b893ceb6-37ae-441d-8dbf-4cfb771abdfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-1767-535/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00051-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės, dalyvaujant pareiškėjoms N. N. , D. J., S. J., pareiškėjų atstovui Laurynui Biekšai atsakovo atstovei Eglei Krūminytei vertėjui R.

M. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų N. N., D. J., S. J. , A. N. (A. N.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie LR VRM dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ , kuriuo parÅ¡o teismo: panaikinti 2020-12-23 Migracijos departamento prie LR VRM sprendimÄ Nr. (15/6-12)14-18 dėl (duomenys neskelbtini) piliečių N. N., D. J., S. J. ir A. N. iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad 2020-12-23 Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimÄ Nr. (15/6-12)14-18 dėl (duomenys neskelbtini) piliečių N. N., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), S. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. N. (A. N.) , gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – PareiÅ¡kėjai) iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-12-16 atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl 2020-07-09 atsakovo sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-91 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo pareiÅ¡kėjams ir todėl jie prarado teisę bÅ«ti Lietuvoje.

Kadangi pareiÅ¡kėjai atsisako savanoriÅ¡kai grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas priėmė SprendimÄ iÅ¡siųsti juos į (duomenys neskelbtini). Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPÄ®) 130 str. 1, 2 ar 4 d. nurodytų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama iÅ¡siųsti PareiÅ¡kėjus į kilmės valstybės nenustatyta. Su tokiu teiginiu pareiÅ¡kėjai nesutinka, kadangi pareiÅ¡kėjų iÅ¡nagrinėtoje prieglobsčio byloje, kuri yra atsakovo žinioje, buvo konstatuoti ir neatmesti faktai: pareiÅ¡kėjai yra gavę iÅ¡ teisėsaugos Å¡aukimus, o N. N. paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Šios aplinkybės patvirtina, kad jie yra (duomenys neskelbtini) teisėsaugos susidomėjimo objektas, o grėsmė yra individualizuota, todėl išsiuntimo atveju pareiškėjai neišvengiamai susidurs su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis. Pareiškėjai patyrė kankinimų santykiuose su (duomenys neskelbtini) teisėsauga, nes 2003 m. viena dukra buvo sunkiai sužalota, 2019 m. kita dukra buvo išprievartauta, o N. N. buvo sumušta, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai patyrė veiksmus, kurie yra prilyginami kankinimams.

Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos vykdant savo paskirtas funkcijas sistemingai taiko kankinimus: 2018 m. Komiteto prieÅ¡ Kankinimus ataskaitoje apie padėtį Tadžikistane CAT/C/TJK/CO/03 nurodyta: “Prisiminant ankstesnes pastabas (CAT/C/TJK/CO/2, para. 9), Komitetas susirÅ«pinęs, kad teisėsaugos pareigÅ«nai toliau sistemingai taiko kankinimus ir netinkamÄ elgesį; 2017 m. Tarptautinės Teisininkų Komisijos tyrime „Siekiant teisingumo už Å¡iurkščius žmogaus teisių pažeidimus Tadžikistane“ nurodyta:

“Yra sistemingų kankinimų ir netinkamo elgesio taikymo problema ikiteisminio tyrimo sulaikymo atvejais, kuri griauna visÄ teisingumo sistemÄ . Rėmimasis kankinimais yra įsiÅ¡aknijęs teisingumo sistemoje, o pažeidėjai lieka nebaudžiami“. 2013m.Žmogaus Teisių Komiteto ataskaitoje apie padėtį Tadžikistane CCPR/C/TJK/CO/02 nurodyta: “Komitetas susirÅ«pinęs dėl paplitusios kankinimų praktikos, asmenų, kuriems apribota laisvė, taip pat ir nepilnamečių. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjams (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ne vienÄ kartÄ sukėlė kankinimus, jie toliau iÅ¡lieka teisėsaugos institucijų susidomėjimo objektu, kas patvirtinta pareiÅ¡kėjų prieglobsčio byloje esančiais įrodymais (įteikti Å¡aukimai bei paskirta kardomoji priemonė).

Pažymi, kad N. N. jau pažeidė kardomÄ jÄ priemonę ir dėl to jai kils atsakomybė. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos, kaip įprastÄ darbo metodÄ , taiko kankinimus. IÅ¡siuntus pareiÅ¡kėjus į (duomenys neskelbtini), jie susidurs su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis, kurios domisi jais, kadangi pareiÅ¡kėjai yra ikiteisminio tyrimo dalyviai, todėl visiÅ¡kai pagrįstai tikėtina, kad jie patirs kankinimus. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas neturėjo priimti Sprendimo dėl PareiÅ¡kėjų iÅ¡siuntimo, nes įvykdžius pareiÅ¡kėjų iÅ¡siuntimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), bus pažeistas Europos Žmogaus Teisių konvencijos 3 str.

Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjams nustatomas vienerių metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir Å engeno zonÄ terminas. PareiÅ¡kėjai su nustatytu draudimu nesutinka. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų rodančių, kad pareiÅ¡kėjai piktnaudžiautų migracijos sistema. PrieÅ¡ingai, prieglobsčio praÅ¡ymas buvo nagrinėjamas bendra tvarka, pareiÅ¡kėjai prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu bendradarbiavo su atsakovu, iÅ¡ Lietuvos nebėgo, jokių pažeidimų neatliko.

PareiÅ¡kėjai nenori savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti, nes yra įsitikinę, kad grįžimo į TadžikistanÄ atveju jiems gresia kankinimai, todėl naudojasi teisėtomis priemonėmis ginant savo interesus ir siekia pasilikti Lietuvoje. PareiÅ¡kėjams neturėjo bÅ«ti nustatytas draudimo atvykti laikotarpis vien už tai, kad jie nesutiko savanoriÅ¡kai iÅ¡vykti, o kitų duomenų ar pagrindų, kodėl jiems turėtų bÅ«ti nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, byloje nėra. PareiÅ¡kėjai toliau iÅ¡lieka (duomenys neskelbtini) teisėsaugos susidomėjimo objektais, jiems įteikti Å¡aukimai, pažeista kardomoji priemonė.

Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos kankinimus taiko, kaip rutininę ir įprastÄ priemonę, todėl iÅ¡siuntus juos į (duomenys neskelbtini), jie susidurs su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis, ir visiÅ¡kai pagrįstai tikėtina, kad vėl patirs kankinimus, tokiu bÅ«du bus pažeistas EŽTK 3 str. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko, praÅ¡ydamas atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ atsakovas nurodo, kad 2020 m. liepos 9 d.

Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr. (15/6-12)-12PR-91 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjai apskundė Migracijos departamento sprendimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ , kaip nepagrįstÄ bei paliko galioti Migracijos departamento sprendimÄ . PareiÅ¡kėjai pateikė apeliacinį skundÄ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) 125 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , sprendimas grÄ Å¾inti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ ar neteisėtai joje yra, praÅ¡o leisti savanoriÅ¡kai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grÄ Å¾inimo į užsienio valstybę klausimu. 2020 m. gruodžio 22 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Pabėgėlių priėmimo centrÄ , kad jie informuotų pareiÅ¡kėjus apie galimybę savanoriÅ¡kai grįžti į kilmės valstybę ir kreiptis pagalbos į Tarptautinę migracijos organizacijÄ . 2020 m. gruodžio 23 d. pareiÅ¡kėjai informavo Migracijos departamentÄ , kad nesutinka iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Toks pareiÅ¡kėjų praneÅ¡imas buvo įvertintas, kaip atsisakymas savanoriÅ¡kai grįžti į kilmės valstybę, todėl atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutiko savanoriÅ¡kai grįžti į kilmės valstybę, jų atžvilgiu nebuvo taikomas Ä®statymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Remiantis Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 2 puntu užsienietis yra iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ ar neteisėtai joje yra ir nėra Å¡io Ä®statymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių priimamas sprendimas grÄ Å¾inti jį į užsienio valstybę.

PareiÅ¡kėjų teisėtas buvimas Lietuvos teritorijoje buvo siejamas iÅ¡skirtinai su praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedÅ«ra, todėl, įsiteisėjus Migracijos departamento 2020 m. liepos 9 d. sprendimui, jie neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje ir teritorijoje yra neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. gruodžio 23 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 ir 8 dalimis, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija) „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 23, 49 ir 57 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), 7 punktu ir 44.2 papunkčiu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 3 dalimi priėmė sprendimÄ iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjus iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti pareiÅ¡kėjams atvykti į Lietuvos RespublikÄ vienerius metus nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, įvedant į centrinę Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjai atvykti ir apsigyventi vienerius metus nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

Atsakovas nurodo, kad prieÅ¡ priimant ginčijamÄ sprendimÄ , Migracijos departamentas nustatė, kad nėra Ä®statymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių bÅ«tų draudžiama iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjus į (duomenys neskelbtini). LVAT galutine ir neskundžiama 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai pareiÅ¡kėjams nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Taigi, nors pareiÅ¡kėjai skunde ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjų prieglobsčio byloje nurodytos aplinkybės pagrindė individualizuotÄ grėsmę, tačiau atsižvelgiant į 2020 m. liepos 9 d.

Migracijos departamento sprendimÄ Nr. (15/6-12)-12PR-91, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjams suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas jau buvo konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės nepagrindė tikimybės pareiÅ¡kėjams patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai su skundu nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nebÅ«tų buvę iÅ¡nagrinėti, priimant 2020 m. liepos 9 d. Migracijos departamento sprendimÄ Nr. (15/6-12)-12PR-91, taigi pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad iÅ¡siuntus pareiÅ¡kėjus į (duomenys neskelbtini), bus pažeistas Europos Žmogaus Teisių konvencijos 3 straipsnis, yra nepagrįsti.

Pagal Ä®statymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, Ä®statyme imperatyviai yra numatyta, kad priėmus sprendimÄ užsienietį iÅ¡siųsti, turi bÅ«ti uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nustatant draudimo atvykti laikotarpį. Remiantis Tvarkos 44.2 punktu, tais atvejais, kai užsienietis buvo iÅ¡siųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje, jam nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju Tvarkos 44.3 ar 44.4.2 papunktyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, pareiÅ¡kėjams buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ 1 metus nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjų atžvilgiu buvo taikomas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos RespublikÄ 1 metus nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, pareiÅ¡kėjų duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o buvo pateikti ir Å engeno informacinei sistemai.

Taigi, įvertinus Ä®statyme numatytÄ maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, bei tai kad pareiÅ¡kėjai neturi jokių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, 1 metų draudimo atvykti laikotarpis laikytinas proporcingu sprendimu. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai neturi jokių socialinių ar ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika ir Lietuvos Respublikoje rezidavo tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl jų teisinės padėties, taigi pareiÅ¡kėjams nenurodžius jokių svarių priežasčių, dėl kurių jiems neturėtų bÅ«ti taikomos teisės aktų nuostatos, pareiÅ¡kėjų teiginiai, kad jiems neturėjo bÅ«ti nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, laikytini nepagrįstais.

Mano, kad pareiÅ¡kėjų atveju buvo tinkamai pritaikytos specialios teisės normos, reglamentuojančios bÅ«tent draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ teisinius santykius. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai iÅ¡dėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos ir jų atstovas palaikė skundÄ , praÅ¡ydamos jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m gruodžio 23 d. Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai iÅ¡siunčiami iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2020-07-09 Migracijos departamentas priėmė sprendimÄ Nr.(15/6-12)-12PR-91 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiÅ¡kėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Å is Migracijos departamento Sprendimas buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020-10-05 sprendimu jų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimÄ . PareiÅ¡kėjai pateikė apeliacinį skundÄ LVAT, kuris 2020-12-16 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ , palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-10-05 sprendimÄ . 2020-12-22 Migracijos departamentas kreipėsi į Pabėgėlių priėmimo centrÄ , kad jie informuotų pareiÅ¡kėjus apie galimybę savanoriÅ¡kai grįžti į kilmės valstybę ir kreiptis pagalbos į Tarptautinę migracijos organizacijÄ . 2020-12-23 pareiÅ¡kėjai pranešė atsakovui, kad nesutinka iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

Tai buvo įvertinta, kaip atisakymas savanoriÅ¡kai grįžti į kilmės valstybę, todėl jų atžvilgiu nebuvo taikomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str.1dalies 7p. 2020-12-23 Migracijos departamentas priėmė ginčijamÄ SprendimÄ , kuriuo nusprendė iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjus iÅ¡ Lietuvos Respublikos Ä® (duomenys neskelbtini) bei uždrausti pareiÅ¡kėjams atvykti į Lietuvos RespublikÄ vienerius metus nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, įvedant į centrinę Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjams atvykti ir apsigyventi vienerius metus nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos.

PareiÅ¡kėjas ginčija minėtÄ sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti. Ginčo klausimÄ reglamentuoja Ä®statymas ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas. Ä®statymo 126str. 1 dalies 2p. numatyta, kad užsienietis yra iÅ¡siunčiamas iÅ¡ Lietuvos , jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos RespublikÄ ar neteisėtai joje yra ir nėra Ä®statymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių priimamas sprendimas grÄ Å¾inti jį į užsienio valstybę. Kadangi pareiÅ¡kėjų teisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje buvo siejamas iÅ¡skirtinai su praÅ¡ymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedÅ«ra, todėl , įsiteisėjus Migracijos departamento 2020-07-09 Sprendimui, jie neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje , kurioje yra neteisėtai.

PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad iÅ¡siuntus juos į kilmės valstybę, jie susidurs su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis, kurios domisi pareiÅ¡kėjais, nes jie yra ikiteisminio tyrimo dalyviai, dėl ko galimai patirs kankinimus. Byloje nustatyta, kad prieÅ¡ priimant ginčijamÄ SprendimÄ Migracijos departamentas nustatė, kad nėra Ä®statymo 130 str.1,2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių pareiÅ¡kėjai negalėtų bÅ«ti iÅ¡siųsti į kilmės valstybę. Be to, LVAT 2020-12-16 nutartimi konstatavo, jog atsakovas pagrįstai nesuteikė pareiÅ¡kėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Minėtame atsakovo Sprendime, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjams suteikti prieglobstį, atsakovas jau konstatavo , kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės nepagrindė tikimybės pareiÅ¡kėjams patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus. PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių naujų duomenų, kad iÅ¡siuntus juos į TadžikistanÄ , bus pažeistos Europos Žmogaus Teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Sutinkamai su Ä®statymo 133 str.2d., užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Ä®statyme imperatyviai nurodyta, kad priėmus sprendimÄ užsienietį iÅ¡siųsti, turi bÅ«ti uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nustatant draudimo atvykti laikotarpį. PareiÅ¡kėjams atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė 1 m. draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir Å engeno zonÄ terminÄ . Tvarkos 44.2p. numatyta, kad tais atvejai, kai užsienietis buvo iÅ¡siųstas ir nenustatoma aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 ir 44.4.2p., jam nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Å iuo atveju nenustatyta Tvarkos 44.3 ir 44.4.2p. nurodytų aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjams pagrįstai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ 1 m. nuo jų iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjų duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p. iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o buvo pateikti ir Å engeno informacinei sistemai. Kadangi Ä®statyme nustatytas maksimalus 5 m. draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis , pareiÅ¡kėjai neturi jokių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, 1m. draudimo atvykti laikotarpis yra proporcingas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjams buvo tinkamai pritaikytos specialios teisės normos, reglamentuojančios draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ teisinius santykius. Laikytina, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas bei atitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. (15/6-12)14-18 paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjų reikalavimo tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Atmesti pareiÅ¡kėjų N. N., D. J., S. J., A. N. (A. N.) skundÄ . Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė