2021-06-23 Nr. AB-13394-3-64-3-00592-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1732-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00592-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. M., A. G., J. G.) dėl pažymos, sutikimo, sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Telšių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. vasario 17 d. pažymą Nr. 37PAŽ-68-(14.37.104.) dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (toliau – ir Pažyma); panaikinti NŽT Telšių skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 37SD-745-(14.37.104.) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti NŽT Telšių skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sutikimą Nr. 37STŽ-175-(14.37.104) įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (toliau – ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimas); įpareigoti NŽT Telšių skyrių iš naujo svarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (toliau – ir 2020 m. vasario 21 d. sutikimas).

2. Pareiškėja patikslinto skundo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja yra ūkininkė, kuriai priklauso 9,08 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Su žemės sklypu ribojasi trečiojo suinteresuoto asmens V. M. 4,38 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. ketina parduoti savo žemės sklypą;

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3–4 dalyse bei Sprendime nurodyto poįstatyminio teisės akto – NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (NŽT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3 E.) redakcija)) (toliau – ir Aprašas) 7 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėja turi pirmumo teisę įsigyti V. M. žemės sklypą. Atsakovas 2020 m. sausio 20 d. pranešimu Nr. 37SD-166-(14.37.204) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ (toliau – ir Pranešimas), kurį pareiškėja gavo 2020 m. vasario 2 d., pranešė, kad V. M. pateikė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą. Pareiškėja 2020 m. vasario 21 d. atsakovui išsiuntė sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodė, kad sutinka pirkti V. M. žemės sklypą pardavėjo nurodytomis sąlygomis. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. Sprendimu nusprendė, kad dėl praleisto 15 darbo dienų termino pareiškėja negali būti įrašyta į Pažymą, taip atimant iš pareiškėjos pirmumo teisę įsigyti V. M. žemės sklypą.

2.3. Ginčo dėl atsakovo Pranešimo pareiškėjai įteikimo termino (2020 m. vasario 2 d.) nėra. Pareiškėja 15 darbo dienų termino pateikti sutikimą nepraleido, nes terminas baigėsi 2020 m. vasario 21 d. ir šią dieną pareiškėja sutikimą registruotu paštu išsiuntė atsakovui. Atsakovo Sprendime nurodyta 2020 m. vasario 24 d. data yra ne pareiškėjos sutikimo pateikimo, bet pareiškėjos sutikimo gavimo pas atsakovą data. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.122 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjos sutikimas atsakovui yra pateiktas laiku. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaiga siejama su sutikimo pateikimu, o ne su sutikimo gavimu NŽT teritoriniame padalinyje;

2.4. Atsakovas 2020 m. balandžio 14 d. atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikė naują nepagrįstą versiją, kad Pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas / tapo žinomas 2020 m. sausio 24 d. Tačiau ši pozicija neturi jokio pagrindo ir prieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam reglamentavimui;

2.5. Atsakovo išduoti Pažyma ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimas naikintini dėl tų pačių motyvų, kaip ir Sprendimo naikinimo motyvai, t. y. dėl to, kad pareiškėja sutikimą pirkti V. M. žemės sklypą atsakovui pateikė įstatymų nustatytu terminu, pareiškėjos sutikimas turėjo būti priimtas ir svarstomas, o pareiškėja turėjo būti įrašyta į Pažymą bei turėjo būti įgyvendinti visi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalyje, Aprašo 12 punkte įtvirtinti reikalavimai;

2.6. Pareiškėja turėjo vienodą pirmumo teisę pirkti V. M. žemės sklypą, kaip ir A. G. ir J. G.. Atsakovo samprotavimai atsiliepime į pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kad jeigu pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimas pirkti V. M. žemės sklypą būtų priimtas, tai pareiškėja nebūtų turėjusi daugiau teisių, negu į Pažymą įrašytas A. G., nepaneigia skundo pagrįstumo. Pareiškėja siekia ne daugiau teisių, negu kiti asmenys, bet siekia, kad jos teisės, nustatytos ŽŪPŽĮĮ, nebūtų pažeidžiamos;

2.7. Atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą, nes pareiškėjos sutikimas pirkti V. M. žemės sklypą liko neapsvarstytas ir neįvertintas.

3. Atsakovas NŽT Telšių skyrius atsiliepime į patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti tokiais pagrindiniais argumentais:

3.1. 2020 m. sausio 16 d. gavus pardavėjo V. M. pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei vykdant Aprašo reikalavimus, tą pačią dieną NŽT svetainėje buvo patalpintas skelbimas Nr. 136338 „Dėl siūlymo pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir Skelbimas), be kita ko, nurodant, kad žemės sklypą pageidaujantys įsigyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą ir sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą gali paduoti iki 2020 m. vasario 6 d. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. sausio 16 d. atsakovui pateiktos pažymos duomenimis gretimų žemės sklypų savininkai, kurių sklypai ribojasi su parduodamu, yra V. R., A. G. ir L. L.. Atsakovas pranešimus apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nurodytiems asmenims išsiuntė 2020 m. sausio 20 d. A. G. 2020 m. sausio 27 d. pateikė sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą;

3.2. 2020 m. vasario 17 d. atsakovas parengė ir pardavėjui V. M. išsiuntė Pažymą, nurodydamas, kad pardavėjas žemės sklypą turi parduoti A. G.. 2020 m kovo 5 d. A. G. ir J. G. atsakovui pateikė parašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir jiems ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo išduotas Sutikimas įsigyti 4,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis V. M. ir A. G. su J. G. 2020 m. balandžio 24 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis;

3.3. Pareiškėja raštišką sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atsakovui pateikė 2020 m. vasario 24 d., praėjus 7 kalendorinėms dienoms po Pažymos parengimo ir praėjus 35 kalendorinėms dienoms po pranešimų išsiuntimo besiribojančių žemės sklypų savininkams apie pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą. Pagal pareiškėjos pašto siuntos kodą atsakovas nustatė, kad siunta kurjeriui perduota 2020 m. sausio 21 d., o 2020 m. sausio 24 d. siuntos pareiškėjai įteikti nepavykus, siunta palikta pašte ir tą pačią dieną pareiškėja informuota tokio teksto pranešimu: „Kviečiame atvykti į paštą atsiimti siuntos. Atvykdami turėkite siuntos numerį ir asmens dokumentą. Kitas asmuo siuntą gali atsiimti tik su įgaliojimu“. Siuntą iš pašto pareiškėja atsiėmė 2020 m. vasario 2 d., praėjus 9 dienoms nuo pranešimo apie siuntą gavimo dienos. Tai reiškia, kad 2020 m. vasario 2 d. pareiškėjai tapo žinoma, jog 2020 m. sausio 24 d. kurjeris bandė pareiškėjai įteikti atsakovo 2020 m. sausio 20 d. pranešimą, todėl pagrįstai nuo sužinojimo apie gautą siuntą sekančios dienos – 2020 m. sausio 25 d. pradedamas skaičiuoti 15 darbo dienų terminas pateikti sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris baigėsi 2020 m. vasario 14 d. Šios informacijos apie bandymą įteikti siuntą pareiškėjai objektyvus buvimas ir jos žinojimas buvo pagrindas pareiškėjai elgtis atidžiai ir rūpestingai, skaičiuojant terminą, per kurį turėjo būti pateiktas sutikimas;

3.4. Jei atsakovas būtų laiku gavęs pareiškėjos sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą, vadovaujantis Aprašu, pardavėjui būtų išdavęs pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, nurodydamas du asmenis, kuriems pardavėjas turi parduoti žemės sklypą – V. R. ir A. G., taip pat nurodant, kad pardavėjas nusprendžia, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Tai reiškia, kad pareiškėja, jeigu būtų laiku pateikusi sutikimą pirkti ir būtų buvusi įrašyta į Pažymą, ji nebūtų turėjusi daugiau teisių, negu į Pažymą įrašytas A. G.. Pareiškėjos įrašymas į Pažymą nereiškia, kad pardavėjas būtų išreiškęs norą pardavimo sutartį sudaryti būtent su pareiškėja.

3.5. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse, Aprašo 6 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjos skundo teiginys, kad Sprendimu pareiškėjai atimama pirmumo teisė įsigyti V. M. žemės sklypą, yra nepagrįstas, nes pareiškėjos teisė įsigyti žemės sklypą neapribota. Pareiškėja neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu įstatymo nustatytais terminais nepasinaudojo pirmumo teise pirkti žemės sklypą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nėra svarbu, kuriam iš vienodą pirmumo teisę turinčių asmenų parduos savo žemės sklypą. Vadovaudamasis atsakovo Pažyma ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimu, 2020 m. balandžio 24 d. teisėtai sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su J. G.. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 ir 7 dalių teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėja pripažįsta, kad ji neturi aukštesnės eilės pirmumo teisės, t. y. turi vienodą pirmumo teisę su A. G. ir J. G.. Tokiu atveju įstatymas lemiamą reikšmę suteikia pardavėjo valiai. Netgi tuo atveju, jei pareiškėja atsakovo Pažymoje būtų įrašyta kaip turinti vienodą pirmumo teisę su G. pirkti žemės sklypą, vis tiek sprendimą dėl to, kuriam iš asmenų parduoti žemės sklypą, priimtų pardavėjas.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su tokią pat pirmumo teisę kaip ir pareiškėjos turinčiu asmeniu, negalima sutikti su pareiškėja, kad jos pirmumo teisė buvo pažeista, t. y. kad ji nagrinėjamu atveju gali pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalimi – reikalauti jai perkelti pirkėjo teises. Pagal teismų praktiką tokiu atveju kitos sandorio šalies pasirinkimą nulemia žemės sklypo pardavėjo valia, bet ne viešojo administravimo subjekto sprendimas, viešojo administravimo subjekto kompetencija tokiu atveju apsiriboja tik faktų konstatavimu, kad potencialūs pirkėjai turi įstatyme numatytas pirmumo teises;

4.3. Šioje byloje negali būti sprendžiama dėl įpareigojimo viešąjį administravimo subjektą priimti naują administracinį sprendimą, nes toks sprendimas negali turėti retrospektyvaus poveikio jau įvykusiems materialaus pobūdžio faktams – sudaryto sandorio civilinėms teisinėms pasekmėms. Kadangi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis jau yra sudaryta, dėl tokio sandorio sudarymo rezultate kilusių civilinių teisinių pasekmių turi būti sprendžiama bendrosios kompetencijos teisme;

4.4. Netgi visiškas pareiškėjos reikalavimų patenkinimas jai nesukels jokių pasekmių, neatkurs buvusios padėties, kadangi žemės sklypas jau yra parduotas tokią pat pirmumo teisę turinčiam asmeniui, sutartis yra sudaryta teisėtai, nenuginčyta, galiojanti ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovo naujų faktų konstatavimas, t. y. nurodymas, kad pareiškėja turi vienodą pirmumo teisę su G., jokių prievolių nesukurs. Savo tariamai pažeistas teises į žemės sklypą pareiškėja gali ginti bendrosios kompetencijos teisme.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys J. ir A. G. atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad V. M. žemę buvo išnuomojęs metams pareiškėjai.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamą atsakovo Sprendimą, o kitą patikslinto skundo dalį atmetė, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 465,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. iš pareiškėjos ir atsakovo po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijami: Pažyma, kuria pažymima, kad, vadovaujantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, V. M. 4,38 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., turi parduoti asmeniui nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą – A. G.; 2020 m. kovo 10 d. sutikimas, kuriuo sutinkama, kad A. G. ir J. G. įsigytų 4,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Telšių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini); Sprendimas, kuriame konstatuojama, kad pareiškėja negali būti įrašyta į Pažymą.

8. Teismas, akcentuodamas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje, Aprašo 7 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad byloje nekyla ginčo, kad pareiškėja NŽT Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo gavo 2020 m. vasario 2 d. Pareiškėja savo sutikimą išsiuntė 2020 m. vasario 21 d., t. y. paskutinę (15-ą) darbo dieną, kuomet buvo galimas sutikimo / atsisakymo pateikimas. Pagal teisinį reglamentavimą sutikimas arba atsisakymas turi būti pateikiamas per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, o ne privalo būti (jau) gautas NŽT per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovas netinkamai taikė ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyto 15 darbo dienų skaičiavimo terminą, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad gavo pareiškėjos sutikimą pasibaigus numatytam terminui, dėl ko neteisėtai atsisakė įrašyti pareiškėją į pardavėjo Pažymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas tik 2020 m. kovo 18 d., t. y. praėjus 14 darbo dienų nuo pareiškėjos sutikimo davimo, neinformavus pareiškėjos apie (galimai) praleistą 15 darbo dienų terminą, jau išduotą Pažymą ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Todėl ginčijamas atsakovo Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Teismas, įvertinęs Aprašo 9 punkte nurodytus reikalavimus, nustatė, kad Pažyma buvo parengta iki pareiškėjos sutikimo / atsisakymo gavimo dienos. Teismas vertino, kad atsakovas, turėdamas galimybę įsitikinti, kada (ar) pranešėja gavo NŽT Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą, siųstą registruota pašto siunta, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, netinkamai nustatė pareiškėjai taikytino termino pasibaigimo dieną, todėl neteisėtai ir nepagrįstai parengė Pažymą, nurodydamas tik trečiąjį suinteresuotą asmenį A. G., bet nenurodydamas pareiškėjos.

10. Teismas ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies kontekste nurodė, kad ginčui aktualus žemės sklypas jau yra parduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl pareiškėjo prašymas dėl Pažymos panaikinimo negali būti patenkintas. Dėl tų pačių priežasčių negali būti tenkintinas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Teismas apžvelgė ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 3 dalyje, NŽT direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-244 patvirtinto Sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir sutikimo įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Sutikimo išdavimo tvarkos aprašas) 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad 2020 m. sausio 27 d. NŽT Telšių skyriuje gautas trečiojo suinteresuoto asmens sutikimas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir J. G. 2020 m. kovo 5 d. pateikė prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kartu su prašymu buvo pateikta žemės ūkio paskirties pirkėjo (fizinio asmens) deklaracija. Teismas sprendė, kad atsakovas 2020 m. kovo 10 d. sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui išdavė nepažeisdamas teisės aktuose numatytų procedūrų. Kitaip nei Pažymos išdavimo atveju, sutikimai rengtini atskirai kiekvienam pirkėjui, siekiančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

12. Teismas akcentavo, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalies kontekste tokio pobūdžio ginčas turėtų būti spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.

13. Teismas pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, įvertinęs pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir prašomas priteisti sumas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų kontekste. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų skundo reikalavimų dalį (1/2), sumažino pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 465,25 Eur. Teismas akcentavo, kad teismo sprendimu patenkinta 50 proc. pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, t. y. sprendimas iš dalies priimtas ir pareiškėjos naudai, todėl priteisė iš pareiškėjos ir atsakovo trečiajam asmeniui V. M. po 150 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas patikslintas skundas ir priimti naują sprendimą – atmestą patikslinto skundo reikalavimų dalį tenkinti, priteisti iš atsakovo 930,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 11,25 Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

15. Pareiškėja, iš esmės pakartodama pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, akcentuoja:

15.1. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalyje, Aprašo 12 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėja turėjo vienodą pirmumo teisę pirkti V. M. žemės sklypą, kaip ir A. G. ir J. G.. Be to, pareiškėja nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 9 d. nepertraukiamai nuomojosi iš V. M. jo žemės sklypą. Nors pareiškėja neturėjo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos pirmenybės teisės, buvo pakankamai pagrindo manyti, kad V. M. būtų pasirinkęs pareiškėją, kuri 12 metų iš jo nuomojosi žemės sklypą;

15.2. Pareiškėja per ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikė sutikimą pirkti V. M. žemės sklypą, todėl turėjo būti įrašyta į Pažymą ir turėjo vykti tolimesnės ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros. Tačiau pažeidžiant imperatyvius ŽŪPŽĮĮ reikalavimus tas nebuvo padaryta;

15.3. Teismas, remdamasis savo išvada dėl Sprendimo neteisėtumo, iš pradžių padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo principo, netinkamai nustatė pareiškėjai taikytino termino pasibaigimo dieną, todėl neteisėtai ir nepagrįstai parengė Pažymą, nurodydamas tik A. G., bet nenurodydamas pareiškėjos. Tačiau, užuot išlikdamas nuoseklus ir panaikindamas neteisėta ir nepagrįstą Pažymą, teismas nusprendė, kad šis reikalavimas atmestinas, nes V. M. žemės sklypas 2020 m. balandžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jau parduotas J. G.. Analogišku motyvu buvo atmestas ir pareiškėjos prašymas panaikinti 2020 m. kovo 10 d. sutikimą;

15.4. Jeigu įsiteisėtų pirmosios instancijos teismo sprendimas toks, koks yra, pareiškėjos teisės ne tik liktų neapgintos, bet ir būtų nepagrįstai apsunkinta pareiškėjos padėtis tuo atveju, jeigu būtų iškelta civilinė byla bendrosios kompetencijos teisme dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, nes tokios bylos atsakovai savo atsikirtimus galėtų motyvuoti tuo, kad pareiškėjos skundo dalis dėl Pažymos ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimo panaikinimo atmesta;

15.5. Teismo akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-499-492/2018 vadovautis nebuvo pagrindo, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apraše nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą;

16.2. Atsakovas, gavęs pareiškėjos sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą iki Pažymos išdavimo, vadovaudamasis Aprašu, pardavėjui būtų išdavęs pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Pažymoje būtų buvę nurodyti du asmenys, kuriems pardavėjas turi parduoti žemės sklypą – V. R. ir A. G.. Tačiau Pažymoje taip pat būtų nurodyta, kad pardavėjas nusprendžia, kuriam iš nurodytų asmenų arba asmenims pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Tai reiškia, kad jeigu pareiškėja būtų įrašyta į Pažymą, ji nebūtų turėjusi daugiau teisių, negu į Pažymą įrašytas A. G.. Pareiškėjos įrašymas į Pažymą nereiškia, kad pardavėjas būtų išreiškęs norą pardavimo sutartį sudaryti būtent su pareiškėja;

16.3. Įvertinus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu atsakovo Sprendimu pareiškėjai atimama / pažeidžiama pirmumo teisė įsigyti V. M. žemės sklypą, nes neapriboja jos teisės įsigyti žemės sklypą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos 363 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pareiškėja, nors ir motyvuoja ginčui aktualią pirmumo teisę nuomos teisiniais santykiais, tačiau pripažįsta, kad ji neturi aukštesnės eilės pirmumo teisės, t. y. turi vienodą pirmumo teisę su A. G. ir J. G. (pranešimų išsiuntimo metu nuomos teisiniai santykiai buvo pasibaigę). Tokiu atveju įstatymas lemiamą reikšmę suteikia pardavėjo valiai (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 5 d.). Taigi net tuo atveju, jei pareiškėja Pažymoje būtų įrašyta kaip turinti vienodą pirmumo teisę su G. pirkti žemės sklypą ir jai būtų išduotas atitinkamas sutikimas, vis tiek sprendimą dėl to, kuriam iš asmenų parduoti žemės sklypą, priimtų pardavėjas. Pareiškėja neturi jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad V. M. valia tuo atveju būtų buvusi kitokia;

17.2. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 7 dalies kontekste, esant aplinkybėms, t. y. kai pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta su tokią pat pirmumo teisę kaip ir pareiškėjos, turinčiu asmeniu, negalima sutikti, kad pareiškėjos pirmumo teisė buvo pažeista, t. y., kad ji gali pasinaudoti ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalimi – reikalauti jai perkelti pirkėjo teises;

17.3. Priešingai, nei teigia pareiškėja, jos reikalavimų visiškas tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kiek tai susiję su jos pretenzijomis į žemės sklypo nuosavybę, kadangi žemės sklypas yra parduotas tokią pat pirmumo teisę turinčiam asmeniui, sutartis yra sudaryta teisėtai, nenuginčyta, galiojanti ir nėra jokių materialinių teisinių pagrindų sutartį pripažinti negaliojančia ar ją modifikuoti perkeliant pirkėjo teises pareiškėjai;

17.4. Byloje negali būti sprendžiama dėl įpareigojimo viešąjį administravimo subjektą priimti naują administracinį sprendimą, nes toks sprendimas negali turėti retrospektyvaus poveikio jau įvykusiems materialaus pobūdžio faktams – sudaryto sandorio civilinėms teisinėms pasekmėms. Kadangi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis jau yra sudaryta, dėl tokio sandorio sudarymo rezultate kilusių civilinių teisinių pasekmių turi būti sprendžiama bendrosios kompetencijos teisme;

17.5. Pareiškėjos teiginiai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-499-492/2018, yra nepagrįsti. Bylos esmės nekeičia pareiškėjos argumentai šiuo aspektu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė;

17.6. Pareiškėjos reikalavimai panaikinti Pažymą ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimą yra nepagrįsti dar ir todėl, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog G. turi tokią pat pirmumo teisę, t. y. šie administraciniai aktai yra neteisėti tik iš dalies, t. y. tik todėl ir tik tiek, kiek Pažymoje kartu su G. nenurodyta pareiškėja, ir kad jai neišduotas analogiškas sutikimas kaip ir G.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra pareiškėjos reikalavimų panaikinti atsakovo NŽT Telšių skyriaus Pažymą ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti trečiajam suinteresuotam asmeniui bei įpareigojimo iš naujo apsvarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagrįstumas.

19. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

20. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

21. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėja NŽT Telšių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. pranešimą dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo gavo 2020 m. vasario 2 d., savo sutikimą išsiuntė 2020 m. vasario 21 d., t. y. paskutinę (15-ą) darbo dieną, kuomet buvo galimas sutikimo / atsisakymo pateikimas; kad ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 24 d. su vienodą kaip ir pareiškėjos pirmumo teisę turinčiais A. G. ir J. G.. Apeliaciniame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos skundas nebuvo tenkintas, akcentavo, kad nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 9 d. nepertraukiamai nuomojosi iš V. M. jo žemės sklypą, todėl mano, kad V. M. būtų žemės sklypą pardavęs pareiškėjai; teismas, nustatęs, kad atsakovas netinkamai nustatė pareiškėjai taikytino termino pasibaigimo dieną, todėl neteisėtai ir nepagrįstai parengė Pažymą, turėjo panaikinti Pažymą ir 2020 m. kovo 10 d. sutikimą ir įpareigoti atsakovą svarstyti jos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes priimtu teismo sprendimu pareiškėjos pažeistos teisės liko neapgintos.

22. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, eilė. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

23. Minėta įstatymo nuostata pagrindžia, kad pažymos paskirtis – nurodyti visus vienodą pirmumo teisę turinčius asmenis, kad žemės sklypo savininkas būtų apie juos informuotas ir savo valia pasirinktų siūlomomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos teises atsakovas pažeidė neįrašydamas jos į Pažymą, nėra pakankamas pagrindas ją naikinti, nes tokiu sprendimu būtų pažeisti teisėti interesai asmenų, kurie, turėdami tokią pačią pirmumo teisę kaip ir pareiškėja, buvo įrašyti į Pažymą ir su jais buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis. Pareiškėjos argumentas, kad žemės sklypo pardavėjas būtų pasirinkęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą su ja, laikytini subjektyvia prielaida, kuriai pagrįsti duomenų byloje nėra. Tokiam pardavėjo pasirinkimui pagrįsti faktas, kad ji anksčiau nuomojosi ginčo žemės sklypą, nėra savaime pakankamas, nes nuomos teisiniai santykiai buvo pasibaigę. Be to, žemės sklypo pardavėjas, dalyvaujantis byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjos skundo prašė netenkinti, taigi, su jos argumentais nesutiko.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja byloje turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo priemones, kurios atitiktų jos teisėtus interesus ir sukeltų jai realias materialines pasekmes, atkurtų teisių pažeidimu patirtus praradimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčijo trečiojo suinteresuoto asmens A. G. įrašymo į Pažymą teisėtumo, taigi ji faktiškai siekė, kad būtų ištaisytas Pažymos trūkumas ir ji taip pat būtų įrašyta, tačiau nei Pažymos panaikinimas (kam nėra pakankamo teisinio pagrindo), nei jos papildymas negalėtų sukelti tų pasekmių, kurių siekia pareiškėja, nes žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis yra sudaryta. Aptariamu atveju, atsižvelgiant į pareikšto skundo reikalavimus, konstatavus viešojo administravimo subjekto padarytą pareiškėjos teisių pažeidimą, neteisėto Sprendimo panaikinimas yra vienintelis galimas pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdas administracinėje byloje (ABTĮ 88 str., 91 str.).

25. ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas kiekvienam potencialiam pirkėjui individualiai, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti kitam asmeniui teisėtai išduotą sutikimą yra nepagrįstas. Teismas taip pat pagrįstai vertino, kad pareiškėjos reikalavimas dėl sutikimo išdavimo, kai yra sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat negali būti tenkinamas, nes po ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebeliko sutikimo dalyko.

27. Nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiama dėl įpareigojimo viešąjį administravimo subjektą priimti naują administracinį sprendimą (įpareigojant iš naujo apsvarstyti pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. sutikimą), nes toks sprendimas negali turėti retrospektyvaus poveikio jau įvykusiems materialaus pobūdžio faktams – sudaryto sandorio kvestionuojamoms civilinėms teisinėms pasekmėms. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“ Tokio pobūdžio ginčas turėtų būti spręstinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-499-492/2018). Minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, nes situacijų tapatumą lemia ne civilinės bylos dėl pirkėjo teisių perkėlimo iškėlimo / neiškėlimo faktas, bet ginčo teisinių santykių tapatumas ir faktinių aplinkybių panašumas.

28. Konstatavus, kad pareiškėjos pasirinktais būdais administracinėje byloje jos teisės negali būti apgintos, pirmosios instancijos teismas skundo reikalavimus dėl atsakovo išduotos Pažymos, 2020 m. kovo 10 d. sutikimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus pagrįstai atmetė. Pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė visas kilusiam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

29. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, iš pareiškėjos prašė priteisti 363 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. savo patirtas išlaidas advokato pagalbai atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui grindžia 2020 m. liepos 22 d. sąskaita ir pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 929372, jos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, jos priteistinos iš pareiškėjos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. iš pareiškėjos V. R. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė