomos Å¡iÄ atsakomybę reglamentuojančios darbo teisės normos (7 t., b.l. 97-104).

Atsižvelgdamas į Å¡iuos nutarties motyvus ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį ir remiasi vadovo visiÅ¡ka materialine atsakomybe.  Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is, numatyta darbo teisėje. Å i atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalÄ , kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „SÅ«duvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is.Materialinės atsakomybės sÄ lyga – žala reiÅ¡kia tiesioginę žalÄ ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi Å¡alis bÅ«tų gavusi, jei pažeidėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas.

Dar viena bÅ«tinoji materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, yra nurodęs, kad spręsdamas klausimÄ dėl atsakovui taikytinos materialinės atsakomybės rÅ«Å¡ies: ribotos ar visiÅ¡kos materialinės atsakomybės už darbdavio patirtÄ Å¾alÄ , – taikymo, kasacinis teismas vertina, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovas žalos padarė tyčia.

Å ia kaltės forma padaręs žalos darbuotojas, vadovaujantis DK 255 straipsnio 1 punktu, privalo jÄ atlyginti visÄ . Pažymėtina, kad visiÅ¡kam žalos atlyginimui taikyti, kai konstatuojama darbuotojo tyčia padarius žalÄ , svarbu įvertinti tik kaltės, kuria padaroma žala, formÄ ir nereikÅ¡minga tyčios rÅ«Å¡is – tiesioginė ar netiesioginė. Å ioje nutartyje taip pat pažymėta, jog „bendrosios vadovo pareigos nepažeisti teisėtumo, sÄ Å¾iningumo, lojalumo ir skaidrumo imperatyvų nepaisymas bei tiesioginis finansinės drausmės pažeidimas be teisėto pagrindo naudojant bendrovės lėšas“ sudaro vadovo materialinės atsakomybės pagrindÄ .

Dėl žalos už sunaudotÄ kurÄ atlyginimo  Bylos duomenimis, 2007-12-21 priėmimo-perdavimo aktu pagal 2007-12-14 su UAB SEB lizingas sudarytÄ nuomos sutartį Nr. 2007-12294 atsakovui, kaip UAB „Herz Baltija“ direktoriui, naudotis perduotas 2007 m. laidos tarnybinis automobilis Citroen Berlingo 1.6 HDI Multispace (VIN (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 6-14). IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad pagal atsakovui perduoto tarnybinio automobilio nuvažiuotÄ ridÄ ir kuro sunaudojimo koeficientÄ , laikotarpiu nuo 2010-10-28 iki 2012-11-16 automobilis turėjo sunaudoti apie 2 912,92 litro dyzelinio kuro, tačiau atsakovas jo nupirko 14 225,55 litrus ir padengė ieÅ¡kovo lėšomis.

Remdamasis vidutine dyzelinio kuro kaina, ieÅ¡kovas teigė, jog jam padaryta 47 286,79 Lt žala. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 631,14 Eur (2179,19 Lt) žalos atlyginimo už kurÄ .Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo priteista 2179,19 (631,14 Eur) iÅ¡laidų už kurÄ , apeliaciniame skunde nurodydamas, jog jo pateikti įrodymai patvirtina, kad teisė naudoti kurÄ savo reikmėms jam buvo suteikta pagal susitarimÄ su akcininku kaip atlyginimo už darbÄ dalis, o Å¡i atlyginimo dalis sudarė 1400 Lt per mėnesį.

Atsakovas teigia, kad aplinkybė, jog akcininkas žinojo apie asmeninėms reikmėms naudojamÄ kurÄ ir jo vertę, Å¡alina apelianto veiksmų neteisėtumÄ ir atitinkamai materialinę atsakomybę. Å iuo atveju, kaip teisingai patebėjo atsakovas savo apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti tik tas kuro iÅ¡laidas, kurios virÅ¡ija atsakovui perduoto tarnybinio automobilio ridÄ , t.y. reikalavimÄ sieja su iÅ¡laidomis kurui, kuris nebuvo panaudotas tarnybiniame automobilyje. Taigi, nagrinėjant šį ginÄÄ svarbu nustatyti, ar tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dėl atsakovo galimybės įmonės lėšomis padengti į kitus automobilius pilamo kuro iÅ¡laidas už konkrečiÄ 1400 Lt sumÄ per mėnesį.Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre laikotarpiu nuo 2005-08-12 iki 2006-12-04 UAB „Herz Baltija“ akcininku įregistruota Latvijos įmonė Kopuznemums „Herz Baltija“ SIA, o nuo 2006-12-04 - Austrijos bendrovė „Herz Armaturen“ Ges.M.B.H. (2 t. b.l. 2-5). 2005-08-29 tarp Kopuznemums „Herz Baltija“ SIA ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 27, kuria atsakovui (direktoriui) nustatytas 3020 Lt darbo užmokestis, nurodyta, kad priedai ir premijos prie pagrindinio darbo užmokesčio nustatomi raÅ¡ytiniu steigėjo įsaku“ (6.1 p., 6.2 p.) (7 t. b.l. 61-68).

Atsakovas 2007-10-26 el. laiÅ¡ku kreipėsi į akcininkÄ Austrijos bendrovės „Herz Armaturen“ Ges.M.B.H. vadovÄ , praÅ¡ydamas peržiÅ«rėti darbo užmokesčio klausimÄ , t.y. padidinti jį iki 6000 Lt (atskaičius mokesčius), prie fiksuoto darbo užmokesčio papildomai pridėti kintamÄ jÄ procentinę darbo užmokesčio dalį, skaičiuojamÄ nuo apyvartos (1 t. b.l. 47-48). Atsakydamas į praÅ¡ymÄ , 2007-11-05 akcininko atstovas D. S. persiuntė atsakovui pasiÅ«lymÄ , kuriame numatytas atsakovo darbo užmokestis - 3 775 Lt su mokesčiais (apie 2750 Lt atskaičius mokesčius) (25 proc. daugiau nei Å¡iuo metu) + automobilis ir kuras, kurį gali naudoti savo reikmėms (Å¡iuo atveju oficialiai, ne kaip anksčiau), o tai maždaug dar 1 400 Lt; taip pat numatytas 1-1,5 proc. priedas, priklausantis nuo apyvartos (1 t. b.l. 50-51).

Atsakovas 2007-11-12 prašė dar kartÄ peržiÅ«rėti pasiÅ«lymÄ ir nuo spalio mėn. skaičiuoti nuolatinį mėnesinį darbo užmokestį - 4 500 Lt (atskaičius mokesčius), premijas – 2-3 proc., priklausomai nuo mėnesio apyvartų bei automobilis ir kuras naudojami neribotai (ir tarnybiniais, ir asmeniniais reikalais) (1 t. 53-55). D. S. 2007-11-12 atsakyme nurodytas 3 400 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis bei 1 ir 1,5 proc. nuo apyvartos priklausantys priedai (1 t. b.l. 56-58). 2007-11-14 el. laiÅ¡ke akcininkui atsakovas siÅ«lė nustatyti jam 5 000 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį (3400 Lt + 1 400 Lt (už automobilį ir kurÄ ) = 4800 Lt suapvalinus iki 5 000 Lt), plius 1 ir 1,5 proc. premijos, kartu nurodydamas, kad automobilis, kaip ir kuras, bus naudojamas tik tarnybiniams reikalams.

Sumažės nuvažiuotas atstumas ir kuro sÄ naudos. Tai atsispindės ataskaitose (1 t. b.l. 59-61). 2007-12-20 atsakyme D. S. nurodė, kad galioja paskutinis jų pateiktas pasiÅ«lymas su galimybe padidinti darbo užmokestį atgaline data nuo 2007-07-01 ir iki 2008-06-01 (1 t. b.l. 62-63). Taip pat į bylÄ pateiktas UAB „Herz Baltija“, atstovaujamos vienintelio akcininko „HERZ Armaturen Ges.m.b.H., ir atsakovo sudarytas Priedas Nr. 1 prie darbo sutarties, kuriame nustatyta, jog nuo 2008-01-01 direktoriui (atsakovui E. O.) mokamas pastovus mėnesinis atlyginimas po mokesčių (netto) yra 3200 Lt, o prie pastovios atlyginimo dalies kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokama kintama atlyginimo dalis (premija), priklausanti nuo UAB „Herz Baltija“ pardavimų apyvartos už kiekvienÄ praėjusį mėnesį (6 t. b.l. 139-141). 2012-10-01 tarp UAB „Herz Baltija“ ir E. O. sudarytas susitarimas dėl naujos darbo sutarties redakcijos.

Å io susitarimo 3 punkte nurodyta, kad darbuotojui mokamas mėnesinis atlyginimas susideda iÅ¡ pastovios ir kintamosios dalies: pastovioji mėnesinio atlyginimo dalis yra 4500 Lt, prie pastoviosios atlyginimo dalies kiekvienÄ mėnesį yra iÅ¡mokama kintamo atlyginimo dalis (premija) (7 t. b.l. 69-71). Pagal Susitarimo 8 punktÄ - kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieÅ¡tarauja, darbo sutartimi nenustatomi.Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; 2014-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, kt.). Naginėjamu atveju, susipažinusi su byloje esančiu ieÅ¡kovo įmonės akcininko ir atsakovo el. susiraÅ¡inėjimu dėl darbo užmokesčio padidinimo, teisėjų kolegija, nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktu Å¡io susiraÅ¡inėjimo vertinimu. Paminėtų el. laiÅ¡kų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie buvusį faktinį Å¡alių susitarimÄ dėl tarnybinio automobilio ir kuro naudojimo atsakovo asmeninėms reikmėms, tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad atsakovui buvo leista įmonės sÄ skaita pirkti kurÄ asmeninėms reikmėms ne tarnybinio automobilio naudojimui, ir bÅ«tent už 1400 Lt sumÄ per mėnesį.

Atsakovas apeliaciniame skunde savo teiginius dėl galimybės naudoti 1400 Lt vertės kurÄ Ä¯monės lėšomis nesusietai su tarnybiniu automobiliu grindžia lingvistiniu 2007-11-05 akcininko atstovo el. laiÅ¡ko turinio aiÅ¡kinimu. Kaip minėta, Å¡iame laiÅ¡ke atsakovui pasiÅ«lyta padidinti darbo užmokestį iki 3 775 Lt su mokesčiais ir nurodyta „+ automobilis ir kuras, kurį gali naudoti savo reikmėms (Å¡iuo atveju oficialiai, ne kaip anksčiau), o tai maždaug dar 1 400 Lt“. Apeliantas          teigia, kad vadovo ir akcininko susiraÅ¡inėjime nebuvo nurodoma, kad kuras suteikiamas „tarnybinio automobilio naudojimui“, ar „tiek, kiek tilps į tarnybinį automobilį, be ne daugiau nei...“; taip pat pažymi, jog niekur neužsimenama, kad kuro naudojimas bus siejamas su tarnybinio automobilio talpa, rida ar naudojimu.

Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir nelogiÅ¡kus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai akcininko leidimÄ ir el. laiÅ¡ke paminėtÄ sumÄ traktuoja plečiamai. Pažymėtina, kad apelianto minimame pasiÅ«lyme nurodyta konkreti darbo užmokesčio suma ir apytiksliai įvertintas leidimas naudotis tarnybiniu automobiliu bei kuru (priedas ne konkreti suma, o atomobilio su kuru naudojimas). Derybose dėl atlyginimo Å¡alys nekalbėjo apie kokias nors kuro iÅ¡laidas, kurios bÅ«tų atsietos nuo tarnybinio automobilio.Atsakovas apeliaciniame laiÅ¡ke taip pat nurodo, kad ignoruojant faktÄ , jog egzistavo susitarimas dėl atsakovo teisės naudoti kurÄ savo reikmėms už 1400 Lt, nebÅ«tų galima logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl vykusios derybos dėl atlyginimo pakėlimo baigėsi susitarimu, kuriuo nustatytas mažesnis, nei paties apelianto pasiÅ«lytas derybų pradžioje, darbo užmokestis.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio matyti, kad derybų eigoje atsakovui siÅ«lomas darbo užmokestis kito, buvo vertinamos įvairios aplinkybės, įskaitant įmonės veiklos rezultatus. Kita vertus, paminėtas apelianto argumentas niekaip neįrodo susitarimo kurÄ naudoti neatsietai nuo tarnybinio automobilio, todėl, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikalvimÄ priteisti iÅ¡laidas už kurÄ , panaudotÄ virÅ¡ijant tarnybinio automobilio ridÄ , jis nepripažintinas reikÅ¡mingu ginčo nagrinėjimui.

Taigi, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl buvusio susitarimo tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo įmonės akcininko už įmonės lėšas naudoti 1400 Lt vertės kurÄ savo poreikiams ne tarnybiniame automobilyje, kad akcininkas žinojo apie kuro naudojimÄ kituose automobiliuose įmonės sÄ skaita, pats nustatė tokį turto naudojimo bÅ«dÄ , laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Atsižvelgiant į nurodytus aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo dalis, kuria praÅ¡oma panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 2179,19 (631,14 Eur) iÅ¡laidų už kurÄ priteisimo, atmestina.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo sumažino ieÅ¡kovui priteistinų pereikvoto kuro iÅ¡laidų dydį nuo 47 286,79 Lt iki 2 179,19 Lt, nes 1) neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ir kodėl teismas nustatė bÅ«tent tokį priteistinų pereikvoto kuro iÅ¡laidų dydį 2) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir neatsižvelgė į CK 2.87 str., kuris reikalauja iÅ¡ vadovo sÄ Å¾iningo elgesio ieÅ¡kovo atžvilgiu visais atvejais ir nustato ex officio pareigÄ veikti iÅ¡imtinai bendrovės interesais, 3) pažeidė CPK 185 str. reikalavimus, be jokių motyvų atsisakė pripažinti Specialisto iÅ¡vadoje apskaičiuotÄ galutinę pereikvoto kuro kainÄ ir nustatė neprotingai mažareikÅ¡mę sumÄ , lyginant su bylos duomenimis, pažeidė CK 6.251 str. 1 d.Taigi, apeliantas teigia, jog teismas padarytos žalos dydį nustatė pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus pripažįsta iÅ¡ dalies pagrįstais.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).Kaip minėta, pagal DK 257 str. 1 d. atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, jog atsakovui perduoto tarnybinio automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida 2010-10-28 duomenimis buvo 95 400 km (2 t., b.l. 16), o paskutinę atsakovo darbo dienÄ (2012-11-16) – 149 343 km., t.y. Å¡iuo laikotarpiu automobiliu nuvažiuota 53 943 km. (2 t., b.l. 17). IeÅ¡kovas, remdamasis minėto automobilio vidutine degalų sÄ naudų norma (5,4 l/100 km.) (2 t., b.l.

13) paskaičiavo, kad per minėtÄ laikotarpį automobilis turėjo sunaudoti 2 912,92 l dyzelinio kuro, tačiau atsakovas nusipirko 14 225,55 l dyzelinio kuro ir Å¡ias iÅ¡laidas padengė ieÅ¡kovo lėšomis (2 t., b.l. 19). Taigi, pasitvirtinus minėtiems duomenims, akivaizdu, jog visas į ieÅ¡kovo įmonės apskaitÄ Ä¯trauktas nupirktas kuras objektyviai negalėjo bÅ«ti panaudotas tarnybiniame automobilyje, todėl nenustačius ieÅ¡kovo akcininko leidimo atsakovui įmonės lėšomis padengti asmeninėms reikmėms naudojamo kuro kituose automobiliuose, Å¡iam tikslui iÅ¡leistos ieÅ¡kovo lėšos neabejotinai laikytinos UAB „Herz Baltija“ patirta žala.

Kaip minėta, pirmosios intsancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo kuro iÅ¡laidas, nustatęs, kad į apskaitÄ buvo įtrauktas kitos įmonės vardu pirkto kuro dokumentas, kad ne kartÄ pirktas didesnis, nei 60 l (tarnybinio automobilio bako talpa) kuro kiekis, kad per trumpÄ laiko tarpÄ , t.y. kelių minučių ar valandų laikotarpiu, pirktas kuro kiekis, kuris akivaizdžiai netilptų į įmonės automobilio kuro bakÄ , vienu metu kuras pirktas iÅ¡ dviejų skirtingų tos pačios degalinės kolonėlių, kad atsakovo kelionės į MilanÄ metu, kuras buvo įsigytas Vilniuje.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios intsancijos teismo priteista iÅ¡laidų už kurÄ suma (631,14 Eur) neatlygina visos ieÅ¡kovo patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodyta žala (47 286,79 Lt) negali bÅ«ti laikoma realia, nes paskaičiuota pagal teorinius gamintojo automobilio kuro sunaudojimo rodiklius, neatsižvelgiant į faktines automobilio naudojimo aplinkybes, skaičiavimas atliktas remiantis vidutine (o ne realia) dyzelinio kuro kaina. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais skundžiamo sprendimo motyvais, tačiau atkreipia dėmesį, jog nesutikdamas su Å¡alies pateiktais paskaičiavimais, teismas žalos dydį gali nustatyti pagal į bylÄ pateiktus įrodymus.

IeÅ¡kovas pateikė kuro pirkimÄ patvirtinančius dokumentus, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-03-10 Specialisto iÅ¡vadÄ Dėl UAB „Herz Baltija“ Å«kinės finansinės veiklos (7 t., b.l. 127-164), kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2012-11-16 buvo nupirkta ir į apskaitÄ Ä¯traukta 13 866,578 litrų 47 123,57 Lt dyzelinio kuro daugiau, nei automobilis (Citroen Berlingo., valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sunaudoja pagal pateiktus techninius duomenis. Jeigu laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2012-11-16 13 866,578 litrų 47 123,57 Lt vertės kuras nebuvo panaudotas bendrovės reikmėms, tuomet bendrovei padarytas 47 123,57 Lt nuostolis (7 t., b.l. 159). Nors ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti žalos susidarymo laikotarpis skiriasi nuo Specialisto iÅ¡vadoje nurodyto nuostolio susidarymo laikotarpio, tačiau minėtoje iÅ¡vadoje žalos susidarymas suskirstytas laikotarpiais, todėl apskaičiuojant žalÄ ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu yra galimybė vadovautis specialisto iÅ¡vadoje esančiais duomenimis.Dėl kuro kainos.

Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovo paskaičiavimai, tiek Specialisto iÅ¡vados duomenys apie vidutinę įsigyto kuro kainÄ nustatyti vadovaujantis konkrečiais ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“ į apskaitÄ Ä¯trauktais kuro pirkimo dokumentais (pagal kuro vertę). Duomenų, kad tyrimui buvo pateikti ne visi į apskaitÄ Ä¯traukti kuro pirkimo čekiai, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad žalos apskaičiavimo bÅ«das, remiantis vidutine kuro kaina negali bÅ«ti tinkamas ir tikslus.

Kadangi ieÅ¡kovo paskaičiavimuose ir Specialisto iÅ¡vadoje esanti vidutinė kuro kaina ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu skiriasi, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas vadovautis bÅ«tent specialistų atliktu skaičiavimu (laikotarpiu nuo 2010-10-28 iki 2012-11-16 vidutinė kuro pirkimo kaina – 3,62 Lt). Dėl tarnybiniu automobiliu sunaudoto kuro kiekio. Pažymėtina, kad kuro pirkimo čekiuose bei PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nėra informacijos apie automobilį, kuriam perkamas kuras, todėl akivaizdu, jog pagal Å¡iuos duomenis nėra galimybės nustatyti tikslų tarnybiniu automobiliu sunaudotÄ kurÄ .

Kaip minėta, tiek ieÅ¡kovo, tiek Specialisto iÅ¡vadoje esantys paskaičiavimai atlikti pagal vidutinę degalų sÄ naudų normÄ (5,4 l/100 km.), nurodytÄ automobilio nuomos sutarties specifikacijoje. Bylos duomenimis, bendrovėje kuro sunaudojimo norma nebuvo nustatyta ir fiksuojama. Apeliantas procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose) teigdamas, kad dokumentuose nustatyta automobilio kuro sunaudojimo norma neatitinka tikrovės, vadovaudamasis LR Susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, bei atsižvelgdamas į faktines automobilio savybes bei naudojimo aplinkybes, paskaičiavo, jog Citroen Berlingo kuro sunaudojimo norma galėtų siekti nuo 6,4 l/100 km iki 7 l/100 km. (8 t., b.l. 7, 1 t., b.l. 45).

Dėl aukščiau minėtų priežasčių nesant kitų galimybių nustatyti tikslų tarnybiniu automobiliu sunaudoto kuro kiekį ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu, teisėjų kolegija, iÅ¡ dalies sutikdama su atsakovo argumentais, jog atsižvelgiant į sezonÄ , kurio metu eksploatuojamas automobilis, kitas aplinkybes, faktinis kuro sunaudojimas gali skirtis nuo automobilio specifikacijoje nurodytos vidutinės kuro sunaudojimo normos, mano, jog Å¡iuo atveju apskaičiuojant  faktiÅ¡kai sunaudoto kuro kiekį, yra pagrindas vadovautis maksimalia atsakovo nurodyta kuro sunaudojimo norma, t.y. 7 l/100 km.

Tokiu atveju, pagal automobilio ridÄ bei minėtÄ kuro sunaudojimo normÄ , tarnybinis automobilis ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu turėjo sunaudoti 3776,01 l dyzelinio kuro (53 943 km/100) x 7 = 3776,01 l). Tačiau, kaip minėta, atsakovas minėtu laikotarpiu įmonės lėšomis nusipirko 14 225,55 litrus kuro. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , nepagrįstai ieÅ¡kovo iÅ¡leistas lėšas už kurÄ , atsakovo pirktÄ ne tarnybinio automobilio naudojimui, t.y. virÅ¡ijant automobilio ridÄ , laikė nerealia žala, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui papildomai priteisiant 10 324,41 Eur (35 648,13 Lt) (nupirkta 14 225,55 l kuro (2 t., b.l. 19) – 3 776,01 l tarnybiniam automobiliui sunaudotas kuras) x 3,62 Lt)/3,4528 – priteista 631,14 Eur suma) žalos atlyginimo už kurÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadoms, kad žala dėl kuro naudojimo ieÅ¡kovui padaryta neteisėtais tyčiniais atsakovo veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovui priklausančių lėšų panaudojimu atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti; Å¡i žala sukelta atsakovo aktyviais ir sÄ moningais veiksmais, pasinaudojus savo, kaip juridinio asmens vadovo, įgaliojimais. Taip pat egzistuoja ir kitos materialinės atsakomybės sÄ lygos.Dėl atsakovo kelionių bei atostogų Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog byloje neįrodytas akcininko sutikimas dėl atsakovo nurodytos rÅ«Å¡ies paskatinimo skyrimo (kelionių su sutuoktine į MilanÄ bei PrancÅ«zijÄ ), taip pat bÅ«tinumas atsakovui darbo reikalais bÅ«ti Palangoje, todėl priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4754,64 Lt iÅ¡laidas už kelionę į PrancÅ«zijÄ , 758,52 Lt kelionės į ItalijÄ iÅ¡laidas, 560 Lt bei 1120 Lt už buto nuomÄ , 552,80 Lt maitinimÄ Palangoje, t.y. iÅ¡ viso 7745,96 Lt.Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui priteista 7745,96 Lt (2243,39 Eur) kelionių į PrancÅ«ziijÄ ir MilanÄ bei buvimo Palangoje iÅ¡laidų ir ieÅ¡kovo reikalavimus Å¡ioje dalyje atmesti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad kelionės į PrancÅ«zijÄ ir MilanÄ buvo traktuojamos kaip paskatinimas apeliantui, o teismas nepagrįstai neakcentavo kasmėnesinių ataskaitų, kurios buvo bendrovės vadovo nuolatinės kontrolės forma, atspindinti aktualiÄ bendrovės iÅ¡laidų informacijÄ kiekvienÄ mėnesį pagal iÅ¡laidų grupes (keliones, kurÄ , kt. iÅ¡laidas). Teigia, kad ieÅ¡kovo akcininkas visada žinojo, kokios iÅ¡laidos yra patirtos, turėdavo daugiausia mėnesio senumo informacijÄ ir visÄ bendrovės vadovo darbo laikotarpį jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, todėl apelianto manymu, apeliantas iÅ¡laidas patyrė esant juridinio asmens dalyvio pritarimui.Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas neįrodė vienintelio akcininko sutikimo dėl atsakovo nurodytos rÅ«Å¡ies paskatinimo. Kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ , apelianto nurodomose ataskaitose nėra iÅ¡skirta dalis apie atsakovo pramogines, poilsines, kelionių iÅ¡laidas (1 t., b.l. 65-78), iÅ¡ ataskaitų rengimo pavyzdžio (6 t., b.l. 166-177) matyti, kad į eilutę „su darbuotojais ir personalu susiję kaÅ¡tai“ įtraukiamas tiek darbuotojų darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai, mokesčiai konsultantams, iÅ¡laidos automobiliui, kelionių iÅ¡laidos, darbuotojų mokymas ir kt.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei vadovaudamasi įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad nesant kitų įrodymų, ataskaitos negali bÅ«ti laikomos pakankamu įrodymu, patvirtinančiu akcininko paskatinimo skyrimÄ atsakovui, sutikimÄ ar patvirtinimÄ dėl konkretaus ieÅ¡kovo nurodomo lėšų panaudojimo bÅ«do. Taipogi įvertintina tai, kad bylos duomenimis, atsakovas kelionę į PrancÅ«zijÄ formino kaip komandiruotę. Atsakovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl iÅ¡laidų, patirtų Palangoje priteisimo.

Apeliaciniame skunde teigia, kad į valstybės biudžetÄ pervesti mokėtini mokesčiai, susiraÅ¡inėjimas su finansininke patvirtina, jog apeliantas nesiekė nuomotis buto savo asmeninėms reikmėms, o buvo suklaidintas nuomotojos. Mano, jog draudimas turint verslo liudijimÄ nuomoti patalpas juridiniams asmenims nereiÅ¡kia, jog civilinių teisinių santykių požiÅ«riu nuomos santykiai tarp UAB „Herz Baltija“ ir nuomotojos A. V. neatsirado. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai dėl mokesčių sumokėjimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad tiek nuomodamas patalpas, tiek ieÅ¡kovo lėšomis apmokėdamas maitinimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas tenkino savo asmeninius poreikius.

Apeliantas nepaneigė skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių, jog jokių komandiruočių nurodomu laikotarpiu atsakovas neturėjo, o duomenų, kad įmonėje verslo tikslais lankėsi svečiai, nėra. Vien aplinkybė, kad kvitai už buto nuomÄ Palangoje iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovo vardu, o vėliau įmonės lėšomis sumokėti mokesčiai, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti sprendimo dalį dėl iÅ¡laidų Palangoje priteisimo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 7745,96 Lt (2243,39 Eur) kelionių į PrancÅ«ziijÄ ir MilanÄ bei buvimo Palangoje iÅ¡laidas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti Å¡ios sprendimo dalies. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pateiktus įrodymus, kad atsakovas neformino savo kasmetinių atostogų ir taip nepagrįstai gavo darbo užmokestį už poilsio laikotarpius 6 975,86 Lt (2 020,35 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje už keturias kelionėje į PrancÅ«zijÄ (2011-04-15 – 20 d.) praleistas darbo dienas reikalavo priteisti 854,60 Lt darbo užmokesčio, o už keturias poilsinėje kelionėje į MilanÄ (2012-03-30 – 2012-04-04) praleistas dienas – 835,19 Lt darbo užmokesčio. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų kelionės dokumentų, į Å¡ias keliones vyko pats atsakovas (3 t., b.l. 95, 106-107, 1 t., b.l. 165).

Be to, atsakovas savo apeliaciniame skunde Å¡ias keliones traktuoja ne kaip komandiruotę, o kaip ieÅ¡kovo jam suteiktÄ paskatinimÄ . Taigi, akivaizdu, jog Å¡iomis ieÅ¡kovo nurodytomis darbo dienomis atsakovas nedirbo, tačiau gavo darbo užmokestį (3 t., b.l. 129-131, 1 t., b.l. 166-169). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, kad už nurodytas kelionėse praleistas darbo dienas paskaičiuotas atitinkamai 854,60 Lt bei 835,19 Lt darbo užmokestis (3 t., b.l. 125, 7 t., b.l. 179). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Å¡ių kelionių metu atsakovas dirbo.

Taigi, Å¡iuo atveju, yra pagrindas taikyti atsakovo visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę: atsakovas, naudodamasis savo, kaip juridinio asmens vadovo, įgaliojimais, netinkamai pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius (nežymėdamas atostogų naudojimo) ir dėl to be teisėto pagrindo panaudodamas bendrovės lėšas darbo užmokesčiui, ieÅ¡kovui padarė realios žalos; tokie veiksmai yra bendrosios vadovo darbo pareigos nepažeisti teisėtumo, sÄ Å¾iningumo, lojalumo ir skaidrumo imperatyvų nepaisymas bei finansinės drausmės pažeidimas; atsakovas veikė tyčia, siekdamas asmeninės naudos; taip pat egzistuoja neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos priežastinis ryÅ¡ys ir atsakovo kaltė neteisėtai gavus darbo užmokestį;

žalos padarymo metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad jei atsakovas oficialiai atostogautų, ieÅ¡kovas dėl atostoginių mokėjimo patirtų panaÅ¡aus dydžio iÅ¡laidas. Tačiau teisėjų kolegija tokį teismo argumentÄ laiko nepagrįstu. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus, jog atsakovui už nepanaudotas 297,9 atostogų dienas buvo iÅ¡mokėta kompensacija (7 t., b.l. 182-183), todėl akivaizdu, jog pasitvirtinus aplinkybei, kad atsakovas ieÅ¡kovo nurodytais laikotarpiais nedirbo (atostogavo), atsakovui iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už tÄ patį laikotarpį, pagrįstai laikytinas ieÅ¡kovo patirta žala.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už kelionėse į MilanÄ bei PrancÅ«zijÄ praleistas dienas, keistinas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkintinas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 489,40 Eur (1689,79 Lt) žalos atlyginimo.Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ginčijamo teismo sprendimo argumentais dėl kitais laikotarpiais ieÅ¡kovo nurodomų atsakovo atostogų metu iÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nesant kitų įrodymų, vien 2010-07-14 elektroniniame laiške (3 t., b.l.

90) esančio atsakovo nurodymo klientui, jog jis tÄ savaitę atostogauja, nepakanka iÅ¡vadai apie atsakovo atostogas laikotarpiu nuo 2010-07-12 iki 2010-07-19. Be to, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, 2010-07-19 iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (6 t., b.l. 2-3) pirkėjui, apskritai paneigia, kad tÄ dienÄ atsakovas atostogavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ieÅ¡kovo nurodytais laikotarpiais, t.y. 2011 m. liepÄ , rugpjÅ«tį ir rugsėjį dirbo, įmonė Å¡iuo metu uždirbo pajamas, todėl sprendė, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir realios žalos (nepagrįstai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio), nėra pagrindo taikyti materialinės atsakomybės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių minėto laikotarpio dienų, kuomet jo manymu, atsakovas atostogavo, todėl iÅ¡ byloje pateiktų UAB „Herz Baltija“ įrodymų nustatęs duomenis apie įmonės vardu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras, jo susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovo klientais, banko AS Unicredit bank atstove, ieÅ¡kovo akcininko darbuotoja, dalyvavimÄ Vilniuje vykusiame susitikime su klientu vykimÄ pakrauti ir iÅ¡krauti iÅ¡ tiekėjo gautas prekes, teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas minėtu laikotarpiu 16 darbo dienų atostogavo.

Ginčo dėl to, jog atsakovas buvo vienintelis įmonės darbuotojas, ir kiti asmenys iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitų negalėjo, nėra. Apeliacinį skundÄ dėl 3 870,96 Lt (1121,11 Eur) žalos (16 darbo dienų mokėto darbo užmokesčio) ieÅ¡kovas grindžia abstrakčiais argumentais, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu.Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė 864,50 Lt iÅ¡laidas už atsakovo Å¡eimos pramogas „Snow arenoje“, tačiau reikalavimo dėl praÅ¡omo priteisti 194,23 Lt (56,25 Eur) atsakovui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2011-11-04 d., netenkino.

Pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktų kvitų (3 t., b.l. 145-146) matyti, kad pramogos „Snoras Snow arena“ apmokėtos 2011-11-02, duomenų, kad paslaugomis naudojosi pats atsakovas nėra, sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ir atsakovas jÄ pasirašė 2011-11-04 (penktadienį; konkretus laikas nenurodytas). Å ie duomenys nesudaro neabejotinos iÅ¡vados, kad atsakovas 2011-11-04 darbo metu pramogavo (aplinkybė, kad dokumentus atsakovas galėjo pasiraÅ¡yti po darbo valandų, nepaneigta), todėl atsakovui iÅ¡mokėtas 194,23 Lt (56,25 Eur) darbo užmokestis pagrįstai nepriteistas.Ä®vertinus aptartus motyvus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dėl atsakovo atostogų metu iÅ¡mokėto darbo užmokesčio Å¡ioje dalyje nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl inventorizacijos metu nustatyto prekių trÅ«kumoIeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 13 783,82 Lt (3 992,07 Eur) nuostolių, patirtų dėl prekių trÅ«kumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, rengdamas 2012-11-16 sandėlio inventorizacijos aktÄ , ne visas iki 2012-11-16 įvykusios inventorizacijos klientams iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas buvo įtraukęs į buhalterinę apskaitÄ , todėl dalis prekių inventorizacijos atlikimo dienÄ buvo parduota, tačiau dar neįtraukta į buhalterinę apskaitÄ , ir dėl Å¡ios priežasties susidarė faktinis prekių sandėlyje trÅ«kumas, tačiau bendrovei nuostoliai neatsirado.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, teigdamas, kad teismas laikė nuostolius neįrodytais remdamasis vien atsakovo apskaičiavimais ir teiginiais, pažeidė visapusiÅ¡ko bei objektyvaus įrodymų vertinimo iÅ¡tyrimo reikalavimÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovo prekių trÅ«kumas užfiksuotas 2014-03-10 Specialisto iÅ¡vadoje, atsižvelgiant į visus realiai egzistuojančius ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos duomenis. Å iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus.

Pažymėtina, kad teismas vadovavosi ne vien atsakovo paaiÅ¡kinimais ir paskaičiavimais, tačiau ir konkrečiais į bylÄ pateiktais įrodymais, t.y. 2012-11-23 UAB „Herz Baltija“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo atsakovas ieÅ¡kovo direktoriui K. R. perdavė 14 PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų bei pajamų orderių, iÅ¡raÅ¡ytų iki inventorizacijos atlikimo (1 t., b.l. 148-164, 125-126), atsižvelgė į tai, kad atsakovas 2012-11-16 inventorizacijos akte atliko prieraÅ¡Ä , jog visos sÄ skaitos bei orderiai, iÅ¡raÅ¡yti iki 2012-11-15 turi bÅ«ti įtraukti į buhalterinę apskaitÄ (5 t., b.l. 119-123).

Apeliantas teigia, kad prekių trÅ«kumas galutinai konstatuotas 2014-03-10 Specialisto iÅ¡vadoje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodomos specialisto iÅ¡vados dalies (27 psl., 6 p.) matyti, kad tyrimo metu buvo tikrinti bÅ«tent 2012-11-16 inventorizacijos akte bei buhalterinėje pažymoje esantys duomenys. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Specialisto iÅ¡vadoje akcentuota, jog 2012-11-16 inventorizacijos akte nėra duomenų, kurios dienos buhalterinės apskaitos duomenimis atliekama inventorizacija, IÅ¡vadoje neužsimenama, kad tyrimui buvo pateiktas 2012-11-23 UAB „Herz Baltija“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktas ar juo perduoti dokumentai.

Dėl paminėtų priežasčių, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad patyrė inventorizacijos metu nustatytus nuostolius, todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje netenkintinas, o teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 13 783,82 Lt (3 992,07 Eur) žalos priteisimo, paliktinas nepakeistas.  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. netinkamai taikė CPK 83 str. 1 d. 1 p., ir 96 str. padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio ieÅ¡kovui atlyginimo.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iuo apelianto argumentu. Pagal 83 str. 1 d. 1 p., 2 d. darbuotojai ir vartotojai (bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir vartojimo teisinių santykių) atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieÅ¡kinius, prieÅ¡ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo. Taigi Å¡iuo reglamentavimu darbuotojas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį ar kitÄ minėtame straipsnyje nurodytÄ procesinį dokumentÄ , atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, mokėtino valstybei.

Tačiau civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimus (CPK 93 str.), nenumato, kad darbuotojas yra atleidžiamas nuo kitos Å¡alies patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (įskaitant ir sumokėto žyminio mokesčio). Pagal CPK 93 str. 1 d. - šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi pagal CPK 79 str. 1 d. bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, akivaizdu, jog CPK 93 str. taikomas paskirstant ir Å¡alių sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui žyminio mokesčio.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį bei sudėtingumo lygį, nepagrįstai sumažino iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tuo pačiu pagrindu nemažindamas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pažymėtina, kad skundžiamame teismo sprendime sumažindamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teismas atsižvelgė ne vien į apelianto nurodytus kriterijus, tačiau ir į tai, kad atsakovas Å¡ioje byloje yra fizinis asmuo, o ieÅ¡kovas – vykdanti veiklÄ privati įmonė, į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų suma beveik tris kartus virÅ¡ija atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Su Å¡iais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, 50 proc. sumažindamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinų iÅ¡laidų už teisines paslaugas dydį, nepažeidė proceso įstatymo normų. Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CPK 93 str. 4 d., atmestinas, kadangi Å¡iuo straipsniu teismas nesivadovavo. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, kad byloje nėra nustatytas atsakovo netinkamas procesinis elgesys, o minėtame straipsnyje įtvirtinta taisyklė negali bÅ«ti taikoma nustačius materialinio teisinio pobÅ«džio pažeidimus.

Taigi, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai sumažino iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ - padidinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos žalos už sunaudotÄ kurÄ sumÄ iki 10 955,55 Eur, bei papildomai priteisti 489,40 Eur žalos atlyginimÄ už iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį atsakovo kelionių į MilanÄ bei PrancÅ«zijÄ metu, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieÅ¡kovo apeliacinį skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinių skundų argumentai, kurie Å¡iame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 29 157,15 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , patenkinta 48 proc. jo reikalavimų (13 979,36 Eur) ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 419 Eur už ieÅ¡kinį sumokėto žyminio mokesčio (873 Eur x 48 proc.). Pagal paminėtÄ reikalavimų patenkinimo proporcijÄ , taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl atsakovo mokėtinų iÅ¡laidų sumažinimo, atitinkamai paskirstytinos ir Å¡alių patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, t.y. iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 1044,48 Eur, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui – 1347 Eur iÅ¡laidų.

Taip pat valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 5,47 Eur, o iÅ¡ atsakovo 5,05 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 572 Eur žyminį mokestį. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė papildomai priteisti 19 076,48 Eur; iÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui papildomai priteista 10 813,80 Eur, t.y. patenkinta 57 proc. ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 326,04 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismasn u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“, į.k. 110857081, naudai 13 979,36 Eur materialinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (13 979,36 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2013-05-13, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1766 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“, į.k. 110857081, atsakovo E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1044,48 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Herz Baltija“, į.k. 110857081, 5,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidų), valstybės naudai, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.Priteisti iÅ¡ atsakovo E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (paÅ¡to iÅ¡laidų), valstybės naudai, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.“             Priteisti iÅ¡ atsakovo E. O. ieÅ¡kovui UAB „Herz Baltija“ 326,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

                                                                          Kolegijos pirmininkė                                                                                       Jadvyga Mardosevič  Teisėjai                                                                                                                    Liuda Uckienė                    Neringa Švedienės