b890da4f-e00c-4d2a-bca6-21b92389c8c5 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3955-445/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00376-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.2.;3.2.5.;3.2.6.;3.2.12.;3.2.3.1.;3.2.6.1.; ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei T. D., jos atstovui advokatui Stanislovui RauluÅ¡aičiui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei, nedalyvaujant atsakovui M.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T. D. ieÅ¡kinį atsakovui M. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovui praÅ¡o: nustatyti, kad atsakovas M. J., a.k. nežinomas, yra (duomenys neskelbtini) gimusio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D. yra jo vaikas; nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su manimi, T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mano gyvenamojoje vietoje; priteisti iÅ¡ M. J., a.k. nežinomas, iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimÄ â€“ 4 900,00 (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus) eurų; priteisti iÅ¡ M.

J., a.k. nežinomas, iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis po 200.,00 ( du Å¡imtus ) eurų per mėnesį nuo 2021-06-19 iki jo pilnametystės; paskirti T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti sÅ«naus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise; nustatyti Å¡iÄ A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkÄ Â : A. D. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime ir ugdyme tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimÄ ; apie ketinimus susitikti su A. atskirai gyvenantis tėvas privalo praneÅ¡ti jo motinai prieÅ¡ dvi paras ; priteisti iÅ¡ M.

J. bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad su M. J. susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Pradėjo draugauti, susitikinėti ir intymiai bendrauti. (duomenys neskelbtini) metais pastojo. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A., a.k. (duomenys neskelbtini) Su niekuo kitu tuo metu lytinių santykių neturėjo, tikrai žino, kad atsakovas yra biologinis A. tėvas. Gimus sÅ«nui, tėvystės atsakovas nepripažino. Kadangi M. J. atsisakė bÅ«ti įregistruotas A. tėvu, sÅ«naus gimimÄ Ä¯registravau viena, todėl apie jo tėvÄ Ä¯raÅ¡o gimimo liudijime nėra.

Mano, kad atsakovas nepripažino tėvystės, vengdamas įsipareigojimų vaikui. Nuo sÅ«naus gimimo atsakovas visiÅ¡kai neprisidėjo ir neprisideda prie jo iÅ¡laikymo. Vienintelį kartÄ savo sÅ«nų atsakovas matė, kai jam buvo mėnuo laiko, atvykęs į mano namus. Tada atsakovas pažadėjo ateityje bendrauti su sÅ«numi. Nors Atsakovas, gimus vaikui, pripažino, kad A. yra jo sÅ«nus, tačiau nesutiko pripažinti tėvystę, kreipiantis su pareiÅ¡kimu pas notarÄ . Kadangi atsakovas nesutinka pripažinti tėvystės sÅ«nui A.

D., tėvystę siekia nustatyti teismo keliu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei Å¡alys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ .

Tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis. Oficialiai nenustačius A. tėvystės, bÅ«tų pažeistos jo teisės turėti savo gyvenime tėvÄ , palaikyti su juo ryÅ¡ius bei gauti materialinį iÅ¡laikymÄ . Materialiai iÅ¡laikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Atsakovas neiÅ¡laiko vaiko nuo pat gimimo. SÅ«nų iÅ¡laiko viena. Pinigai reikalingi jo maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, ugdymui ir kitiems bÅ«tiniems poreikiams tenkinti. Vaiko bÅ«tiniems poreikiams skirtina mažiausiai 400,00 eurų kas mėnesį suma. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio iÅ¡laikymas. Å iuo metu ieÅ¡kovė nedirba, tačiau gauna socialinę paÅ¡alpÄ ir iÅ¡mokas vaikams (apie 430,00 eurų per mėn.).

Be A. kartu gyvena ir 2016 metais gimęs sÅ«nus A. L.. Vien jos gaunamų pajamų nepakanka tenkinti bent minimalius vaikų poreikius, normalioms jų vystymosi sÄ lygoms užtikrinti. Atsižvelgiant į A. poreikius, ieÅ¡kovės galimybes iÅ¡laikyti jį, iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti po 200,00 eurų per mėnesį periodines iÅ¡mokas jo vaikui iÅ¡laikyti. Kadangi iÅ¡laikymas priteistinas periodinėmis iÅ¡mokomis, jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Nuo gimimo A. gyvena kartu su ieÅ¡kove.

Gyvenimo sÄ lygos vaikui yra geros – gyvena jai priklausančioje namo dalyje. Jos ryÅ¡iai su A. yra tamprÅ«s, juo rÅ«pinuosi, nuolat bendrauju, teikia iÅ¡laikymÄ . Gyvendamas su ja A. jaučiasi saugus, yra mylimas ir prižiÅ«rėtas. Atsižvelgiant į A. susiformavusius socialinius ryÅ¡ius su gyvenamÄ ja aplinka, jo amžių, tampresnius tarpusavio ryÅ¡ius su ieÅ¡kove, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. A. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nustatytina bendru tėvų sutarimu. Atskirai gyvenantis tėvas turi teisę matytis su vaiku, nepažeidžiant normalaus vaiko mokymosi ir poilsio režimo.

Kadangi atsakovas iÅ¡laikymo sÅ«nui neteikia nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)), priteistinas ir iÅ¡laikymo įsiskolinimas. IÅ¡laikymo įsiskolinimas 2021 m. birželio 19 d. yra 4900,00 eurų (24,5 mėn. x 200 EUR = 4900 EUR). Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nustatytu terminu, nepateikė. IÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Ä®vaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog siekiant nustatyti nepilnamečio A.

D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, nustatyti nepilnamečio gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina, jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iÅ¡ M. J. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui A. D. periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 eurų kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos iki jos pilnametystės. Priteistų iÅ¡laikymui lėšų tvarkytoja paskirti motinÄ T. D., priteisti iÅ¡ M. J. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiui vaikui A. D. , iÅ¡ viso 4900 eurų, atitinka geriausius vaiko interesus. IÅ¡vadoje nurodoma, kad T.

D., gim. (duomenys neskelbtini), Å¡eimoje auga du nepilnamečiai vaikai: D. L. ir A. D.. T. D. Å¡eima VTAS žinoma nuo 2020-12-24, po gauto praneÅ¡imo per „Fleet Compleet“ programėlę, kad vaikų motina T. D. yra neblaivi, jai nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Namuose yra du nepilnamečiai vaikai. Vertinant vaiko situacijÄ nenustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonės netaikytos, nes vaikas paliktas kaimynės priežiÅ«rai. Nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį. 2020-12-30 VTAS kreipėsi į Varėnos socialinių paslaugų centrÄ dėl atvejo vadybininko paskyrimo, Å¡eimai teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba. 2020-12-24 T.

D. suraÅ¡ytas ANK protokolas pagal 73 str. 1 d. Iki Å¡io praneÅ¡imo Å¡eima VTAS nebuvo žinoma. T. D. Å¡eima gyvena kartu su jos motina. T. D. Å¡iuo metu nedirba, yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, gauna socialinę paÅ¡alÄ , iÅ¡mokÄ vaikui. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryÅ¡iu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien Å¡io įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų. Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymÄ kaip tėvystės įrodymÄ , tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbÄ , kitų byloje esančių įrodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ , jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė T. D. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«naus A. tėvas yra M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), jo asmens kodas (duomenys neskelbtini) Su atsakovu ji susipažino (duomenys neskelbtini). Intymiai su atsakovu bendravo (duomenys neskelbtini), kol sužinojo, kad pastojo. VasarÄ atsakovas atvykdavo, sakydavo, kad pasidarytų abortÄ . Atsakovas buvo atvykęs ir (duomenys neskelbtini), pasižiÅ«rėjo į gimusį vaikÄ , pasakė, kad į jį nepanaÅ¡us. KategoriÅ¡kai teigia, jog vaiko A. tėvas yra atsakovas.

Su atsakovu jokių ryÅ¡ių nepalaiko. Atsakovas teigė, jog yra nevaisingas. Atsakovas slapstosi. Biologinis vaiko A. tėvas yra M. J., tik su juo turėjo lytinius santykius. Prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda. Atsakovas yra darbingas asmuo ir gali teikti iÅ¡laikymÄ , praÅ¡o priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Å iÄ sumÄ sudaro: maistas, rÅ«bai, darželio lankymas, vaikų kelionės. 4900 Eur skola- susidarė vaikui neteikiant iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.

Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylÄ â€“ dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sÄ Å¾iningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos iÅ¡nagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirÅ«pina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos atsakovas M. J., jam žinant apie iÅ¡keltÄ bylÄ , buvo pasyvus, nepateikė nei atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nei jokio kito raÅ¡ytinio ar žodinio paaiÅ¡kinimo ar pozicijos ieÅ¡kinio reikalavimų atžvilgiu, į parengaimuosius teismo posėdžius ir teismo posėdį neatvyko, atitinkamai nebuvo suinteresuotas ne tik greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, bet apskritai nebuvo suinteresuotas byloje sprendžiamais klausimais, todėl teismas bylÄ nagrinėja neturėdamas galimybės sužinoti ir nežinodamas jo pozicijos.

Teismas bylos nagrinėjimo be atsakovo pozicijos nelaiko jo teisių pažeidimu. Atsakovo M. J. pasyvumas, tikėtina, yra susijęs su jo tyliu nepritarimu arba abejingumu ieÅ¡kovės reikalavimams. Dėl tėvystės nustatymo Pagal vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡Ä , jo motina T. D., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvo duomenys neįraÅ¡yti. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-05-04 pažymÄ dėl privalomosios mediacijos, nebuvo gautas kitos Å¡alies M.

J. sutikimas dėl mediacijos vykdymo, todėl ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali bÅ«ti įrodoma arba nustatoma savanoriÅ¡ku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis ne tik DNR ekspertizės iÅ¡vada, bet ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Atsakovas M. J. neteikė atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, neatvyko į parengiamuosius posėdžius ir teismo posėdį, t. y. vengė iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu dėl tėvystės nustatymo. Å eimos bylose ypač akivaizdaus vieÅ¡ojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos iÅ¡siaiÅ¡kinimu, galimi ir tam tikri Å¡io pobÅ«džio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas Å¡alių dalyvavimas teismo posėdyje, esant Å¡alių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo.

Pagal šį reglamentavimÄ atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumÄ , kad ginčo sprendimas nebÅ«tų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti Å¡alims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra bÅ«tina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), iÅ¡nagrinėti Å¡eimos bylÄ nedalyvaujant atsakovui.

CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta Å¡alių pareiga sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis. Å ioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikÅ¡tis įvairiais bÅ«dais, vienas jų – vengimas atvykti į teismÄ , bylos nagrinėjimo vilkinimas. Å alies elgesys, Å¡iai vengiant atvykti į teismÄ tada, kai teismas Å¡alies dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažįsta bÅ«tinu arba Å¡alies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir Å¡alies nesÄ Å¾iningumas. (LAT 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011) Nustatyta, kad atsakovas žinodamas apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – neatvyko ir į parengiamuosius teismo posėdžius ir teismo posėdį, nebuvo policijos atvesdintas, t. y. nesiekė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ .

Atsakovas iÅ¡ gautų procesinių dokumentų (ieÅ¡kinio) žinojo, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡ymų yra skirti mokslinę ekspertizę tėvystės nustatymui, tačiau į parengiamuosius posėdžius neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių, ir teismas nepripažino, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių. Atsakovas apie procesÄ informuotas, jam procesiniai dokumentai įteikti per kartu gyvenantį tėvÄ , o teismo Å¡aukimai į du parengiamuosius posėdžius – asmeniÅ¡kai.

Policijos nebuvo atvesdintas, kaip nurodoma praneÅ¡ime, kadangi nesurastas namuose. Teismas laiko, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl sprendžia iÅ¡nagrinėti Å¡eimos bylÄ nedalyvaujant atsakovui. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Nagrinėjamu atveju, teismas vadovaujasi ieÅ¡kovės T. D. paaiÅ¡kinimu, kad jos sÅ«naus A. tėvas yra M. J., gimęs (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini). Intymiai su atsakovu bendravo (duomenys neskelbtini), kol sužinojo, kad pastojo. VasarÄ atsakovas atvykdavo, sakydavo, kad pasidarytų abortÄ . Atsakovas buvo atvykęs ir (duomenys neskelbtini), pasižiÅ«rėjo į gimusį vaikÄ , pasakė, kad į jį nepanaÅ¡us.

Ieškovė kategoriškai teigia, jog vaiko A. tėvas yra atsakovas. Su atsakovu jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas teigė, jog yra nevaisingas. Atsakovas slapstosi. Biologinis vaiko A. tėvas yra M. J., tik su juo turėjo lytinius santykius. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu.

Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007). IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas, tik gimus vaikui, neigė esantis vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, motyvuodamas, kad vaikas į jį nepanaÅ¡us, t.y. iÅ¡reiÅ¡kė subjektyviÄ savo pozicijÄ . IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai tvirtina, jog atsakovas yra jos vaiko A.

D. tėvas. Gimimo įraÅ¡e vaiko tėvas neįraÅ¡ytas.Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, jog iÅ¡ esmės atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kinio neteikia, neneigia jame nurodytų aplinkybių, nereikalauja atlikti DNR ekspertizę, o prieÅ¡ingai vengia atlikti tokiÄ ekspertizę, kadangi neatvyko į parengiamuosius posėdžius ir teismo posėdį, nebuvo policijos atvesdintas į parengiamÄ jį posėdį, kuriame sprendžiamas DNR ekspertizės skyrimo klausimas. Skirti DNR ekspertizę nedalyvaujant atsakovui, nėra jokio pagrindo, kadangi pagrįstai negalima tikėtis, kad atsakovas nuvyks į ekspertinę įstaigÄ ekspertizės atlikimui.

Byloje esančių ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma, net ir nesant byloje DNR ekspertizės akto, leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad atsakovas M. J. yra nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl nustatytina tėvystė nepilnamečiui vaikui (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 straipsnis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o nepilnamečio sÅ«naus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja. Spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginÄÄ dėl to, su kuriuo iÅ¡ jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vados matyti, jog nepilnametis vaikas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), visÄ laikÄ gyvena su motina, tarp jų yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. Vaiko teisių apsaugos institucija neturi jokios informacijos, kad ieÅ¡kovės Å¡eimoje nevykdomi ar netinkamai vykdomi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sÄ lygas ir gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitinka vaiko interesus.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas neišreiškė pozicijos, jog pageidauja, kad su juo gyventų nepilnametis vaikas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Å ios nuostatos imperatyvas iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iÅ¡ bendrųjų Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sÄ lygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir iÅ¡laikymo vaikams teikimÄ .

Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, iÅ¡laikymo dydis yra nukreiptas į bÅ«tinų sÄ lygų vaikui sudarymÄ ; mažesnis nei reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams patenkinti iÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sÄ Å¾iningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ , toks didesnis iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Å i nuostata reiÅ¡kia proporcingumÄ ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrÄ , bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti iÅ¡laikymÄ vaikams tarpusavio santykį. Formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti nustatant iÅ¡laikymo dydį, nes iÅ¡laikymas privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas; todėl sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ ; visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, kitų paaiÅ¡kinimų, teismui yra žinoma tik tiek, jog atsakovas yra darbingas asmuo, galintis gauti legalias pajamas, į kÄ ir atsižvelgiama turtinei padėčiai apibÅ«dinti. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

IeÅ¡kovė, siekdama pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimus, teismo posėdyje nurodė, kad kas mėnesį vaiko A. D. iÅ¡laikymui reikalinga 400 Eur suma. Ä® Å¡iÄ sumÄ patenka iÅ¡laidos maistui, rÅ«bams, darželio lankymui, kelionėms. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma nėra per didelė. Teismui nekilo abejonių dėl iÅ¡laikymo dydžio – 200 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį, kurios yra savaime suprantamos ir bÅ«tinos.

Ä®vertinus nepilnamečio vaiko amžių (duomenys neskelbtini) metų), jo poreikius, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma yra pakankamai reali ir objektyvi, norint patenkinti ne tik minimalius bÅ«tinuosius vaiko poreikius, tačiau ir poreikius papildomam ugdymui, turiningesniam laisvalaikiui. Atsakovas yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), darbingas, duomenų apie tai, jog dėl objektyvių priežasčių negali dirbti, gauti pajamų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti.

Atsakovas teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis imasi kažkokių priemonių pajamoms gauti, kad galėtų vaikui teikti tinkamo dydžio iÅ¡laikymÄ , nepateikė. Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis nedidelėmis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Ä®vertinus visas aplinkybes, turimus duomenis apie Å¡alių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti iÅ¡laikymÄ , Å¡iandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situacijÄ , orientaciniu kriterijumi bylose dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo taikomÄ minimalios mėnesinės algos dydį, prekių kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), konkrečius vaiko poreikius, taip pat tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo tenkintinas, iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui priteistina periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, kokia iÅ¡laikymo suma iÅ¡ atsakovo yra atitinkanti tiek vaiko poreikius, tiek Å¡alių galimybes teikti bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė. IÅ¡laikymo įsiskolinimas atsirado dėl to, kad iÅ¡laikymas buvo atsakovo neteikiamas visiÅ¡kai. IÅ¡laikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę iÅ¡ iÅ¡laikymÄ nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Vertindamas šalių vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, atsakovas nepateikė duomenų, jog vaikų poreikiai tuo metu buvo mažesni, negu priteistas periodinis išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo vaiko gimimo ieškovė viena rūpinosi vaiku, jį išlaikė, iš atsakovo išlaikymo nereikalavo. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo vaiko gimimo už 24 mėnesius 15 dienų, bet ne daugiau, kaip už trejus metus, skaičiuojant kas mėnesį iÅ¡laikymui reikalingÄ 200 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovo. Teismui duomenų apie praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo laikotarpyje buvusius vaiko poreikių pokyčius, Å¡alių turtinės padėties pokyčius nėra pateikta, todėl, teismas įvertinęs iÅ¡laikymo priteisimui reikÅ¡mingas aplinkybes sprendžia, jog tiek iÅ¡laikymui, tiek iÅ¡laikymo įsiskolinimui skaičiuotina 200 Eur kas mėnesį suma.

Ä®vertinus tai, iÅ¡ atsakovo priteistinas 4900 Eur iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui A. D. įsiskolinimas (24.5 mėn. x 200 Eur = 4900 Eur) (CK 3.200 straipsnis). Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti tokiÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ : A. D. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime ir ugdyme tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimÄ ; apie ketinimus susitikti su A. atskirai gyvenantis tėvas privalo praneÅ¡ti jo motinai prieÅ¡ dvi paras.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas ( CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y.

Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 ). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vaiko bendravimas su tėvu, kurį nurodė ieÅ¡kovė, yra priimtinas. Bet kokiu atveju bendravimo tvarkos sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos pagal vieno iÅ¡ tėvų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, jeigu nesutariama tarpusavyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-21-T-848-3893 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų mokėjimo.

Å ioje byloje žyminio mokesčio dydis yra toks: 75 Eur už reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo; už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo byloje turėtų bÅ«ti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis; už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo turi bÅ«ti sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis, taigi iÅ¡ viso už ieÅ¡kinį turi bÅ«ti sumokėtas 239,00 Eur žyminis mokestis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 220 Eur, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-11-03 „PažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 10.34 Eur. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 239,00 Eur žyminio mokesčio, 10.34 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, 220 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, n u t a r i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti, kad atsakovas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra jo vaikas; nustatyti vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iÅ¡ M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00 ( du Å¡imtus ) eurų kas mėnesį nuo 2021-06-22 (ieÅ¡kinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės; Priteisti iÅ¡ M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimÄ â€“ 4 900,00 (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus) eurų; paskirti T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti sÅ«naus A.

D. gaunamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise. Nustatyti vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkÄ : A. D. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime ir ugdyme tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimÄ ; apie ketinimus susitikti su A. atskirai gyvenantis tėvas privalo praneÅ¡ti jo motinai prieÅ¡ dvi paras. Priteisti iÅ¡ M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 249 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteisti iÅ¡ M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 220 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų), į valstybės biudžetÄ , į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Å iaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant įmokos kodÄ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo skubiai vykdyti. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundÄ paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«muose. Teisėjas Dalis Žilionis