2017-06-07 Nr. AB-11519-3-61-3-04203-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-853-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04203-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novus Asset Management“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) su 2015 m. rugpjūčio 20 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (toliau – ir Priežiūros institucija) direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 241-128 „Dėl UAB „Novus Asset Management“ tikslinio patikrinimo rezultato“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Lietuvos banką apie šio sprendimo panaikinimą paskelbti Lietuvos banko interneto tinklalapyje. Bendrovė taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaudamiesi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. V 2015/(21.1-2100)-234-18, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos darbuotojai nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. atliko pareiškėjo tikslinį patikrinimą ir 2015 m. birželio 3 d. surašė tikslinio patikrinimo aktą Nr. 289-5 (toliau – Patikrinimo aktas). Įvertinęs tikslinio patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trūkumus bei Bendrovės pateiktus paaiškinimus, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius padarė išvadą, kad UAB „Novus Asset Management“ vidaus kontrolės sistema yra nepakankamai efektyvi ir neužtikrina tinkamo atitikties valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams funkcijų vykdymo. Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 15 000 Eur baudą ir jis buvo įpareigotas pašalinti nurodytus pažeidimus.

Bendrovė nurodė, kad įsteigdama investicinį fondą „Novus Strategic Fund“ (toliau – Fondas), ji kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą ir prašė patvirtinti Fondo taisykles bei prospektą ir ši priežiūros institucija 2012 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 03-7 Fondo taisykles (toliau – Fondo taisyklės) bei prospektą patvirtino ir jie nedelsiant buvo paskelbti Bendrovės interneto tinklalapyje adresu: www.novusam.lt, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas Lietuvos banko Priežiūros tarnybai nepateikė ir nepaskelbė Fondo taisyklių bei prospekto. UAB „Novus Asset Management“ neginčijo faktinių aplinkybių, kad Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktai nebuvo pakeisti pagal pasikeitusių teisės aktų nuostatas, tačiau Priežiūros institucija, priimdama Sprendimą, turėjo ne tik formaliai vertinti, jog Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktų nuostatos nebuvo pakeistos, bet ir nagrinėti, ar šiuose Fondo taisyklių punktuose nurodyta informacija yra esminė, ar punktų nepakeitimas suklaidino investuotojus, apribojo jų galimybes objektyviai įvertinti investicijas ir su tuo susijusią riziką bei priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Bendrovės nuomone, Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktuose nurodoma informacija nėra esminė, galinti nulemti investuotojo galimybes vertinti daromas investicijas ir su tuo susijusią riziką ar investuotojo apsisprendimą dėl priimamo investicinio sprendimo. Fondo taisyklių 57.3 punkte buvo nurodyta, kad valdymo įmonė skelbia sutrumpintą prospektą, nors šis punktas turėjo būti pakeistas, nurodant, jog valdymo įmonė skelbia pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus (toliau – ir PIID). Pareiškėjo nuomone, Fondo taisyklių 57.3 punkto nepakeitimas nedarė ir negalėjo daryti įtakos investuotojų interesams, jų galimybei įvertinti daromas investicijas, su tuo susijusiai rizikai ar priimamiems investiciniams sprendimams. Kita vertus, aplinkybė, kad nebuvo pakeisti Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktai, pati savaime nereiškia, kad Bendrovė nesilaikė jai keliamų reikalavimų.

Ginčydamas Sprendimo 2 punkte nurodytą pažeidimą, UAB „Novus Asset Management“ pažymėjo, kad jis 2013 m. liepos 15 d. Priežiūros institucijai pateikė 2013 m. liepos 12 d. PIID pagal Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-150 patvirtintų Kolektyvinio investavimo subjektų prospekto ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir pateikimo taisyklių (toliau – Prospektų taisyklės) 25 punkto reikalavimus. Šias aplinkybes pripažino ir Priežiūros institucija, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neparengė ir Priežiūros institucijai nepateikė PIID.

Vėliau Bendrovė reguliariai, maždaug kas pusę metų, atnaujindavo PIID. PIID ir atnaujinti PIID būdavo pateikiami investuotojams prieš sudarant investavimo sutartis (investicinių vienetų pirkimo paraiškas). UAB „Novus Asset Management“ neginčijo faktinių aplinkybių, kad nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. atnaujinti PIID nebuvo pateikiami Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, tačiau teigė, kad 2015 m. kovo 22 d. atnaujintus PIID jis šiai institucijai pateikė 2015 m. balandžio 21 d. Atnaujintus PIID pareiškėjas savo interneto tinklalapyje paskelbė 2015 m. balandžio 8 d. 2015 m. birželio 25 d. atnaujintus PIID Bendrovė Priežiūros institucijai pateikė 2015 m. liepos 1 d., o 2015 m. liepos 14 d. atnaujintus PIID – 2015 m. liepos 17 d. ir tą pačią dieną atnaujintus PIID pareiškėjas paskelbė savo interneto tinklalapyje.

Bendrovei 2013 m. liepos 15 d. Priežiūros institucijai pateikus 2013 m. liepos 12 d. PIID ir 2015 m. balandžio 21 d. pateikus 2015 m. kovo 22 d. atnaujintus PIID, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nei dėl PIID pateikimo terminų, nei dėl PIID turinio jokių pastabų nepareiškė. Taigi, Priežiūros institucija nemanė, kad PIID pateikta informacija yra netiksli, neaiški ar neišsami arba kad buvo pažeisti PIID ar atnaujintų PIID pateikimo terminai. Atkreipė dėmesį, kad visi Fondo (subfondo Novus Balanced Portfelio ir subfondo Novus Dynamic Portfolio) dalyviai raštu yra patvirtinę, jog jie dėl teiktos informacijos apie Fondą (atitinkamą subfondą) jokių pretenzijų ir reikalavimų Bendrovei neturi.

Visi investuotojai taip pat patvirtino, kad nemano, jog jiems teikta informacija buvo neteisinga, neaiški ar klaidinanti, ir jie priėmė pagrįstus investicinius sprendimus įsigyti Fondo investicinių vienetų, objektyviai įvertino investicijas į Fondą ir su tuo susijusias rizikas. Taigi, Priežiūros institucija nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai bei 26 straipsnio 4 dalis. Teigė, kad Sprendime nurodytas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 241-54 patvirtintų Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo ir informacijos šiame dokumente pateikimo gairių (toliau – Gairės) pažeidimas apskritai negali būti vertinamas kaip teisės norminių aktų pažeidimas, nes Gairės nėra privalomas norminis teisės aktas, už kurio pažeidimą galėtų būti taikoma poveikio priemonė.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atidarytos asmeninės investicinių vienetų sąskaitos turėjo kliento identifikavimo kodą ir kiekvienam investuotojui priklausančių investicinių vienetų skaičių, todėl bet kuriuo metu buvo galimybė tiksliai identifikuoti investuotoją, kuriam priklauso Fondo atitinkamo subfondo investiciniai vienetai, ir kiekvieno investuotojo turimų investicinių vienetų skaičių. Fondo investiciniai vienetai neprivalo turėti ir neturi ISIN kodo (Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-161 (toliau – ir Apskaitos taisyklės) 53 punktas), o Bendrovė nėra ir neprivalo būti Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo dalyve, todėl jos atidarytos investuotojų investicinių vienetų sąskaitos neturi ir negali turėti finansinių priemonių ISIN kodo bei Lietuvos centrinio vertybinio depozitoriumo dalyvio kodo. Faktinės aplinkybės, kad UAB „Novus Asset Management“ atidarytos investuotojų investicinių vienetų sąskaitos neturėjo veiklos tipo, sąskaitos rūšies ir sąskaitos numerio parametrų, savaime nereiškia, kad jos negali būti laikomos asmeninėmis finansinių priemonių sąskaitomis.

Apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad šios taisyklės kolektyvinio investavimo subjektų išleistų finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitai taikomos tiek, kiek nustatyta Apskaitos taisyklių XII skyriuje. Šis skyrius apskritai nenurodo, kokie turėtų būti kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių asmeninių finansinių priemonių sąskaitų parametrai. Taigi, Priežiūros institucija nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

Priežiūros institucija Sprendimo 3 punkte konstatavo, kad buvo pažeistas Fondo taisyklių 29.5 punktas, tačiau Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas apskritai nenumato tokio poveikio priemonės taikymo pagrindo, kaip Fondo taisyklių nesilaikymas. Patikrinimo akte nebuvo nurodyta, kad Priežiūros institucija vertina, jog investuotojai, kurie nuo Fondo veiklos pradžios iki patikrinimo sudarė investavimo sutartis ir pervedė į Fondo sąskaitą pinigus, minėtu laikotarpiu neįgijo nuosavybės teisės į apmokėtus investicinius vienetus įrodymo. Patikrinimo akte nenurodžius tokio vertinimo, pareiškėjas dėl to neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų.

Ginčydamas Sprendimo 4 punkte nurodytą pažeidimą, UAB „Novus Asset Management“ pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, jog valdymo įmonė privalo saugoti priimtų investicinių sprendimų duomenis, dokumentus ir informaciją. Pažymi, kad pareiškėjas registruoja ir saugo investicinius sprendimus taip, kaip reikalauja Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144 (toliau – Veiklos organizavimo taisyklės), 65 punktas. Nei Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nei Veiklos organizavimo taisyklių 76 punktas nereikalauja, kad Bendrovė saugotų ir informaciją bei dokumentus, kurių pagrindu priėmė vieną ar kitą investicinį sprendimą. Veiklos organizavimo taisyklių 76 punktas aiškiai nurodo, kokią informaciją, duomenis ir dokumentus yra privaloma saugoti, valdymo įmonė privalo užtikrinti Veiklos organizavimo taisyklių XII– XV skyriuose nurodytų duomenų, dokumentų ir informacijos saugojimą ne trumpiau kaip 10 metų. Veiklos organizavimo taisyklių XII skyrius, kalbantis apie investicinius sprendimus, nenurodo, kad turi būti registruojama ir saugoma investicinius sprendimus pagrindžianti informacija. Pareiškėjas nesutiko su Priežiūros institucijos interpretacija, kad sąvokos „priimtų investicinių sprendimų duomenys“ ir „investicinius sprendimus pagrindžiantys duomenys“ yra tapačios, nes sąvoka „priimtų investicinių sprendimų duomenys“ reiškia investicinio sprendimo duomenis (t. y. duomenis apie finansines priemones, su kuriomis atliekama operacija, finansinių priemonių kiekį, kainą, perdavimo vykdyti datą ir laiką bei pan.), o sąvoka „investicinius sprendimus pagrindžiantys duomenys“ reiškia duomenis ir informaciją, kurių pagrindu yra priimami konkretūs investiciniai sprendimai (t. y. vertybinių popierių biržų skelbiamą informaciją apie finansinių priemonių kainas, viešą informaciją apie finansų rinkose susiklosčiusią situaciją, viešai publikuojamas įvairias ataskaitas ir tyrimus bei pan.). Taigi, Priežiūros institucija nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimas.

Ginčydamas Sprendimo 5 punkte nurodytą pažeidimą, UAB „Novus Asset Management“ pažymėjo, kad jis yra patvirtinęs vidinę atitikties politiką, paskyręs atitikties pareigūną ir apie paskirtą atitikties pareigūną informavęs Lietuvos banką. Atitikties pareigūnas, vykdydamas atitikties funkciją, yra parengęs ir vyresniajai vadovybei bei Lietuvos bankui pateikęs 2015 m. sausio 30 d. parengtą atitikties funkcijos įgyvendinimo ataskaitą, o tai reiškia, kad Bendrovė yra įgyvendinusi ir vykdo atitikties funkciją. 2015 m. sausio 30 d. atitikties funkcijos įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, kad buvo patikrinta, ar veiksmingai vykdoma pareiškėjo veiklos aspektų rizikos kontrolė bei jo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos parametrų nustatymo ir valdymo kontrolė, ir buvo nustatyta, kad UAB „Novus Asset Management“ veiklos rizikos kontrolė yra tinkama bei veiksminga. Bendrovė yra suformavusi rizikos valdymo komitetą, kuris operatyviai sprendžia su jos veiklos rizikos veiksniais susijusius klausimus. Pareiškėjas nuolat vykdo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos parametrų nustatymo ir valdymo kontrolę bei užtikrina, kad šie parametrai atitiktų teisės aktų bei kolektyvinių investavimų subjektų sudarymo dokumentuose nustatytus apribojimus. Patikrinimo metu ir paaiškinimuose Bendrovė Priežiūros institucijai nurodė, kad jos vadovas kiekvieną mėnesį organizuoja susitikimus su fondų valdytoju, kurių metu vyksta priimtų investicinių sprendimų, jų efektyvumo bei planų ateinančiam mėnesiui aptarimai. Fondo valdytojas vadovui paaiškina priimtus investicinius sprendimus, pateikia grafinę ir statistinę informaciją, kurią praplečia žodine informacija. Be to, pradedant nuo 2015 m. I ketvirčio, investicinių sprendimų efektyvumas vertinamas ir valdymo įmonės valdyboje. Pareiškėjas yra patvirtinęs ir savo veikloje vadovaujasi Investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašu. Taigi, Priežiūros institucija nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5, 31 ir 33 punktų reikalavimai.

UAB „Novus Asset Management“ nurodė, kad jam nebuvo pranešta apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką. Be to, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl ketinamų taikyti poveikio priemonių. Bendrovės nuomone, 14 darbo dienų terminas paaiškinimams dėl Patikrinimo akte išdėstytų tikrintojų išvadų pateikti negali būti prilyginamas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nurodytam 5 dienų terminui paaiškinimams dėl ketinamų taikyti poveikio priemonių pateikti. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, išreiškė savo poziciją dėl Patikrinimo akte dėstomų aplinkybių, tačiau jis neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl poveikio priemonių skyrimo, nes nebuvo informuotas, kad Priežiūros institucija ketina jas taikyti. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, nesuteikusi Bendrovei galimybės pateikti paaiškinimų dėl ketinamų skirti poveikio priemonių, taip pat neinformavusi jos apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką, pažeidė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, pareiškėjo teisę į gynybą ir apribojo galimybę naudotis įstatymų suteikiamomis teisių įgyvendinimo garantijomis (susipažinimą su pažeidimą įrodančia medžiaga, paaiškinimų davimą, įrodymų pateikimą, naudojimąsi advokato paslaugomis ir pan.).

Bendrovės nuomone, paskirtos baudos dydis nėra proporcingas vertinant galbūt padarytus pažeidimus, pareiškėjo dydį, veiklos apimtis, gaunamas pajamas, aplinkybes, jog buvo nustatytos vien lengvinančios aplinkybės, ir kitas aplinkybes. Pažymėjo, kad 2014 m. UAB „Novus Asset Management“ veiklos pajamos sudarė 108 375 Lt (31 388 Eur), o tai reiškia, jog Priežiūros institucijos paskirta bauda sudaro 47,79 procentų pareiškėjo 2014 m. veiklos pajamų. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba Sprendime nurodė, kad skirdama baudą Bendrovei, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ji ilgą laiką nesilaikė esminių teisės aktuose įtvirtintų informacijos rengimo ir skelbimo reikalavimų ir todėl investuotojams buvo teikiama teisės aktų reikalavimų neatitinkanti informacija, o šie jos padaryti teisės aktų pažeidimai yra ne vienkartiniai, bet sisteminiai ir trunkamojo pobūdžio, be to, pareiškėjas neturi efektyvios vidaus kontrolės sistemos ir atitikties funkcijos vykdymo mechanizmo, užtikrinančio atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir nesuteikiančio Priežiūros institucijai galimybės vykdyti efektyvią priežiūrą, tačiau Priežiūros institucija, skirdama baudą, neturėjo teisės vertinti nurodytų kriterijų, kadangi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalis tokių kriterijų nenustato.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nėra nustatyta Lietuvos banko teisė skelbti apie poveikio priemonių taikymą, o Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 170 straipsnyje yra pateiktas išsamus poveikio priemonių sąrašas, kuriame nėra numatyta, jog Priežiūros institucijos sprendimas gali būti skelbiamas viešai. Pagal pobūdį, sprendimo apie taikytas poveikio priemones paskelbimas viešai gali būti vertinamas kaip tam tikra poveikio priemonė juridiniam asmeniui, nes po tokio paskelbimo gali būti pakenkiama juridinio asmens dalykinei reputacijai, tuo labiau jeigu apie taikytą poveikio priemonę skelbiama dar nepasibaigus sprendimo, kuriuo ji taikyta, apskundimo terminui. Bendrovės nuomone, informacijos apie taikytą baudą paskelbimas Priežiūros institucijos interneto tinklalapyje turi būti prilyginamas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme įtvirtintoms poveikio priemonėms. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 1 principas skelbia, kad administracinės sankcijos ir jų taikymo sąlygos turi būti nustatytos įstatymuose, o tokia poveikio priemonė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nėra įtvirtinta.

Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Novus Asset Management“ atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Lietuvos bankas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi ir 66 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjo pareiga parengti, Priežiūros institucijai pateikti bei paskelbti Fondo taisykles ir prospektą negali būti vertinama kaip vienkartinis veiksmas, siejamas tik su Fondo įsteigimu, nes teisės aktai įpareigoja Bendrovę nuolat stebėti, ar nesikeičia minėtuose dokumentuose pateikta informacija, o jai pasikeitus – patikslinti Fondo taisykles ir prospektą, pateikti šiuos dokumentus Priežiūros institucijai ir užtikrinti, kad jie būtų viešai paskelbti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 12 d, kai buvo patvirtintos Fondo taisyklės, Bendrovė Priežiūros institucijai nepateikė ir viešai neskelbė atnaujintų pagal pasikeitusią situaciją Fondo taisyklių bei prospekto, nors poreikis atnaujinti šiuos dokumentus buvo kilęs. Teisės aktai nesuteikia pareiškėjui teisės nesilaikyti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, jei, jo nuomone, ši informacija būtų neesminė arba negalėtų nulemti investuotojo galimybės vertinti daromas investicijas ir su tuo susijusią riziką ar investuotojo apsisprendimo dėl priimamo investicinio sprendimo. Priežiūros institucijos pareigos vertinti UAB „Novus Asset Management“ nurodytas aplinkybes nenustato joks galiojantis teisės aktas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, visus jame užfiksuotus Bendrovės pažeidimus vertino ne formaliai, o objektyviai atsižvelgęs į visas susijusias aplinkybes bei į pažeidimo trukmę, ir konstatavo, kad pareiškėjas ilgą laiką nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų informacijos rengimo bei skelbimo reikalavimų ir todėl investuotojams buvo teikiama teisės aktų reikalavimų neatitinkanti informacija, o šie jo padaryti teisės aktų pažeidimai yra ne vienkartiniai, bet sisteminiai ir trunkamojo pobūdžio.

Lietuvos bankas pažymėjo, kad pareiga nedelsiant parengti ir vietoj Fondo sutrumpinto prospekto paskelbti PIID pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį kilo 2012 m. liepos 1 d. Nepaisydama šios pareigos, Bendrovė PIID Priežiūros institucijai pateikė tik 2013 m. liepos 15 d., t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo šios pareigos atsiradimo dienos, o savo tinklalapyje PIID paskelbė tik prasidėjus patikrinimui, t. y. 2015 m. balandžio 8 d. Bendrovė taip pat nepaisė Prospektų taisyklių 27 punkte nustatytos pareigos Priežiūros institucijai pateikti pataisytą PIID ir jo lyginamąjį variantą prieš 2015 m. balandžio 8 d. paskelbdama PIID savo interneto puslapyje. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Novus Asset Management“ Lietuvos bankui 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. liepos 17 d. teikti atnaujinti PIID nebeturi reikšmės vertinant Sprendimo 2 punkte užfiksuotą pažeidimą, nes šis pažeidimas buvo nustatytas pagal patikrinimo metu išsiaiškintas aplinkybes, jokie Bendrovės veiksmai, atlikti patikrinimo metu arba jam pasibaigus, nepanaikina jos padaryto pažeidimo ir nesumenkina jo svarbos. Pažymėjo, kad Priežiūros institucija neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno valdymo įmonės jai teikiamų PIID turinio ar jų pateikimo laiko, nes gaunamus PIID ši institucija tikrina atrankos būdu arba vykdydama valdymo įmonių patikrinimus.

Atsakovas neturi pagrindo tikėti Bendrovės teiginiu, kad ji reguliariai atnaujindavo PIID ir atnaujintus PIID pateikdavo investuotojams prieš jiems sudarant investavimo sutartis. Pabrėžė, kad 2013 m. liepos 15 d. Priežiūros institucijai pateiktas PIID ir UAB „Novus Asset Management“ interneto tinklalapyje 2015 m. balandžio 8 d. paskelbtas PIID yra vieninteliai Lietuvos bankui žinomi pareiškėjo rengti, teikti arba paskelbti PIID. Jokių kitų minimų atnaujintų PIID Bendrovė nei patikrinimo metu, nei savo veikloje iki Priežiūros institucijai pradedant patikrinimą atsakovui nepateikė. Lietuvos banko nuomone, su pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2015-19 pateikti Fondo dalyvių rašytiniai patvirtinimai, kad jie Bendrovei neturi jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl teiktos informacijos apie Fondą, turi būti vertinami kaip pareiškėjo profesionalumo trūkumas ir ribotas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme normose įtvirtintų pareigų supratimas. Pažymėjo, kad PIID pagal savo esmę ir prasmę yra skirtas ne jau esamiems Bendrovės klientams, o būsimiems investuotojams (potencialiems klientams), kuriems šis dokumentas padeda objektyviai įvertinti Fondo, kaip galimo investavimo objekto, savybes, esmę ir rizikas bei palyginti Fondą su kitais rinkoje siūlomais kolektyvinio investavimo produktais. Teigė, kad UAB „Novus Asset Management“ pateikti klientų patvirtinimai yra bendro pobūdžio, konkrečiai nepatvirtinantys, kad jiems, prieš sudarant investavimo sutartis, buvo pateikti aktualūs PIID su teisinga, aiškia ir neklaidinančia informacija. Patikrinimo medžiaga akivaizdžiai įrodo, kad iki 2015 m. balandžio 8 d. PIID iš viso nebuvo viešai skelbiami, todėl iš potencialių investuotojų buvo atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su Fondo esme bei jam būdinga rizika ir priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o toks pareiškėjo aplaidumas negali būti vertinamas kaip tinkamas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų pareigų vykdymas.

Pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalį, asmenines investicinių vienetų sąskaitas Bendrovė turėjo atidaryti asmeniškai kiekvienam klientui. Šiose sąskaitose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir Apskaitos taisyklių 9.6, 11.2.2 bei 11.3 punktuose nustatytais reikalavimais, Bendrovė privalėjo daryti atitinkamus įrašus kiekvieną kartą, kai su klientui priklausančiais investiciniais vienetais buvo atliekama operacija, tačiau pareiškėjo pateikta lentelė negali būti laikoma nė vieno UAB „Novus Asset Management“ kliento asmenine investicinių vienetų sąskaita, nes joje pateikiamas tik bendras visų Fondo dalyvių identifikavimo kodų ir investicinių vienetų likučių sąrašas. Šiame sąraše nėra užfiksuota informacija apie asmeniškai su kiekvienam klientui priklausančiais investiciniais vienetais atliktas operacijas. Pažymėjo, kad Apskaitos taisyklių 14 punkte nustatyti parametrai yra svarbūs ir turėjo būti suteikti kiekvienai Fondo dalyvio asmeninei investicinių vienetų sąskaitai, tačiau lentelėje nėra parodyti nei Fondo dalyvių asmeninių sąskaitų veiklos tipai, nei sąskaitos rūšys, nei sąskaitų numeriai.

Skirtingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimo 3 punkte yra nurodyta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimą, ir pažymėta, kad tokiais veiksmais ji nesilaikė savo pačios patvirtintų Fondo taisyklių 29.5 punkto nuostatų. Atsakovas akcentavo, kad taikant pareiškėjui poveikio priemonę, buvo atsižvelgiama tik į jo padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Lietuvos banko nuomone, UAB „Novus Asset Management“ neteisingai traktuoja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Veiklos organizavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pagrindiniai valdymo įmonės veiklai keliami reikalavimai, iš kurių vienas yra užtikrinti, jog priimtų investicinių sprendimų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo dienos (6 punktas), o kitas – užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registracijos žurnale (10 punktas). Taigi, valdymo įmonė turi pareigą tiek saugoti priimtus investicinius sprendimus pagrindžiančią informaciją, tiek registruoti investicinius sprendimus tam skirtame žurnale. Tai yra du atskiri valdymo įmonės veiklai keliami reikalavimai, kuriuos abu ji privalo vykdyti. UAB „Novus Asset Management“, kaip finansų rinkos profesionalui, neturėti kilti klausimų dėl jam įstatymuose nustatytų pareigų turinio ar apimties, o jei tokių klausimų ir kilo, jis turėjo nedelsdamas kreiptis į Priežiūros instituciją dėl papildomo teisės aktų normų išaiškinimo, tačiau ne jų nepaisyti ir tiesiog nevykdyti jose nustatytų pareigų.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė nevykdė investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo kontrolės, kaip reikalauja Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5 ir 31 punktai. Šią išvadą Lietuvos bankas padarė atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų buvę galima konstatuoti priešingai.

Atsakovas pažymėjo, kad jis 2015 m. balandžio 8 d.–gegužės 8 d. atliko Bendrovės tikslinį patikrinimą ir 2015 m. birželio 3 d. surašė Patikrinimo aktą, kuris 2015 m. birželio 14 d. buvo įteiktas UAB „Novus Asset Management“ direktoriui. Pareiškėjui buvo suteikta 14 darbo dienų pateikti paaiškinimus dėl minėtame akte išdėstytų išvadų. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2015 m. birželio 23 d. rašte Nr. 2015/(21.12-2101)-12-2790 Bendrovę informavo apie numatomą posėdžio datą ir laiką, taip pat apie tai, kad posėdyje bus nagrinėjami patikrinimo rezultatai. 2015 m. birželio 26 d. pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė paaiškinimus, o Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patalpose 2015 m. liepos 20 d.

įvyko posėdis, kuriame dalyvavo ir UAB „Novus Asset Management“ atstovai – direktorius R. T. bei portfelių valdytojas L. D.. Lietuvos bankas pažymėjo, kad nei pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą, nei pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją Lietuvos bankui nekilo pareiga informuoti pareiškėją apie jam ketinamas taikyti poveikio priemones. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 1 dalies nuostata yra skirta užtikrinti asmens, įtariamo pažeidus finansų rinką reglamentuojančius teisės aktus, teisę į gynybą ir turi būti aiškinama kaip Priežiūros institucijos pareiga suteikti tokiam asmeniui galimybę pateikti paaiškinimus dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų.

Patikrinimo akte buvo užfiksuoti visi patikrinimo metu nustatyti Bendrovės galbūt padaryti pažeidimai, nurodyta, kokiais įrodymais jie grindžiami, taip pat pateikta informacija, kokiais pagrindais remiantis jai buvo suformuluoti įtarimai dėl teisės aktų pažeidimų. Nei surašant Patikrinimo aktą, nei informuojant pareiškėją apie planuojamą posėdį, Priežiūros institucijai ar jos darbuotojams negalėjo ir neturėjo būti žinoma apie jam ketinamas taikyti konkrečias poveikio priemones ir apie tai, ar išvis kokia nors poveikio priemonė bus taikoma, nes tokį sprendimą galėjo priimti ir posėdyje priėmė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, išnagrinėjęs visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinęs Bendrovės paaiškinimus bei išklausęs jos atstovo paaiškinimų.

Taigi, atsakovas neturėjo įstatyme įtvirtintos pareigos informuoti UAB „Novus Asset Management“ apie jam ketinamas taikyti konkrečias poveikio priemones ir taip sudaryti galimybes pateikti paaiškinimus dėl jų. Procedūros, kurias Lietuvos bankas pritaikė skirdamas Bendrovei baudą, ir būdas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jo galbūt padarytus pažeidimus, taip pat apie posėdžio datą ir laiką, atitiko teisės aktų reikalavimus ir užtikrino UAB „Novus Asset Management“ galimybes pasinaudoti visomis jam teisės aktais suteiktomis garantijomis.

Darant logišką prielaidą, kad Bendrovei yra žinomas jos veiklą, teises, pareigas ir atsakomybę už pareigų nevykdymą reglamentuojančių teisės aktų turinys, konstatuotina, kad teisinės pasekmės, kurios pareiškėjui kilo dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, ir jų seka neturėjo ir negalėjo būti Bendrovei staigmena.

Atsakovas akcentavo, kad bauda UAB „Novus Asset Management“ buvo skirta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgus į Sprendime konstatuotas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam galimos skirti baudos dydis buvo sumažintas beveik per pusę. Pagrindo dar labiau sumažinti minėtą baudą arba iš viso neskirti poveikio priemonės nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad proporcingumo principas nereiškia, kad Priežiūros institucija privalo skirti baudą, atsižvelgdama į teisės aktus pažeidusio asmens veiklos pajamas, kadangi tokios jos pareigos joks teisės aktas nenustato. Be to, baudos paskirtis yra atgrasinti teisės aktus pažeidusį asmenį nuo teisės aktams prieštaraujančios veiklos ateityje, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę.

Aplinkybės, į kurias Priežiūros institucija privalo atsižvelgti kiekvienu konkrečiu atveju prieš skirdama poveikio priemonę, yra nurodytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje. Šios pareigos atsakovas tinkamai laikėsi, nes visos minėto įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat ir pažeidimo trukmė, Sprendime yra aptartos, nurodant kiekvienos iš jų aktualumą nagrinėtam atvejui. Pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdis ir gausa leido atsakovui padaryti išvadą, kad Bendrovėje nėra efektyvios vidaus kontrolės sistemos ir atitikties funkcijos vykdymo mechanizmo, užtikrinančio atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir suteikiančio Priežiūros institucijai galimybę vykdyti efektyvią priežiūrą. Išvados svarbą nagrinėjamu atveju pabrėžia ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 95 straipsnyje įtvirtinta Priežiūros institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių, t. y. minėta išvada pagrindžia, kodėl Sprendime nustatyti pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais.

Lietuvos banko nuomone, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta ne Priežiūros institucijos teisė, bet pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas viešai skelbti pritaikytas poveikio priemones. Pritaikytos poveikio priemonės gali būti neskelbiamos tik išimtiniais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai arba neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta priežasčių, sudarančių pagrindą viešai neskelbti informacijos apie UAB „Novus Asset Management“ paskirtą baudą.

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos banko atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Novus Asset Management“ skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą bei pareiškėjui paskirtos baudos dydį sumažino iki 9 000 Eur. Kita Bendrovės skundo dalis buvo atmesta.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdo vieną sudėtinį kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinį fondą „Novus Strategic Fund“. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. V2015/(21.1-2100)-234-18 buvo pavesta atlikti Bendrovės tikslinį patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti, ar ji laikosi kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlikdama investicinių vienetų platinimą bei išpirkimą, priimdama investicinius sprendimus, rengdama ir teikdama investuotojams bei Priežiūros institucijai kolektyvinio investavimo subjekto dokumentus. Atlikus tikslinį patikrinimą, 2015 m. birželio 3 d. buvo parengtas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus tikslinio patikrinimo aktas, kuriame buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai ir UAB „Novus Asset Management“ veiklos trūkumai. Pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. rašte Nr. 2015-18 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Patikrinimo akto, o 2015 m. liepos 20 d. – papildomus paaiškinimus. Įvertinęs surinką informaciją, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2015 m. liepos 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 241-128, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 15 000 Eur bauda ir jis buvo įpareigotas per nustatytą terminus pašalinti nurodytus pažeidimus.

Teismas nustatė, kad Lietuvos banko valdyba 2012 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 03-7, be kita ko, leido pareiškėjui patvirtinti Fondo taisykles, visą ir sutrumpintą prospektus. Atsakovas nustatė, kad Fondo taisyklių 57.3 punkte yra nurodyta, jog valdymo įmonė skelbia sutrumpintą prospektą (nors jis nuo 2012 m. liepos 1 d. turėjo būti pakeistas PIID). Taisyklėse nebuvo atnaujinta informacija apie turto įvertinimo tvarką, nors Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos reikalavimai yra pasikeitę. Fondo prospekte nebuvo atnaujinta informacija apie nuo 2013 m. gruodžio 30 d. pasikeitusią valstybinę mokesčių politiką kolektyvinio investavimo dalyvių atžvilgiu, nebuvo pateikta informacija apie faktines praėjusio laikotarpio išlaidas 2012–2014 m., neatnaujinta informacija apie 2013 m. balandžio 8 d. pasikeitusį Bendrovės direktorių, 2012 m. balandžio 23 d. pasikeitusį valdybos narį, 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. birželio 11 d. padidintą įstatinį kapitalą, taip pat nebuvo pateikta informacija apie depozitoriumo vadovą. Paskelbtame prospekte buvo nurodytas elektroninio pašto adresas viton@takas.lt, nors UAB „Novus Asset Management“ ataskaitose bei tinklalapyje adresas kontaktams nurodytas info@novusam.lt.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Fondo taisyklių ir prospekto nepakeitimas buvo formalus pažeidimas, o Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktuose nurodoma informacija nėra esminė, kadangi įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ne tik konkrečiai įtvirtino pareigą valdymo įmonei pataisyti bei paskelbti pasikeitusį prospektą, tačiau šią pareigą apibrėžė trumpu terminu – prospektas turi būti pataisytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pasikeitimų atsiradimo, o Priežiūros institucijai pateikiamas nedelsiant. Iš esmės analogiškos nuostatos ir terminas yra nustatyti ir dėl investicinio fondo taisyklėse nurodytos informacijos. Valdymo įmonėms nėra suteikta teisė pačioms spręsti, kokia informacija yra svarbi, o kokia – ne. Bendrovė nepagrįstai įrodinėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog ji atsakovui nepateikė ir nepaskelbė Fondo taisyklių bei prospekto, nes Lietuvos bankas tokio pareiškėjo pažeidimo nenustatė, o Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 66 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 1 dalies ir Prospektų taisyklių 26 punkto reikalavimų pažeidimas buvo konstatuotas ne dėl 2012 m. patvirtintų Fondo taisyklių ir prospekto, o dėl šiuose dokumentuose esančios atitinkamos informacijos nepakeitimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Lietuvos banko pateiktu Bendrovės veiksmų vertinimu, įtvirtintu Sprendimo 1 punkte.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimai įpareigojo valdymo įmones, taip pat ir pareiškėją, kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui parengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą. Nuo 2012 m. liepos 1 d. nebeskelbiamas sutrumpintas prospektas. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvarioje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje (toliau – 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 583/2010), yra išsamiai nurodyta dokumento, kuriame pateikiama pagrindinė informacija investuotojams, forma ir turinys. Gairėse yra paaiškinti svarbiausi pagrindinės informacijos investuotojams dokumento rengimo aspektai, o jų IV skyriuje yra nurodyti būdai, kaip pasiekti dokumento reguliavimo tikslą, kad neprofesionaliesiems investuotojams privaloma pateikti informacija būtų aiški ir paprasta, jai keliami glaustumo ir aiškumo reikalavimai.

Teismas nustatė, kad UAB „Novus Asset Management“ PIID Lietuvos bankui pateikė 2013 m. liepos 15 d., o atnaujintus PIID – 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. liepos 1 d. ir 2015 m. liepos 17 d., tačiau tokia pareiga pareiškėjui buvo kilusi nuo 2015 m. liepos 1 d. Reikalavimas valdymo įmonei skelbti investicinio fondo sutrumpintą prospektą Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme buvo įtvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau įsigaliojus pakeitimams, tokio reikalavimo nebeliko ir vietoj jo nurodoma parengti PIID. Be to, atnaujintą PIID savo interneto tinklalapyje Bendrovė paskelbė 2015 m. balandžio 8 d., t. y. prieš pateikdama Lietuvos bankui, todėl buvo pagrįstai nustatyta, kad ji nesilaikė pareigos nedelsiant jo lyginamojo varianto versiją Fondo taisyklių 25 punkte nurodytu elektroninio pašto adresu siųsti Lietuvos bankui. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas PIID kas 12 mėnesių neperžiūrėjo ir jo neskelbė ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir taip nesilaikė 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento Nr. (ES) Nr. 583/2010 reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad vėlesnis atnaujintų PIID teikimas atsakovui negali paneigti buvusių aplinkybių ir pažeidimų tikrinimo metu. UAB „Novus Asset Management“ teiginius, kad investuotojams prieš sudarant investavimo sutartis buvo pateikiami atnaujinti PIID, teismas vertino kaip nepagrįstus ir sprendė, kad pareiškėjo pateikti 2015 m. pasirašyti Fondo dalyvių rašytiniai paaiškinimai dėl jiems teiktos informacijos ir pretenzijų Bendrovei neturėjimo nepaneigia Sprendimo 2 punkte nurodyto pažeidimo ir neįrodo, kad klientams, prieš investuojant, buvo atskleista reikalinga informacija. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su Sprendimo 2 punkte konstatuotu pažeidimu.

Aptaręs Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Apskaitos taisyklių 14, 54 ir 55 punktų nuostatas bei įvertinęs Bendrovės tiek atsakovui tikrinimo metu, tiek teismui pateiktą lentelę, pavadintą klientų investicinių vienetų sąskaitomis, kurioje nurodyti klientų identifikavimo kodai ir investicinių vienetų skaičius, teismas sprendė, kad joje nėra nurodyti kiti Apskaitos taisyklėse nurodyti finansinių priemonių sąskaitų parametrai. Teismas sutiko su Lietuvos banko teiginiu, kad įrašai turi būti daromi asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje, t. y. kiekvienam klientui atskirai, ir sprendė, kad pateikta bendro pobūdžio lentelė šios sąlygos netenkina, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas reikalavimas valdymo įmonėms turėtų būti suprantamas plačiai ir reiškia visos įmonės turėtos informacijos, duomenų, kuriuos ji turėdama priėmė atitinkamą sprendimą, saugojimą. Valdymo įmonės pareiga užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su Bendrovės pateiktu minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto traktavimu ir nustatęs, kad pareiškėjas neužtikrino priimtų investicinių sprendimų duomenų, dokumentų ir informacijos saugojimo ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo dienos, sprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino UAB „Novus Asset Management“ pažeidus Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo atitikties pareigūno funkcijos įgyvendinimo metinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. informacijos apie investicinių sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams ir Fondo dokumentams tikrinimą bei šio tikrinimo rezultatus nėra. Bendrovė pateikė kiekvieną mėnesį jos tinklalapyje skelbiamų subfondų veiklos rezultatų apžvalgų kopijas, kuriose Veiklos organizavimo taisyklių 31 punkte nustatytos informacijos apie šių taisyklių 28.3–28.5 punktuose išdėstytų reikalavimų įgyvendinamą nėra. Bendrovė tikrintojams nepateikė jokių kitų vykdytos investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo kontrolės dokumentinių įrodymų. Pareiškėjas taip pat nepateikė vidaus kontrolės ataskaitų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Bendrovės veiklos vidaus kontrolės ataskaitoje už 2013 m. informacijos apie tai, kad buvo vykdoma investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo funkcijos kontrolė, nėra.

Teismas nustatė, kad UAB „Novus Asset Management“ atitikties pareigūnu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. yra paskyrusi fondų valdytoją L. D., ir įvertinęs pareiškėjo 2015 m. sausio 30 d. atitikties funkcijos įgyvendinimo ataskaitos turinį, sutiko su atsakovo pozicija, kad šioje ataskaitoje nėra pateikta informacija apie investicinių sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams ir Fondo dokumentams tikrinimą. Ši ataskaita nepatvirtina tinkamo Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5, 31 ir 33 punktų reikalavimų įgyvendinimo. Bendrovė taip pat nepagrindė, kad jos vadovas kiekvieną mėnesį organizuoja susitikimus su fondų valdytoju, kurių metu vyksta priimtų investicinių sprendimų, jų efektyvumo bei planų ateinančiam mėnesiui aptarimai ir Fondo valdytojas vadovui paaiškina priimtus investicinius sprendimus, pateikia grafinę ir statistinę informaciją, kurią praplečia žodine informacija. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Lietuvos bankas pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidusiu Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5, 31 ir 33 punktų reikalavimus.

Analizuodamas procedūrą, teismas pažymėjo, kad UAB „Novus Asset Management“ buvo supažindintas su Patikrinimo aktu ir 2015 m. birželio 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jo. Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. S 2015/21.12-2101)-12-2790 pareiškėją informavo, kad 2015 m. liepos 20 d. posėdyje nagrinės jo tikslinio patikrinimo rezultatus, ir pakvietė Bendrovės vadovus dalyvauti posėdyje, vyksiančiame 14.00 val. Atsakovas, informuodamas apie numatomą posėdį, jo neįvardijo kaip to, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, tačiau tai yra formalus pažeidimas, neturintis įtakos priimto sprendimo pagrįstumui, kadangi pareiškėjai buvo suteiktas ilgesnis laikas paaiškinimams pateikti, jos atstovas pasinaudojo teise dalyvauti organizuotame posėdyje, todėl iš esmės Bendrovei buvo sudarytos visos sąlygos ginti savo poziciją.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos bankas baudą UAB „Novus Asset Management“ skyrė remdamasis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 173 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 173 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei pritaikęs baudos apskaičiavimo taisyklę, pagal kurią baudos dydis dėl pažeidimų pobūdžio nustatomas imant didesnės baudos dydžio vidurkį, ir įvertinęs nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakovas atsižvelgė į ilgą pažeidimo trukmę, į tai, kad Bendrovėje nėra efektyvios vidaus kontrolės sistemos ir atitikties funkcijos vykdymo mechanizmo, kurie nėra palankūs pareiškėjui veiksniai, tačiau, teismo vertinimu, Sprendime išdėstytų Bendrovei palankių aplinkybių yra daug daugiau – patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų kitiems asmenims buvo padaryta žalos bei jis būtų gavęs neteisėtų pajamų ar kitos naudos. Buvo nustatytos šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: Bendrovė parengė ir pateikė prašymą Lietuvos bankui pritarti Fondo taisyklių pakeitimams, pateikė atnaujintus subfondų PIID ir įsipareigojo, kad, gavusi pritarimą Fondo taisyklių pakeitimams, atitinkamai pakeis ir papildys Fondo prospektą; Bendrovė informavo, kad ištaisė patikrinimo akte užfiksuotus pažeidimus: pašalino trūkumus, susijusius su paraiškų tvirtinimu ir registravimu, papildė klientų investavimo patirties ir finansinių priemonių tinkamumo anketą; Fondo dalyviams atidarė asmenines investicinių vienetų sąskaitas, parengė ir Bendrovės valdybai pateikė 2015 m. I ketvirčio investavimo strategijos bei investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų įgyvendinimo ataskaitą. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, kad Bendrovei galimos skirti baudos dydžio vidurkį Lietuvos bankas sumažino beveik per pusę ir paskyrė 15 000 Eur baudą.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl poveikio priemonių proporcingumo bei galimybės teismui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą, nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, ir įvertinęs aplinkybes, jog UAB „Novus Asset Management“ pažeidimą padarė pirmą kartą, jokių sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, pareiškėjas nepadarė žalos kitiems asmenims ir dėl padarytų teisės aktų pažeidimų nėra gavęs neteisėtų pajamų ar kitos naudos, be to, Bendrovė parengė ir pateikė prašymą Lietuvos bankui pritarti Fondo taisyklių pakeitimams, pateikė atnaujintus subfondų PIID ir įsipareigojo, kad gavusi pritarimą Fondo taisyklių pakeitimams, atitinkamai pakeis ir papildys Fondo prospektą, ištaisė patikrinimo akte užfiksuotus pažeidimus, Fondo dalyviams atidarė asmenines investicinių vienetų sąskaitas, parengė ir Bendrovės valdybai pateikė 2015 m. I ketvirčio investavimo strategijos bei investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų įgyvendinimo ataskaitą, ir atsižvelgęs į padarytus pažeidimus, į šių pažeidimų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, Bendrovės dydį bei teisingumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjui paskirta 15 000 Eur bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl turi būti sumažinta iki 9 000 Eur.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatas, priežiūros institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Atsakovui nenustačius šios aplinkybės, jis turėjo pareigą apie paskirtą baudą paskelbti viešai, todėl Bendrovės teiginiai dėl viešo paskelbimo apie paskirtą baudą neteisėtumo yra nepagrįsti.

III. Pareiškėjas UAB „Novus Asset Management“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą, panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 241-128 ir įpareigoti Lietuvos banką apie šio sprendimo panaikinimą paskelbti Lietuvos banko interneto tinklalapyje. Bendrovė taip pat prašo jai iš atsakovo priteisti nagrinėjant administracinė bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

Sprendimo 1 punkte konstatuoto pažeidimo nepagrįstumą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismas turėjo ne tik formaliai vertinti, kad Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktų bei prospekto nuostatos nepakeistos, bet ir nagrinėti, ar Fondo taisyklėse ir prospekte nepakeista informacija yra esminė ir ar punktų nepakeitimas suklaidino investuotojus, apribojo jų galimybės objektyviai įvertinti investicijas ir su tuo susijusią riziką bei priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tais atvejais, kai nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių ir egzistuoja nedidelis nusižengusio asmens kaltės laipsnis, pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės teorijos aspektu, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Pareiškėjo nuomone, nustatyti pažeidimai yra formalūs ir mažareikšmiai bei nesukėlę jokių neigiamų padarinių. Atkreipia dėmesį, kad Priežiūros institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog Sprendimo 1 punkte nurodytas teisės aktų pažeidimas yra ne vienkartinis, sisteminis ir trunkamojo pobūdžio, tačiau pačiame Sprendime šios aplinkybės nėra nurodomos. Iš kitos pusės, teiginys, kad šis pažeidimas yra ne vienkartinis ir sisteminis, yra visiškai deklaratyvus. Sistemiškumą galima konstatuoti kai yra pasikartotinumas bei pastovumas, tačiau šioje situacijoje nėra jokio pasikartotinumo – Priežiūros institucija nenustatė, kad Fondo taisyklės ir prospektas buvo daug kartų neatnaujinti.

Sprendimo 2 punkte konstatuoto pažeidimo nepagrįstumą Bendrovė grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnyje yra nurodyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į tai, Priežiūros institucija negalėjo taikyti poveikio priemonės už PIID neparengimą, nes pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. pateikė Priežiūros institucijai 2013 m. liepos 12 d. PIID pagal Prospektų taisyklių 25 punkto reikalavimus. Šias aplinkybes pripažino ir Priežiūros institucija. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba Sprendimą priėmė 2015 m. liepos 20 d., t. y. praleidusi 2 metų terminą po to, kai jai buvo pateiktas PIID. UAB „Novus Asset Management“ nuomone, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, jog jis neatnaujindavo PIID, ir teismui nekyla abejonių dėl to, kad jis PIID kas 12 mėnesių neperžiūrėjo ir jo neskelbė ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir taip nesilaikė nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad aplinkybes, jog Bendrovė reguliariai atnaujindavo PIID ir PIID būdavo pateikiami investuotojams, prieš sudarant investavimo sutartis, pagrindė visų Fondo dalyvių pateikti patvirtinimai, kuriuose nurodyta, kad jiems buvo suteikta visa reikalinga informacija ir ji buvo tinkama, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė, jog atnaujinti PIID investuotojams buvo pateikiami prieš sudarant investavimo sutartis, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte kalbama apie kolektyvinio investavimo subjekto dalyvį, t. y. asmenį, kuris yra įsigijęs kolektyvinio investavimo subjekto vertybinių popierių, t. y. apie valdymo įmonės klientą, o ne būsimą investuotoją. Be to, to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiesiogiai nurodo klientą, o ne būsimą investuotoją (potencialių klientą).

Sprendimo 3 punkte konstatuoto pažeidimo nepagrįstumą Bendrovė grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad investuotojų su investiciniais vienetais atliekamos operacijos buvo fiksuojamos klientų registracijos žurnale. Ši informacija buvo nurodyta ir klientų registracijos žurnalas buvo pateiktas, atliekant patikrinimą, todėl Priežiūros institucija galėjo nustatyti, kad visos operacijos su Fondo investiciniais vienetais yra fiksuojamos. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nebuvo atsidaręs investuotojų asmeninių investicinių vienetų sąskaitų. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Patikrinimo akte apskritai nebuvo nurodyta, jog Priežiūros institucijos vertinimu, investuotojai, kurie nuo Fondo veiklos pradžios iki patikrinimo sudarė investavimo sutartis ir pervedė į Fondo sąskaitą pinigus, minėtu laikotarpiu neįgijo nuosavybės teisės į apmokėtus investicinius vienetus įrodymo, o Patikrinimo akte nenurodžius tokio vertinimo, Bendrovė neturėjo galimybės dėl to pateikti paaiškinimų.

Sprendimo 4 punkte konstatuoto pažeidimo nepagrįstumą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. UAB „Novus Asset Management“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir Priežiūros institucijos interpretacija, kad sąvokos „priimtų investicinių sprendimų duomenys“ ir „investicinius sprendimus pagrindžiantys duomenys“ yra tapačios, nes sąvoka „priimtų investicinių sprendimų duomenys“ reiškia investicinio sprendimo duomenis, o sąvoka „investicinius sprendimus pagrindžiantys duomenys“ reiškia duomenis ir informaciją, kurių pagrindu yra priimami konkretūs investiciniai sprendimai. Teigia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą aiškinti plečiamai, tuo labiau, taikyti poveikio priemones už plečiamą įstatymo aiškinimą. Pažymi, kad Bendrovė registruoja ir saugo investicinius sprendimus taip, kaip to reikalauja Veiklos organizavimo taisyklių 65 punktas.

Sprendimo 5 punkte konstatuoto pažeidimo nepagrįstumą pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Bendrovė nesutinka su teismo pozicija, kad ji nesilaikė Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5, 31 ir 33 punktų reikalavimų.

UAB „Novus Asset Management“ pažymi, kad jo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog Sprendimas nėra aiškus ir išsamus, todėl pareiškėjui apsunkinama galimybė apginti savo teisėtus interesus. Detalesnių argumentų, į kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus, priimant Sprendimą, buvo atsižvelgta, kaip šie pažeidimai buvo įvertinti ir kokią įtaką turėjo paskirtos baudos dydžiui, Priežiūros institucija nenurodė. Pirmosios instancijos teismas į šiuos Bendrovės atstovo argumentus neatsižvelgė ir nepagrįstai nevertino Sprendimo neatitikties individualiam teisės aktui keliamiems reikalavimams. Pažymi, kad kiti patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai Sprendime nėra nurodyti, jie yra nurodyti tik Patikrinimo akte, tačiau jų skaičius yra didesnis, nei nurodyta Sprendime, todėl nėra aišku, kokias Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl minėto akto, Priežiūros institucija pripažįsta pažeidimais, kokia atsakomybė už juos taikoma ir už kuriuos konkrečius pažeidimus buvo paskirta poveikio priemonė.

Baudos skyrimo procedūros pažeidimus pareiškėjas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismo argumentas, jog Bendrovei buvo suteiktas ilgesnis laikas paaiškinimams pateikti, yra nereikšmingas, kadangi Priežiūros institucijai nenurodžius apie poveikio priemonės skyrimą, UAB „Novus Asset Management“ apskritai neturėjo galimybės dėl to pasisakyti, nepriklausomai nuo to, koks terminas buvo suteikiamas. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje taip pat nebuvo svarstomas poveikio priemonės pareiškėjui skyrimo klausimas, todėl Bendrovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl poveikio priemonės skyrimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas pripažino, jog Priežiūros institucijos UAB „Novus Asset Management“ skirta bauda yra pernelyg didelė ir neproporcinga. Teigia, kad esant tinkamam informavimui apie ketinimą skirti poveikio priemonę bei sudarius galimybę pareiškėjui dalyvauti posėdyje, kuriame būtų sprendžiamas jam taikytinos poveikio priemonės klausimas, pareiškėjas savo interesus bent iš dalies galėjo apginti dar poveikio priemonės skyrimo stadijoje.

Bendrovė sutinka su teismo vertinimu, kad jai paskirta 15 000 Eur bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, tačiau pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta 9 000 Eur bauda, atsižvelgiant į padarytus pažeidimus, Bendrovės, kaip juridinio asmens, dydį bei metines pajamas, taip pat yra neproporcingai didelė ir žlugdo verslą. Pažymi, kad UAB „Novus Asset Management“ galbūt padaryti pažeidimai buvo nustatyti pirmą kartą, dėl jų pareiškėjas negavo neteisėtų pajamų ar kitos naudos, nebuvo padaryta žalos kitiems asmenims, be to, Priežiūros institucija ir pirmosios instancijos teismas nustatė vien lengvinančias aplinkybes. Teigia, kad atsižvelgiant į Bendrovės dydį, veiklos apimtis ir jos gaunamas pajamas, darytina išvada, jog pareiškėjui, net jeigu ir turėjo būti skirta poveikio priemonė, tai tik įspėjimas dėl veiklos trūkumų. Atkreipia dėmesį, kad teismo sumažinta bauda sudaro 28,67 procentų UAB „Novus Asset Management“ 2014 m. veiklos pajamų, o toks pareiškėjui paskirtos baudos dydis negali būti laikomas proporcingu, kadangi siekia beveik 1/3 visų jo metinių pajamų. Pažymi, kad kituose teisės aktuose, nustatančiuose ekonomines sankcijas (baudas) už teisės aktų reikalavimų pažeidimus, baudų dydžiai yra apibrėžiami tam tikra procentine išraiška.

Pareiškėjas pažymi, kad Priežiūros institucija paskelbimą apie baudos taikymą jam motyvuoja Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi. Atkreipia dėmesį, kad šio straipsnio pavadinimas „Priežiūros institucijos taikomo poveikio priemonės“ reiškia, jog jo 4 dalyje numatytas skelbimas apie taikytą poveikio priemonę paties įstatymo leidėjo yra pripažįstamas poveikio priemone. Be to, šis straipsnis nereguliuoja poveikio priemonių taikymo tvarkos, todėl Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 2 dalies formuluotė „Priežiūros institucija taiko poveikio priemones Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka“ jokiu būdu nedaro nuorodos į Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnį. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad apie tai, jog valdymo įmonei ar investiciniai bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Taigi, ši dalis nekalba apie jokį informacijos apie taikytas poveikio priemones paskelbimą.

UAB „Novus Asset Management“ nuomone, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo išdėstytus argumentus, kad Priežiūros institucija, jam skirdama poveikio priemonę (baudą), vertino kriterijus, į kuriuos pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą neturėjo teisės atsižvelgti, ir neteisėtų Priežiūros institucijos veiksmų nevertino.

Atsakovas Lietuvos bankas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Novus Asset Management“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškina, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas ir jį įgyvendinančios Prospektų taisyklės nustato pareigą pakeisti (atnaujinti) atitinkamuose dokumentuose pateikiamą informaciją, pateikti pakeistus dokumentus Priežiūros institucijai ir juos viešai paskelbti, tačiau nenumato galimybės pačiai valdymo įmonei spręsti, ar tai tikslinga daryti visais atvejais. Visa privalomai teikiama informacija yra svarbi ir būtina, o teisės aktai nenustato išimčių reglamentuojamos informacijos pateikimui ar paskelbimui. Bet koks priešingas teisės aktuose nustatytų pareigų aiškinimas reikštų, kad investuotojams leidžiama teikti ir viešai skelbti nebeaktualią, neišsamią ar net neteisingą informaciją, o tai būtų nesuderinama su valdymo įmonei nustatyta pareiga sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais. Teigia, kad Bendrovės padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs ar mažareikšmiai, nes pareiškėjas dėl pritarimo Fondo taisyklių pakeitimams į Priežiūros instituciją kreipėsi ir dokumentus pateikė tik 2015 m. birželio 16 d., nors Fondo sutrumpintą prospektą turėjo pakeisti Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu dar 2012 m. liepos 1 d. Kadangi nepateikta informacija yra svarbi investuotojui, jos nepateikimas nėra ir negali būti vertinamas kaip formalus ar neesminis pažeidimas.

UAB „Novus Asset Management“ padaryti pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis savo tinklalapyje neskelbė savo valdomų subfondų PIID (jie buvo pradėti skelbti tik nuo 2015 m. balandžio 8 d.), o Priežiūros institucijai atnaujinti PIID buvo pateikti tik 2015 m. balandžio 21 d. Taigi, Bendrovė nedelsdama nepataisė PIID, kai pasikeitė juose pateikiama informacija, ir nedelsdama nepateikė jo Priežiūros institucijai, kaip reikalauja Prospektų taisyklių 27 punktas. Taip pat pareiškėjas neužtikrino, kad PIID būtų peržiūrimi bent kas 12 mėnesių ir būtų paskelbti ne vėliau kaip per 35 darbo dienas, kaip nustatyta 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010 22 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Galiausiai, Bendrovės skelbiami jos valdomų subfondų PIID neatitiko minėto reglamento reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai, kad jis teikdavo aktualius ir atnaujintus PIID investuotojams, ketinantiems įsigyti Fondo vienetų, turėtų būti atmesti, kadangi teisės aktai nustato detalią procedūrą, kaip turi būti rengiamas ir skelbiamas PIID. UAB „Novus Asset Management“ bandymas atgaline data įrodinėti, kad PIID buvo pateikiamas investuotojams, nors ir nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, negali būti pripažintas teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymusi. Fondo dalyvių patvirtinimai, kad PIID jiems buvo pateikiamas, turi būti atmesti, kadangi Fondo dalyviai neturi įgaliojimų leisti Bendrovei nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad Priežiūros institucija netikrina ir netvirtina (neaprobuoja) pareiškėjo pateikiamų PIID ir už visą juose pateikiamą informaciją yra atsakinga Bendrovė. Gairės tik paaiškina atitinkamus Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010 ar Prospektų taisyklių reikalavimus, tačiau naujų reikalavimų nenustato, todėl UAB „Novus Asset Management“ padaryti Gairių nuostatų pažeidimai buvo sistemiškai vertinami su teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimais, o poveikio priemonė iš esmės buvo taikoma už 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010, nustatančio reikalavimus PIID turiniui, pažeidimus.

Atsakovas akcentuoja, kad priemonės, kurių pagalba Bendrovė galėjo tik nustatyti Fondo dalyvių investicinių vienetų likučius po visų atliktų operacijų, negali būti laikomos investicinio fondo vienetų sąskaitomis, kuriose galima nustatyti visas įvykdytas operacijas su klientams priklausančiais investiciniais vienetais. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, ISIN kodas ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo suteiktas dalyvio kodas nėra privalomi sąskaitų rekvizitai tais atvejais, kai Fondo vienetams ISIN kodas nėra suteiktas, o Fondo vienetai apskaitomi tik antruoju apskaitos lygiu (pas sąskaitų tvarkytoją). Tai, kad operacijos buvo fiksuojamos įrašais klientų registracijos žurnale, nesudaro pagrindo Bendrovės padarytą pažeidimą kvalifikuoti kaip nors kitaip, kadangi klientų registracijos žurnalas yra priemonė pačiam UAB „Novus Asset Management“, o ne konkrečiam klientui fiksuoti visų klientų pavedimus ir stebėti jų vykdymo eigą. Konkretus klientas neturi prieigos prie klientų registracijos žurnalo, jam prieinama tik informacija, esanti kliento vardu atidarytoje Fondo vienetų asmeninėje sąskaitoje. Pažymi, kad kai apskaita vykdoma tik antruoju lygiu, visi minėti Apskaitos taisyklių reikalavimai taikomi antrojo lygio apskaitai: gavus pinigus į Fondo vardu atidarytą sąskaitą, laikantis vienalaikiškumo pricipo, išleidžiami ir į Fondo dalyvio vardu atidarytą sąskaitą įrašomi dalyvio įsigyti Fondo vienetai. Asmeninės Fondo vienetų sąskaitos yra atidaromos Fondo dalyvių vardu, o įrašai jose yra nuosavybės teisės įrodymas. Siekiant užtikrinti apskaitos sistemos vientisumą, Fondo išleistų vienetų kiekis Fondo dalyvių asmeninių sąskaitų lygiu turi atitikti bendrą pareiškėjo išleistų Fondo vienetų skaičių.

Lietuvos bankas pažymi, kad sandoriai su Fondo turtu yra sudaromi tik turint tam pagrindą, t. y. tik valdymo įmonei priėmus investicinį sprendimą pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones. Konkretūs investiciniai sprendimai yra priimami įvertinus atitinkamą informaciją, kurios pagrindu formuojamas Fondo valdytojo valinis sprendimas sudaryti atitinkamą sandorį dėl konkrečios finansinės priemonės. Sandorių sudarymas Fondo sąskaita nėra savitikslis – sandoriai sudaromi siekiant finansinės naudos (investicinės grąžos) Fondo dalyviams, o nesant atitinkamo pagrindo sandoriui sudaryti, sandorių sudarymas, o tuo pačiu ir sandorių naudingumas Fondo dalyviams turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Dėl to Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta imperatyvi pareiga valdymo įmonei užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino. Minėtas reikalavimas įpareigoja saugoti visą informaciją, susijusią su priimamais investiciniais sprendimais bet vien jais neapsiribojant, nes minėtos normos pagrindu turi būti saugomi ir bet kokių kitų operacijų dokumentai. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato pareigą registruoti investicinius sprendimus pavedimų registravimo žurnale. Taigi, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas reglamentuoja galutinio valinio veiksmo (investicinio sprendimo) užfiksavimą, o 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja saugoti priimtą valinį veiksmą pagrindžiančias aplinkybes; Veiklos organizavimo taisyklių 65 ir 66 punktai detalizuoja tik reikalavimus Fondo valdytojo galutinių veiksmų (investicinių sprendimų) įforminimui ir užfiksavimui, nes pats normos tikslas yra užregistruoti informaciją, kurios pakaktų investicinio sprendimo ir įvykdyto sandorio duomenims atkurti.

Nurodo, kad Bendrovės vyresniajai vadovybei Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir jį įgyvendinantys teisės aktai suteikia atitinkamas pareigas ir įgaliojimus užtikrinti investicinių sprendimų atitikties priežiūrą, periodinį Fondo investavimo politikos, investavimo strategijos ir rizikos ribojimo stebėjimą ir įgyvendinimo priežiūrą bei investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų tinkamumą. Šiems tikslams įgyvendinti vyresnioji vadovybė turi reguliariai gauti investavimo strategijos ir investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų įgyvendinimo ataskaitas. Vien Bendrovės vidinės tvarkos patvirtinimas ir atitikties pareigūno paskyrimas dar neįrodo tinkamo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi. Pareiškėjas nepateikė vidaus kontrolės ataskaitų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., o atitikties pareigūno metinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. informacijos apie investicinių sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams ir Fondo dokumentams tikrinimą bei šio tikrinimo rezultatus nėra. Be to, Bendrovės veiklos vidaus kontrolės ataskaitoje už 2013 m. informacijos apie tai, kad buvo vykdoma investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo funkcijos kontrolė, taip pat nėra. Susitikimai su Fondo valdytoju ir žodžiu pateikiama informacija, kuri nėra protokoluojama ar kitaip užfiksuojama, nepatvirtina, jog nustatytų reikalavimų buvo laikomasi. Be to, ataskaitos Bendrovės vyresniajai vadovybei apie tai, kaip laikomasi Veiklos organizavimo taisyklėse nustatytų atitikties užtikrinimo ir vidaus audito ir rizikos valdymo reikalavimų, turi būti rašytinės, o kitais atvejais, kai pareiga teikti rašytines ataskaitas nėra tiesiogiai nustatyta, valdymo įmonė turi įrodyti, kad ji nustatytų pareigų laikosi.

Lietuvos bankas nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas ir poveikio priemonės taikytos tik už Sprendime nurodytus ir aiškiai įvardintus pažeidimus. Į kitus patikrinimo metu nustatytus teisės pažeidimus buvo atsižvelgta, tačiau Bendrovės veiksmų kvalifikavimui ir poveikio priemonės rūšies ir dydžio skyrimui įtakos neturėjo, todėl Sprendime ir neturėjo būti detaliai aptarta, už kuriuos pažeidimus poveikio priemonės neskiriamos. Sprendime nurodyta lengvinanti aplinkybė, kad UAB „Novus Asset Management“ ištaisė dalį Patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų, todėl Sprendime nurodytas mažesnis pažeidimų kiekis, nei jų buvo užfiksuota Patikrinimo akte, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo interesų pažeidimas, kadangi apelianto teisės priimant Sprendimą galėtų būti pažeistos, jei būtų apribota jo teisė gintis nuo pareikštų įtarimų pažeidus teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas akcentuoja, kad Bendrovė buvo informuota apie jos patikrinimo rezultatus, jai buvo išaiškinta teisė teikti paaiškinimus ir šia teise UAB „Novus Asset Management“ pasinaudojo. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie posėdį, kuriame bus nagrinėjami tikslinio patikrinimo rezultatai, o jo atstovai dalyvavo Priežiūros institucijos posėdyje. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, kurio nustatyta tvarka buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, nei Lietuvos banko 2014 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 03-43 patvirtinti Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių inspektavimo nuostatai nenustato, kad turi būti surengti du atskiri posėdžiai: vienas posėdis dėl tikslinio patikrinimo rezultatų svarstymo, kitas – dėl poveikio priemonės skyrimo. Procedūrinius aspektus organizuojant Priežiūros institucijos posėdžius, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl poveikio priemonių prižiūrimiems subjektams taikymo, reglamentuoja minėti inspektavimo nuostatai, pagal kuriuos inspektuotam rinkos dalyviui teikiamas pranešimas apie posėdžio, kurio metu bus svarstomi inspektavimo rezultatai, laiką ir vietą, t. y. inspektuotam rinkos dalyviui teikiamas bendro pobūdžio pranešimas apie klausimą, kuris bus svarstomas, o posėdžio metu gali būti priimamas vienas iš Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimų. Atlikus patikrinimą, Bendrovei buvo pateiktas Patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti padaryti teisės aktų pažeidimai, taip pat nurodytos teisės aktų normos, kurias ji įtariama pažeidusi, turėdamas šiuos duomenis ir informaciją, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teikti papildomus dokumentus bei paaiškinimus ir tą jis padarė. Taigi, apeliantas buvo informuotas apie posėdį, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, ir galėjo įgyvendinti teisę į gynybą tiek Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir sumažino UAB „Novus Asset Management“ paskirtą baudą iki 9 000 Eur, tačiau Priežiūros institucijos neteisėtų veiksmų, skiriant poveikio priemonę, jis nenustatė, o paskirtą baudą sumažino atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė yra maža, pažeidimai padaryti pirmą kartą, pareiškėjas ėmėsi priemonių pažeidimams ištaisyti, nenustatyta, kad dėl padarytų pažeidimų kitiems asmenims būtų padaryta žalos, o Bendrovė būtų gavusi naudos ar kitokių pajamų. Pažymi, kad Priežiūros institucijai nėra suteikta tokia plati diskrecijos teisė ir ji neturi teisės skirti arba neskirti konkrečios poveikio priemonės, vadovaudamasi vien teismų priimamiems sprendimams skirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina. Atsakovo nuomone, dar labiau mažinti Bendrovei paskirtą poveikio priemonę nėra jokių galimybių, kadangi jos padaryti pažeidimai negali būti pripažįstami neesminiais ar mažareikšmiais. Taip pat nėra korektiška lyginti paskirtą baudą su UAB „Novus Asset Management“ per 2014 m. gautomis pajamomis, kadangi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas Priežiūros institucijos skiriamų baudų dydžio su jomis nesieja.

Atsakovas pažymi, kad viešas paskelbimas negali būti laikomas poveikio priemone nei Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, nei Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, kurio nustatyta tvarka buvo vykdomos priežiūros funkcijos, įskaitant ir poveikio priemonių skyrimo tvarką, kontekste. Priešingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, priežiūros institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Priežiūros institucija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių viešas skelbimas apie pritaikytą poveikio priemonę padarytų žalos rinkai ar neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims, turėjo pareigą apie pritaikytą poveikio priemonę paskelbti viešai, todėl viešas paskelbimas yra teisėtas ir negali būti laikomas įstatymuose nenumatytos poveikio priemonės paskyrimu.

Lietuvos bankas akcentuoja, kad apelianto teiginiai, jog skiriant poveikio priemonę, negalėjo būti atsižvelgiama į tai, kad Bendrovė ilgą laiką nesilaikė esminių teisės aktuose įtvirtintų informacijos rengimo ir skelbimo reikalavimų ir todėl investuotojams buvo teikiama teisės aktų reikalavimų neatitinkanti informacija, šie jos padaryti pažeidimai yra ne vienkartiniai, o sisteminiai ir trunkamojo pobūdžio, yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalies 2 punktas įpareigoja priežiūros instituciją atsižvelgti į pažeidimo trukmę. Priežiūros institucija taip pat konstatavo, kad UAB „Novus Asset Management“ nėra efektyvios vidaus kontrolės sistemos ir atitikties funkcijos vykdymo mechanizmo, užtikrinančio atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams bei suteikiančio priežiūros institucijai galimybę vykdyti efektyvią priežiūrą, ir šios aplinkybės konstatavimas yra svarbus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste, kai siekiama įvertinti, ar asmuo galėjo užkirsti kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Novus Asset Management“, valdanti vieną sudėtinį kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinį fondą „Novus Strategic Fund“, skunde teismui ginčijo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 241-128 „Dėl UAB „Novus Asset Management“ tikslinių patikrinimo rezultatų“, kuriuo už nustatytus pažeidimus pareiškėjui paskirta 15 000 Eur bauda, nurodyta pašalinti pažeidimus, imtis priemonių užtikrinti tinkamą atitikties valdymo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams funkcijos organizavimą ir vykdymą, apie nurodymų įvykdymą informuoti Priežiūros tarnybą.

Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 241-128 grindžiamas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 161 straipsnio 6 punktu, 170 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 171 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais ir 2 dalimi, Lietuvos Banko valdybos 2012 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 03-67 „Dėl tam tikrų su finansų rinkų priežiūra susijusių Lietuvos banko funkcijų pavedimo vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padaliniams“ 1 punktu, ir priimtas remiantis įmonės tikslinio patikrinimo, atlikto 2015 m. balandžio 8 d.–2015 m. gegužės 8 d., metu nustatytais pažeidimais:

1. Įmonė kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nepataisė, nepateikė priežiūros institucijai ir nepaskelbė valdomo sudėtinio kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinio fondo „Novus Strategic Fund“ taisyklių ir prospekto;

2. Įmonė kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neparengė, neatnaujino, nepateikė Priežiūros institucijai ir nepaskelbė Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento;

3. Įmonė neatidarė Fondo dalyviams asmeninių finansinių priemonių sąskaitų ir nedarė įrašų apie dalyvių įsigytus investicinius vienetus;

4. Įmonė nesaugo investicinius sprendimus pagrindžiančios informacijos;

5. Įmonė neužtikrino investicinių sprendimų atitikties priežiūros, periodiškai netikrino, kaip įgyvendinama Fondo investavimo politika, investavimo strategija ir rizikos ribojimas, netikrino investicinių sprendimų vidaus procedūrų tinkamumo bei neužtikrino su tuo susijusių ataskaitų parengimo ir pateikimo vyresniajai vadovybei.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ginčijamą sprendimą pripažino iš esmės teisėtu ir pagrįstu, paskirtą baudą sumažino iki 9 000 Eur.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašė ginčijamą Priežiūros tarnybos 2015 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 241-128 panaikinti visa apimtimi ir apie tai paskelbti Lietuvos banko interneto tinklapyje. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, teigiama, kad teismas formaliai vertino aplinkybes, kuriomis grindžiami nustatyti pažeidimai, neatsižvelgė į jų mažareikšmiškumą bei neigiamų padarinių nebuvimą. Paskirtą baudą, jei būtų pripažinta, kad pareiškėjui atsakomybė taikoma pagrįstai, prašė sumažinti iki 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų (t. y. 2014 m.) bendrųjų metinių veiklos pajamų, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos kolektyvinio insvestavimo subjektų įstatymo 173 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijoje.

Dėl kolektyvinimo investavimo subjekto priežiūros tikslų

Pareiškėjui 2011 m. lapkričio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos olektyvinio investavimo subjektų įstatymą buvo išduota licencija Nr. VĮK-019, suteikianti Įmonei valdyti kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektus ir kitų asmenų finansinius portfelius bei konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais. 2015 m. balandžio 23 d. licencija papildyta teise valdyti kolektyvinio investavimo subjektus, įsteigtiems pagal Lietuvos Respublikos intormuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą. Įmonė valdo vieną sudėtinį kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius popierius investicinį fondą „Novus Strategic Fund“, sudarytą iš dviejų subfondų.

Pareiškėjo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, nustatantis suderintųjų ir neprofesionaliesiems investuotojams skirtų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių bendrovių akcininkų interesai (1 straipsnio 1 dalis).

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnio 29 dalis). Valdymo įmonių veikla yra licencijuojama (3 straipsnis), jų veiklai keliami specialūs reikalavimai, taip pat taikomi riziką ribojantys reikalavimai (11 straipsnis). Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu ir teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla: 1) valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius; 2) valdyti pensijų fondus, jeigu valdymo įmonė atitinka pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus; 3) teikti papildomas paslaugas: konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais; saugoti ir tvarkyti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų: 1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumą; 2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai; 3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras; 4) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją; 5) turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemones bei tinkamą vidaus kontrolės mechanizmą, <...>; 6) užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų <...>; 9) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio organo struktūra, ir laikytis jo reikalavimų; 10) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale; 11) laikytis priežiūros institucijos nustatytų kapitalo, riziką ribojančių ir kitų veiklai keliamų reikalavimų; 13) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.

Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose interesų konfliktų valdymui nustatytų reikalavimų ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą (2 dalis). Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka (3 dalis).

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklos valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 4 punktas (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1473 red., galiojanti nuo 2015 sausio 1 d.) įtvirtina, kad Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas.

Šio įstatymo straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę: 1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros; 2) gauti priežiūrai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų; 3) inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitus asmenis; 4) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims; 5) turėti kitokių teisių, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Priežiūros institucija, nustačiusi Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytus pažeidimus, taiko poveikio priemones Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą (1 straipsnio 1 dalis).

Taip pat Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams (4 dalis).

Valdymo subjekto veiklos reglamentavimas įstatymais, kuriuose numatyti jos tikslai ir pobūdis, licencijavimas, įsipareigojimai investuotojams draudimas ir valstybės institucinė veiklos priežiūra reiškia, kad tokių įmonių veikla yra susijusi su visuomenės viešaisiais interesais pasitikėti investavimu finansinėse rinkose ir pan., todėl įmonės veiklai įstatymuose keliami reikalavimai turi būti aiškinami ir taikomi atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, įmonės veiklos srities didelę reikšmę visuomeniniuose santykiuose, nenutolstant nuo įstatymuose tvirtintų nuostatų formalaus lingvistinio aiškinimo bei vengiant jų subjektyvaus interpretavimo. Kita vertus, kolektyvinio investavimo valdymo įmonės statusas, įstatymuose įtvirtinta atsakomybė, savaime suponuoja jai aukštus profesinius reikalavimus bei priedermę gerai žinoti įmonės veiklą ir atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei veikti atsakingai.

Savo ruožtu tai reiškia, kad kolektyvinio investavimo valdymo įmonės priežiūra yra siekiama su viešojo intereso apsauga susijusių teisėtų tikslų. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 164 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimus. Priežiūros subjektui yra suteikta kompetencija leisti ir aiškinti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos, atlikti patikrinimus, įvertinti kolektyvinio investavimo subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, taip pat nuspręsti dėl priemonių taikymo.

Ginčo nagrinėjimas teisme dėl priežiūros institucijos priimto sprendimo neturi būti tapatinamas su kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimo atlikimu iš naujo, nes, minėta, tokia funkcija įstatymais pavesta Lietuvos bankui. Teismas, spręsdamas dėl Priežiūros institucijos priimto sprendimo taikyti poveikio priemones kolektyvinio investavimo subjektui teisėtumo ir pagrįstumo, turėtų patikrinti, ar atliekant patikrinimą ir sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo, nebuvo pažeista teisės aktuose nustatyta procedūra, ar nustatyti faktai, kuriais grindžiami nurodomi pažeidimai, ar patikrinimą atlikęs subjektas veikė teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribose, ar pritaikyta priemonė būtina ir proporcinga, tačiau teismas neturi kiekvienu atveju perimti priežiūros subjekto kompetencijos vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos neatitikties teisės aktų reikalavimams.

Dėl priežiūros procedūros

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 164 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimus. Priežiūros institucija, nustačiusi Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytus pažeidimus, taiko poveikio priemones Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka (171 straipsnio 2 dalis). Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos (3 dalis).

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnis, reglamentuojantis poveikio priemonių skyrimo tvarka, numato:

1. Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.

2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.

3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Novus Asset Management“ buvo supažindintas su Patikrinimo aktu ir 2015 m. birželio 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jo. Lietuvos banko priežiūros tarnyba 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. S 2015/21.12-2101)-12-2790 pareiškėją informavo, kad 2015 m. liepos 20 d. posėdyje nagrinės jo tikslinio patikrinimo rezultatus, ir pakvietė Bendrovės vadovus dalyvauti posėdyje, vyksiančiame 14.00 val. Pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. raštu Nr. 2015-19 pateikė papildomą informaciją dėl tikslinio patikrinimo akto Nr. 289-5.

Tą pačią dieną Lietuvos banko Priežiūros tarnybos patalpose įvyko posėdis, kuriame dalyvavo ir UAB „Novus Asset Management“ atstovai – direktorius R. T. bei portfelių valdytojas L. D.. Aplinkybė, kad atsakovas, informuodamas apie numatomą posėdį, jo neįvardijo kaip to, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, įstatymo reikalavimų nei pareiškėjo nurodomų teisių į gynybą nepažeidė, neapribojo jo galimybės naudotis įstatymų suteikiamomis teisių įgyvendinimo garantijomis (susipažinimo su pažeidimą įrodančia medžiaga, paaiškinimų davimo, įrodymų pateikimo, naudojimosi advokato paslaugomis ir pan.).

Minėta, kad pareiškėjui, kurio veiklos sąlygos ir atsakomybė yra reglamentuojama įstatymais, taikytinas rūpestingumo ir atsakingumo standartas reikalauja gerai išmanyti jo veiklą ir atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, tai reiškia, kad jis privalėjo žinoti, kad už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus yra taikomos įstatyme nustatytos priemonės. Įstatymas nenumatė skirtingų procedūrų tikslinio patikrinimo rezultatų svarstymui ir poveikio priemonės skyrimui, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad poveikio priemonių skyrimui bus rengiamas kitas posėdis.

Pareiškėjui buvo suteiktas laikas paaiškinimams pateikti, atstovas pasinaudojo teise dalyvauti organizuotame posėdyje, pateikti argumentai buvo vertinami, todėl nėra pagrindo teigti kad priemonių taikymo procedūra buvo netinkama. Tai, kad informuodamas apie 2015 m. liepos 20 d. posėdį, atsakovas nurodė, jog nagrinės tikslinio patikrinimo rezultatus, tačiau nenurodė, kad kartu bus sprendžiama dėl poveikio priemonės skyrimo, laikytina formaliu pranešimo trūkumu, negalinčiu turėti įtakos įstatyme numatytos procedūros esmei ir teisėtumui, be to, šalinant pareiškėjo manymu padarytus pažeidimus, jis savo argumentus dėl poveikio priemonės taikymo turėjo galimybę nurodyti ir teisme.

Dėl nustatytų pažeidimų

Sprendimo 1 punkte nurodyta, kad Įmonė kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nepataisė, nepateikė priežiūros institucijai ir nepaskelbė valdomo sudėtinio kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinio Fondo taisyklių ir prospekto.

Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas nepataisė, nepateikė Priežiūros institucijai, nepaskelbė Fondo taisyklių ir prospekto, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 66 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 1 dalies bei Prospektų taisyklių 26 punkto reikalavimus.

Nurodyti pažeidimai grindžiami aplinkybe, kad Lietuvos banko valdyba 2012 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 03-7, be kita ko, leido pareiškėjui patvirtinti Fondo taisykles, visą ir sutrumpintą prospektus. Atsakovas nustatė, kad Fondo taisyklių 57.3 papunktyje nurodoma, kad valdymo įmonė skelbia sutrumpintą prospektą, nors nuo 2012 m. liepos 1 d. turėjo būti pakeistas pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 23 straipsnio 1, 2 punktai). Taisyklėse neatnaujinta informacija apie turto įvertinimo tvarką, nors Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodikos reikalavimai yra pasikeitę, pvz. Fondo taisyklių 48.2.21 papunktis neatitinka minėtos metodikos 46.2.1 papunkčio reikalavimų. Fondo prospekte neatnaujinta informacija apie nuo 2013 m. gruodžio 30 d. pasikeitusią Valstybinę mokesčių politiką kolektyvinio investavimo dalyvių atžvilgiu, nepateikta informacija apie faktines praėjusio laikotarpio išlaidas 2012, 2013 ir 2014 m., neatnaujinta informacija apie 2013 m. balandžio 8 d. pasikeitusį Įmonės direktorių, 2012 m. balandžio 23 d. pasikeitusį valdybos narį, 2013 m. rugpjūčio 1 d., 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. birželio 11 d. padidintą įstatinį kapitalą, nepateikta informacija apie depozitoriumo vadovą. Paskelbtame prospekte nurodytas elektroninio pašto adresas viton@takas.lt., nors Įmonės ataskaitose bei tinklalapyje nurodytas adresas kontaktams info@novusam.lt.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija nustatytų faktų, tačiau teigia, kad tai buvo formalūs pažeidimai, nesukėlę neigiamų pasekmių, Fondo taisyklių 57.3 ir 48.2.21 punktuose nurodoma informacija nėra esminė, todėl trūkumai turi būti vertinami kaip mažareikšmiai. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, tokio pobūdžio pareiškėjo argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes, kaip jau minėta, kolektyvinio investavimo subjektų institucinė priežiūra iš esmės yra formalaus pobūdžio procedūra, atliekama kompetentingo subjekto, todėl, nenuginčijus nustatytų objektyvių faktų, teismui nėra pagrindo nesutikti su nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo konstatavimu.

Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad Įmonė kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neparengė, neatnaujino, nepateikė priežiūros institucijai ir nepaskelbė Pagrindinės informacijos investuotojams dokumento.

Lietuvos bankas Sprendimo 2 punkte padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, 27 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, 26 straipsnio 4 dalį, Prospektų taisyklių 27 punktą, 2010 m. Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvarioje laikmenoje, išskyrus popierių, arba svetainėje 22 straipsnio 1 ir 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 1 dalies (i) ir (ii) punktus, 6 straipsnį, 8 straipsnio 4 dalies (d) punktą, 8 straipsnio 5 dalį, 8 straipsnio 5 dalies (e) punktą, 12 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, Gairių IV skyriuje įtvirtintus reikalavimus.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimai įpareigojo valdymo įmones, taip pat ir pareiškėją, kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui parengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą (PIID) (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 23 straipsnio 2 punktas). Nuo 2012 m. liepos 1 d. nebeskelbiamas sutrumpintas prospektas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas PIID Lietuvos bankui pateikė 2013 m. liepos 15 d., o atnaujintus PIID – tik 2015 m. balandžio 21 d., 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 17 d. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad atnaujintą PIID savo interneto tinklapyje paskelbė tik 2015 balandžio 8 d., t. y. prieš pateikdama Lietuvos bankui (2015 m. balandžio 21 d.), todėl pagrįstai nustatyta, kad nesilaikė pareigos nedelsiant jo lyginamojo varianto versiją Fondo taisyklių 25 punkte nurodytu elektroninio pašto adresu siųsti Lietuvos bankui. Pareiškėjas iš esmės neneigė, o pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl to, kad jis PIID kas 12 mėnesių neperžiūrėjo ir jo neskelbė ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo kiekvienų metų gruodžio 31 d., ir nesilaikė 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 583/2010 reikalavimų. Vėlesnis atnaujintų PIID teikimas Lietuvos bankui negali paneigti buvusių aplinkybių ir pažeidimų tikrinimo metu.

Pareiškėjo argumentai, jog investuotojams buvo pateikiami atnaujinti PIID prieš sudarant investavimo sutartis, sprendžiant dėl Priežiūros institucijos nustatytų pažeidimų, neturi teisinės reikšmės, nes nepaneigia patikrinimo metu nustatytų objektyvių faktų, be to byloje nėra ginamos konkrečių investuotojų teisės bei nenagrinėjami su tuo susiję pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjo pateikti 2015 m. pasirašyti Fondo dalyvių rašytiniai paaiškinimai dėl jiems teiktos informacijos ir pretenzijų nebuvimo dėl tų pačių priežasčių nepaneigia Sprendimo 2 punkte nurodyto pažeidimo ir neįrodo, kad pareiškėjas buvo įvykdęs jo veiklai teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl svarbiausios pagrindinės informacijos, kuri turi būti prieš investuojant, turinio ir formos. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl aptariamo pažeidimo pripažįsta pagrįstomis.

Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad Įmonė neatidarė Fondo dalyviams asmeninių finansinių priemonių sąskaitų ir nedarė įrašų apie dalyvių įsigytus investicinius vienetus).

Lietuvos bankas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nesilaikė Fondo taisyklių 29.5 punkto nuostatų, nes nuo Fondo veiklos pradžios 2012 m. sausio 12 d. iki patikrinimo Įmonė Fondo dalyviams nebuvo atidariusi asmeninių finansinių priemonių sąskaitų Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-161, nustatyta tvarka ir nedarė įrašų apie dalyvių įsigytus investicinius vienetus.

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas. Apskaitos taisyklės reglamentuoja finansinių priemonių sąskaitų atidarymo, tvarkymo ir uždarymo, nematerialių finansinių priemonių pervedimo iš vienų finansinių priemonių sąskaitų į kitas tvarką ir sąlygas, finansinių priemonių apskaitos principus ir finansinių priemonių apskaitos lygius, taip pat nustato finansinių priemonių sąskaitų tvarkytojų pareigas bei sąskaitų tvarkytojų kontrolės tvarką ir kolektyvinio investavimo subjektų išleistų finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitai taikomos tiek, kiek tai nustatyta taisyklių XII skyriuje (Apskaitos taisyklių 1 ir 5 punktai).

Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas tiek atsakovui tikrinimo metu, tiek teismui pateikė lentelę (įrašai klientų registracijos žurnale), pavadintą klientų investicinių vienetų sąskaitomis, kurioje nurodyti klientų identifikavimo kodai ir investicinių vienetų skaičius, tačiau nėra nurodyti kiti Apskaitos taisyklėse nurodyti finansinių priemonių sąskaitų parametrai. Be to, įrašai turi būti daromi asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje, t. y. kiekvienam klientui atskirai, ir tai negali būti laikoma tik formalaus pobūdžio įstatymo reikalavimu, nes nuosavybės teisės į investicinius vienetus ar akcijas įgijimas yra siejamas su įrašo padarymu asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pateikta bendro pobūdžio lentelė negali tenkinti šios sąlygos, konkretus klientas neturi prieigos prie klientų registracijos žurnalo, taigi pareiškėjas buvo pagrįstai pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą.

Sprendimo 4 punkte nurodyta, kad Įmonė nesaugo investicinius sprendimus pagrindžiančios informacijos.

Lietuvos bankas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad priimtų investicinių sprendimų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo dienos.

Valdymo įmonė (pareiškėjas) privalo nuolat užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsakovas nustatė, kad Įmonėje nėra saugomi duomenys, dokumentai ar kita informacija, susijusi su investicinių sprendimų priėmimo pagrindimu. Pirmosios instancijos teismo vertino, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas reikalavimas valdymo įmonėms turėtų būti suprantamas plačiai ir reiškia visos įmonės turėtos informacijos, duomenų, kuriuos ji turėdama, priėmė atitinkamą sprendimą, saugojimą.

Pareiškėjas savo nesutikimą grindžia teigdamas, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos buvo išaiškintos plečiamai, mano, kad sąvokos „priimtų investicinių sprendimų duomenys“ ir sąvoka „investicinius sprendimus pagrindžiantys duomenys“ nėra tapačios, jis neturi pareigos saugoti duomenų ir informacijos, kurių pagrindu priimami konkretūs investiciniai sprendimai (t. y. vertybinių popierių biržų skelbiamos informacijos apie finansinių priemonių kainas, viešos informacijos apie finansų rinkose susiklosčiusią situaciją, viešai publikuojamas ataskaitas bei tyrimus bei pan.). Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144, 76 punktas detalizuoja, kokią informaciją, duomenis ir dokumentus privaloma saugoti, XII skyriaus 65 punkte nurodyta, jog valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad informacija apie kiekvieną su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu susijusį sandorį būtų nedelsiant užregistruota investicinių sprendimų registravimo žurnale kartu nurodant informaciją, kurios pakaktų investicinio sprendimo ir įvykdyto sandorio duomenims atkurti.

Atsakovas, nesutikdamas su pateikiamu aiškinimu, atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, imperatyviai nustatydamas, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija turi būti saugojami 10 metų, įpareigoja saugoti visą informaciją, susijusią su priimamais sprendimais (bet vien jais neapsiribojant), bei aplinkybėmis, pagrindžiančiomis priimtą valinį veiksmą (motyvus, kodėl atitinkamas investicinis sprendimas buvo priimtas). Investicinius sprendimus pagrindžiančių duomenų saugojimas ir investicinių sprendimų registravimas tam skirtame žurnale (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas) yra skirtingi valdymo įmonei keliami reikalavimai.

Valdymo įmonės pareiga užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino (Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas), turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į pareiškėjui, kaip finansų rinkos profesionalui, keliamus reikalavimus, tarp jų, vykdant jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sprendimą, veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais (Veiklos organizavimo taisyklių 113 punktas).

Vykdydama šį reikalavimą, valdymo įmonė privalo ne tik turėti reikiamų žinių ir supratimą apie turtą, į kurį investuoja kolektyvinio investavimo subjektas, bet ir patvirtinti rašytinę detalaus vertinimo politiką ir procedūras bei įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita priimami investiciniai sprendimai atitiktų kolektyvinio investavimo subjekto tikslus, investavimo strategiją ir rizikos ribojimus (114 punktas). Valdymo įmonė, prieš priimdama investicinį sprendimą, privalo parengti prognozes ir atlikti analizę, susijusias su atitinkamos investicijos įtaka kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiam turtui, jo likvidumui bei rizikos ir grąžos pobūdžiui.

Analizė turi būti atliekama vadovaujantis tik patikima ir naujausia informacija bei turi būti atliekama tiek kiekybiniais, tiek kokybiniais požymiais (116 punktas). Šios išvardytos pareigos byloja apie valdymo įmonės prievolę atsakingai, rūpestingai ir profesionaliai priimti investicinius sprendimus, prieš tai atlikus rinkų ir būsimo investicinio sprendimo analizes ir prognozes, kurios laikytinos investicinius sprendimus pagrindžiančia informacija ir saugotinais duomenimis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų nuostatų dėl „priimtų investicinių sprendimų, sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys, dokumentai ir informacija“.

Valdymo įmonės investicinius sprendimus pagrindžiantys duomenys, atsižvelgiant į minėtas Veiklos organizavimo taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnyje 1 dalyje valdymo įmonės veiklai 2 punkte (veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai) bei 13 punkte (vykdyti priežiūros institucijos nurodymus) keliamus reikalavimus, laikytini neatsiejama priimtų investicinių sprendimų duomenų dalimi. Pateikiamas išaiškinimas neturi būti laikomas plečiamuoju, nes yra logiškai grindžiamas pareiškėjui, kaip finansų rinkos profesionalui, keliamais reikalavimais, jo veiklą detaliai reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintais atitinkamais reikalavimais ir tokiu reglamentavimu siekiamais tikslais, ir neperžengia numatytiems tikslams pasiekti būtinų ribų.

Pareiškėjas neužtikrino visų būtinų saugoti priimtų investicinių sprendimų duomenų, dokumentų ir informacijos saugojimo ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio sprendimo priėmimo dienos, todėl atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją padarius Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą.

Sprendimo 5 punkte nurodyta, kad įmonė neužtikrino investicinių sprendimų atitikties priežiūros, periodiškai netikrino, kaip įgyvendinama Fondo investavimo politika, investavimo strategija ir rizikos ribojimas, netikrino investicinių sprendimų vidaus procedūrų tinkamumo bei neužtikrino su tuo susijusių ataskaitų parengimo ir pateikimo vyresniajai vadovybei.

Lietuvos bankas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5 papunkčių ir 31 punkto reikalavimų bei 33 punkto reikalavimą.

Patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo atitikties pareigūno funkcijos įgyvendinimo metinėje ataskaitoje už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. informacijos apie investicinių sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams ir Fondo dokumentams tikrinimą bei šio tikrinimo rezultatus nėra. Pareiškėjo pateiktose kas mėnesį bendrovės tinklalapyje skelbiamų subfondų veiklos rezultatų apžvalgų kopijose taisyklių 31 punkte nustatytos informacijos nėra. Įmonė nepateikė tikrintojams jokių kitų vykdytos investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo kontrolės dokumentinių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė Vidaus kontrolės ataskaitų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. (t. y. 2014 m. laikotarpis iki atitikties funkcijos įvedimo). Pareiškėjo veiklos vidaus kontrolės ataskaitoje už 2013 m. informacijos apie tai, kad buvo vykdoma investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo funkcijos kontrolė, nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokiais įrodymais nepatvirtintos skunde nurodytos aplinkybės, kad Bendrovės vadovas kas mėnesį organizuoja susitikimus su fondų valdytoju, kurių metu vyksta priimtų investicinių sprendimų, jų efektyvumo bei planų ateinančiam mėnesiui aptarimai, kad fondo valdytojas vadovui paaiškina priimtus investicinius sprendimus, pateikia grafinę ir statistinę informaciją, kurią praplečia žodine informacija. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidusiu Veiklos organizavimo taisyklių 28.3–28.5 papunkčių ir 31 punkto bei 33 punkto reikalavimus.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl Įmonės vidinės tvarkos patvirtinimo ir atitikties pareigūno paskyrimo savaime neįrodo, kad patikrinimo laikotarpiu buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, to negali patvirtinti žodžiu pateikiama informacija, kai ji nei protokoluojama, nei kitaip užfiksuojama. Taisyklių 30 punktas reikalauja įmonės vyresniajai vadovybei apie tai, kaip laikomasi nustatytų atitikties užtikrinimo, vidaus audito ir rizikos valdymo reikalavimų, teikti rašytines ataskaitas. Laikytina, kad valdymo įmonė pažeidė reikalavimus užtikrinti tinkamos politikos ir procedūrų, skirtų atitikties rizikai ir kitai su tuo susijusiai rizikai nustatyti, įgyvendinimą ir palaikymą, taip pat tinkamų šią riziką mažinančių priemonių ir procedūrų, užtikrinančių Lietuvos bankui galimybę vykdyti veiksmingą priežiūrą, naudojimą.

Apibendrindama argumentus dėl pažeidimų nustatymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimų pasekmės visų pirma sietinos su teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimu, kuri nėra savitikslė, jos paskirtis, minėta, sietina su viešųjų interesų, visuomenės pasitikėjimo investavimu finansinėse rinkose apsauga. Vertinant Priežiūros institucijos nurodomus pažeidimus, jų sukeliamos pasekmės nenagrinėtinos materialiųjų padarinių aspektu, kas būtų aktualu sprendžiant individualius ginčus dėl konkrečių investuotojų pažeistų teisių gynimo, tačiau paprastai nėra reikšminga nustatant formalios teisinės tvarkos pažeidimus. Aptariamame kontekste apelianto nurodomi argumentai, grindžiami subjektyviu nustatytų pažeidimų pasekmių vertinimu, neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamame administraciniame akte nurodomų pažeidimų pagrįstumo, nes objektyviai nustatytos aplinkybės (Įmonės veiklos trūkumai) nėra paneigtos, jų teisinis vertinimas atliktas tinkamai aiškinant teisės normas, nenukrypstant nuo jų turinio bei paskirties.

Dėl priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Priežiūros institucijos teisė taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms, tarp jų ir skirti šio įstatymo nustatytas baudas (2 punktas).

Pareiškėjui poveikio priemonės buvo pritaikytos už Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus pažeidimus: 2) Priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai, bei 4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

Priežiūros institucija taiko poveikio priemones Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka (171 straipsnio 2 dalis). Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos (3 dalis). Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms (4 dalis).

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes (6 dalis).

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės (7 dalis).

Skirdama baudą, Priežiūros institucija nenustatė sunkinančių aplinkybių, lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad Įmonė ištaisė patikrinimo akte užfiksuotus pažeidimus: pašalino trūkumus, susijusius su paraiškų tvirtinimu ir registravimu, papildė klientų investavimo patirties ir finansinių priemonių tinkamumo anketą, Fondo dalyviams atidarė investicinių vienetų sąskaitas, parengė ir pateikė įmonės valdybai 2015 metų I ketvirčio investavimo strategijos ir investicinių sprendimų priėmimo vidaus procedūrų įgyvendinimo ataskaitą.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 83 straipsnio 4 dalies nuostatas, Priežiūros institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Pareiškėjas pastarąją normą, kurios paskirtis paskelbti apie pritaikytas priemones viešai, nepagrįstai laiko savarankiška poveikio priemone. Jos tikslas, nepriklausomai nuo galimos neigiamos įtakos pareiškėjui, yra informuoti visuomenę, tačiau nėra nukreiptas betarpiškai paveikti įmonės veiklą. Apibendrindama poveikių priemonių taikymą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jos buvo teisėtos ir pagrįstos, o administracinis aktas, kuriuo buvo nuspręsta paskirti baudą, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, jame buvo nurodyti visi reikšmingi faktai bei aktualios teisės normos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi principu kad atsakomybę švelninantys teisės aktai turi grįžtamąją galią, atsižvelgia į apelianto argumentus, kad šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 173 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija įtvirtina, kad priežiūros institucija turi teisę skirti baudas juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų, – iki 5 000 000 Eur arba 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų, ir paskirtą baudą sumažina iki 3 138,8 Eur, t. y. 10 procentų pareiškėjo 2014 m. veiklos bendrųjų pajamų. Aptarta apimtimi pirmosios instancijos teismo sprendimas ir ginčijamas administracinis aktas keičiami, likusioje dalyje pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti atsisakoma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novus Asset Management“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kurioje sumažinta pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Novus Asset Management“ paskirta bauda, pakeisti, ir baudos dydį sumažinti iki 3 138,8 eurų (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų ir aštuoniasdešimt euro centų).

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė