2021-06-30 Nr. AB-13781-3-61-3-04306-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-430-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04306-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. KADI-198 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A27-272, keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) vedėjos 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir LAGK) pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. pateikto skundo dėl Administracijos Įsakymo ir NŽT Sprendimo nenagrinėjo, bylą nutraukė.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. vasario 1 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nereiškia reikalavimo dėl LAGK 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21R-912 (AG-188/02-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas). Pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymą ir NŽT Sprendimą. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, jei teismas manys, kad toks terminas yra praleistas. Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl objektyvių, svarbių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – dokumentų ir informacijos slėpimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas aptarė ABTĮ 30 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką termino atnaujinimo aspektu ir iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į LAGK su skundu, kuri 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, nutraukė. Teismas nurodė, jog 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su Įsakymu, jis su skundu turi kreiptis ne į LAGK, bet į teismą. Pareiškėjo skundas teisme buvo gautas 2020 m. gruodžio 28 d. (išsiųstas 2020 m. gruodžio 23 d.). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo rūpestingas ir operatyvus, nes sužinojęs, kad ginčas dėl Įsakymo teisėtumo turi būti nagrinėjamas teisme, tik beveik po mėnesio su skundu kreipėsi į teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių nedelsiant po LAGK sprendimo gavimo pateikti skundą teismui nenurodė, todėl nusprendė, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, o dėl savo pasyvaus elgesio.

Dėl NŽT Sprendimo pareiškėjas nurodė, kad apie jį nežinojo, todėl jo LAGK neskundė. Apie tai, kokiu pagrindu nusavinta teisėtai priklausanti žemės sklypo dalis, pareiškėjas teigė sužinojęs iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. lapkričio 25 d., gavęs 2020 m. lapkričio 20 d. raštą, tačiau teismas nustatė, jog šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartyje, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškino pareiškėjui, kad jis gali prašyti teismo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl skundžiamų aktų, tačiau turi nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, sprendė, jog pareiškėjas nenurodė teismui jokių priežasčių ir aplinkybių, o nurodytos aplinkybės – dokumentai ir informacija buvo slepiama – negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Teismas vertino, jog būtent paties pareiškėjo pasirinktas elgesys lėmė termino skundui paduoti praleidimą.

Netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas atsisakė pareiškėjo skundą priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktais, nurodė, jog nutarčiai įsiteisėjus grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ir prašo jo atskirąjį skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog savo valia skundui paduoti terminų nepraleido, LAGK posėdis įvyko 2020 m. lapkričio 24 d., o LAGK sprendimą per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo datos šalys gali apskųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2020 m. gruodžio 23 d., jis teisme gautas 2020 m. gruodžio 28 d., todėl nuspręsta, kad praleistas skundo padavimo terminas. Pareiškėjas teigia, jog jeigu nebūtų Lietuvoje paskelbtas karantinas ir jeigu pareiškėjas nebūtų priklausęs rizikos grupei, jis pats būtų atnešęs skundą į teismo raštinę.

Pareiškėjas teigia, kad NŽT Sprendimas buvo priimtas slapta, pareiškėjo neinformavus, todėl jis nebuvo skundžiamas LAGK, pareiškėjas negali pateikti negauto dokumento negavimą ir nežinojimą apie jį pagrindžiančius dokumentus. Administracijos Įsakymas taip pat buvo nuslėptas nuo pareiškėjo, apie jį sužinota, kai matininkas atvyko matuoti pareiškėjui teisėtai priklausančios žemės. Kadangi dar nebuvo praėjęs vieno mėnesio terminas, Administracijos Įsakymą spėta apskųsti LAGK.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad šios bylos apeliacinio proceso stadijoje yra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

V. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas apskųsti Administracijos Įsakymą ir NŽT Sprendimą negali būti atnaujintas, netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jis savo valia skundui paduoti terminų nepraleido.

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3049 redakcija) įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Administracijos Įsakymas priimtas 2020 m. vasario 13 d. Įsakymo 4.3 punkte nurodyta, kad vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 1 dalimi, šis Įsakymas gali būti skundžiamas pasirinktinai LAGK ((duomenys neskelbtini)) ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui ((duomenys neskelbtini)) per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos (b. l. 64–65).

Pareiškėjas 2020 m. kovo 12 d. su skundu kreipėsi į LAGK ir prašė panaikinti Administracijos Įsakymą. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, LAGK 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė pripažinusi, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 23 d. (išsiųstas) skundu (teisme gautas 2020 m. gruodžio 28 d.) kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Administracijos Įsakymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinę aplinkybę, kad dėl galimybės Administracijos Įsakymą skųsti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo nurodyta pačiame Įsakyme, tačiau byla LAGK sprendimu buvo nutraukta konstatavus, kad skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, pripažįsta, jog pareiškėjas buvo suklaidintas ir tai vertina, kaip pagrindą ginti jo teises atnaujinant skundo teismui padavimo terminą dėl Administracijos Įsakymo (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Pareiškėjas skunde teismo, be kita ko, prašė panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 1 d. Sprendimą ir nurodė, kad apie jį nežinojo, todėl LAGK neskundė. Pareiškėjas teigė, jog VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 20 d. raštu informavo, kad Administracijos Įsakymu suformuotas sklypas patvirtintas ir užregistruotas NŽT Sprendimu, tačiau paties NŽT Sprendimo nepateikė. Anot pareiškėjo, didelių pastangų dėka pavyko NŽT Sprendimą gauti 2020 m. gruodžio 25 d. (b. l. 26).

Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. išaiškino pareiškėjui, kad jis gali prašyti teismo atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau teismui turi nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus, dėl termino skųsti NŽT Sprendimą skaičiavimui reikšmingų aplinkybių laikosi pozicijos, kad NŽT Sprendimas buvo priimtas pareiškėjo neinformavus, pareiškėjas apie NŽT Sprendimą sužinojo iš VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 20 d. rašto, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį nesudaręs sąlygų pareiškėjui pateikti teismui VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 20 d. raštą ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kada jis šį raštą gavo, taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl NŽT Sprendimo panaikinama ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti.

A. M. skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius