b88a5a7c-e70b-4e55-ba80-338a4fea2369 · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-418-262/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00230-2015-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 3.3.1.20VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. J. ieÅ¡kinį atsakovui J. M. dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo J. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui T. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies panaikinimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: įpareigoti atsakovÄ J. M. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui lengvÄ jį automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2866,70 Eur vertės bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso lengvasis automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Automobilis), kurio rinkos vertė 2866,70 Eur. 2011 m. lapkričio mėn. jis laikinai leido Automobiliu pasinaudoti atsakovui, tačiau atsakovas Automobilio jam iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, nepaisydamas žodinio raginimo. Atsakovas atsisakymo grÄ Å¾inti Automobilį jam nemotyvuoja, tačiau grasina jį sugadinsiantis. 2014-12-30 jis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, iÅ¡ iÅ¡orės neapgadintas, variklis ir važiuoklė veikė puikiai.

IeÅ¡kovo ir atsakovo jokie turtinio pobÅ«džio santykiai nesaisto.3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ su atsakovu nuolat bendravo, nes ieÅ¡kovo mama kurį laikÄ gyveno su atsakovu. Å iuo metu atsakovas su ieÅ¡kovo mama negyvena. Nors ieÅ¡kovas yra nurodytas VÄ® Regitra kaip Automobilio savininkas, jis už jį nemokėjo, juo nesinaudojo. Šį Automobilį įsigyti nusprendė atsakovas. Kadangi tuo metu jis turėjo skolų ir jo atžvilgiu antstoliai buvo pradėję iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jis paprašė tuo metu gyvenimo draugės – ieÅ¡kovo mamos užregistruoti Automobilį ieÅ¡kovo vardu.

Ieškovas tokiam susitarimui neprieštaravo, dėl ko nupirkus Automobilį jis buvo įregistruotas ieškovo vardu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė atsakovas. Nuo pat įsigijimo dienos iki šiol Automobiliu naudojasi atsakovas, moka už jį draudimo įmokas, jį prižiūri, remontuoja. Ieškovas atsakovui jokių pretenzijų dėl Automobilio nereiškė, jo neperėmė, juo nesirūpino, nes žinojo, kad Automobilis jam priklauso tik formaliai.

4. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2012-06-28 pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas yra ieÅ¡kovas T. J., ir nurodytos sutarties Å¡alimi pripažinti atsakovÄ . KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ iÅ¡vestinį reikalavimÄ Ä¯pareigoti VÄ® Regitra iÅ¡duoti J. M. registracijos liudijimÄ , kuriame lengvojo automobilio VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku bÅ«tų nurodytas atsakovas, 2015-06-12 nutartimi teismas atsisakė priimti.

5. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas nurodė, kad Automobilį nusprendė įsigyti atsakovas. Kadangi antstoliai dėl skolų jo atžvilgiu buvo pradėję iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jis paprašė ieÅ¡kovo mamos, tuo metu buvusios atsakovo gyvenimo drauge, leisti Automobilį registruoti ieÅ¡kovo vardu. Atsakovas su ieÅ¡kovo mama gyveno kartu devynerius metus, todėl atsakovas neturėjo menkiausio pagrindo nepasitikėti ar abejoti ieÅ¡kovu. Atsakovas nusipirko Automobilį, sumokėjo reikiamÄ pinigų sumÄ Automobilio pardavėjui, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyje už pirkėjÄ , tačiau pagal žodinį susitarimÄ Automobilį registravo ieÅ¡kovo vardu.

VisÄ laikÄ nuo jo įsigijimo Automobiliu naudojasi, jį prižiÅ«ri tik atsakovas. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė Å¡alys. Apsimestinės gali bÅ«ti ir sandorio dalys, tame tarpe ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Atsakovo teigimu, Å¡iuo atveju su ieÅ¡kovu kaip statytiniu Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo sudaryta.

6. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas su prieÅ¡ieÅ¡kiniu kreipėsi tik tada, kai teisme buvo pradėtas nagrinėti ginčas dėl Å¡io automobilio grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui. Atsakovo argumentas, kad jis negalėjo registruoti Automobilio savo vardu, nepagrįstas, nes nurodytu laikotarpiu atsakovas naudojosi eile automobilių, kurie buvo registruoti jo vardu, laisvai juos pirko, pardavinėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo turtui taikomus areÅ¡tus, jo atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus trečiųjų asmenų naudai.

Pinigai, kuriuos už Automobilį sumokėjo atsakovas pirkėjui, atsakovui nepriklausė. Tai, kad Automobilį ieÅ¡kovas suteikė atsakovui naudotis, atsakovui nesukuria nuosavybės teisės. Jokio susitarimo su atsakovu, kad Automobilis pereis jo nuosavybėn tarp Å¡alių nebuvo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas; ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai: atsakovas įpareigotas ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 386 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 6,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.8.

Teismas nurodė, kad santykiuose su Automobilio pardavėju atsakovas veikė ne kaip Automobilio pirkėjas, o kaip Automobilio pirkėjo – ieÅ¡kovo atstovas, t.y. asmuo, kuris ieÅ¡kovo vardu ir lėšomis atliko teisinius veiksmus santykyje su Automobilio pardavėju. Taigi, nepaisant to, kad Automobilio pirkimo veiksmus sudarant 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir atliko atsakovas, ieÅ¡kovas jo atliktÄ darbÄ priėmė ir Automobilį įregistravo savo vardu, o jokių pretenzijų dėl pavedimo atlikimo jam neiÅ¡reiÅ¡kė, tai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino abi Å¡alys.

Todėl pripažinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pagrįstu teismas neturi jokio pagrindo. Nors nėra nustatytos konkrečios datos, kada ieÅ¡kovas atsakovo reikalavo grÄ Å¾inti Automobilį, įvertinus atsakovo, liudytojos V. B. parodymus apie Å¡alių santykių paÅ¡lijimo aplinkybes, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas tokį reikalavimÄ atsakovui iÅ¡sakė jau daugiau nei prieÅ¡ tris mėnesius. CK 6.222 str. 1 d. numato, kad kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jam Automobilį, kurio neterminuota panaudos sutartis yra nutraukta ieÅ¡kovo iniciatyva, pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.10.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus tai, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre jo vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į lengvÄ jį automobilį VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai, kad 2012-06-06 pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju įvardijamas ieÅ¡kovas, tačiau pačiÄ sutartį pasirašė atsakovas, neįrodė, kad ieÅ¡kovas yra teisėtas Automobilio savininkas. Taip pat byloje nebuvo įrodyta, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas nustojo valdyti Automobilį ne savo valia ir kad bÅ«tent atsakovas jo daiktÄ (t. y.

Automobilį) perėmė valdyti ir iki Å¡iol neteisėtai valdo. Atsakovas J. M. teisminio nagrinėjimo metu įrodė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir paneigė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Automobilis priklauso atsakovui, o ne ieÅ¡kovui. Tai patvirtina teismui pateikta 2012-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nors pirkėju ir įvardijamas ieÅ¡kovas, tačiau sutartį pasirašė ir pardavėjui pinigus perdavė atsakovas.11.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad tai, kad atsakovui buvo laikinai leista naudotis Å¡iuo automobiliu nesuteikia jam nuosavybės teisės į šį automobilį. Panauda nėra įstatyme numatyta, kaip vienas iÅ¡ nuosavybės įgijimo bÅ«dų kaip ilgai ji betruktų (LR CK 4.47 str.). Jokio susitarimo, kad Å¡is automobilis pereis atsakovo nuosavybėn tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo niekada nebuvo. Turtas yra registruotinas, todėl bet kokie susitarimai turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine tvarka, kaip tai numato CK 1.76 str.

Savo nurodytas aplinkybes J. M. gali įrodinėti tik raÅ¡ytinių įrodymų pagalba. Tokių įrodymų jis nepateikė, todėl, sutinkamai su CPK 12 str., nustatančiu pareigÄ kiekvienai proceso Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia teismui pateiktus reikalavimus, laikytina, kad J. M. savo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentų neįrodė ir jų tinkamai nepagrindė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.14.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodytais skundžiamame sprendime, todėl jų nebekartoja.15.

CPK 176-185 str. nustato įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra nurodyta, kad: vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).16. Taigi, tam, kad pagrįstų savo teiginius, jog Automobilis realiai priklauso atsakovui, o ne ieÅ¡kovui, atsakovas turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, besivadovaudamas įrodymų pusiausvyros taisykle, pagrįstai konstatavo, jog labiau tikėtina, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, o ne atsakovas, įrodė savo reikalavimų pagrįstumÄ .17. Atsakovas teigia, kad Automobilis buvo pirktas jo skolintomis lėšomis ir jis tÄ ketino įrodyti 2012 m. balandžio 1 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp jo ir P. B., tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti tÄ sutartį. Pažymėtina, kad jeigu kokie nors dokumentai nebuvo prijungti prie bylos, jÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo teisę juos pateikti kartu su apeliaciniu skundu.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ , bÅ«tų sprendęs ar yra tikslinga remtis įrodymais, pateiktais kartu su apeliaciniu skundu. Kadangi, tokių įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, laikytina, kad atsakovas neįrodė savo teiginių apie Automobilio įsigijimÄ jo pasiskolintomis lėšomis. Jokių kitų įrodymų (pvz. iÅ¡rašų iÅ¡ banko sÄ skaitų, duomenų apie uždirbtas ar kitu bÅ«du gautas lėšas ir kt.), kad Automobilis buvo įsigytas už atsakovo lėšas, atsakovas taip pat nepateikė.

Dėl Å¡ios priežasties darytina iÅ¡vada, jog atsakovas neįrodė, jog Automobilis buvo pirktas už jo pinigus.18. Atsakovas teigia, kad Automobilio įsigijimo metu jis negalėjo registruoti automobilio savo vardu, nes tada jis turėjo kitų įsipareigojimų, iÅ¡ jo antstoliai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir kt. Å is atsakovo teiginys yra nepagrįstas dėl dviejų priežasčių:

1) atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog tuo metu iš jo buvo vykdomi kokie nors išieškojimai;

2) tokiu atveju reikia vadovautis principu, kad iÅ¡ ne teisės nekyla teisė, t. y. atsakovas, siekdamas apgaulės bÅ«du iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo neturi pagrindo reikalauti, kad tokios jo teisės bÅ«tų ginamos ir tokiu bÅ«du teismas pateisintų jo nesÄ Å¾iningÄ elgesį antstolių ir kreditorių atžvilgiu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie poreikį sudaryti apsimestinį sandorį tikslu iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo į naujai jo įgytÄ turtÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų CK įtvirtintam draudimui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Taigi, atsakovas pats turi prisiimti iÅ¡ savo nesÄ Å¾iningo elgesio kylančias neigiamas pasekmes – jo praÅ¡ymo pripažinti sandorį apsimestiniu netenkinimÄ .19. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog jis, o ne ieÅ¡kovas yra tikroji Automobilio pirkimo-pardavimo Å¡alis, kad minėtas sandoris yra apsimestinis ir jog jis yra tikrasis Automobilio savininkas. Todėl laikytina, kad Automobilio savininku yra asmuo, nurodytas tiek Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek automobilio registracijos dokumentuose, t. y. ieÅ¡kovas.

Kadangi Automobilis buvo pas atsakovÄ , ieÅ¡kovas, kaip Automobilio savininkas turėjo teisę iÅ¡reikalauti Automobilį iÅ¡ neteisėto valdymo.20. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė Å¡iam ginčui taikytinas CK nuostatas, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Ona Gasiulytė                                                                  Virginijus Kairevičius RÅ«ta Petkuvienė