Legislator Case Law & Legislation
b8919823-ac8f-4e58-aee5-a8fbcc2b4919 AI generated

b8919823-ac8f-4e58-aee5-a8fbcc2b4919 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b8919823-ac8f-4e58-aee5-a8fbcc2b4919
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikiant skundÄ dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotasis asmuo – iÅ¡ieÅ¡kotojas L. J.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė          PareiÅ¡kėja prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/00800, tai yra sustabdyti vykdomojo dokumento dėl iÅ¡keldinimo vykdymÄ , kol bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Legislator headnote

AI generated

b8919823-ac8f-4e58-aee5-a8fbcc2b4919 · Vilniaus apygardos teismas: atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo L. J. sutinka su skundu, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį. Nurodo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi prasmės ir neatitinka savo tikslo, nes pareiÅ¡kėja jau nebesinaudoja ginčo patalpomis. Tai patvirtina iÅ¡keldinimo protokolas.Atsiliepimu į antstolio D. K. atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja L. Å . nesutinka su skundu, praÅ¡o palikti Vilniaus miesto 2015 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1842-431/2015                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20056-2015-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos L. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikiant skundÄ dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotasis asmuo – iÅ¡ieÅ¡kotojas L. J.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė          PareiÅ¡kėja prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/00800, tai yra sustabdyti vykdomojo dokumento dėl iÅ¡keldinimo vykdymÄ , kol bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Nurodė, jog antstolis vykdo vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriuo pareiÅ¡kėja su jai priklausančiais daiktais turi bÅ«ti iÅ¡keldinta iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. PareiÅ¡kėja dėl (duomenys neskelbtini) ligos ir tuo metu vykusio gydymo negalėjo apskųsti 2015 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo jÄ nutarta priverstinai iÅ¡keldinti. Å iuo metu pareiÅ¡kėja yra padavusi atskirÄ jį skundÄ Vilniaus apygardos teismui dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistÄ terminÄ apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos teismui tenkinus skundÄ ir atnaujinus terminÄ yra galimybė, kad teismo sprendimas dėl iÅ¡keldinimo bus panaikintas, todėl vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. PareiÅ¡kėja praÅ¡o stabdyti vykdymo veiksmus, kol pagerės jos sveikata ir atsistatys darbingumas II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino iÅ¡ dalies ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0174/15/00800, tai yra sustabdė L.

Å . iÅ¡keldinimÄ kartu su jai priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamųjų patalpų iki pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡nagrinėjimo. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su antstolio D. K. atliekamais vykdymo veiksmais ir juos skundžia. Todėl, siekiant užtikrinti skolininkės teisėtus interesus bei lÅ«kesčius, atsižvelgiant į tai, kad atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skundo padavimas praras prasmę, tikslinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti skolininkės iÅ¡keldinimÄ su jai visais priklausančiais daiktais iÅ¡ buto.

Kadangi nėra apibrėžtas laiko tarpas, kada pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė pagerėtų ir tai gali pažeisti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos iki pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡nagrinėjimo.                      III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu antstolis D. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį. Nurodo, jog antstolis 2015 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymÄ dėl pareiÅ¡kėjos priverstinio iÅ¡keldinimo, kuris bus vykdomas 2015 m. birželio 8 d., 11:00 val.

Å is patvarkymas buvo įvykdytas 2015 m. birželio 8 d., pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant. PareiÅ¡kėja padavė skundÄ 2015 m. birželio 3 d. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs tai esant reikalinga, kaip iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju teismas nevertino ir nenagrinėjo duomenų, ar pareiÅ¡kėjos skundžiamas antstolio veiksmas nėra jau įvykdytas. Taip pat teismas nenagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundo preliminaraus pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja negyvena suinteresuotajam asmeniui priklausančiame bute. IÅ¡keldinimo metu bute nebuvo jokių asmeninių pareiÅ¡kėjos daiktų. Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas vieÅ¡osios teisės normų ir yra skirtas iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams patenkinti. Delsiant įvykdyti sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojui ribojama teisė netrukdomai naudoti jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, gali bÅ«ti pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo nuosavybės teisės. Todėl teismas nepagrįstai apribojo suinteresuotojo asmens nuosavybės teises į jam priklausantį turtÄ bei suteikė neproporcingÄ prioritetÄ pareiÅ¡kėjos teisėms į teisę laikinai gyventi bute, kuriame ji faktiÅ¡kai negyvena.Atsiliepimu į antstolio D.

K. atskirÄ jį skundÄ suinteresuotasis asmuo L. J. sutinka su skundu, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį. Nurodo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi prasmės ir neatitinka savo tikslo, nes pareiÅ¡kėja jau nebesinaudoja ginčo patalpomis. Tai patvirtina iÅ¡keldinimo protokolas.Atsiliepimu į antstolio D. K. atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja L. Å . nesutinka su skundu, praÅ¡o palikti Vilniaus miesto 2015 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, jog iÅ¡ieÅ¡kotojas elgiasi nesÄ Å¾iningai, neinformuodamas antstolio apie pareiÅ¡kėjos ligÄ . IÅ¡ieÅ¡kotojui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimÄ Vilniaus apygardos teisme ir buvo suprantamos Å¡io teismo sprendimo galimos pasekmės. IÅ¡ieÅ¡kotojas neinformavo antstolio apie apeliacinį procesÄ net tuo metu, kai dalyvavo iÅ¡keldinime. PareiÅ¡kėja nesislapsto, nevengia aktyviai dalyvauti civiliniame procese. Tik dėl svarbių objektyvių priežasčių (ligos, privalomų tyrimų ir gydymo stacionare) negalėjo tinkamai reaguoti į proceso įvykius.

Nesibaigus apeliaciniam procesui, antstolis savarankiÅ¡kai priiminėjo sprendimus ir tęsė vykdymo procesÄ , nepagrįstai manydamas, kad teisminis ginčas yra iÅ¡spręstas ir įsiteisėjęs. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai, tai yra skolininkės iÅ¡keldinimas su daiktais iÅ¡ buto, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino visų svarbių bylai faktinių aplinkybių, todėl netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje esantys dokumentai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4826-863/2015 ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai ir buvo nutarta iškeldinti atsakovę L. Š. su visu jai priklausančiu turtu iš L. J. nuosavybės teise priklausančio buto (patalpų) su bendro naudojimo patalpomis.

Minėtas teismo sprendimas 2015 m. balandžio 8 d. įsiteisėjo, o 2015 m. balandžio 14 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Atsakovė 2015 m. balandžio 21 d. padavė apeliacinį skundÄ , kartu praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui paduoti. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundÄ ir atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui pateikti. Atsakovė Å¡iÄ teismo nutartį apskudė Vilniaus apygardos teismui, tačiau atskirasis skundas dar nėra iÅ¡nagrinėtas.Antstolis D.

K., vykdydamas teismo sprendimÄ dėl iÅ¡keldinimo, 2015 m. balandžio 17 d. surašė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ gera valia per 10 dienų ir iÅ¡siuntė jį pareiÅ¡kėjai. Pasibaigus raginimo terminui ir pareiÅ¡kėjai jo neįvykdžius, antstolis 2015 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymÄ , kuriuo informavo skolininkę, jog gera valia neiÅ¡sikėlus, priverstinis iÅ¡keldinimas iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojui nuosavybės teise priklausančio buto, bus vykdomas 2015 m. birželio 8 d., 11 val. PareiÅ¡kėja apskundė šį patvarkymÄ ir 2015 m. birželio 8 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo.

Teismas 2015 m. birželio 10 d. priėmė skundžiamÄ nutartį, kuria sustabdė vykdymo veiksmus iki pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡nagrinėjimo. Tačiau antstolio patvarkyme numatyti iÅ¡keldinimo veiksmai jau buvo atlikti patvarkyme nustatytu laiku, 2015 m. birželio 8 d., 11-12 val. Å iÄ aplinkybę patvirtina antstolio pateiktas iÅ¡keldinimo protokolas. Vykdymo proceso metu antstolio surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai iÅ¡ieÅ¡kotojui priklausančiame ginčo bute negyvena, o turi kitÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas ar kitas proceso dalyvis, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje įvirtintas ekonomiÅ¡kumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui) palankaus teismo sprendimo (nutarties) įvykdymÄ .

Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi iÅ¡spręsti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas teisme buvo gautas tÄ pačiÄ dienÄ , kada skundžiamame antstolio patvarkyme buvo numatyta iÅ¡keldinimo procedÅ«ra.

Informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog praÅ¡ymas konkrečiam teisėjui buvo paskirtas ir su visa byla pateiktas tik 2015 m. birželio 9 d. Todėl teisėjas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir matydamas, kad pagal antstolio 2015 m. gegužės 26 d. patvarkymÄ iÅ¡keldinimo procedÅ«ra yra numatyta 2015 m. birželio 8 d., turėjo įsitikinti, ar iÅ¡keldinimo procedÅ«ra nėra jau įvykdyta, nes tokiu atvejus nutartis dėl iÅ¡keldinimo procedÅ«ros stabdymo prarastų teisinę reikÅ¡mę.PareiÅ¡kėja skundo dėl antstolio veiksmų padavimÄ sieja su jos siekiu atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui paduoti.

Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ antstolis privalo sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ , kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raÅ¡tui iÅ¡duoti buvo apskųstasis sprendimas (iÅ¡skyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pažymėtina, kad iki Å¡iol dar nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Todėl antstolis neturi teisinio pagrindo stabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ . Be to, byloje yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai negyvena ginčo bute ir turi kitÄ pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Å ios aplinkybės nepaneigė ir pati pareiÅ¡kėja atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ . Taigi pats iÅ¡keldinimo faktas nedaro pareiÅ¡kėjai neatitaisomos žalos. Jeigu bÅ«tų atnaujintas terminas pateikti apeliacinį skundÄ ir jis bÅ«tų patenkintas, pareiÅ¡kėja bet kada galėtų reikalauti leisti jai gyventi ginčo bute. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iÅ¡ieÅ¡kotojui esant teisėtu buto savininku, jo nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyvendinimo apribojimas neproporcingai pažeidžia jo kaip savininko teises ir daro jam žalÄ , kadangi bÅ«tent savininkui tenka pagrindinė atsakomybė iÅ¡laikyti turtÄ ir tinkamai jį prižiÅ«rėti.

Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.   PareiÅ¡kėjos L. Å . praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė