b8914173-92bd-4d1f-a1bf-07c4e11947fe · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-397/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-3-00008-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.4.; 1.2.14.10.1.; 1.2.14.10.3.; 2.1.7.4.1.;2.4.6.5.2. Kauno apygardos teismas N u o s p r e n d i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei,nuteistajam V.

T., jo gynėjui advokatui Dainiui Svirinavičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. G., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Putinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. T. ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės S. G. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant V.

T.: nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika S. G. padarytÄ turtinę žalÄ .S. G. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies.IÅ¡ V. T. priteista 150 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) turtinei žalai ir 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti S. G. naudai.Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V.

T. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 13 d., apie 16 val., tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) (S. G. namas) ir (duomenys neskelbtini) (V. T. namas), (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl V. T. Å¡uns patekimo į S. G. kiemo teritorijÄ metu kastuvu sugadino 17 m S. G. metalinės tinklinės tvoros ir iÅ¡vertė 5 metalinius stulpus, tokiais veiksmais tyčia sugadindamas nukentėjusiajai S. G. priklausantį 150 Eur vertės turtÄ .KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. spalio 27 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiosios S. G. tvora buvo sugadinta dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų jam kelis kartus kertant su kastuvu per tvoros tinklÄ laikančias konstrukcijas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji bei civilinė ieÅ¡kovė S. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atliekant byloje įrodymų tyrimÄ , apklausiant nukentėjusiÄ jÄ bei UAB „T.“ atstovÄ R. U., taip pat praÅ¡oma dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį perkvalifikuojant nuteistojo V. T. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 187 straipsnio 3 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį skiriant nuteistajam bausmę BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose bei pilnai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį.Nukentėjusioji nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir baudžiamojo proceso kodekso normas, Å¡ie pažeidimai lėmė teismo klaidas turtinės ir neturtinės žalos vertinime.

Priimat nuosprendį taip pat pažeistos BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 301 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies normos. Apeliantės nuomone, teismas, sumažindamas priteisiamos žalos dydį bei perkvalifikuodamas nuteistojo veiksmus iÅ¡ BK 187 straipsnio 1 dalies į 3 dalį, padarė teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidÄ , kadangi nesirėmė UAB „T.“ lokaline sÄ mata Nr. S001, rėmėsi V. B. parengta lokaline sÄ mata, kurioje neteisingai nurodytas tvoros ilgis – 9,9 m, kai pats teismas pripažino, jog sugadinta 17 m tvoros, taip pat neatsižvelgta į atskirų darbų, medžiagų kainÄ bei į tai, jog apeliantė pati negalės atstatyti tvoros dėl savo amžiaus ir prastos sveikatos bÅ«klės, todėl turės samdytis darbininkus, kurie sutaisys tvorÄ .

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi nukentėjusioji nurodydama neturtinės žalos dydį nurodė jau sumažintÄ , atsižvelgusi į tai, jog dar prieÅ¡ konfliktÄ turėjo sveikatos problemų, todėl nėra jokių abejonių, kad bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų apeliantės sveikata stipriai pablogėjo.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ apklausiant nukentėjusiÄ jÄ S. G. bei paskirti statybinę techninę ekspertizę kaltinime nurodytos tvoros apgadinimams ir jos atstatymo kaÅ¡tams nustatyti, taip pat praÅ¡oma vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V.

T. veikoje nesant nusikalstamos veikos sudėties; vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies normomis, V. T. šioje byloje pareikštus ieškininius reikalavimus atmesti visoje jų apimtyje; priteisti iš S. G. V. T. visas proceso išlaidas.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi nuteistojo parodymai nebuvo paneigti byloje išnagrinėtais įrodymais, nepagrįstai atmesti nuteistojo argumentai dėl šunelio gynimo esant būtinajam reikalingumui. Taip pat nesutinkama su padarytos žalos tvorai vertinimu, nurodant, jog turėjo būti atlikta statybinė techninė ekspertizė.

Be to, teismo iÅ¡vados buvo priimamos remiantis prielaidomis. Nuteistasis remiasi BK 2 straipsnio, BPK 329 straipsnio 1 punkto, 115 straipsnio 3 dalies ir 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis nurodydamas, jog jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl turi bÅ«ti priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Nukentėjusioji S. G. atsiliepime į nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo V. T. skundÄ atmesti bei prijungti prie bylos 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akto Nr. 31G3-97 kopijÄ .Atsiliepime nurodoma, jog nuteistasis neginčija fakto, jog sugadino nukentėjusiosios tvorÄ , tačiau ginčija tvoros sugadinimo priežastis.

Nukentėjusioji nurodo, jog teismas tinkamai įvertino kaltinamojo veikÄ bei tyčios turinį, o nuteistojo aiÅ¡kinimas, kad jis svetimÄ turtÄ sugadino dėl bÅ«tinojo reikalingumo yra tik jo gynybinė versija. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ â€“ atmesti, nukentėjusioji prašė nuteistojo skundÄ atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ â€“ tenkinti. Nukentėjusiosios S. G. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo V.

T. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistasis V. T. skunde neginčija, kad sugadino svetimÄ S. G. turtÄ â€“ tvorÄ , tačiau teigia, jog tai buvo padaryta esant bÅ«tinojo reikalingumo situacijai, be to, nesutinka su padarytos žalos dydžiu.BK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti.

Tad, siekiant pripažinti buvus bÅ«tinojo reikalingumo situacijÄ bÅ«tina nustatyti, jog buvo iÅ¡kilęs realus pavojus visuomenei ar konkretaus asmens teisėms ar interesams ir Å¡io pavojaus nebuvo galima paÅ¡alinti kitu bÅ«du. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma nepatvirtina, jog buvo kilęs realus pavojus kieno nors interesams. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. T. norėjo pasiimti savo Å¡unį iÅ¡ S. G. aptvertos teritorijos. Nors V. T. teigė, kad S. G. su jo Å¡uniu netinkamai elgėsi – vaikė jį po purvus, balas, Å¡uo galėjo susižeisti, nes buvo pridėta lentų su styrančiais vinimis, tačiau S. G. teigė prieÅ¡ingai, kad V.

T. Å¡uo jai nepageidaujant dėl netinkamos V. T. priežiÅ«ros pateko į jos aptvertÄ teritorijÄ , ji paprašė V. T. pasiimti Å¡unį, Å¡uo kviečiamas pas V. T. nėjo, tÄ patvirtino ir pats V. T.. IÅ¡ byloje esančios nuotraukos taip pat matyti, kad Å¡uo visiÅ¡kai ramus, nėra purvinas. Nuteistasis pats policijos dėl neva netinkamo elgesio su gyvÅ«nu nekvietė, prieÅ¡ingai, matyti, kad policijÄ kvietė S. G., kuri nurodė, kad V. T. pradėjo ardyti tvorÄ , kai ji pradėjo kviesti policijÄ .

Netikėti Å¡iais S. G. paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta, kad V. T. Å¡uniui bÅ«tų grėsęs koks nors realus pavojus ir nenustatyta, kad V. T. bÅ«tų buvę kokių kliūčių į S. G. teritorijÄ patekti ir pasiimti Å¡unį kitu bÅ«du, nedarant žalos S. G. turtui. Vertinant Å¡ias aplinkybes, taip pat atsižvelgtina, jog nuteistojo Å¡uo pas S. G. pateko ne dėl nukentėjusiosios kaltės, o dėl netinkamos paties V. T. vykdomos Å¡uns priežiÅ«ros. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog skundo argumentai dėl bÅ«tinojo reikalingumo situacijos yra nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti.

Išanalizavusi kitus nuteistojo V. T. apeliacinio skundo ir nukentėjusiosios S. G. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis, dėl neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir todėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo normų.Pažymėtina, jog teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Ä®rodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, todėl teismas turi imtis priemonių paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones ir tik iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti in dubio pro reo principas įpareigoja visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-110/2013).Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi skundų argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. tinkamai neįvertino surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų dėl sugadintos turto vertės patikimumo, neįvertino Å¡ių duomenų visumoje, todėl nepagrįstai sprendė, jog V.

T. veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju byla buvo pradėta pagal privačios kaltintojos S. G. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji prašė V. T. patraukti atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1), dėl to, jog V. T. sugadino 17 m tvoros, kurios vertė yra 190 Eur.Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė.

Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). BÅ«tent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas.Pagal turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), Å¡io kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos.

Pagal veikos padarymo metu galiojusį 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimÄ turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ (188,30 Eur), bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur).

Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL (112,98 Eur), bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Jei sugadinto turto vertė yra mažesnė, spręstinas administracinės atsakomybės klausimas.Apylinkės teismas nustatė, jog V. T. kastuvu sugadino 17 metrų metalinės tinklinės tvoros ir iÅ¡vertė 5 metalinius stulpus, tokiu bÅ«du tyčia sugadino S. G. priklausantį 150 Eur vertės turtÄ , tačiau teisėjų kolegija, konstatuoja, jog Å¡i iÅ¡vada nepagrįsta posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Be to, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir nemotyvuotai sugadinto turto vertę apskaičiavo kaip  sugadinto turto remonto iÅ¡laidas, nes, kaip jau aptarta anksčiau, tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, S. G. nurodytos aplinkybės dėl sugadintos tvoros, nuolat kito ir nebuvo nuoseklios. Pažymėtina, jog pirminiame pareiÅ¡kime, paraÅ¡ytame tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ S. G. kreipdamasi į KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatÄ prašė, kad V.

T. atlygintų žalÄ ir bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl netinkamos Å¡unų priežiÅ«ros, nurodė, kad žalÄ dėl V. T. veiksmų kapojant jos tvorÄ , vertina 80 Eur. IÅ¡ nuotraukų, pridėtų prie Å¡io pareikÅ¡imo, matyti viso labo tik 2 pasvirę stulpai ir atkabintas tvoros tinklas. Tas pats matosi ir iÅ¡ apylinkės teismui pateiktų spalvotų nuotraukų (1 t., b. l. 31-32). Vėliau savo pareiÅ¡kimus tikslindama pareiÅ¡kėja kas kart nurodo skirtingÄ sugadinto turto vertę ir skirtingus duomenis dėl sugadinto turto.

Papildytame pareiÅ¡kime KaiÅ¡iadorių rajono PK, kuris suraÅ¡ytas 2017 m. balandžio 18d., S. G. nurodo, jog V. T. sugadino 15 metrų tvoros ir iÅ¡vertė 5 stulpus. Turtinę žalÄ vertina apie 190 eurų, tačiau jokių tokį dydį pagrindžiančių duomenų nenurodo (medžiaga (duomenys neskelbtini), b. l. 4-5). Skunde teismui S. G. jau nurodo, jog V. T. sugadino 17 metrų tvoros, kurios vertė yra 190 eurų, tačiau tokio dydžio taip pat niekuo, jokiais duomenimis nepagrindžia. Ir tik teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog 170 metrų tvorÄ pasistatė už 2 000 eurų, tvorÄ buvo pasistačiusi prieÅ¡ metus laiko, tačiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti Å¡ias aplinkybes taip pat nepateikia.

Pažymėtina, jog V. T. teigė, kad jis tik nuo 4 stulpų nuėmė plastmasinius laikiklius, kad pakeltų tinklÄ ir galėtų paimti Å¡unį. Jis nenurodė, kad buvo pasvirę 5 stulpai. Å ių asmenų parodymai yra prieÅ¡taringi, jie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl svarbu įvertinti neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, o bÅ«tent liudytojų J. B., E. N. parodymus, kurie atvyko į įvykio vietÄ ir matė bei fiksavo situacijÄ iÅ¡ karto po įvykio. Liudytoja J. B. tiksliai negalėjo pasakyti, bet parodė, kad buvo pakreiptas lyg vienas stulpelis, tvora buvo tinklinė ir atsikabinusi keliose vietose.

Nukentėjusioji aiÅ¡kino, kad kaimynas kastuvu nukapojo prikabinimus. Å iai liudytojai atmintyje neužsifiksavo, kad bÅ«tų matyti žymus, akivaizdus tvoros pažeidimas, stulpų nulenkimas. Ji taip pat parodė, jog tvora nebuvo suplėšyta ar sudraskyta. Liudytoja E. N. nurodė jog buvo pasvirę gal 2 kuolai, tinklas nebuvo pažeistas, pranešėja norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ pradžių norėjo nurodyti 100 eurų, po to 80 eurų žalÄ . Jie darė nuotraukas, kurias pridėjo prie pirminio pareiÅ¡kimo, kuriame nenurodyta 80 eurų žala.

Liudytojai R. U. ir V. B. tvoros iÅ¡ karo po įvykio nematė, jie tik apskaičiavo tvoros atstatymo vertę, todėl jų parodymai nustatant aplinkybes, kokios vertės turtas buvo sugadintas įvykio metu, nėra reikÅ¡mingi.  Kaip matyti, pirminiame pareiÅ¡kime nukentėjusioji sugadinto turto vertę nurodė 80 eurų, o liudytojai pareigÅ«nai atvykę į įvykio vietÄ matė ir užfiksavo taip pat tik du pasvirusius stulpus, tvoros tinklas jiems nepasirodė sugadintas, kas matyti ir iÅ¡ nuotraukų, pridėtų prie pirminio nukentėjusiosios pareiÅ¡kimo.

Vėliau jau kreipdamasi į teismÄ nukentėjusioji sugadinto turto vertę padidina iki 190 eurų visiÅ¡kai nemotyvuotai, jokių duomenų, dokumentų nepateikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į konfliktiÅ¡kus nukentėjusiosios ir nuteistojo tarpusavio santykius, yra pagrindas tikėti bÅ«tent pirminiais nukentėjusiosios nurodytais duomenimis dėl sugadinto turto vertės, nes jie neprieÅ¡tarauja neÅ¡aliÅ¡kiems policijos pareigÅ«nų, kurie atvyko į įvykio vietÄ aiÅ¡kintis aplinkybių, apžiÅ«rėjo tvorÄ ir fiksavo įvykį, parodymams, jog jie matė tik 2 pasvirusius stulpus, atsikabinusį tinklÄ , tačiau pats tinklas nebuvo sugadintas.

Tuo tarpu abejonių dėl S. G. nurodyto 190 eurų žalos dydžio, apklausus įvykį mačiusius ir iÅ¡ karto po įvykio tvorÄ mačiusius asmenis, paÅ¡alinti nepavyko. TokiÄ sugadinto turto vertę S. G. apskaičiavo atsižvelgdama į sugadintÄ 17 metrų tinklÄ ir 5 nuverstus stulpus, tačiau, kad bÅ«tent tiek tvoros buvo sugadinta V. T. veiksmais, byloje patikimų įrodymų nesurinkta. PrieÅ¡ingai, aptarti neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad buvo sugadintas dvigubai mažesnis kiekis tvoros, kas apytikriai ir atitinka nukentėjusiosios nurodytÄ pradinę sugadinto turto vertę – 80 eurų.

Kadangi V. T. veiksmais padaryta žala neviršijo 3 MGL (112,98 Eur) dydžio, V. T. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį neteisėtai ir nepagrįstai.Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 1 punktu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis. V. T. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla perduodama spręsti V. T. atsakomybės klausimÄ administracine tvarka. Nukentėjusiosios S. G. civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtu. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė priteisti visas jo turėtas iÅ¡laidas dėl Å¡ios baudžiamosios bylos – iÅ¡ viso 463 eurus, iÅ¡ kurių 100 eurų sudaro iÅ¡laidos už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, 121 eurai už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ ir 242 už atstovavimÄ Kauno apygardos teisme. Baudžiamojo proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja BPK VIII skyrius.

Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Privataus kaltinimo byloje svarstant proceso iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ privataus kaltintojo, iÅ¡ieÅ¡kotinų iÅ¡laidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiÅ¡kimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaiÅ¡tÄ laikÄ teikiant teisinę pagalbÄ ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2015).

Šioje byloje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl įvertinus tai, kad byla nebuvo didelės apimties, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, pirmas teismo posėdis užtruko mažiau nei pusvalandį ir byloje buvo skelbiama pertrauka būtent dėl nuteistojo gynėjo prašymo susipažinti su pateiktais dokumentais ir pasiruošti bylai, o sekantis teismo posėdis, kuris apsiribojo baigiamosiomis kalbomis taip pat truko vos daugiau nei pusvalandį, nuteistajam iš S. G. priteistina 250 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nukentėjusiosios S. G. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.V. T. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Bylos medžiagÄ perduoti Kauno apskrities VPK KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariatui spręsti V.

T. atsakomybės klausimÄ administracine tvarka. IÅ¡ S.os G. V. T. priteisti 250 eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti. S. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                           Edita Dambrauskienė Algirdas Remeika Gytis Večerskas