2017-10-31 Nr. AB-19880-3-61-3-01346-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1986-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01346-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė jam kalint Lukiškių TI-K. Nurodė, kad buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinamas nesilaikant minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat kamerose per langus nepatekdavo oras, langai buvo purvini, nuolatos įjungtas dieninis ir naktinis apšvietimas kenkė regėjimui, sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie durų, o tai pareiškėjui kėlė diskomfortą, taip pat sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik nedidele sienele, kamerose trūko baldų (spintelių), nebuvo vietos visiems susėsti prie stalo valgant, valymo įrankiai išduodami nekokybiški (šluota be koto), neišduodamas valymo skystis indams plauti, tualetinis popierius prastos kokybės, pasivaikščiojimui per dieną skiriama tik viena valanda, kamerose nebūdavo karšto vandens, nusiprausimas po dušu tik vieną kartą per savaitę, patalynė išduodama nedezinfekuota, buvo draudžiama turėti pledus, elektros prietaisus, maisto energetinė vertė maža, taip pat patalpose buvo asbesto. Nurodė, kad kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė nepatogumus, psichologinį išsekimą, sutriko visavertis gyvenimas ir kt.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimo (b. l. 8–20) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką, nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su plotu, nustatytu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos. Pažymėjo, kad už švarą kamerose atsakingi patys nuteistieji, o švarai palaikyti yra išduodamas atitinkamas inventorius ir priemonės. Administracija yra sudariusi sutartis su bendrovėmis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprūpintos reikiamais baldais. Ventiliacijos reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nusiprausimas po dušu 15 min. vieną kartą per savaitę taip pat atitinka teisės aktų nuostatas. Higienos priemonės išduodamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pasivaikščiojimo terminas ir kiemelių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus. Maitinimas, apšvietimas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

5. Dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėją paveikė ir tai jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu jam kalint Lukiškių TI-K.

8. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) nustatytu reikalavimu, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Įvertinęs byloje pateiktą pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką, pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 29 d., viso – 67 paras. Iš jų 44,5 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais vienam asmeniui nustatytą minimalų kameros plotą. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovą atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytus pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko, patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Argumentai dėl tam tikrų baldų kameroje trūkumo taip pat vertinti jau konstatuoto ploto vienam asmeniui kameroje neužtikrinimo apimtyje.

9. Teismas rėmėsi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.5 punktu ir pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameros patalpoje (bendroje erdvėje) sanitarinį mazgą atskiriant 1,5 m tvorele teisės aktų reikalavimams neprieštarauja.

10. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 2 ir 24 punktais ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pastatas yra senos statybos pastatas, todėl kamerose ventiliacija galima tik per kamerų langus. Toks vėdinimo būdas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja.

11. Remdamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad vienos valandos pasivaikščiojimas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 258 punktu, HN 76:2010 68 punktu ir pažymėjo, kad, sudarant galimybę pareiškėjui vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

13. Pareiškėjo teigimu, nebūdavo išduodamos valymo priemonės (skystis indams plauti). Teismas, remdamasis HN 76:2010 58 punktu, pabrėžė, kad pareiškėjas skundo argumentais tik nurodė, kad valymo priemonės neišduodamos, tačiau šių argumentų neindividualizavo, t. y. nenurodė, kokia konkrečiai žala pareiškėjui dėl to buvo padaryta. Pareiškėjas taip pat nenurodė, ar jis dėl priemonių neišdavimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Iš esmės analogiškais argumentais pasisakytina ir dėl skundo teiginių dėl prastos kokybės tualetinio popieriaus. Pareiškėjas tik bendrais ir subjektyviais teiginiais teigdamas, kad išduodamas tualetinis popierius yra prastos kokybės, konkrečiai nenurodė, kokia žala pareiškėjui buvo padaryta dėl Lukiškių TI-K išduodamo tualetinio popieriaus.

14. Dėl pareiškėjo teiginio, kad kameros neatitiko higienos reikalavimų (netinkamas apšvietimas gadina regėjimą, patalpose drėgna, lubos grindys avarinės būklės) teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Teismas rėmėsi byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 27–80) ir nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog kameros, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus (temperatūra, drėgmė, pelėsis ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės vertintini pareiškėjo naudai.

15. Dėl prieštaravimų, kad gyvenamojoje aplinkoje naudojamas asbestas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo argumentais taip pat nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta dėl šios medžiagos naudojimo. Abstraktūs teiginiai žalos padarymo fakto neįrodo.

16. Pareiškėjas pažymėjo, kad valymo įrankiai išduodami nekokybiški (šluota be koto), patalynė nedezinfekuota, tačiau detaliai nekonkretizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jo atžvilgiu nebuvo laikytasi tesės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas dėl šių skunde nurodytų priekaištų su skundais ar prašymais dėl jo teisių pažeidimo buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Kaip nurodė atsakovo atstovas, inventorius švarai palaikyti išduodamas tvarkingas, reikalavimų dezinfekuoti patalynę taip pat yra laikomasi. Tuo tarpu pareiškėjas vien tik bendrai teigdamas atsakovo veiksmų neteisėtumo taip pat neįrodė.

17. Remdamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 punktu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144, ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, teismas pažymėjo, kad valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl normalaus maisto kiekio neužtikrinimo nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz., byloje nėra jokių pareiškėjo nusiskundimų raštu, adresuotų administracijai dėl maisto trūkumo, kokybės ar pan.). Be to, pareiškėjas net nenurodė, kokiu pagrindu darė išvadą, kad jam išduodamo maisto paros energetinė vertė sudaro tik 1 300–1 500 kcal. (pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai maistas jam buvo išduodamas; nenurodė kokio konkrečiai maisto energetinė vertė, jo manymu, sudarė tik 1 500 kcal.). Pareiškėjui šio skundo argumento nepagrindus jokiais įtikinančiais įrodymais ar argumentais, teismas neturėjo pagrindo abejonei, kad Lukiškių TI-K išduodamas maistą nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Argumentai dėl neskanaus maisto vertinti kaip subjektyvaus pobūdžio.

18. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punktu (ginčo laikotarpiu galiojanti redakcija) ir pažymėjo, kad teisės aktai nenumato suimtiesiems teisės turėti vandens šildytuvą. Tuo tarpu pledas pareiškėjui galėtų būti perduotas tuo atveju, jei jis raštu atsisakytų Lukiškių TI-K išduodamos patalynės. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs jam skirtos patalynės, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad kas nors iš pareiškėjo artimųjų būtų siekęs perduoti pareiškėjui pledą, ir toks prašymas buvo netenkintas. Byloje nesant tokių duomenų, nėra teisinio pagrindo Lukiškių TI-K veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

19. Teismas įvertino byloje pateiktas tarp Lukiškių TI-K ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytas paslaugų teikimo sutartis, kuriomis bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K teikti dezinfekcijos, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K administracijos veiksmais, siekiant užtikrinti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų naikinimo tvarką.

20. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas skunde mini tarptautinius teisės aktus, tame tarpe Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), kurių nuostatos taip pat reglamentuoja nuteistųjų teises ir pareigas. Tačiau šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir šiuo atveju galimi pareiškėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertintini nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.

21. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios neatitiko tam tikrų higienos, ploto reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovo atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

22. Pareiškėjas skundo argumentais prašė iš atsakovo priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei; byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais; įvertinus periodinį pareiškėjo buvimą Lukiškių TI-K; kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas prašomą priteisti sumą sumažino ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 380 Eur kompensaciją pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

23. Dėl Lukiškių TI-K prašomų priteisti 4,44 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 3 dalyje. Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkintas konstatavus, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 109–112), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

24.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Dėl to Lukiškių TI-K patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo. Pareiškėjas periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 29 d.

27. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 380 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šiuo atveju nebuvo nustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga.

29. Byloje, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus. Minėto fakto iš esmės neneigia ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde. Kadangi nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 67 paras, iš jų 44,5 paras pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais vienam asmeniui nustatytą minimalų kameros plotą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui pagal teisės aktus numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto. Konstatuodamas minėtą pažeidimą, teismas pagrįstai įvertino ir argumentus dėl tam tikrų baldų kameroje trūkumo.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino tam tikrų higienos reikalavimų neatitikimus kamerose: netinkamas apšvietimas, patalpose drėgna, lubos ir grindys avarinės būklės. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatytų aplinkybių dėl tam tikrų higienos (temperatūra, drėgmė, pelėsis ir kt.) sąlygų neužtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.

31. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 380 Eur.

32. Dėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už dokumentų kopijų parengimą pažymėtina, kad įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimo teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintos (pakeista 2002 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 104) Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-575/2017). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė