2019-04-03 Nr. AB-8725-3-61-3-04362-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-04-03 Nr. AB-8725-3-61-3-04362-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-136-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04362-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.1; 12.15.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (17.16-40)RES-66140, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 5 382 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už iš kitos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. liepos 5 d. sprendimą; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 10 d. sprendimą; 4) įpareigoti VMI kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – ir Vokietija) kompetentingas institucijas dėl informacijos apie automobilio „Nissan Murano“ 2,5 dci, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), pirminę registracijos datą bei priimti naują sprendimą.
2. Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais jis nepagrįstai įpareigotas sumokėti 5 382 Eur PVM, kadangi byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir patikimais faktiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad Automobilis pradėtas eksploatuoti 2013 m. vasario 4 d., t. y. nuo pirmosios registracijos. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius privalėjo kreiptis į kompetentingas Vokietijos institucijas ir nustatyti tikrąją Automobilio eksploatacijos pradžios datą. Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 4 d. Automobilis jau buvo nuvažiavęs 13 000 km, todėl tikėtina, kad nuo pagaminimo (2011 metais) iki gamyklinės garantijos suteikimo (2013 m. vasario 4 d.) buvo eksploatuojamas kaip bandomasis ar kt. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad 13 000 km ridą automobilis buvo pasiekęs 2013 m. liepos 5 d., t. y. kai buvo surašytas dokumentas, kurį Komisija įvardijo kaip „išankstinę garantiją“. Komisija taip pat neįvertino aplinkybių, kad registruojant Automobilį ir atliekant jo techninę apžiūrą, nurodyta kitą techninę apžiūrą atlikti ne po 3 metų, kaip naujai transporto priemonei, o po 24 mėnesių, kaip visoms transporto priemonėms. Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma automobilio eksploatacijos pradžia, įtvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtintuose Transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijuose (toliau – ir Kriterijai), tačiau byloje nėra surinka jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti Automobilio eksploatacijos pradžią pagal bent vieną iš nustatytų kriterijų. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Automobilio įsigijimo metu jam buvo išduoti numeriai.
3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime pažymėjo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 2 straipsnio 16 dalies nuostatomis bei Kriterijais, mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 10 d. iš kitos ES valstybės narės įsigijo naują transporto priemonę, nes nuo jos eksploatavimo pradžios praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl pagal PVM įstatymo 92 straipsnio 8 dalį privalo sumokėti PVM. Siekdamas nustatyti ginčo Automobilio eksploatacijos pradžią, mokesčių administratorius kreipėsi į oficialias Nissan atstovybes Lietuvoje, iš kurių gavo duomenis, kad pirmoji Automobilio registracijos data – 2013 m. vasario 4 d. Šiuos duomenis patvirtino ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialas, nurodydamas, kad duomenys apie Automobilio pirmąją registraciją buvo perkelti iš Vokietijos registracijos liudijimo „B“ grafos. Atitikties liudijimo išdavimas 2012 m. vasario 29 d. negali būti pripažintas Automobilio eksploatacijos pradžia, kadangi juo tik buvo patvirtina, kad Automobilis jo pagaminimo metu atitiko visų norminių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo įsigyta transporto priemonė atitinka PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtintą naujos transporto priemonės apibrėžimą, todėl ji pagrįstai apmokestinta PVM.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais pareiškėjas pripažintas 2013 m. liepos 10 d. įsigijęs naują transporto priemonę iš kitos ES valstybės narės ir įpareigotas sumokėti 5 382 Eur PVM, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 10 d. iš Vokietijoje įregistruoto juridinio asmens įsigijo automobilį „Nissan Murano“ 2,5 dci, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 7 d. pranešimu Nr. (17.16-40)RES-66140, vadovaujantis PVM įstatymo 92 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui nurodyta už įsigytą Automobilį sumokėti 5 382 Eur PVM, kuris apskaičiuotas nuo Automobilio įsigijimo kainos – 25 630,25 Eur (Komisijos byla, b. l. 30). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas padavė skundą VMI, kuri 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 68-176 (Komisijos byla, b. l. 13–14) jį atmetė kaip nepagrįstą ir patvirtino 2016 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. (17.16-40)RES-66140. Pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuri 2016 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. S-219(7-179/2016) jį atmetė ir patvirtino VMI 2016 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 68-176 (Komisijos byla, b. l. 73–81).
8. Su anksčiau nurodytais sprendimais pareiškėjas nesutiko ir prašė teismą juos panaikinti. Esminis pareiškėjo skundo argumentas – kad jo įsigytas Automobilis nelaikytinas nauju pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatas, kadangi buvo pradėtas eksploatuoti anksčiau, nei prieš šešis mėnesius iki įsigijimo. Mokesčių administratorius neįvykdė jam nustatytos pareigos ir nesurinko objektyvių duomenų, kada, atsižvelgiant į Kriterijų sąlygas, Automobilis iš tikrųjų buvo pradėtas eksploatuoti. Pats pareiškėjas neturėjo galimybės surinkti tokius duomenis, nes į jo paklausimus Vokietijos įmonės ir kompetentingos institucijos neatsakė.
9. Teismas vadovavosi PVM įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 92 straipsnio 8 dalimi, VMI 2004 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. VA-44 patvirtintų Naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigijusio fizinio asmens dokumentų pateikimo ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punktu, naujos transporto priemonės sąvoka, pateikta PVM įstatymo 2 straipsnio16 dalyje, ir pažymėjo, kad pareiškėjo įsigyta transporto priemonė buvo pripažinta nauja, kadangi buvo įsigyta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios, t. y. nuo pirmosios registracijos (2013 m. vasario 4 d.).
10. Transporto priemonių atitiktis PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatytoms sąlygoms įtvirtinta Kriterijų 2 punkte. Bylos duomenys patvirtina, kad, nustatydamas Automobilio eksploatavimo pradžios momentą, mokesčių administratorius vadovavosi VĮ „Regitra“ pateiktu išrašu iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (Komisijos byla, b. l. 31), oficialaus Nissan atstovo Lietuvoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Techruna“ 2016 m. balandžio 18 d. pažyma (Komisijos byla, b. l. 34), EB atitikties liudijimu (Komisijos byla, b. l. 39), oficialaus Nissan atstovo Lietuvoje UAB „Fakto Auto“ 2016 m. gegužės 6 d. atsakymu į paklausimą (Komisijos byla, b. l. 42), oficialaus Nissan atstovo Lietuvoje UAB „Raitas“ 2016 m. balandžio 29 d. atsakymu į paklausimą (Komisijos byla, b. l. 44) bei pareiškėjo pateiktu „Autocenter Leipzig GMBH“ dokumentu (Komisijos byla, b. l. 47, vertimas į lietuvių kalbą b. l. 16). Vadovaudamasis nurodytuose dokumentuose pateiktais duomenimis, mokesčių administratorius konstatavo, kad Automobilio eksploatavimo pradžia yra pirmosios jo registracijos data, t. y. 2013 m. vasario 4 d., todėl pareiškėjo 2013 m. liepos 10 d. įsigytas Automobilis atitinka PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalies apibrėžimą ir laikytinas nauju, todėl apmokestintinas PVM.
11. Su tokiomis mokesčių administratoriaus išvadomis pareiškėjas nesutiko ir nurodė, kad konstatuodamas, jog Automobilis pradėtas eksploatuoti 2013 m. vasario 4 d., t. y. nuo pirmosios registracijos, mokesčių administratorius vadovavosi prielaidomis, nes pagal „Autocenter Leipzig GMBH“ dokumentą (Komisijos byla, b. l. 47, vertimas į lietuvių kalbą b. l. 16) 2013 m. vasario 4 d. automobilio rida buvo 13 000 km, vadinasi, jis jau buvo eksploatuojamas. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius turėjo įvertinti, ar nebuvo kitų Kriterijuose nustatytų įvykių, įvykusių anksčiau, kurie galėtų būti laikomi Automobilio eksploatavimo pradžia.
12. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko ir konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Automobilio eksploatavimo pradžia yra jo pirmosios registracijos data. Pareiškėjas pateikė Komisijai dokumento „Europaishe Gemeinschaft“ vertimą į lietuvių kalbą (Komisijos byla, b. l. 67) ir dokumentą, surašytą originalo kalba (Komisijos byla, b. l. 67). Įvertinus pateiktų dokumentų turinį matyti, kad juose lentelės forma pateikiama informacija apie Automobilio pardavėją – Vokietijos įmonę „Car Fit Service GMBH“ ir pirkėją – V. V. (V. V.). Lentelėje, kur pateikia informacija apie pardavėją, nurodyta, kad Automobilio eksploatavimo pradžia yra 2013 m. vasario 4 d., o lentelėje, kur pateikiama informacija apie pirkėją, nurodyta, kad ankstesnių savininkų skaičius – 1. Teismas taip pat pažymėjo, kad atliekant vertimą, buvo išversta ne visa informacija, nes matyti, kad grafoje šalia nurodytos Automobilio eksploatavimo pradžios (2013 m. vasario 4 d.) taip pat pateikiami duomenys ir apie ankstesnių savininkų skaičių, nurodant 0. Vadinasi, ginčo Automobilis, iki jį įsigijo pareiškėjas, priklausė vieninteliam savininkui – Vokietijos įmonei „Car Fit Service GMBH“. Duomenys, kad automobilis priklausė tik vienam savininkui, pateikti ir kitame pareiškėjo pateiktame dokumente (b. l. 15, 16).
13. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Vokietijos įmonės pateiktame dokumente „Verbindliche Bestellung“ (vertimas į lietuvių kalbą, b. l. 16) pateikiama informacija apie ginčo Automobilio ridą ne tada, kai jis buvo įsigytas iš ankstesnio savininko, o 2013 m. liepos 5 d., t. y. dokumento sudarymo dieną. Šias išvadas teismas grindė ir tuo, kad pagal savo pobūdį dokumentas skirtas informuoti pareiškėją apie Automobilio būklę ir pardavimo kainą, todėl būtų nelogiška pateikti duomenis apie Automobilio ridą, neatitinkančią faktinės situacijos. Kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais, kad Automobilio pardavimo dieną (2013 m. liepos 10 d.) ir atliekant techninę apžiūrą Lietuvoje (2013 m. liepos 15 d.) rida iš esmės skyrėsi, teismas pažymėjo, kad Automobilis buvo eksploatuojamas, todėl logiška, kad per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 15 d. rida padidėjo. Taip pat teismas pažymėjo, kad negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Automobilio rida 2013 m. liepos 10 d. buvo 17 040 km, nes atliekant techninę apžiūrą nustatyta Automobilio rida – 17 028 km.
14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad mokesčių administratorius neįvykdė savo pareigos ir nesurinko visų objektyvių duomenų apie Automobilio eksploatavimo pradžią. Bylos duomenys patvirtina, kad mokesčių administratorius vadovavosi išrašu iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, į kurį duomenys buvo perkelti iš Vokiško registracijos liudijimo „B“ grafos (Komisijos byla, b. l. 63), be to, kreipėsi į oficialius Nissan atstovus Lietuvoje, kurie turi galimybę patikrinti duomenis apie Nissan automobilius duomenų bazėse. Teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Fakto Auto“ 2016 m. gegužės 6 d. rašte nurodė, jog ginčo Automobilio gamyklinės garantijos pradžia – 2013 m. vasario 4 d. (Komisijos byla, b. l. 42), t. y. sutampa su jo pirmosios registracijos data.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pats kreipėsi į Automobilio pardavėją, kuris jam pateikė atsakymą apie Automobilio pirmąją registraciją ir kitus transporto priemonės sąskaitoje esančius duomenis, kita vertus, duomenų, kad Automobilis būtų pradėtas eksploatuoti iki 2013 m. vasario 4 d. nenurodė (Komisijos byla, b. l. 58).
16. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė Automobilio eksploatavimo pradžia laikyti jo pirmąją registraciją, todėl pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas iš kitos ES valstybės narės 2013 m. liepos 10 d. įsigijo naują automobilį, kaip jis apibrėžtas PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, t. y. kai transporto priemonė patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad ginčo dėl pareiškėjui apskaičiuoto PVM dydžio byloje nėra, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
III. 17. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais motyvais:
17.1. Byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimais faktiniais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad Automobilis pradėtas eksploatuoti 2013 m. vasario 4 d. Mokesčių administratorius, anot pareiškėjo, privalėjo kreiptis į kompetentingas Vokietijos institucijas ir nustatyti tikrąją Automobilio eksploatacijos pradžios datą.
17.2. Nagrinėjant ginčą pažeistas turinio viršenybės prieš formą principas, nes iš turinio akivaizdu, jog Automobilis buvo anksčiau registruotas ir eksploatuotas. 2013 m. vasario 4 d. Automobilis jau buvo nuvažiavęs 13 000 km, todėl tikėtina, kad nuo pagaminimo (2011 metais) iki gamyklinės garantijos suteikimo (2013 m. vasario 4 d.) jis buvo eksploatuojamas kaip bandomasis ar kt. Registruojant Automobilį ir atliekant techninę apžiūrą, nurodyta kitą techninę apžiūrą atlikti ne po 3 metų, kaip naujai transporto priemonei, bet po 24 mėnesių, kaip visoms transporto priemonėms. Teismas sprendime pasirėmė VĮ „Regitra“ pateiktu išrašu iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, į kurį duomenys perkelti iš vokiško registro liudijimo. VĮ „Regitra“ duomenų su Vokietijos informacine baze netikslino.
17.3. Pirmoji registracijos data yra tik vienas iš 4 galimų eksploatacijos pradžios nustatymo kriterijų. Kitos galimos aplinkybės net nebuvo tirtos. UAB „Techruna”, UAB „Raitas“ UAB „Fakto auto“ pažymose nurodyti tik duomenys apie Automobilio pagaminimo datą ir garantijos suteikimo pradžią, tačiau jokių duomenų apie Kriterijuose nurodytas kitas sąlygas nepateikta, kaip ir VĮ „Regitra“ atsakyme.
17.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad vienintelis Automobilio savininkas galėjo būti tik pardavėjas. Pardavėjo pateiktame dokumente nurodyta, kad 2013 m. vasario 4 d. Automobilio rida – 13 000 km. Taip pat nurodytas Automobilio tranzitinis numeris. Tačiau šias aplinkybes teismas ignoravo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Automobilis buvo eksploatuojamas, todėl per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 15 d. rida padidėjo, nes naujasis savininkas Automobiliu per keturias dienas (Automobilis registruotas 2013 m. liepos 10 d.) negalėjo pasiekti 4 000 km ridos. Be to, garantija Automobiliui suteikiama kaip tam tikra sandorio užtikrinimo priemonė, ji negali būti siejama vien su Automobilio eksploatacijos pradžia. Pardavėjas buvo žodžiu informavęs pareiškėją, kad Automobilis buvo parodomasis, todėl jo tokia maža rida. Tai patvirtina ir Automobiliui išduoti tranzitiniai numeriai, nes Automobilis įsigijimo metu buvo registruotas ir su numeriais.
17.5. Esant neaiškumams ir prieštaravimams, jie turi būti aiškinami mokesčio mokėtojo naudai. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, senatvės pensininkas, neįgalus asmuo, neturi galimybių kreiptis į oficialias Vokietijos įstaigas, kad gautų duomenis apie Automobilio registracijos pradžią, tačiau atsakovas tai padaryti galėjo ir turėjo.
18. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas pažymi, kad vietos mokesčių administratorius kreipėsi į UAB „Techruna”, UAB „Raitas“, UAB „Fakto auto“ ir surinko reikiamus duomenis, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nebuvo pakankamai aktyvus, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad gamintojas Automobiliui 2012 m. vasario 29 d. išdavė EB atitikties liudijimą, nesudaro pagrindo šio momento pripažinti Automobilio eksploatacijos pradžia pagal PVM įstatymo ir Kriterijų nuostatas. Pareiškėjas įsigijo naują transporto priemonę, atitinkančią PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatose įtvirtintą kriterijų, t. y. Automobilis įsigytas praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatacijos pradžios. Nors pareiškėjas teigia, kad Automobilis jau buvo eksploatuotas, atsakovas pažymi, jog tai nėra draudžiama, tačiau transporto priemonės įsigijimas turi įvykti ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo eksploatacijos pradžios. Atsakovas nepasisako dėl aplinkybės, jog atliekant techninę apžiūrą kita apžiūros data buvo nurodyta po 24 mėnesių, bet pažymi, kad nustatant, ar transporto priemonė laikytina nauja, užtenka nustatyti, ar ji atitinka bent vieną iš sąlygų (šiuo atveju – Automobilis įsigytas praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatacijos pradžios).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. PVM įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo transporto priemonės įsigijimo metu – 2013 m. liepos 10 d.) buvo numatyta, kad nauja transporto priemonė inter alia (tarp kurių ir) – keleiviams ir (arba) kroviniams vežti skirta transporto priemonė, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė, kurios variklio cilindrų darbinis tūris yra didesnis kaip 48 kubiniai centimetrai arba variklio galia didesnė kaip 7,2 kilovato, patiekta praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijus) arba nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 30-975) 1.1 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-066 patvirtinti Transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai, kurie įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir galioja iki šiol (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.).
22. Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai reglamentuoja, pagal kokius kriterijus nustatomas naujų transporto priemonių eksploatavimo pradžios momentas tam, kad būtų nustatyta šių transporto priemonių atitiktis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 2 straipsnio 16 dalyje nustatytoms sąlygoms.
23. Kriterijų 2 punkte sakoma, jog eksploatavimo pradžios momentas yra įvykis, įvykęs anksčiau: 2.1. transporto priemonės pirmasis įregistravimas kurios nors valstybės oficialiame transporto priemonių registre; 2.2. transporto priemonės pirmasis tiekimas nuo jos pagaminimo datos; 2.3. transporto priemonės pirmas viešas demonstravimas, kai šio demonstravimo metu transporto priemonė eksploatuojama (išbandoma); 2.4. PVM sąskaitos faktūros, kuria įforminamas transporto priemonės tiekimas, išrašymas.
24. Iš šio baigiamojo akto 23 punkte išdėstytų nuostatų galima daryti išvadą, kad eksploatavimo pradžios momentas sietinas su vienu iš 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytų įvykių, įvykusiu anksčiau.
25. Mokesčių administratorius, Komisija, taip pat ir pirmosios instancijos teismas ginčo transporto priemonės eksploatavimo pradžios momentą susiejo su Kriterijų 2.1 papunktyje nurodytu įvykiu, kuris, visų jų vertinimu, įvyko anksčiausiai – transporto priemonės pirmuoju įregistravimu kurios nors valstybės oficialiame transporto priemonių registre, t. y. šiuo atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre.
26. Gautoje patikrinti administracinėje byloje neginčytinai nustatyta, jog automobilis „Nisan Murano“ pagamintas 2011 metais. Transporto priemonė įsigyta iš Vokietijoje registruoto juridinio asmens 2013 m. liepos 10 d. 2013 m. vasario 4 d., t. y. prieš Automobilį įsigyjant pareiškėjui (apeliantui) iš Vokietijos jo rida siekė 13 000 km.
27. 26 punkte įvardytos faktinės aplinkybės suponuoja tvirtinimą, kad eksploatavimo pradžios momentas nepagrįstai susietas su Kriterijų 2.1 papunkčiu, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra tos nuomonės, jog eksploatavimo pradžios momentas, nepatikrinus kitų Kriterijų 2 punkto papunkčiuose (2.2–2.4) numatytų aplinkybių, t. y. galėjusių pirmiau įvykti įvykių, negalėjo ir neturėjo būti sietas su Kriterijų 2.1 papunktyje apibrėžtu įvykiu, kaip įvykusiu pirmiausiai.
28. Vien ta aplinkybė, jog ginčo transporto priemonės įsigijimo metu jos rida buvo daugiau nei 10 000 km, turėjo sukelti pagrįstas abejones dėl tokios transporto priemonės pripažinimo nauja bei PVM įstatymo 92 straipsnio 8 dalies (Kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra ir pagal šį Įstatymą neprivalo būti PVM mokėtoju, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu. Šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą) taikymo.
29. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas yra tenkintinas ir klausimas dėl pareiškėjo galimo apmokestinimo PVM perduotinas nagrinėti iš naujo mokesčių administratoriui.
30. Be kita ko, pakartotinai nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo galimo apmokestinimo PVM, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, jog PVM sistema, susijusi su prekyba Bendrijos viduje, nustatyta 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 91/680/EEB, papildančioje bendrą pridėtinės vertės mokesčio sistemą ir iš dalies keičiančioje Direktyvą 77/388/EEB, siekiant panaikinti fiskalines sienas (OL L 376, 1991, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 160), grindžiama naujo apmokestinimo momento, t. y. prekių įsigijimo Bendrijos viduje, nustatymu, leidžiančiu mokestines pajamas priskirti valstybei narei, kurioje vyksta galutinis vartojimas (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo C-84/09, EU:C:2010:693, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi schema, kurią sudaro, pirma, valstybės narės, iš kur pradedamas tiekimas, dėl kurio atliekamas siuntimas ar gabenimas Bendrijos viduje, vykdomas neapmokestinimas ir su tuo susijusi tos valstybės narės taikoma sumokėto pirkimo PVM atskaita ar grąžinimas, ir, antra, valstybės narės, į kurią atgabenamos prekės, vykdomas įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimas, siekiama užtikrinti aiškų valstybių narių mokestinio suvereniteto atskyrimą. Konkrečiai kalbant apie taisykles, susijusias su naujų transporto priemonių įsigijimo apmokestinimu, pažymėtina, kad iš PVM direktyvos 11 konstatuojamosios dalies matyti, kad, be kompetencijos padalijimo mokesčių srityje, jomis taip pat siekiama užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams tarp valstybių narių, kurių gali atsirasti taikant skirtingus mokesčio tarifus (2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo C-84/09, EU:C:2010:693, 23; 24 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija, 2017 m. birželio 14 d. sprendimo C-26/16 37-39 punktai).
31. Paminėtuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose taip pat konstatuota, kad Bendrijos viduje vykdomi sandoriai, susiję su naujomis transporto priemonėmis, yra ypatingi, be kita ko, dėl to, kad PVM nuo šių sandorių turi mokėti ir neapmokestinamasis asmuo, kuriam netaikomi reikalavimai deklaruoti mokestį ir vesti apskaitą, todėl vėlesnė jo kontrolė yra negalima, ir dėl to, kad, kaip galutinis vartotojas, privatus asmuo, net ir perparduodamas transporto priemonę, negali pasinaudoti teise į PVM atskaitą, todėl yra labiau nei ūkio subjektas suinteresuotas išvengti mokesčio (šiuo klausimu žr. 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo C-84/09, EU:C:2010:693, 42 ir 43 punktus, 2017 m. birželio 14 d. sprendimo C-26/16 63 punktas).
32. Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo VMI kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas dėl informacijos apie Automobilio pirminės registracijos datą nėra savarankiškas reikalavimas, nes tai nukreipta į įpareigojimą mokesčių administratoriui surinkti įrodymus, ką jis ir taip privalo padaryti, apskaičiuodamas papildomus mokesčius, todėl dėl jo nepasisakytina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
V. V. (V. V.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (17.16-40)RES-66140, kuriuo V. V. (V. V.) įpareigotas sumokėti 5 382 Eur pridėtinės vertės mokesčio už iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigytą naują transporto priemonę; panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimą; panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti V. V. (V. V.) galimo apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu klausimą iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius