2019-06-19 Nr. AB-13041-3-61-3-00331-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2037-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00331-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 16.6.5; 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. sausio 18 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. 23.31-08)483-9105 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo VMI patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2017 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. VTPSIANN-120957689-17 (toliau – ir Nutarimas) paskyrė jam 524,98 Eur baudą. VMI ginčijamu Sprendimu nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo 524,98 Eur baudą už padarytą administracinį nusižengimą. Minėtą VTPSI Nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, taigi jis nėra įsiteisėjęs, todėl mokesčių administratorius neturėjo teisės priverstinai išieškoti baudą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio 3 dalį teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai nutarimas skirti baudą yra apskųstas teismui, administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Aplinkybė, kad Nutarimas dėl administracinio nusižengimo yra apskųstas teismui, VMI buvo žinoma, nes pareiškėjas 2018 m. sausio 16–17 d. telefonu bendravo su VMI specialistais ir šią aplinkybę jiems nurodė. Nepaisant to, mokesčių administratorius ginčijamą Sprendimą pateikė vykdyti antstoliui tą pačią dieną, kai Sprendimas buvo priimtas, nors šis Sprendimas taip pat nėra įsiteisėjęs, nes nėra suėjęs jo apskundimo terminas. Centrinio mokesčių administratorius paaiškinimas, kad jis netikrina, ar Nutarimas yra apskųstas ar ne, pažeidžia gero administravimo principą, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad VTPSI Nutarimu pareiškėjui paskyrė 525 Eur baudą, procesinio dokumento įsigaliojimo data – 2017 m. spalio 23 d., mokėjimo terminas – 2017 m. lapkričio 15 d. Todėl VMI į Administracinių nusižengimų registrą Nutarimą suvedė ir nukreipė vykdyti. Minėto Nutarimo vykdymas iš Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu perduotas į Mokesčių apskaitos informacinę sistemą. VMI 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad pareiškėjas turi neįvykdytą prievolę – 524,98 Eur baudą (0,02 Eur pareiškėjui buvo užskaityta iš mokesčių mokėtojo permokos), bei nurodė, jog, nesumokėjus baudos už administracinį nusižengimą, išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti. Minėtas pranešimas buvo patalpintas VMI posistemyje, kuris pareiškėjo buvo neperskaitytas. Pasibaigus už administracinį nusižengimą paskirtos baudos mokėjimo terminui, Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje automatiškai parengiamas sprendimas išieškoti iš turto ir per integracines sąsajas su Antstolių informacine sistema perduodamas antstoliui. Lygiai tokia pačia tvarka yra vykdomas Sprendimo vykdymo sustabdymas ir Sprendimo panaikinimas. Kadangi VMI į Mokesčių apskaitos informacinę sistemą negavo tokios informacijos, jog Nutarimas yra sustabdytas, todėl automatiškai buvo suformuotas Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto pareiškėjui ir automatiniu būdu buvo perduotas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtas Sprendimas pareiškėjo yra perskaitytas ir įteiktas 2018 m. sausio 18 d. Gavus 2018 m. vasario 20 d. pranešimą dėl minėto Nutarimo apskundimo teismui, Mokesčių apskaitos informacinė sistema automatiškai sustabdė ginčijamo VMI Sprendimo vykdymą ir per Antstolių informacinę sistemą šią informaciją perdavė antstoliui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje yra kilęs ginčas dėl VMI Sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas ginčija VMI Sprendimą tuo aspektu, kad toks sprendimas negali būti priimtas ir priverstinai įgyvendinamas, kol nėra išspręstas pareiškėjo skundas dėl VTPSI paskirtos baudos, kurią VMI ir siekia išieškoti ginčijamu Sprendimu.

7. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 2 straipsnio 22 dalimi, 105 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 668 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, 675 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pabrėžė, kad, nesumokėjus paskirtos baudos, mokesčių administratorius, pasibaigus baudos sumokėjimo terminui, įgijo teisę priverstinai išieškoti nesumokėtą baudą. Nustačius, kad VTPSI Nutarimas dėl baudos skyrimo pareiškėjui yra apskųstas teismui, mokesčių administratoriui teko pareiga sustabdyti baudos išieškojimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

8. Teismas nustatė, kad VTPSI Nutarimu paskyrė pareiškėjui 525 Eur baudą už administracinį teisės nusižengimą, nurodytas baudos sumokėjimo terminas – 2017 m. lapkričio 15 d. VMI 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad jis turi neįvykdytą prievolę –524,98 Eur baudą – bei nurodė, jog, nesumokėjus jos, baudos išieškojimas bus perduotas antstoliui vykdyti. VMI Sprendimu nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 524,98 Eur baudos sumą už administracinį nusižengimą. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių (baudos) mokėtojo, susiklostę santykiai gali būti laikomi mokestiniu ginču MAĮ 2 straipsnio 22 dalies prasme.

9. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus argumentus, kad, priimdamas ginčijamą Sprendimą, mokesčių administratorius neatliko jam teisės aktais nustatytų pareigų, pažeidė gero administravimo principą, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Pagal nurodytas faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėjas iki nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. lapkričio 15 d., nesumokėjo jam paskirtos baudos už administracinį nusižengimą. Todėl VMI ginčijamu Sprendimu 2018 m. sausio 18 d., t. y. jau praėjus 40 kalendorinių dienų terminui nuo Nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, nusprendė išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 524,98 Eur baudos sumą už administracinį nusižengimą ir perdavė baudos išieškojimo procedūrą vykdyti antstoliui, kaip ir numato MAĮ 106 straipsnio 1 dalis.

10. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl VTPSI Nutarimo panaikinimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2017 m. lapkričio 2 d. Nors matyti, kad mokesčių administratorius priėmė Sprendimą išieškoti baudą po pareiškėjo skundo teismui padavimo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apie apskųsta Nutarimą būtų informavęs mokesčių administratorių. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriui nėra nustatyta pareiga tikrinti, ar nutarimai, kuriais paskirtos baudos, yra apskųsti. Taigi pagal tuo metu turimus duomenis mokesčių administratorius veikė teisėtai ir pagrįstai priėmė Sprendimą išieškoti baudą. Pačiam mokesčių administratoriui gavus informaciją apie VTPSI Nutarimo apskundimą, VMI 2018 m. vasario 20 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad gautas skundas dėl Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, todėl 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-21133 sustabdė Sprendimo vykdymą. Sustabdžius baudos išieškojimą, pareiškėjui jokie neigiami teisiniai padariniai nekilo, baudos išieškojimo procedūra sustabdyta, iki teismas priims sprendimą dėl Nutarimo teisėtumo.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčijamas VMI Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio Sprendimo pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas neturėjo pagrindo ir tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Kadangi Nutarimas administracinio nusižengimo byloje apskųstas teismui, o teismas minėtos administracinio nusižengimo bylos ginčijamo Sprendimo priėmimo dieną nebuvo išnagrinėjęs, akivaizdu, kad nebuvo suėjęs MAĮ 105 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas ir mokesčių administratorius neturėjo teisės priverstinai išieškoti baudą. Todėl priimant ginčijamą Sprendimą buvo grubiai pažeistos MAĮ nuostatos.

12.2. ANK 675 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taigi baudos mokėjimo terminas apskundus nutarimą administracinio nusižengimo byloje skaičiuojamas ne nuo nutarimo išsiuntimo dienos, kaip nepagrįstai nurodė teismas, o apskundus nutarimą (kaip ir buvo nagrinėjamu atveju) nuo nutarties, kuria nepatenkintas skundas panaikinti nutarimą, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė grubią teisės taikymo klaidą.

12.3. Teismas vietoj to, kad pripažintų aiškius ir akivaizdžius atsakovo padarytus pažeidimus, be kita ko, nurodė, kad mokesčių administratorius neturi pareigos domėtis, ar yra įsiteisėjęs Nutarimas administracinėje byloje, ir perkėlė pareigą pareiškėjui suteikti mokesčių administratoriui informaciją apie tai, kad jis apskundė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

12.4. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, akivaizdu, kad mokesčių administratoriui keliami aukšti ir griežti reikalavimai veikti taip, kad jo sprendimai būtų pagrįsti galiojančia teise. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nusprendė priverstinai išieškoti baudą, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs. Teisės aktai neįpareigoja pareiškėjo informuoti mokesčių administratorių apie tai, kad jis yra apskundęs Nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas pasinaudojo jam teisės aktų nustatyta teise ginčyti Nutarimą, šia teise pasinaudojus baudos mokėjimo terminas nepasibaigė, todėl Nutarimą priėmusi institucija privalėjo tokią informaciją perduoti atsakovui. Todėl teismo argumentai, kad valstybės institucijoms tenkanti pareiga perkeliama pareiškėjui, nesuderinami su teisinės valstybės principu.

12.5. Nors teismas nurodė, kad VMI sustabdžius Sprendimo vykdymą, t. y. baudos išieškojimą iš pareiškėjo, jokie neigiami teisiniai padariniai nekilo, baudos išieškojimo procedūra sustabdyta, iki teismas priims sprendimą dėl Nutarimo teisėtumo, tačiau pareiškėjui kilo neigiami padariniai, nes jis turėjo skųsti akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, patirti proceso išlaidas, teikti antstoliui prašymus, o likusi iš pareiškėjo neišieškota suma yra tik 64,98 Eur. Taigi ginčijamo Sprendimo pagrindu iš pareiškėjo buvo išieškota 460 Eur.

13. Atsakovas VMI atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pareiškėjas teigia, jog VMI neturėjo teisės priverstinai išieškoti baudą. ANK 673 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas). Todėl VMI, negavusi duomenų dėl Nutarimo apskundimo teismui, turėjo teisė pradėti vykdyti baudos išieškojimo priverstinę procedūrą.

15. VMI nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja teise teikdamas apeliacinį skundą. Pareiškėjas su 2018 m. vasario 20 d. prašymu kreipėsi į VMI, kad jo sumokėta 460 Eur suma būtų nedelsiant užskaityta nekilnojamojo turto mokesčiui padengti. VMI 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-6330 atsakė pareiškėjui, kad jo sumokėta 460 Eur suma užskaityta 459,98 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 0,02 Eur žemės mokesčio delspinigiams padengti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas biudžetui skolingas 0,14 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių ir yra nesumokėjęs 525 Eur baudos už administracinį nusižengimą. Todėl VMI neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamo byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimo išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. 23.31-08)483-9105 teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ginčijamas VMI Sprendimas yra neteisėtas, nes jo priėmimu metu dar nebuvo pasibaigęs terminas baudai sumokėti, kad būtų galima išieškoti iš jo VTPSI Nutarimu paskirtą baudą.

18. MAĮ 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas.

19. ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

20. Kaip pagrįstai remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas VTPSĮ Nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-294-795/2017 perdavė pagal teismingumą pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Plungės apylinkės teismas). Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018 pareiškėjo skundą tenkino – VTPSĮ Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Minėtas Plungės apylinkės teismo nutarimas yra įsiteisėjęs.

21. Taigi akivaizdu, kad VMI ginčijamą Sprendimą išieškoti iš pareiškėjo Nutarimu paskirtą baudą priėmė jau tuo metu, kai pareiškėjas buvo padavęs skundą dėl Nutarimo panaikinimo teismui ir teismas dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjo skundo, o tai pažeidžia minėtas MAĮ 105 straipsnio 3 dalies ir AKN 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis vadovaujantis VMI 2018 m. sausio 18 d. neturėjo teisės priimti Sprendimą išieškoti Nutarimu paskirtą baudą, nes dar nebuvo suėjęs baudos sumokėjimo terminas. Nustačius šią aplinkybę, VMI Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl to šį administracinį teisės aktą yra pagrindas panaikinti vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad ginčijamas VMI Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nepaneigia ir tai, kad VMI nežinojo apie pareiškėjo paduotą skundą dėl Nutarimo panaikinimo teismui, kadangi gero administravimo principas, kuris kaip viešojo administravimo subjektui taikytinas ir VMI, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Tai, kad VMI, gavusi informaciją apie Nutarimo apskundimą teismui, 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-21133 sustabdė ginčijamo Sprendimo vykdymą, taip pat savaime nesudaro pagrindo pripažinti ginčijama Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

23. Priešingai nei nurodo VMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas, padavęs apeliacinį skundą teismui šioje byloje, piktnaudžiauja teise, kadangi pareiškėjo apeliacinį skundą šioje byloje yra pagrindas patenkinti. Aplinkybė, kad Sprendimo pagrindu iš pareiškėjo išieškotos sumos buvo įskaitytos kitoms jo turėtoms mokestinėms nepriemokoms padengti, nepaneigia pareiškėjo teisės ginčyti VMI sprendimą. Minėta aplinkybė taip pat nepaneigia, kad Sprendimas išieškoti Nutarimu pareiškėjui paskirtą baudą, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, kadangi nepagrįstai pripažino VMI Sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Todėl yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir VMI Sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

V. 25. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šie prašymai tenkintini, kadangi sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjo naudai (ABTĮ 40 str. 1 d.).

26. Pirmiausia iš atsakovo pareiškėjui priteistinas teikiant skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui atitinkamai sumokėtas 22,50 Eur (bankinis mokėjimo nurodymas (b. l. 11) ir 11,25 Eur (bankinio mokėjimo nurodymas (b. l. 60) žyminis mokestis.

27. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas atitinkamai už advokatės, su kuria 2018 m. sausio 24 d. buvo sudaręs atstovavimo sutartį (b. l. 13), parengtą skundą ir apeliacinį skundą: 200 Eur už parengtą skundą (kvitas (b. l. 5), bankinis mokėjimo nurodymas (b. l. 12) ir 250 Eur už parengtą apeliacinį skundą (kvitas (b. l. 59), bankinis mokėjimo nurodymas (b. l. 61).

28. Kadangi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.), įvertinusi pareiškėjo prašomas priteisti sumas ir jas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina iš viso 450 Eur suma už advokatės atstovavimą teismuose šioje byloje.

29. Susumavus visas pareiškėjui atlygintinas išlaidas šioje byloje, konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo VMI iš viso priteistina 483,75 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. 23.31-08)483-9105.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 483,75 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė