2022-04-13 Nr. AB-8950-3-62-3-01895-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1389-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01895-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Kauno skyriaus 2021 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-N-1187-6017 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1187-4152 nutarta jam teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 ir paskyrė advokatę J. B.. Advokatė telefonu aiškino pareiškėjui, kad neturi laiko bendrauti, ir pasiūlė kreiptis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo kitu advokatu. Pareiškėjui nepavyko su advokate pabendrauti, advokatė teisinės pagalbos neteikė, su administracine byla Nr. eI2-3238-505/2021 nesusipažino ir Tarnybai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus. 2021 m. gegužės 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl advokato pakeitimo, tačiau sprendimas dėl advokato pakeitimo nebuvo priimtas. 2021 m. liepos 27 d. pareiškėjas sužinojo, kad Tarnyba priėmė Sprendimą. Kadangi pareiškėjo turtinė padėtis ir teisinė situacija nesikeitė, Tarnybos Sprendimas yra nepagrįstas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T- 5287-19758 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-23896-987/2018 dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nors pagal pateiktą dokumentą pareiškėjas buvo priskirtas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį turto ir pajamų lygį (100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų), tačiau įvertinus ankstesniais sprendimais jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dvejose bylose – Tarnybos Kauno skyriaus sprendimai Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1682-6554, Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5288-19753), vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje Nr. 2-23896-987/2018 valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies (98,17 Eur) nustatyta tvarka nesumokėjus, Tarnyba 2020 m. gruodžio 30 d. prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies priteisimo iš pareiškėjo (Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI2-3238-505/2021). Nesutikdamas su Tarnybos prašymu, pareiškėjas savarankiškai pateikė į bylą atsiliepimą ir 2021 m. gegužės 10 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021.

5. Atsakovas nurodė, jog Tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1187-4152 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies priteisimo ir paskirta advokatė J. B.. Advokatė J. B. 2021 m. liepos 2 d. Tarnybos Kauno skyriui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus. Tarnybos Kauno skyrius, susipažinęs su advokatės išvada ir bylos medžiaga, nustatė, jog pareiškėjas nekelia ginčo dėl Tarnybos reikalavimo dydžio, o jo argumentai susiję su Įstatymo redakcijos taikymo aspektu, todėl Tarnyba Sprendimu nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas pretenzijų dėl apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies administracinėje byloje Nr.eI2-3238-505/2021 nereiškė, be to, aktyviai naudojosi jam suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Kauno skyriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nutraukta 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1187-4152 teikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad Tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5287-19758 pareiškėjui buvo skirta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-23896-987/2018 dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui buvo paskirta advokatė R. P.. Užbaigus civilinės bylos nagrinėjimą, advokatė R. P. pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Tarnyba raštu Nr. (12.31)FS-1823 informavo pareiškėją apie jo pareigą apmokėti 98,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį, tačiau pareiškėjas šių išlaidų neapmokėjo.

9. Teismas nustatė, kad Tarnyba su 2020 m. gruodžio 31 d. prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama priteisti iš V. V. valstybei 98,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 Tarnybos prašymą tenkino, t. y. priteisė iš V. V. valstybei 98,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliaciniu skundu yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 3 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo. Tarnybos Kauno skyrius 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1187-4152 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui buvo paskirta advokatė J. B.. 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą dėl advokato pakeitimo kitu advokatu dėl jo ir atstovės nuomonių nesuderinamumo gynybos klausimu. 2021 m. liepos 2 d. advokatė J. B. pateikė Tarnybai išvadą, kurioje nurodė, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 yra neperspektyvus, kadangi pareiškėjas neginčijo Tarnybos reikalavimo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo dydžio, jos susidarymo fakto, tačiau nesutiko su Tarnybos sprendimu apmokėti tik dalį (50 procentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Kauno skyrius Sprendimu nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.

11. Teismas pažymėjo, kad nesutikimą su ginčijamu Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pareiškėjas iš esmės, motyvavo tuo, kad advokatė J. B. administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 antrinės teisinės pagalbos neteikė ir pateikė Tarnybai tikrovės neatitinkančius duomenis, jog antrinės teisės pagalbos teikimas pareiškėjui neperspektyvus. Pareiškėjas teigė, kad jo turtinė ir teisinė padėtis nesikeitė, todėl pareiškėjui turėjo būti paskirtas kitas advokatas, o sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą yra nepagrįstas.

12. Teismas aptarė Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

13. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 neginčijo paties Tarnybos keliamo reikalavimo dydžio, o jo nesutikimo apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagrindas buvo susijęs tik su Įstatymo redakcijos taikymo aspektu, Tarnyba skundžiamu Sprendimu pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, kadangi tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo neperspektyvus.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad advokatė J. B. su administracine byla Nr. eI2-3238-505/2021 nesusipažino ir teisinės pagalbos neteikė. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad advokatė 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo ir dalyvavo 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021. Pareiškėjas nei savo prašyme dėl advokato pakeitimo, nei 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje jokių konkrečių aplinkybių dėl advokatės darbo kokybės nenurodė ir savo pozicijos dėl advokato pakeitimo, iš esmės, neargumentavo, išskyrus abstrakčius teiginius apie jo ir atstovės nuomonių nesuderinamumą. Pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl advokatės negalėjimo tinkamai atlikti savo pareigas ir jam atstovauti. Teismas pažymėjo, kad iš faktinės situacijos matyti, jog advokatė pareiškėjui buvo paskirta 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu, o jau 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti advokatę. Todėl teismas padarė išvadą, kad pats pareiškėjas yra neigiamai nusistatęs prieš jam paskirtą advokatę ir pats neketino su advokate bendradarbiauti.

15. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Kauno skyrius Sprendime pakankamai išsamiai išdėstė antrinės teisinės pagalbos nutraukimo motyvus, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, kadangi teismo sprendime vadovaujamasi vien tik advokatės J. B. teiginiais, kurie neparemti jokiais faktais. Advokatės teiginiais taip pat vadovavosi ir Tarnyba, priimdama Sprendimą. Būtent advokatė Tarnybai pateikė savo teiginius, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui neperspektyvus. Pareiškėjas teigia, kad jokios teisinės pagalbos Tarnybos paskirta advokatė jam neteikė, todėl pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių, prašydamas pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu dėl pareiškėjo ir advokatės nuomonių nesuderinamumo gynybos klausimu.

18. Pareiškėjas teigia, kad jis prašė atsakovo paskirti jam advokatą iš kito miesto, nes administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021, kurioje pareiškėjas yra Tarnyba, o atsakovas – pareiškėjas, jam yra būtinas objektyvus advokatas. Pareiškėjui abejones kelia tai, kad advokatės kontora veikia tuo pačiu adresu, kuriuo yra ir Tarnybos Kauno skyrius. Teismas patikėjo tik advokatės nurodytomis aplinkybėmis, kad ji pati pareiškėjui skambino dėl konsultacijos. Tačiau pareiškėjas pats skambino advokatei ir ji paaiškino, kad neturi laiko bendrauti, bei nurodė kreiptis į Tarnybą dėl advokatės pakeitimo. Pareiškėjo vertinimu, tai, jog po šio telefoninio pokalbio advokatė 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, neįrodo fakto, kad advokatė teikė pareiškėjui konsultacijas. Tokio fakto taip pat neįrodo ir advokatės dalyvavimas 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje. Pareiškėjas teigia, kad vienintelė konsultacija buvo nurodytas paties pareiškėjo skambutis advokatei.

19. Pareiškėjas nurodo, kad iš advokatės negavęs jokių teisinių konsultacijų, jis nesugebėjo tinkamai atsikirsti į Tarnybos prašymą administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021. Pareiškėjas mano, kad akivaizdu, jog Tarnyba siekia sau palankaus sprendimo tikėdama tik advokatės teiginiais, kurie neatitinka tikrovės, taip suabsoliutindama Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ir sąmoningai atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą neskirdama pagal įstatymus priklausančio atstovo. Pareiškėjas teigia, kad jam yra užkirstas kelias ir ateityje gauti priklausančią teisinę pagalbą, nes jo patirtis parodė, jog teismas tiki Tarnyba ir neteisingais, tikrovės neatitinkančiais advokatės teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais faktais.

20. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad nesutikimą su ginčijamu teismo sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde, t. y., pareiškėjo nuomone, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė J. B. antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui neteikė ir pateikė Tarnybai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui būtų nutrauktas.

22. Atsakovas teigia, kad Tarnybos Kauno skyrius, spręsdamas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui nutraukimo, vertino, ar pagal advokatės pateiktą išvadą ir administracinės bylos Nr. eI2-3238-505/2021 duomenis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo atstovavimas administracinėje byloje neperspektyvus.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog advokatė su administracine byla Nr. eI2-3238-505/2021 nesusipažino ir teisinės pagalbos pareiškėjui neteikė, nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatė 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo ir 2021 m. birželio 2 d. dalyvavo teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė.

24. Atsakovo vertinimu, teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Bylos dalykas – atsakovo Tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-21-N-1187-6017, kuriuo pareiškėjui V. V. nutraukta Tarnybos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1187-4152 teikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 neginčijo Tarnybos keliamo reikalavimo dydžio, Tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas apmokėti tik dalį (50 procentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra nenuginčytas ir galiojantis, o jo nesutikimo apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagrindas buvo susijęs tik su Įstatymo redakcijos taikymo aspektu, padarė išvadą, jog Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Sprendimu pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, kadangi tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo neperspektyvus.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015; kt.).

28. Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, aktualios Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, nustatančios, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

29. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiauti teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnyba, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017; kt.).

30. Atkreiptinas dėmesys, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Tarnybos taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Įstatymo 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi realios teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; kt.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017; kt.). Pažymėtina, kad tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismai, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019; kt.).

32. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar atstovavimas pareiškėjui administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 bus perspektyvus, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais buvo grindžiamas Sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, atsakovo teikiamus atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, nesutinka su Tarnybos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp Tarnybos ir pareiškėjo dėl 98,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalies apmokėjimo. Tarnybos reikalaujama apmokėti suma buvo nurodyta remiantis advokatės R. P. pateiktu Tarnybai prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

34. Administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 pareiškėjui teisinę pagalbą turėjo teikti advokatė J. B.. Pagal bylos duomenis 2021 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą dėl šios advokatės pakeitimo kitu advokatu dėl jo ir paskirtos advokatės visiško pozicijų teisme nesuderinamumo. Pareiškėjas siekė, kad advokatė būtų pakeista advokatu ne iš Kauno, siekiant išvengti šališkumo. Byloje nepateikti įrodymai, kad Tarnyba šį prašymą sprendė ir atitinkamai dėl jo priėmė sprendimą, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl advokatės pakeitimo ir susiklosčiusią situaciją dėl kilusių nesutarimų tarp pareiškėjo ir advokatės.

35. Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje; sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba.

36. Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 str. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 str. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 str. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 str. 4 p.) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017; kt.)

37. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi, Tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgaliojimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4224-662/2020; kt.)

38. Tarnyba, neišsprendusi ir neišnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. gegužės 31 d. prašyme nurodytų aplinkybių, neįvertinusi tarp Tarnybos ir pareiškėjo kilusio ginčo pobūdžio, išimtinai remdamasi tik advokatės J. B. 2021 m. liepos 2 d. išvada, Sprendimu nutraukė pareiškėjui teikiamą antrinę teisinę pagalbą.

39. Pažymėtina, kad advokatė J. B. išvadoje nurodė, jog tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 yra neperspektyvus, kadangi pareiškėjas neginčija Tarnybos reikalavimo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo dydžio, jos susidarymo fakto, tačiau nesutinka su Tarnybos sprendimu apmokėti tik dalį (50 procentų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išvada dėl neperspektyvumo nėra siejama su viso ginčo išsprendimu, t. y. tiek su Tarnybos reikalavimo visišku patenkinimu, tiek ir jo dalies tenkinimu. Išvadoje nėra atlikta faktinė ir teisinė nagrinėjamo ginčo administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 analizė, išvada siejama ne su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, bet iš esmės su pareiškėjo nebendradarbiavimu su advokate, pasirenkant gynybos strategiją.

40. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 nagrinėto ginčo pobūdį ir šio ginčo šalis (viena iš jų pati Tarnyba), konstatuotina, kad atsižvelgiant į minėtoje išvadoje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog teisėtai Sprendimu buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas.

41. Akcentuotina, kad klausimus, ar iš pareiškėjo administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 iš viso turi būti priteista 98,17 Eur suma, ar turi būti priteista visa Tarnybos nurodyta suma, ar tik dalis šios sumos, turėjo išspręsti teismas, nagrinėjantis minėtą administracinę bylą. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pati Tarnyba, būdama administracinėje byloje Nr. eI2-3238-505/2021 nagrinėjamo ginčo šalimi, Sprendimu nusprendė dėl kitos ginčo šalies atstovavimo perspektyvumo, kartu įvertindama ir savo byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sprendimą pripažino teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. Sprendimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-N-1187-6017 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė