b88d3db6-2bef-4208-8d39-43d2c702017a · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-632-919/2019 Proceso Nr. 1-01-1-46014-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.7; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo L.

L. gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, nuteistojo M. L. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam K. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. L. (toliau – L. L.) ir M. L. (toliau – M. L.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas: pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. gruodžio 26 d. veikos) – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pagal BK 284 straipsnį (dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡kai sudedant ir M. L. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš nuteistųjų solidariai 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. L. ir M. L. K. apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. vieÅ¡oje vietoje - prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), matant nepilnamečiui A. K., kitiems asmenims, veikdami bendrai, be priežasties elgėsi įžūliai, tai yra M. L. vienÄ kartÄ spyrė A. G. į krÅ«tinę, sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , K. B. bandant apginti nukentėjusįjį A.

G., M. L. sudavė vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu nukentėjusiajam K. B. į veidÄ bei spyrė į K. B. rankas, kuriomis jis dengė veidÄ nuo smÅ«gių, o L. L. sudavė nukentėjusiajam K. B. smÅ«gį rankos kumščiu į veido sritį, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. B. padarė veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį veido patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokų ir deÅ¡inio skruosto srityse, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais savo veiksmais jie demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiųjų A.

G., K. B. ir kitų asmenų teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ . 1.1. Be to, M. L. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad veikdamas bendrai su R. P., kurio atžvilgiu dėl Å¡ios veikos iÅ¡nagrinėta byla Nr. 1-1827-548/2018 ir priimtas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) val., be priežasties, vieÅ¡oje vietoje - Å¡alia daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai nukentėjusiajam R.

G. sudavė nenustatytÄ skaičių, bet ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvÄ ir virÅ¡utinę kÅ«no dalį, taip bendrais veiksmais padarė muÅ¡tines žaizdas galvoje ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pažeidė nukentėjusiojo R. G. ir kitų asmenų teisę į normaliÄ ir ramiÄ aplinkÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendį ir jį dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (2018 m. rugsėjo 22 d. nusikalstama veika) iÅ¡teisinti, civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Teismui nusprendus, jog dėl L. L. kaltės įrodymų pakanka, praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę – baudÄ . Atmetus praÅ¡ymÄ dėl bausmės pakeitimo, praÅ¡o sutrumpinti paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ bei skirti Å¡velnesnį įpareigojimÄ .

3. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ apeliacinį skundÄ pateikė ir nuteistasis M. L., kuris skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (2018 m. rugsėjo 22 d. nusikalstama veika) ir Å¡ioje dalyje jį iÅ¡teisinti, civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Teismui nusprendus, jog M. L. kaltės įrodymų pakanka, praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę – baudÄ . Atmetus praÅ¡ymÄ dėl bausmės pakeitimo, praÅ¡o sutrumpinti paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminÄ ir paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu – iÅ¡ dalies sudedant, bei paskirti Å¡velnesnį įpareigojimÄ .

Be to, nuteistieji apeliaciniais skundais praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ ir teisme apklausti R. D., L. D., A. G. ir K. B. 3.1. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyta, jog nuteistųjų kaltę pagrindžiančių neginčitinų įrodymų byloje surinkta nėra, teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį rėmėsi tik spėjimais, neobjektyviais, kritiÅ¡kai vertintinais įrodymais, kurie yra nepakankami iÅ¡vadai dėl nuteistųjų kaltės ir paskirtų bausmių, visus neaiÅ¡kumus vertino tik kaltinamųjų nenaudai, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principÄ , kas sÄ lygojo jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, todėl jis turi bÅ«ti naikintinas.

Be to, Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybėms. Teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus: vertino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, apžiÅ«ros protokolus, specialisto iÅ¡vadÄ , tai yra, raÅ¡ytinius įrodymus, atsietai, nevertindamas jų viseto, nevertindamas teisinančių įrodymų, prieÅ¡taravimų, tokiu bÅ«du teismas iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybių, kaip tai numato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kas sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Nepaisant įrodymų vertinimo reikalavimų, teismas priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik prielaidomis. 3.2. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad jų kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra, nukentėjusiųjų K. B. ir A. G. bei jų draugo A. K. parodymais, specialisto išvada, tačiau būtina pažymėti, kad objektyvių duomenų surinkta nebuvo. Nuteistasis M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad muštynėse nedalyvavo.

IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi liudytojo A. K. parodymais ir sprendė, kad jo parodymų pakanka iÅ¡vadai, dėl nuteistųjų kaltės. Tačiau A. K. yra nukentėjusiųjų draugas, kas rodo jo Å¡aliÅ¡kumÄ ir parodymų neobjektyvumÄ . Skundų autorių nuomone, nukentėjusieji ir liudytojas A. K. tarpusavyje susitarė, o Kauno apylinkės teismas nuteistųjų pusės parodymus vertino nepagrįstai kritiÅ¡kai ir jais nesirėmė. Nuteistieji mano, jog nukentėjusieji galėjo patirti smurtÄ kažkur kitur, galėjo tiesiog klysti, nes aikÅ¡telėje buvo ir daugiau žmonių.

A. G. teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ skausmo buvo susilenkęs, bet girdėjo kad tuo metu pradėjo kažkas muÅ¡ti K. B.. Tokie parodymai yra labai netikslÅ«s. Atitinkamai K. B. parodė, kad pasigirdo riksmai ir jis suprato, kad aÅ¡ M. L. spyrė A. G., tai suprato iÅ¡ riksmo. Tokie parodymai teismo turėjo neįtikinti. Nuteistieji neturėjo jokio motyvo naudoti smurtÄ , juolab vietoje, kur yra ir kitų žmonių - liudytojų. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo ieÅ¡kota neÅ¡aliÅ¡kų liudytojų, nors žmonių aikÅ¡telėje buvo daugiau.

Taip pat nebuvo iÅ¡imta ir apžiÅ«rėta filmuota medžiaga, tai vertintina kaip netinkamas, nepakankamas tyrimo veiksmų atlikimas. Å ie neÅ¡aliÅ¡ki, objektyvÅ«s įrodymai galėtų paÅ¡alinti visas abejones. Kartu su nuteistaisiais buvusių P. B. ir M. L. parodymus teismas atmetė remdamasis tariamais įvykiais. M. L. parodymai atitinka P. B., L. L. ir M. L. parodymams. Pažymėtina, kad praÅ¡ymas UAB “A.P.” pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡Ä , tai yra, objektyvų įrodymÄ Å¡ioje byloje, buvo nusiųstas tik (duomenys neskelbtini) d., tačiau buvo gautas atsakymas, kad prisijungimo kodai yra duoti policijos pareigÅ«nams, prisijungti jie gali bet kada. (duomenys neskelbtini) d. buvo pateiktas praÅ¡ymas įmonei UAB “U.” , kuri pateikė atsakymÄ , kad pateikti kamerų įraÅ¡us nebeturi techninės galimybės. Akivaizdu, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas nesavalaikiai, todėl objektyvus įrodymas nebuvo gautas.

Kadangi įvykis galimai vyko prie parduotuvės, nebuvo apklaustos ir parduotuvės darbuotojos, kurios galimai galėjo kažkÄ matyti ar girdėti. Nuteistųjų turimais duomenimis, tuo metu prie parduotuvės buvo R. D. ir L. D., tačiau jos nebuvo apklaustos, todėl jos turėtų bÅ«ti apklausiamos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. 3.3. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu ir paskyrė per griežtÄ 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21 val. iki 7 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir mano, jog prokurorės baigiamose kalbose pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is - bauda yra tinkama ir adekvati, jÄ paskyrus bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, kadangi jis yra dirbantis, teisiamas pirmÄ kartÄ , yra pagrindas manyti ir tikėtis, kad baudÄ tikrai sumokės ir tai turės jam teigiamos įtakos. Prokurorės pasiÅ«lyta galutinė bausmė - 70 MGL dydžio bauda bÅ«tų teisinga, kadangi tai bÅ«tų jam didelė ekonominė naÅ¡ta, kas ribotų jo galimybes.

Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. nesutinka ir su paskirtu bausmės dydžiu bei bendrinimo bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad M. L. yra teisiamas pirmÄ kartÄ , dėl 2017 metų epizodo prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (lengvinanti aplinkybė), sunkinanti aplinkybė - veikos padarytos bendrininkų grupėje, dirba, yra jauno amžiaus, teismas turėjo jam paskirti trumpesnį laisvės apribojimo terminÄ . Teismas, remiantis 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtas bausmes sudėjo visiÅ¡kai, tačiau nuosprendyje nėra nurodyta, kodėl teismas tokį bendrinimo bÅ«dÄ pasirinko.

Å iuo atveju tokiu bÅ«du subendrintos bausmės apsunkino M. L. padėtį, o teismas galėjo bausmes iÅ¡ dalies sudėti taip, kaip siÅ«lė prokurorė. 3.4. Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas atsižvelgdamas į tai, kad L. L. anksčiau neteistas, mokosi, nevedęs, padarė nesunkų nusikaltimÄ , paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 21 val. iki 7 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. Nuteistojo L. L. nesutinka su paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu bei įpareigojimu, kadangi bausmė jo atžvilgiu yra per griežta.

Skunde L. L. pažymi, kad jo atveju bauda bÅ«tų tinkama ir adekvati bausmė, jÄ paskyrus bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, kadangi Å¡iuo metu jis yra dirbantis, teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl yra pagrindas manyti ir tikėtis, kad baudÄ tikrai sumokės ir tai turės jam teigiamos įtakos. Paskyrus jam 50 MGL dydžio baudÄ , jis bÅ«tų pakankamai nubaustas, kadangi tai turėtų jam didelę ekonominę naÅ¡tÄ , kas savaime ribotų jo galimybes. Paskirtas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 7 val. nėra adekvatus ir varžytų jo teises ženkliai daugiau, nei apribojimas bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

L. L. skunde pabrėžia, kad jis yra jauno amžiaus, ketina dirbti, tame tarpe ir vakarinį arba naktinį darbÄ , kurti Å¡eimÄ , svarsto galimybę iÅ¡vykti uždarbiauti į užsienį, Å¡is apribojimas sukeltų jam daug nepatogumų.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Nuteistųjų gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti.

4. Nuteistųjų L. L. ir M. L. apeliaciniai skundai atmestini.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistieji M. L. ir L. L. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais sutinka ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas M. L. ir L. L. kaltais pagal BK 284 straipsnį, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, taip pat nepadarė kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

7. BK 284 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

8. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) val. K. B., A. G. ir A. K. stovint prie parduotuves automobiliu atvažiavo M. L., L. L., M. L. ir P. B.. A. G. atpažinus M. L., kaip pažįstamÄ asmenį, su juo nuėjo pasisveikinti, tačiau M. L. spyrė jam į krÅ«tinę. K. B. iÅ¡girdęs riksmus, nuėjo pažiÅ«rėti kas vyks ir kadangi tarp atvykusių asmenų buvo klasiokas P. B., nuėjo pasiaiÅ¡kinti, kodėl M. L. smurtauja prieÅ¡ A. G.. Tačiau M. L. pamatęs priėjusį K.

B. sudavė jam į veidÄ , vėliau K. B. užsidengus rankomis veidÄ , spyrė į alkÅ«nės. Tuomet atėjęs L. L. K. B. trenkė į veido sritį. Å iÄ visÄ Ä¯vykio eigÄ patvirtina byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys, nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo, jog nukentėjusiųjų A. G. ir K. B. parodymai nėra nuoseklÅ«s, tačiau teisėjų kolegija Å¡iems nuteistųjų skundų teiginiams nepritaria ir pažymi, kad tiek A.

G., tiek K. B. parodymai viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, o tam tikrų įvykio detalių sumaiÅ¡ymas (ne esminių įvykio aplinkybių) laikytinas natÅ«raliu dalyku, įvertinus tai, jog nukentėjusieji buvo apklausiami ne vienÄ kartÄ , tuo tarpu kuo daugiau laiko praeina nuo įvykio, tuo sudėtingiau viskÄ nuosekliai, tai yra, nesumaiÅ¡ant atliktų veiksmų sekos, eiliÅ¡kumo, atkurti ir papasakoti.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate buvo gautas P. B. (nukentėjusiojo K. B. tėvas) pareiškimas (1 t. 1-3 b. l.), kuriame jis nurodė, jog jis turi septyniolikos metų sūnų, kurį (duomenys neskelbtini) val. prie gėrimų parduotuvės užpuolė du ar trys iš matymo pažįstami vaikinai, iš kurių vienas buvo sūnaus klasiokas – B. Apie šį įvykį P. B. papasakojo jo sūnus K.

B.. Pats nukentėjusysis K. B. buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) d. (1 t. 16 b.l.), kurios metu patvirtino, jog juos prie parduotuvės sumušė M. L. ir L. L. bei kad su jais kartu buvo ir klasiokas P. B.. AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu (2 t. 37 b.l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus davė ir nukentėjusysis A. G., kuris patvirtino K. B. nurodytÄ Ä¯vykio eigÄ (1 t. 33 b.l.), kuriuos patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu 2 t. 38 b.l.). Å iuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir A.

K. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kuris visÄ Ä¯vykį matė tiesiogiai (1 t. 44, 51-52 b.l.). IÅ¡ Å¡ių duomenų akivaizdu, kad visų trijų asmenų tiesiogiai dalyvavusių įvykyje parodymai sutampa, todėl jais pagrindo netikėti teisėjų kolegija nemato. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nukentėjusieji K. B., A. G. ir liudytojas A. K. turėtų pagrindÄ apkalbėti nuteistuosius, kadangi jokių konfliktų praeityje tarp jų nebuvo.

10. Nors nuteistųjų teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojo A. K. parodymus, kurie yra palankÅ«s nukentėjusiesiems ir neatsižvelgė į tai, kad Å¡is liudytojas yra nukentėjusiųjų draugas, jie kartu leidžia laisvalaikį, jis yra lojalus nukentėjusiesiems, todėl minėtas liudytojas yra Å¡aliÅ¡kas. Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu pažymi, kad analizuojamo incidento metu nebuvo užfiksuota, jog įvykį bÅ«tų matę paÅ¡aliniai asmenys. Dėl Å¡ios priežasties minėto liudytojo parodymai vertinami visumoje, lyginant vienus su kitais, vertinant parodymų nuoseklumÄ , iÅ¡samumÄ , atitikimÄ objektyviems bylos duomenims, nesuteikiant kurios nors liudytojo parodymams iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, kÄ pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas sveikatos sutrikdymo pobÅ«dis, mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), trauminių poveikių skaičius atitinka bÅ«tent nukentėjusiųjų A. G., K. B. ir liudytojo A. K. atpasakotÄ Ä¯vykio eigÄ , o ne tas aplinkybes, kad muÅ¡tynių iÅ¡ viso nematė, kÄ paaiÅ¡kino liudytojai M. L. ir P. B., kuris objektyviai galėjo ir nematyti muÅ¡tynių, nes buvo parduotuvėje. Ä®vertinus dar ir tai, kad liudytojas M. L. yra kaltinamojo L.

L. brolis, dėl ko yra suinteresuotas neduoti broliui nenaudingų parodymų, jo paaiÅ¡kinimai, kad kaltinime nurodytoje vietoje nieko nematė ir muÅ¡tynių nevyko, vertintini kritiÅ¡kai, kaip neatitinkantys kitų įrodymų visumos, dėl ko nelaikytini nei kaltinimÄ patvirtinančiais, nei paneigiančiais įrodymais, nes jie nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiųjų, liudytojo A. K. ir specialisto iÅ¡vada nustatytų aplinkybių.

11. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytos nuteistųjų M. L. ir L. L. abejonės dėl jų kaltumo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jų kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Pripažindamas M. L. ir L. L. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, įvertino juos pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, tai yra, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apeliantų savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta nagrinėjamų įvykių versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nesutinka ir su paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis bei su įpareigojimu bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2017 m. (duomenys neskelbtini) d. nusikalstamos veikos teismas pripažino tai, kad M. L. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažino, jog M. L. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

M. L. anksčiau neteistas, tačiau penkis kartus baustas administracine tvarka (važiavo troleibusu be bilieto, apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų įžūliai ir įžeidžiamai kibo prie žmonių, viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, nepilnamečiui perdavė elektroninę cigaretę ir vairavo motorolerį neturėdamas tam teisės, transporto priemonė buvo be privalomojo draudimo ir neatlikta techninė apžiūra bei nepakluso policijos pareigūnams sustoti) (1 t. 139-141 b.l.). Pastebėtina, kad M.

L. pirmuosius pažeidimus pradėjo daryti dar bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, iÅ¡vadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. L. L. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia aplinkybe pripažino, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

L. L. neteistas, bet du kartus baustas administracine tvarka (vieÅ¡oje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, įžeidžiamai ir įžūliai kibo prie aplinkinių žmonių). Å ie duomenys leido teismui spręsti, kad nuteistųjų dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistųjų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininkų gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio padarinys.

Apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

14. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. ir L. L. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumÄ ir skirdamas bausmę iÅ¡samiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistiesiems M. L. ir L. L. paskirta bausmė yra adekvati jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

15. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka ir su bausmių subendrinimo bÅ«du (visiÅ¡kai jas sudedant) pagal BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Taigi, Å¡iame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rÅ«Å¡ys: visiÅ¡kas ir dalinis bausmių sudėjimas.

Ä®statyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiÅ¡ko, o kada – dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, tai palikta teismo nuožiÅ«rai. Teismas gali rinktis vienÄ iÅ¡ minėtų bÅ«dų, tačiau bausmių subendrinimo bÅ«dÄ konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Skirdamas nuteistajam M. L. bausmės rūšį ir jos dydį, taip pat parinkdamas bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ motyvavo tinkamai ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , be to, jis jau vienÄ kartÄ buvo teisiamas už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , tačiau tÄ kartÄ susitaikius su nukentėjusiuoju jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nustatyta sunkinanti aplinkybė, lengvinanti aplinkybė (dėl vienos nusikalstamos veikos – 2017 m. (duomenys neskelbtini) d.).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas bausmių bendrinimo bÅ«das atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo M. L. asmenybės pavojingumÄ , todėl Å¡velninti galutinę subendrintÄ bausmę jokio pagrindo nėra.

16. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltes pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų M. L. ir L. L. apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų L. L. ir M. L. apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai A. J. Aurelijus Rauckis Danguolė Šiugždinytė