b896cd00-8697-460c-a02f-58ee45fec9dd · Kauno apygardos teismas

                 Civilinė byla Nr. 2A-1340-173/2011                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.2; 16.5Proceso Nr. 2-28-01688-2010-1Pirmosios instancijos teismo teisėja R.Gustienė(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 7 d.Kaunas         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Romui Kersnauskui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ atstovams R.C.Jakučioniui, advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių D.

S. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių E. K. ir D. S. ieÅ¡kinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fatalitas“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovėms E. K. ir D. S. dėl materialinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje D. M., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė D. S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 str. 3 d. 2 p., į darbÄ negrÄ Å¾inti, priteisti vidutinį darbo užmokestį (140,82 Lt vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinį iÅ¡mokÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (T.I, 1-3 b. l.).

IeÅ¡kovė D. S. nurodė, kad su ja 2008 m. rugsėjo 5 d. darbdavys UAB „Fatalitas“ sudarė darbo sutartį Nr. 63, pagal kuriÄ buvo priimta dirbti pardavėja-kasininke. 2009 m. gruodžio 1 d. pakeitus darbo sutartį, D. S. dirbo sandėlio vedėja. 2010 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovei buvo liepta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl galimo 71000 Lt lėšų trÅ«kumo. TÄ pačiÄ dienÄ su ieÅ¡kovė darbo sutartis buvo nutraukta DK 235 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 2010 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė gavo dar vienÄ darbo sutarties egzempliorių, kuriame yra papildomas įraÅ¡as, jog ieÅ¡kovė atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Be to, pridėtame raÅ¡te paaiÅ¡kinta, kad darbo sutarties nutraukimas papildytas vienu straipsniu, tačiau sutarties nutraukimo pagrindas nekito, t.y. darbo sutartis nutraukta dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo požymių. IeÅ¡kovės vertinimu, tokie darbdavio veiksmai patvirtina, jog jis, pažeisdamas DK nuostatas, 2010 m. vasario 26 d. darbo sutarties nenutraukė, o tik įrašė atleidimo priežastį. Todėl ieÅ¡kovė mano, kad jai apie darbo sutarties nutraukimÄ tapo žinoma 2010 m. kovo 5 d., kai darbdavys atliko darbo sutarties nutraukimo patikslinimus ir teikėsi paaiÅ¡kinti darbo sutarties nutraukimo priežastis.Be to, ieÅ¡kovė D.

S. nurodė, kad 2010 m. sausio 3-4 d. atlikus inventorizacijÄ , jokio prekių ar piniginių lėšų trÅ«kumo nustatyta nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo tinkamai informuota apie drausminės nuobaudos skyrimÄ . Todėl praÅ¡o jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti ir priteisti visas priklausančias pinigines iÅ¡mokas (DK 297 str. 4 d.).IeÅ¡kovė E. K. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 136 str. 3 d. 2 p., į darbÄ negrÄ Å¾inti, priteisti vidutinį darbo užmokestį (160,47 Lt vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinį iÅ¡mokÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (T.II, 1-3 b. l.).

IeÅ¡kovė E. K. nurodė, kad su ja 2008 m. spalio 9 d. darbdavys UAB „Fatalitas“ sudarė darbo sutartį Nr. 65, pagal kuriÄ buvo priimta dirbti pardavėja-kasininke. 2010 m. vasario 26 d. ieÅ¡kovei buvo liepta paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl galimo 71000 Lt lėšų trÅ«kumo. TÄ pačiÄ dienÄ su ieÅ¡kovė darbo sutartis buvo nutraukta DK 235 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 2010 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovė gavo dar vienÄ darbo sutarties egzempliorių, kuriame yra papildomas įraÅ¡as, jog ieÅ¡kovė atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

IeÅ¡kovės vertinimu, tokie darbdavio veiksmai patvirtina, jog jis, pažeisdamas DK nuostatas, 2010 m. vasario 26 d. darbo sutarties nenutraukė, o tik įrašė atleidimo priežastį. Todėl ieÅ¡kovė mano, kad jai apie darbo sutarties nutraukimÄ tapo žinoma 2010 m. kovo 5 d., kai darbdavys atliko darbo sutarties nutraukimo patikslinimus ir teikėsi paaiÅ¡kinti darbo sutarties nutraukimo priežastis.Be to, ieÅ¡kovė E. K. nurodė, kad 2010 m. vasario 25 d. atlikus patikrinimÄ , jokio prekių ar piniginių lėšų trÅ«kumo nustatyta nebuvo.

Taip pat pažymėjo, kad nebuvo tinkamai informuota apie drausminės nuobaudos skyrimÄ . Todėl praÅ¡o jos atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti ir priteisti visas priklausančias pinigines iÅ¡mokas (DK 297 str. 4 d.).       PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas UAB „Fatalitas“ prašė priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovių E. K. ir D. S. 71004,- Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 3-6 b.l., t.3).

Atsakovas nurodė, kad dėl ieÅ¡kovių veiksmų, kurios dirbo atsakovo parduotuvėje, esančioje Nidos pasienio kontrolės poste, atsakovui padaryta 71004 Lt žala, t.y. ieÅ¡kovės per laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. sausio 31 d. pardavė prekių už 897 932,10 Lt sumÄ , o atsakovui perdavė (inkasavo) tik 826 928,10 Lt.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino (77-83 b.l., t.3). Priteisė solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovių E. K. ir D.

S. atsakovo UAB „Fatalitas“ naudai 71004 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, 2010-11-23, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (Prekių likučių inventorizacijos apyraÅ¡Ä Nr. 5, pagrindinių priemonių inventorizacijos apyraÅ¡Ä Nr. 4 ( b.l.43-56, t.3), piniginių lėšų inventorizacijos aktÄ Nr. 3, UAB „Dvigubo įraÅ¡o“ audito biuro 2010-03-10 pažymÄ ( b.l. 111, t.2), liudytojų parodymus, sprendė, jog laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2010-01-31 parduotuvėje, kurioje pardavėjomis dirbo ieÅ¡kovės D.

S. ir E. K., buvo nustatytas didelis pinigų trÅ«kumas. Abi ieÅ¡kovės darbÄ pradėjo vienu laiku, darbas vyko pamainomis dirbant po savaitę, keitimosi diena pirmadienis, Å¡iÄ dienÄ vykdant prekių ir piniginių lėšų perdavimÄ -priėmimÄ . Su kasos operacijų atlikimu bei kasos knygos pildymu ieÅ¡kovės buvo supažindintos ( b.l. 111, t.2). Kadangi parduotuvės patalpos atidaromos ir uždaromos dalyvaujant muitinės darbuotojui, piniginių lėšų ar materialinių vertybių grobimui ar pasisavinimui tretiesiems asmenims galimybių nėra.

Apie įsilaužimÄ Ä¯ parduotuvės patalpas praneÅ¡imų nebuvo. Piniginių lėšų inkasavimo atveju pretenzijų inkasatoriams dėl inkasuotų piniginių sumų D. S. ir E. K. nebuvo pareiÅ¡kusios. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovių veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡imti iÅ¡ kasos aparato pinigai privalėjo bÅ«ti fiksuojami grynųjų pinigų išėmimo-inkasavimo žurnale.

Tai nebuvo daroma. Vadinasi, buvo pažeistos kasos aparato eksploatavimo taisyklės ir atsakovo įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3 ,,Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ ( b.l. 111, t.2) reikalavimai, kurių ieÅ¡kovės nevykdė. Todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės tyčiniais neteisėtais veiksmais siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus, dėl ko įmonė patyrė žalÄ .Nuostolius (žalÄ ) atlyginti privalo prievolę pažeidusi Å¡alis. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovių veiksmai yra bendri, vadinasi, priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovių veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra vienodas. Dėl Å¡ios priežasties taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str. 3 d.).Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė E. K. turi turizmo vadybos aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ ir anksčiau dirbusi su kasos aparatais ( b.l. 27, t.3), o ieÅ¡kovė D. S. turi aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ ir Å¡i darbovietė nėra pirmoji, kurioje dirbtų panašų darbÄ ( b.l. 28, t.3).

Be to, atsakovas pateikė žurnalus, kuriose ieÅ¡kovės pasirašė, kad su pareiginiais nuostatais bei vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindintos ( b.l. 111, t.2). Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės puikiai iÅ¡manė savo darbÄ ir turėjo Å¡io darbo patirties. IeÅ¡kovės iki teismo posėdžio pabaigos nepripažino savo kaltės ir žalos padarymo fakto. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažino, jog nėra aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima mažinti priteistinos žalos dydį.

CK 6.37 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 procentų įstatyminių palÅ«kanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl atsakovo reikalavimu iÅ¡ ieÅ¡kovių priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistinÄ sumÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos teisme, tai yra nuo 2010-11-23, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.        Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D.

S. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo ( 88-93 b.l., t.3). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovėms nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė, nes tokios atsakomybės formos DK nenumato. Be to, ieÅ¡kovių bendrininkavimo padarant atsakovui piniginių lėšų trÅ«kumÄ byloje nenustatyta. IeÅ¡kovių pareiga atlyginti atsakovui žalÄ kylÄ iÅ¡ jų individualių materialinės atsakomybės sutarčių, todėl ir atsakomybė turi bÅ«ti individualizuota.Dėl žalos padarymo yra ir darbdavio kaltės, todėl atlygintinos žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas (DK 247 str.).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad įmonėje tvarkant buhalterinę apskaitÄ buvo nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, Inventorizacijos taisyklių.IeÅ¡kovės nebuvo tinkamai supažindintos su teisės aktais ir taisyklėmis, reglamentuojančiomis kasos darbÄ , kaip tai numatyta pareiginėse instrukcijose ir darbo sutartyse.Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes neįvertino ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 specialisto iÅ¡vadų, nenustatė kaltų asmenų dėl pinigų dingimo, pasisavinimo, pereikvojimo ar pan.2010m. vasario 26 d. darbdavys nenutraukė darbo sutarties, o tik įrašė atleidimo priežastį ir tik vėliau paÅ¡tu iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei darbo sutarties egzempliorių su įraÅ¡ytu teisiniu darbo sutarties nutraukimo pagrindu.        Atsakove byloje turėjo bÅ«ti patraukta ir D.

M., nes ir ji dirbo atsakovo parduotuvėje, esančioje Nidos pasienio kontrolės poste, kai viena iÅ¡ ieÅ¡kovių atostogaudavo.         Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė E. K. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo E. K. ieÅ¡kinį patenkinti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (T.III, 98-101 b.l.). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie 71004,- Lt lėšų trÅ«kumÄ , nes ji dalyvavo darant inventorizacijÄ , tačiau teismas neįvertino, kad ant inventorizacijos akto nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡o.        Teismas nustatė, kad aÅ¡ pažeidžiau kasos aparato žurnalo pildymo tvarkÄ ir nesilaikiau įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 2 d.

įsakymo Nr.3 „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog darbdavys niekada jokių pretenzijų ar pastabų dėl žurnalo nepildymo nereiškė.          Neaišku kodėl teismas sprendė, kad D. M. darbdaviui tikrai žalos nepadarė, nors ieškovių atostogų metu taip pat dirbo atsakovo parduotuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyta, kad ieškovės savinosi ar grobstė atsakovo pinigus, todėl nėra aišku kuo remiantis teismas konstatavo, kad ieškovės siekė apgaule pasisavinti įmonės pinigus.

IeÅ¡kovėms nepagrįstai taikyta solidarioji atsakomybė, nes tokios atsakomybės formos DK nenumato. Be to, teismas turėjo konkrečiai nustatyti kas ir kada pasisavino pinigus, bei nurodyti kodėl sprendžia, kad jų nepasisavino D. M..         Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės argumentus dėl žalos atlyginimo dydžio mažinimo. Nebuvo jokio teisinio pagrindo nutraukti su ieÅ¡kove darbo sutartį pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ .         Atsiliepimu į ieÅ¡kovės E. K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kinį atmesdamas, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkindamas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( 110-115 b.l., t.3).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovės E. K. atstovas apeliacinius skundus prašė tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. Atsakovo atstovė apeliacinius skundus prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovių apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).        Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.       Dėl darbo sutarčių nutraukimo teisėtumo        DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinama darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjus darbuotojo, kai darbuotojas nors kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas.

Taikant Å¡iÄ nuostatÄ darbo pareigų pažeidimo faktas turi bÅ«ti nustatytas ir kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas (DK 235 straipsnis). DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas vienas iÅ¡ Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų-veika, turinti vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo pripažįstama, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra bÅ«tinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali bÅ«ti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad darbuotojas tokius veiksmus atliko.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas ieškovių veiksmuose nustatė sukčiavimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu šios teismo išvados nėra visiškai teisingos. Byloje nustatyta, kad, ieškovėms pradėjus dirbti pardavėjomis atsakovo neapmokestinamų prekių parduotuvėje, esančioje Nidos pasienio kontrolės poste, su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pagal kurias ieškovės įsipareigojo, be kita ko, saugoti ir apskaityti joms perduotas materialines vertybes ( 9-10 b.l., t.3).

UAB ,,Fatalitas“ direktoriaus 2008 m. balandžio 4 d. patvirtintų pardavėjo-kasininko pareiginių nuostatų 52.5 punkte nustatyta atsakomybė už pardavėjui-kasininkui patikėtų materialinių vertybių saugojimÄ , su jais pasiraÅ¡ytinai susipažino abi ieÅ¡kovės (bylos priedas Nr.2; priedas Nr.6). Be to, ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintos su 2009 m. vasario 2 d. įmonės direktoriaus įsakymu „Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ (bylos priedas Nr.3). IeÅ¡kovių tinkamam darbo funkcijų atlikimui buvo sudarytos pakankamos sÄ lygos: parduotuvės patalpos buvo atidaromos ir uždaromos dalyvaujant muitinės darbuotojui; ne darbo metu į jas niekas negalėjo patekti; raktus nuo seifo, kuriame buvo saugomi grynieji pinigai, iÅ¡imti iÅ¡ kasos ir paruoÅ¡ti inkasavimui, turėjo tik ieÅ¡kovės. Taigi, piniginių lėšų ar materialinių vertybių grobimui ar pasisavinimui tretiesiems asmenims galimybių nebuvo. Duomenų, kad į parduotuvę bÅ«tų įsilaužta, byloje taip pat nėra.

Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovių inkasatoriams perduoti pinigų kiekiai sutapo su atsakovui inkasatorių perduotais pinigų kiekiais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad parduotuvėje nustačius 71004 Lt piniginių lėšų trÅ«kumÄ , kurį patvirtina parduotuvės inventorizacijos aktai, UAB „Dvigubas įraÅ¡as“ atlikta atsakovo 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinio peržvalga, ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 metu padaryta specialisto iÅ¡vada, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi Å¡io trÅ«kumo susidarymo priežastis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės nesilaikė grynųjų pinigų išėmimo iÅ¡ kasos aparato taisyklių, t.y. iÅ¡imti pinigai privalėjo bÅ«ti fiksuojami grynųjų pinigų išėmimo-inkasavimo žurnale. Tai nebuvo daroma. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog perduodamos inkasatoriams grynuosius pinigus, netikrindavo ar faktinė jų suma atitinka tÄ sumÄ , kuri po išėmimo iÅ¡ kasos aparato, buvo saugoma seife.

Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeisdamos kasos aparato eksploatavimo taisykles ir atsakovo įmonės direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 3 ,,Dėl pinigų inkasavimo tvarkos“ reikalavimus, ieÅ¡kovės tinkamai nefiksavo veiksmų, kurie buvo atliekami su grynaisiais pinigais juos iÅ¡imant iÅ¡ kasos ir inkasuojant. Tokiuose ieÅ¡kovių neteisėtuose veiksmuose, tiksliau neteisėtame veiksmų neatlikime, yra ne sukčiavimo, o turto iÅ¡vaistymo požymių, nes ieÅ¡kovės jokių apgaulingų veiksmų neatliko, o tik neteisėtai neatlikdamos privalomų atlikti veiksmų, sudarė sÄ lygas neiÅ¡saugoti ir iÅ¡Å¡vaistyti joms patikėtas pinigines lėšas.        Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai teisingai kvalifikavo ieÅ¡kovių veiksmus, tačiau iÅ¡ esmės teisingai pripažino, kad ieÅ¡kovių veika turi visus bÅ«tinus Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, nurodyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymius.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, jog ieÅ¡kovės nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog atsakovas nutraukdamas darbo sutartis su ieÅ¡kovėmis nesilaikė DK nustatytos tvarkos. PaaiÅ¡kėjus piniginių lėšų trÅ«kumui, iÅ¡ ieÅ¡kovių buvo pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu dėl nustatyto piniginių lėšų trÅ«kumo ( 31 b.l., t.1; 35 b.l., t.2) (DK 240 str. 1 d.).

IeÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimus raÅ¡tu pateikė ( 34 b.l.t.1; 38 b.l., t.2). Taigi skirdamas drausminę nuobaudÄ -atleidimÄ iÅ¡ darbo-darbdavys laikėsi DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Nors atleidžiant ieÅ¡koves iÅ¡ darbo, jų darbo sutartyse buvo nurodytas tik DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas, numatantis vienÄ iÅ¡ Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo atvejų, o darbo drausmės nutraukimo teisinis pagrindas (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas) nurodytas nebuvo, tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡is netikslumas paneigia darbo sutarčių su ieÅ¡kovės nutraukimo teisėtumÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nutraukiant su ieÅ¡kovėmis darbo sutartis, jose buvo nurodyta, jog ieÅ¡kovės padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (DK 235 str. 2 d. 7 p.). Kaip minėta, už šį pažeidimÄ gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda-atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovių darbo sutartyse aiÅ¡kiai nurodydamas, jog darbo sutartis su jomis nutraukia, be to, nurodydamas sutarčių nutraukimo priežastį (Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ) (DK 235 str. 2 d. 7 p.), tačiau nenurodydamas formalaus darbo sutarčių nutraukimo teisinio pagrindo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), atsakovas teisės normų reikalavimų nepažeidė.   Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į ieÅ¡kovių padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ , turintį turto iÅ¡vaistymo požymių, ieÅ¡kovių vykdytas darbo funkcijas, drausminės nuobaudos rÅ«Å¡is -atleidimas iÅ¡ darbo-ieÅ¡kovėms parinka laikantis DK 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui.

Dėl to pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime turėjo teisinį pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atleido ieÅ¡koves iÅ¡ darbo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovių ieÅ¡kiniai atmesti, paliktina nepakeista.Dėl ieÅ¡kovių materialinės atsakomybės ir jos formosPirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės (darbuotojos) atsakovui (darbdaviui) žalos padarė bendrais veiksmais, todėl jų materialinė atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.; 6.279 str. 1 d.).

IeÅ¡kovės su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir nurodo, kad tuo atveju, kai su darbuotojais yra sudarytos individualios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, DK nenumato solidariosios materialinės atsakomybės. Su Å¡iais apeliančių argumentais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas ieÅ¡kovėms solidariÄ ja atsakomybę taikė vadovaudamasis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.6 str.; 6.279 str.).Å ioje byloje ginčas dėl žalos atlyginimo kilo tarp darbdavio ir darbuotojų.

Taigi, dėl darbuotojų atsakomybės turi bÅ«ti sprendžiama pagal darbo teisės, o ne civilinės teisės, kuriÄ taikė pirmosios instancijos teismas, normas. Be to, pažymėtina, jog materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka atsakomybės rÅ«Å¡is. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas-kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.DK nėra numatyta solidariosios atsakomybės. Be to, su ieÅ¡kovėmis buvo sudarytos tik sutartys dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės taikymo, tačiau sutarčių dėl solidariosios materialinės atsakomybės taikymo sudaryta nebuvo (DK 256 str. 2 d.).

Be to, Å¡ioje teisės normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, kiekvieno jų dalis atlyginant žalÄ nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę, o ieÅ¡kovėms-buvusioms atsakovo darbuotojoms-taikytina dalinė atsakomybė pagal DK 256 straipsnio nuostatas.Sprendžiant ar yra visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti darbuotojų (ieÅ¡kovių) materialinę atsakomybę, pažymėtina, jog Å¡ios atsakomybės taikymui turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį žalos padarymo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Byloje nustatyta, kad darbdaviui buvo padaryta 71004 Lt reali žala, kuri pasireiÅ¡kė nurodyto dydžio lėšų trÅ«kumu parduotuvėje, kurioje pardavėjomis dirbo ieÅ¡kovės. Materialinės atsakomybės sÄ lyga-neteisėta veika-suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, tarp jų -lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Å iuo atveju žala darbdaviui buvo padaryta dėl ieÅ¡kovių neteisėtos veikos (privalomų atlikti veiksmų neatlikimo), t.y. tarp atsakovo žalos ir ieÅ¡kovių neteisėtos veikos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia; neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovių kaltė pasireiÅ¡kė aplaidžiu ir nerÅ«pestingu pareigų vykdymu. Byloje nėra ginčo, kad žalos padarymo metu atsakovÄ ir ieÅ¡koves siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos padarymas susijęs su ieÅ¡kovių darbo veikla.Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos taikyti ieÅ¡kovėms materialinę atsakomybę, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad ieÅ¡kovėms neturi bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė, atmestini.        Dėl žalos, padarytos kelių darbuotojų neteisėtais veiksmais, atlyginimoPagal DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ darbuotojų materialinės atsakomybės sÄ lygas ir dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos.

Taigi ieÅ¡kovių materialinės atsakomybės sÄ lygoms ir dydžiui nustatyti reikia taikyti DK 246 straipsnyje nustatytas materialinės atsakomybės sÄ lygas, 255 straipsnio 3 punktÄ ir ) straipsnio 1 dalį, kuriuose numatytos ieÅ¡kovių materialinės atsakomybės ribos, ir 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias pagrindus žalos atlyginimui mažinti. Taigi, kai žala padaryta kelių darbuotojų, visų pirma bÅ«tina nustatyti, tikslų kaltų darbuotojų skaičių ir kokia dalis žalos atsirado dėl kiekvieno iÅ¡ jų kaltų veiksmų (neveikimo).        Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žalÄ atsakovui padarė tik ieÅ¡kovės. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo D.

M., kuri ieÅ¡kovių atostogų metu taip pat dirbdavo atsakovo parduotuvėje, žalos jam nepadarė, nes ji parduotuvėje dirbdavo trumpai ir per tuos laikotarpius savaitės prekyba nevirÅ¡ydavo 20 000 Lt, todėl trečiojo asmens darbo laikotarpiu tikrai negalėjo bÅ«ti atsakovui padaryta 71004 Lt žala. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka tik iÅ¡ dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju materialinė atsakomybė, t.y. prievolė atlyginti atsakovui padarytÄ Å¾alÄ , taikoma už tai, jog atsakovo parduotuvėje dirbusios darbuotojos tinkamai nefiksavo veiksmų, kurie buvo atliekami su grynaisiais pinigais juos iÅ¡imant iÅ¡ kasos ir inkasuojant.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00135-10 metu pareikštos specialisto išvados galima spręsti, kad ne tik ieškovių darbo metu, bet ir tuo laikotarpiu, kai jas atostogų metu pavaduodavo trečiasis asmuo D. M., nebuvo tinkamai fiksuojami veiksmai, atliekami su grynaisiais pinigais juos išimant iš kasos ir inkasuojant. Be to, šis asmuo neinformavo darbdavio, kad minėtoje parduotuvėje netinkamai vedama išimtų iš kasos ir inkasuojamų grynųjų pinigų apskaita. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ir ši darbuotoja prisidėjo prie žalos padarymo darbdaviui.

Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui, t.y. darbdaviui, žala padaryta ne dviejų, o trijų darbuotojų, kurios su darbdaviu buvo sudariusios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.         Darbuotojo atsakomybės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo pareigas, įgaliojimų apimtį, vykdytų darbo funkcijų svarbÄ , atliktų veiksmų (neveikimo) įtakÄ Å¾alai atsirasti, pažeidimo pobÅ«dį, darbo trukmę, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovo parduotuvėje pradėjo dirbti nuo jos atidarymo 2008 m. spalio 15 d. ir dirbo iki pinigų trūkumo paaiškėjimo fakto. Trečiasis asmuo D. M. parduotuvėje dirbdavo tik ieškovių atostogų metu. Todėl akivaizdu, kad atsižvelgiant į trečiojo asmens darbo trukmę parduotuvėje, D. M. atsakomybės dalis yra ženkliai mažesnė, nei ieškovių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens atsakomybės dalis sudaro tik 10 procentų nuo visos žalos dydžio.Ieškovė D.

S. atsakovo parduotuvėje ne tik dirbo nuo jos atidarymo pradžios, bet nuo 2009 m. gruodžio 1 d. ėjo sandėlio vedėjos pareigas. Be to, būtent jos darbo metu, buvo nustatyti išimtų iš kasos grynųjų pinigų, kurie buvo saugomi seife, ir perduotų inkasatoriams lėšų didžiausi skirtumai ( 36.t.1; 40 b.l., t.2). Todėl ieškovės D. S. atsakomybės dalis yra didesnė nei ieškovės E. K. ir sudaro 60 procentų, o E. K. 30 procentų nuo visos žalos dydžio.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės D.

S. atsakovui padaryta žala sudaro 42602,40 Lt, o ieÅ¡kovės E. K. 21301,20 Lt.Dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo DK 257 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , ir turinę darbuotojo padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieÅ¡kovės nesilaikė grynųjų pinigų išėmimo iÅ¡ kasos aparato taisyklių, t.y. iÅ¡imti pinigai nebuvo fiksuojami grynųjų pinigų išėmimo-inkasavimo žurnale, tačiau darbdavio administracija (direktorius, vyr. buhalterė ar pan.) ieÅ¡kovėms pretenzijų ar pastabų dėl to nereiÅ¡kė nuo parduotuvės darbo pradžios iki piniginių lėšų trÅ«kumo paaiÅ¡kėjimo fakto.

Be to, nuo parduotuvės atidarymo pradžios 2008 m. spalio 15 d. iki 2010 m. pradžios, kai buvo nustatytas pinigų trÅ«kumas, jokių iÅ¡samių patikrinimų įmonės administracija parduotuvėje neatlikinėjo. Toks darbdavio elgesys (nepakankama kontrolė), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat prisidėjo prie ženklios 71004 Lt žalos, kuri atsižvelgiant į parduotuvės dienos apyvartas bei iÅ¡imtų iÅ¡ kasos grynųjų pinigų ir inkasuotų lėšų nevienkartinį skirtumÄ , turėjo buvo daroma gan ilgÄ laikotarpį.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl darbdaviui padarytos žalos dydžio yra dalis ir paties atsakovo kaltės, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovių priteistinos žalos dydis mažintinas 15 procentų, t.y. atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S. priteistina 36 212,04 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 106,02 Lt žalos atlyginimo.         Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovių apeliaciniai skundai dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo tenkintini iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas, taikant ieÅ¡kovėms dalinę materialinę atsakomybę ir sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovių atsakovo naudai priteisto žalos atlyginimo dydį.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tarp Å¡alių keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovių reikalavimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ dalies laimėjo atsakovas, nes dalis jo reikalavimų patenkinta. Taigi, ieÅ¡kovės proporcingai patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai atsakovui turi atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovui pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas ( 14 b.l., t.3), o advokato pagalbos iÅ¡laidų jis neturėjo, todėl jam iÅ¡ ieÅ¡kovių bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, nepriteistinos.

Valstybei iš ieškovės D. S. priteistina 1086,36 Lt, iš ieškovės E. K. 543,18 Lt, o iš atsakovo UAB „Fatalitas“ 500,58 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, iš ieškovės D. S. priteistina 26,78 Lt, iš ieškovės E. K. 13,39 Lt, o iš atsakovo UAB „Fatalitas“ 12,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas dalį ieškovių apeliacinių skundų patenkino, t.y. nors atmetė apeliacinių skundų dalis, kuriomis buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinių atmetimo, tačiau dalinai patenkino apeliacinių skundų dalis, kuriomis buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio patenkinimo.

Atsižvelgdama į tai, jog pagal apeliaciniuose skunduose pareikštų reikalavimų kiekį ir apimtį, apeliaciniai skundai patenkinti apie 50 procentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys viena kitai apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neturi. Iš ieškovės D. S. priteistina 6,58 Lt, iš ieškovės E. K. 3,29 Lt, o iš atsakovo UAB „Fatalitas“ priteistina 3,03 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :

                 ieÅ¡kovių D. S. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo patenkinti iÅ¡ dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinius atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ (į/k 151471560, buveinės adresas Sporto g. 50, Marijampolėje) naudai 36212,04 Lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus dvylika litų 04 ct.) žalai atlyginti, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2010-11-23) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ (į/k 151471560, buveinės adresas Sporto g. 50, Marijampolėje) naudai 18106,02 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is litus 02 ct.) žalai atlyginti, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2010-11-23) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

S. (a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1086,36 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 36 ct.) žyminio mokesčio ir 33,36 Lt (trisdeÅ¡imt tris litus 36 ct.) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. K. a/k duomenys neskelbtini) valstybės naudai 543,18 Lt (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris litus 18 ct.) žyminio mokesčio ir 16,68 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų 68 ct.) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).        Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fatalitas“ (į/k 151471560, buveinės adresas Sporto g. 50, Marijampolėje) valstybės naudai 500,58 Lt (penkis Å¡imtus litų 58 ct.) žyminio mokesčio ir 15,36 Lt (penkiolika litų 36 ct.) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

             Kolegijos pirmininkas                                       Leonas Jachimavičius                          Kolegijos teisėjai                                                             Nijolia Indreikienė                                                                           Arvydas Žibas