b895ac16-e125-48a0-9ddc-5baa4546b04a · Kauno apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-734-919/2019 Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00182-2010-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Å iugždinytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo G. B. (toliau – G. B.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 2 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. (bausmės pradžia – 2010 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 7 d.) 2. Komisijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 dalimi taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokį sprendimÄ Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindÄ konstatuoti, jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis G. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutartį, kuria jam bÅ«tų taikomas lygintis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistasis G. B. skunde nurodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 64 balai, kas atitinka vidutinę rizikÄ , tačiau jis daro pažangÄ jÄ mažindamas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, neturi galiojančių nuobaudų, 6 kartus skatintas, įgijo baldžiaus specialybę, Å¡iuo metu mokosi apdailininko specialybės, dalyvauja resocializacijos programoje, vykdo individualų resocializacijos planÄ ir Komisijos rekomendacijas.

Nedirba, nes turi neįgalumÄ , Å¡iuo metu yra Laisvės atėmimo vietų ligoninės socialinės globos sektoriuje. Å ios aplinkybės rodo, jog yra pagrįstas manymas, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodo, jog jam likusi neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 5 dienos, tačiau skundo raÅ¡ymo dienÄ (2019 m. rugsėjo 13 d.) neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 9 mėnesiai 24 dienos. 4.2. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog teismas nagrinėjantis Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, turi įvertinti ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos.

O pagal BVK 157 straipsnį lygtinio paleidimo sÄ lygos iÅ¡imtinai siejamos tik su nuteistojo taikomas resocializacijos priemones, jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Lygtinio paleidimo atveju Komisija ir teismas turi vertinti nuteistojo elgesį tik bausmės atlikimo metu – ar yra vykdomas individualus resocializacijos planas, kokios elgesio korekcijos įvyko ir panaÅ¡iai. Teismas nutartyje nurodė, jog nuteistÄ jį paleidus lygtinai, nebÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, bausmės individualizavimas ir teisingumo principas.

Tokios teismo iÅ¡vados reiÅ¡kia teisimÄ antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ , o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuteistasis pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tuo labiau, jis praÅ¡o taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. 4.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 9 metus, per kuriuos tik 4 kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos senai nebegalioja. Be to, skunde pažymi, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas Alytaus pataisos namuose 2018 metais, nors jis jau pusę metų yra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Komisijos nutarime nėra nurodyta kokie pasikeitimai įvyko per šį laikotarpį. Taip pat nuteistasis nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytais kriminogeniniais veiksniai ir kokiu bÅ«du Å¡ie buvo nustatyti. 4.4. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad Kauno apylinkės teismas jo lygtinio paleidimo klausimÄ nagrinėjo aplaidžiai, priimtos nutarties iÅ¡vados yra Å¡abloniÅ¡kos. Skundo autoriaus nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis pasikeitė, tapo kitu žmogumi, suprato, jog be narkotikų gyvenimas yra geras ir malonus.

Nori gyventi su mylima moterimi ir dirbti, kiek sveikata leidžia.

5. Atsiliepimu į nuteistojo G. B. skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mindaugas Sabaitis praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti. 5.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad nuteistasis G. B. skunde teigia, jog teismas nutartyje nurodo neteisingÄ informacijÄ , susijusiÄ su likusia laisvės atėmimo bausme ir vietoje 2 metų 9 mėnesių 24 dienų nurodo 2 metų 5 dienų, tačiau iÅ¡ Kauno apylinkės teismo nutarties akivaizdu, kad teismas likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuoja ne nuo nutarties priėmimo dienos, bet nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 2 d.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju galėjo įsivelti techninė klaida, nes 2019 m. liepos 2 d. nuteistojo G. B. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra lygi 3 metams 5 dienoms, tačiau Å¡i techninė klaida nekeičia fakto, kad nuteistasis G. B. turėjo teisę kreiptis dėl galimo lygtinio paleidimo, nes yra atlikęs minimaliÄ 2/3 bausmės dalį. 5.2. Prokuroras pabrėžia, kad teismas vertindamas nuteistojo elgesį bei formaliųjų reikalavimų atitikimÄ , reikalingÄ paleidžiant nuteistÄ jį lygtinai, pats nusprendžia, ar laiko tarpas, kai asmuo atlieka bausmę pataisos įstaigoje yra pakankamas, kad įsitikinti, jog nuteistojo elgesys nekelia jokių abejonių dėl elgesio.

Teismų praktikoje nurodyta, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Kadangi nuteistasis G. B. jau yra nubaustas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apribojant ir atimant jam galimybę daryti nusikalstamas veikas, todėl bausmės atlikimo metu svarbu, kad nuteistasis bÅ«tų paveiktas taip, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Tokiu bÅ«du paleidimas lygtinai atlikti laisvės atėmimo bausmės, gali užkirsti keliÄ vieno iÅ¡ bausmės tikslų siekimui, todėl teismas spręsdamas apie nuteistojo lygtinį paleidimÄ vertina ne tik atitikimÄ formaliuosius tokio paleidimo reikalavimus, bet taip pat ir nuteistajam skirtos bausmės tikslų įgyvendinimÄ ir jų pasiekimÄ , todėl nuteistojo teiginys, kad teismas neturėjo teisės savo nutartyje pasisakyti apie nusikaltimo pobÅ«dį, bausmės dydį ir tikslus, o pasisakęs baudžia nuteistÄ jį už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ , laikomas nepagrįstu.

Be to, atsiliepime nepritariama nuteistojo skunde nurodytai aplinkybei, kad teismas nutartyje nepasisekė apie resocializacijos planÄ ir jo vykdymÄ , kadangi teismo nutartyje konstatuota, kad nutartis priimta įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose, Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. 5.3. Prokuroras atsiliepime pabrėžia, kad svarstant dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo yra vertinamas nuteistojo elgesys visÄ bausmės atlikimo laikÄ , todėl tai, kad per 9 laisvės atėmimo metus nuteistasis 4 kartus pažeidė nustatytas taisykles ir reikalavimus nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai.

Tuo tarpu nuteistasis G. B. teigia, kad 4 nuobaudos per 9 laisvės atėmimo metus negali būti laikomas didžiuliu nusižengimu. Toks nuteistojo požiūris parodo, kad jis ne tik, kad nesuvokia savo elgesio pasekmių, bet tokį elgesį dar ir pateisina, nors viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų yra laikytis nustatytų vidaus taisyklių ir jų nepažeidinėti. 5.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad skunde nuteistasis nesupranta, kas ir kada nustatė, jog jo nusikalstamo elgesio rizika prilygsta 64 balams ir kodėl nėra nurodytas tokių balų pokytis.

Taip pat nuteistasis prieÅ¡tarauja nurodytam vienam iÅ¡ kriminogeninių veiksnių - emocinei gerovei, nesupranta, kas nustatė ir iÅ¡ kur teismas sprendžia, kad tai pasireiÅ¡kia jo elgesyje. Akivaizdu, jog teismas nutartyje Å¡iuos faktus nurodo atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pateiktÄ informacijÄ bei duomenis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei kriminogeniniai veiksniai nuteistajam G. B. buvo nustatyti Resocializacijos skyriaus darbuotojų, turinčių specialųjį iÅ¡silavinimÄ , kuris tinkamas dirbant su OASys metodika bei komunikuojant su nuteistaisiais individualiai nustatant esamus kriminogeninius veiksnius. 5.5.

Prokuroras pažymi, kad nuteistasis skunde nepritaria teismo teiginiui, jog paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ laisvės atėmimo vietos atlikti bausmės lygtinai taip nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir tikslas, nes pasak nuteistojo jis vis tiek atlikinės bausmę, skirtumas tik tas, jog nebus laisvės atėmimo vietoje. Tokiam nuteistojo skunde nurodytam teiginiui pritariama, kadangi lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos nėra atleidimas nuo bausmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimas lygtinai gali bÅ«ti tvirtinamas tik tuo atveju, kai nekyla abejonių, jog paleistas lygtinai asmuo daugiau nenusikals, laikysis įstatymų bei galės tinkamai integruotis į visuomenę.

Å iuo atveju teismas įvertinęs visÄ , apie nuteistÄ jį pateiktÄ , informacijÄ bei jį charakterizuojančius duomenis konstatavo, kad teigiami nuteistojo G. B. taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. 5.6. Be to, atsiliepime nurodyta, kad skunde pabrėžiama, jog teismo nutartyje nurodytos iÅ¡vados ir motyvacija yra Å¡abloniÅ¡ka. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos įstaiga į teismÄ kreipiasi dėl galimo nuteistojo lygtinio paleidimo, o tokiu bÅ«du teismui pateikiama informacija apie nuteistuosius yra identiÅ¡ka - vertinamos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas, nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose, Å¡ių priemonių ir programų įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Tokiu bÅ«du, teismas priimdamas nutartį kiekvienÄ kartÄ turi atsižvelgti į tuos pačius nuteistiesiems keliamus reikalavimus bei jų vykdymÄ . Be abejonės, kiekvienas atvejis yra skirtingas, tačiau pataisos įstaigos, teikdamos nuteistuosius galimam lyginiam paleidimui privalo pateikti informacijÄ apie tokių pačių reikalavimų vykdymÄ kiekvienam nuteistajam individualiai, todėl kai kurie teismo teiginiai ir gali pasirodyti Å¡abloniÅ¡ki, tačiau pabrėžtina, kad kiekvienu skirtinu atveju teismas nuteistÄ jį įvertina individualiai vadovaudamasis pataisos įstaigos pateiktais nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis.

4. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

7. Atlikus nuteistojo G. B. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 64 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Tačiau, nuteisto asmens pažanga jÄ mažinant, net ir esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados teismo neriboja.

8. Pažymėtina, jog iÅ¡ apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tai yra, jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, 6 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, iki suėmimo dirbo, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , į kuriÄ grįžtų po galimo lygtinio paleidimo, pataisos namuose įgijo baldžiaus ir apdailininko specialybes.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai iÅ¡ esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę G.

B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, G.

B. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodikÄ nustatyti 64 balai, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma tesiekia 25 balus, iÅ¡ ko seka, kad G. B. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 7 balais nuo ankstesnio vertinimo.

10. Be to, iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir buvo baustas drausmine tvarka. Nors Å¡iuo metu nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu G. B. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

11. IÅ¡vados, jog Å¡iuo metu yra pagrindas nuteistajam G. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su seserimi ir 4 metus iki suėmimo dirbo ekspeditoriumi bei laivų dažytoju), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio G. B. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima, ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytÄ tvarkÄ .

Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad pataisos įstaigoje nedirba, kadangi turi neįgalumÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuteistasis ir turi neįgalumÄ , tačiau jam tai nesutrukdė nei iki laisvės atėmimo bausmės pradžios dirbti, nei daryti nusikalstamas veikas.

12. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimÄ dėl G. B. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl Å¡iuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrÄ kartÄ už tÄ patį pažeidimas, tačiau su Å¡iais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius Å¡iam bÅ«nant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar Å¡iuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant iÅ¡vengti tiek analogiÅ¡kų, tiek ir kitokio pobÅ«džio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

Å ių aplinkybių ignoravimas, įvertinus tai, kad G. B. į kai kuriuos nusikaltimus žvelgia atlaidžiai, nemano, jog jie daro žalÄ visuomenei, linkęs pateisinto savo elgesį ir įvykdytus nusikaltimus, labiau linkęs paisyti savo, o ne visuomenės interesų. Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima ir tai, kad praeityje yra pasielgęs spontaniÅ¡kai, neapgalvotai, kartodavo tas pačias klaidas, tÄ Ä¯rodo ir turimi teistumui bei nusikaltimų pasikartojimas. Nuteistasis vengia detaliau kalbėti apie nusikaltimus, tačiau kaltę dėl jų dalinai prisiima, kas rodo, kad net ir Å¡iuo metu nuteistasis pakankamai kritiÅ¡kai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumÄ , kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį charakterizuoja labiau neigiamai.

Be to, nuteistasis G. B. bausmę atlieka už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turtint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, G. B. praeityje teistas 8 kartus – už valkatavimÄ ar elgetavimÄ , piktybinį administracinės priežiÅ«ros taisyklių pažeidimÄ , neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ platinti ar neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu, išžaginimÄ ir keturis kartus teistas už vagystes.

13. Taigi pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar yra materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos - įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kita. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, priėmimo, buvo sistemingai teisiamas dėl nusikalstamų veikų susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir vagystėmis, taip pat dėl seksualinio pobÅ«džio nusikaltimo bei kitų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų įvykdymo.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir motyvuotai, neiÅ¡skirdamas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo G. B. atžvilgiu buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas. Pritaikius 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymÄ â€žDėl amnestijos“ Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440 nuo likusios bausmės buvo atleistas. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymÄ â€žDėl amnestijos“ 5 straipsnį, neatliktos laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6, tai yra, 1 mėnesiu 26 dienomis.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau taikytomis Å¡velnesnėmis baudžiamojo proceso įstatymo suteikiamomis priemonėmis nebuvo pasiekti bausmės tikslai, o nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Ä® ankstesnę kriminalinę praeitį buvo atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio rizikÄ , kaip kriminogeninius veiksnius iÅ¡skiriant nuteistojo ankstesnius teistumus, ankstesnės piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos ir emocinė gerovė.

AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. Nors skundu nuteistasis nesutinka su nustatytais kriminogeniniais veiksniais, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl teismui abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodyta klaidinga neatliktos bausmės dalis ir vietoj 2 metų 9 mėnesių 24 dienų nurodo 2 metų 5 dienų, tačiau iÅ¡ Kauno apylinkės teismo nutarties akivaizdu, kad teismas likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuoja ne nuo nutarties priėmimo dienos, bet nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 2 d. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju galėjo įsivelti techninė klaida, nes 2019 m. liepos 2 d. nuteistojo G. B. likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra lygi 3 metams 5 dienoms. AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡i teismo nutartyje padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida neįtakojo Kauno apylinkės teismo iÅ¡vados sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo.

15. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti G. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus G. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : Nuteistojo G. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė