Legislator Case Law & Legislation
b8863abf-b415-46cc-b4d2-d5cc394e0639 AI generated

b8863abf-b415-46cc-b4d2-d5cc394e0639 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b8863abf-b415-46cc-b4d2-d5cc394e0639
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priimtas aktas dėl asmens įtraukimo į rezervÄ (1996-12-06 įsakymas Nr. 11(PK)); asmuo faktiÅ¡kai vykdo vieÅ¡osios tvarkos palaikymo pareigas (Vilniaus rajono policijos komisariato Savivaldybės policijos virÅ¡ininko pareigas ėjusio J. K. tarnybinis praneÅ¡imas);

Legislator headnote

AI generated

b8863abf-b415-46cc-b4d2-d5cc394e0639 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. P., jo atstovui advokatui Gyčiui Å arkai, atsakovo atstovui Večislavui Burneikai,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"

Administracinė byla Nr. I-3793-95/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-02936-2010-6)

                                                                                  Â

                                Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 16.2; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 27 d.

                                                                        Â

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. P., jo atstovui advokatui Gyčiui Å arkai, atsakovo atstovui Večislavui Burneikai,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

P. praÅ¡ymÄ Â atsakovui  Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                Â

                                 n  u  s  t  a  t  ė :

          Â

pareiÅ¡kėjas D. P. su praÅ¡ymu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, PD prie LR VRM) 2010-09-20 sprendimÄ Nr. 5-S-5456 „Dėl vidaus tarnybos stažo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaityti laikotarpį nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27 bei pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute laiko.

PraÅ¡yme nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tvirtino, kad jis nuo 1996-12-06 pradėjo tarnybÄ policijoje Vilniaus rajono policijos komisariate, kuriame tuometinio vadovo 1996-12-06 įsakymu Nr. 11 (PK) kaip rezervo narys buvo paskirtas dirbti nepilnamečių reikalų inspektoriumi Nemenčinės policijos nuovadoje. Po dviejų savaičių tolesnei tarnybai buvo nukreiptas į MaiÅ¡iagalos policijos nuovadÄ , kurioje dirbo ir vykdė Å¡ios nuovados nepilnamečių reikalų jaunesniojo inspektoriaus funkcijas. 1997-03-27 Vilniaus rajono policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu Nr.:103 TE (PK) buvo oficialiai paskirtas MaiÅ¡iagalos PN NR jaunesn. inspektoriumi. BÅ«tent nuo Å¡ios datos Å¡iuo metu jam yra skaičiuojamas vidaus tarnybos stažas bei stažas Lietuvos valstybei, o prieÅ¡ tai buvęs laikotarpis, kada jis dirbo rezervo nariu, nėra įskaičiuojamas, nors faktiÅ¡kai jau tuo metu vykdė MaiÅ¡iagalos PN NR jaunesn. inspektoriaus pareigas ir funkcijas, t. y. užtikrindavo vieÅ¡osios tvarkos palaikymÄ jaunimo susibÅ«rimo vietose (diskotekose, Å¡imtadieniuose ir pan.), patruliavo kartu su kitais MaiÅ¡iagalos PN pareigÅ«nais, nagrinėjo piliečių pareiÅ¡kimus, tvarkė nepilnamečių reikalų įskaitas, vykdė vieÅ¡osios tvarkos palaikymo funkcijas, taip pat dirbo prevencinį darbÄ pagal NR jaunesn. inspektoriaus pareiginę instrukcijÄ . Pažymėjo, kad Vilniaus rajono

policijos komisariato Savivaldybės policijos viršininko pareigas ėjęs J. K. 2010-05-28 tarnybiniame pranešime patvirtino, kad pareiškėjo

priėmimo į darbÄ policijoje ir buvimo policijos rezerve aplinkybes. Aplinkybę, kad jau buvimo rezerve metu pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai vykdė tarnybines funkcijas, patvirtina ir dokumentai apie ginčo laikotarpiu priskaičiuotÄ ir gautÄ pareiginį atlyginimÄ . Akcentavo, kad tiek ginčijamo laikotarpio (1996-12-06 – 1997-03-27), ir Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai asmenų, įtrauktų į policijos rezervÄ vidaus tarnybos stažo pripažinimÄ sieja su:

1) priimtas aktas dėl asmens įtraukimo į rezervÄ (1996-12-06 įsakymas Nr. 11(PK));

2) asmuo faktiškai vykdo viešosios tvarkos palaikymo pareigas (Vilniaus rajono policijos komisariato Savivaldybės policijos viršininko pareigas ėjusio J. K. tarnybinis pranešimas);

3) asmuo už tarnybÄ gauna pareiginį policijos pareigÅ«no atlyginimÄ (asmens kortelė atlyginimams priskaičiuoti). Pastebėjo, kad teismų praktikÄ dėl asmenų, kurie oficialiai nebÅ«dami statutiniais pareigÅ«nais, dirbo pareigose, priskirtose statutiniams pareigÅ«nams, stažo skaičiavimo taisyklę yra suformavęs ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje bylose Nr. A-125/2007 bei pakartojo administracinėje byloje Nr. A-264/2008, taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-19 sprendime, priimtame administracinėje.

Nr. 1-2347-580/2009. Å iose bylose teismas akcentavo faktinio pareigÅ«no funkcijų vykdymo svarbÄ . Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas skundžiamu Sprendimu neteisėtai atsisakė pareiÅ¡kėjui pripažinti staÅ¾Ä vidaus tarnyboje nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27. Be kita ko, nurodė, kadangi, pareiÅ¡kėjo nuomon, jo buvimo rezerve laikotarpis nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27 įskaitytinas į staÅ¾Ä vidaus tarnyboje, todėl atsakovas taip pat privalėjo tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir dėl pusės mokymosi laikotarpio įskaitymo į staÅ¾Ä vidaus tarnyboje.

PareiÅ¡kėjas 1996-07-01 baigė Vilniaus pedagoginį institutÄ , tų pačių metų rugsėjo pirmosiomis dienomis, nepraleidęs įstatyme numatyto 3 mėn. termino, raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatÄ dėl įdarbinimo nepilnamečių reikalų jaunesn. inspektoriaus pareigoms užimti. Aplinkybę, kad į Vilniaus rajono policijos komisariato dėl įdarbinimo kreipėsi nepraleidęs 3 mėn. termino patvirtina:

1) tuometinio Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko J.

K. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl įdarbinimo kreipėsi 1996 m. rugsėjo pradžioje; 2) 1996-09-11 VRM Medicinos skyriaus pažyma, kuri buvo iÅ¡duota atliekant tinkamumo tarnybai patikrinimÄ , o toks patikrinimas gali bÅ«ti atliekamas tik po kreipimosi; 3) 1996-09-06 VRM, atstovaujamos Vilniaus

rajono policijos komisariato Kadrų ir profesinio parengimo jaun. inspektoriaus R. G., reikalavimas iÅ¡duoti pažymÄ apie teistumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ paminėtų dokumentų matyti, kad jo tinkamumas tarnybai buvo tikrinamas jau 1996 m. rugsėjo pradžioje, akivaizdu, kad praÅ¡ymas dėl darbo Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pateiktas dar iki 1996-09-06. Taigi trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo studijų pabaigos (1996-07-01) praÅ¡ymui dėl darbo tarnyboje pateikti nebuvo praleistas. Atkreipė dėmesį, kad dėl užsitęsusio tinkamumo tarnybai patikrinimo, t. y. dėl objektyvių ir nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančių aplinkybių, į tarnybÄ buvau paskirtas ir NR jaunesn. inspektoriaus pareigas faktiÅ¡kai pradėjo eiti tik nuo 1996-12-06, o oficialiai į Å¡ias pareigas buvau paskirtas dar vėliau, t. y. 1997-03-27 Vilniaus rajono policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu nr. 103 TE (PK). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. taikymui reikÅ¡mingos ne tik aplinkybė, kada pareigÅ«nas buvo priimtas į vidaus tarnybÄ , bet ir aplinkybė, kada (ar per nurodytÄ 3 mėn. terminÄ ) asmuo buvo pareiÅ¡kęs valiÄ tarnauti vidaus reikalų sistemoje. Taigi, Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. taikymui yra reikÅ¡minga nustatyti, ar asmuo, siekiantis iÅ¡ karto po mokslų užbaigimo stoti į vidaus tarnybÄ , per savo trukme pakankamai protingÄ terminÄ (per 3 mėnesius) formalizavo šį savo ketinimÄ (padavė atitinkamÄ praÅ¡ymÄ ) ir nuosekliai jo laikėsi (LVAT 2008-09-04 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. A-556-984/2008; 2008-10-28 Nr. A-143-1316/2008; tai pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-09-23 sprendimas Nr. 1-1961-331/2009). Remiantis minėta teismo praktika, aplinkybė, kad asmuo per 3 mėnesių nuo studijų baigimo laikotarpį iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ stoti į tarnybÄ yra pakankamas pagrindas pripažinti jį įgyvendinus Vidaus tarnybos statuto 37 str.

1 d. 9 p. nuostatÄ o laikotarpis nuo praÅ¡ymo priimti į tarnybÄ iki darbo tarnyboje pradžios į šį 3 mėnesių laikotarpį nėra įskaitomas, kadangi jo trukmė nepriklauso nuo asmens, pateikusio praÅ¡ymÄ , valios. Taigi, laiko, kad jo praÅ¡ymas priimti į tarnybÄ Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pareikÅ¡tas nepraleidus įstatyme numatyto 3 mėnesių po studijų baigimo termino, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti jo 2010-06-15 praÅ¡ymo dėl pusės mokymosi laikotarpio Vilniaus pedagoginiame universitete įskaitymo į staÅ¾Ä vidaus tarnyboje.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pateiktu praÅ¡ymu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo D. P. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 20-22) nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus rajono policijos komisariato vadovo 1996-12-06 įsakymu Nr. 11 (PK) buvo paskirtas į policijos rezervÄ ir jam buvo pavesta dirbti Nemenčinės policijos nuovadoje. Daro iÅ¡vadÄ , kad remiantis Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-04-23 nutarimu Nr. 152, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos statutu, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-29 nutarimu Nr. 304, Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, taip pat Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, KraÅ¡to apsaugos bei ProkuratÅ«ros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr.83, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 37 str. 1 d., policijos rezervas yra savarankiÅ¡ka organizacija, kuri turi savo tiksi uždavinius, narius, finansavimÄ ir nėra statutinė institucija.

Policijos rezervo nariui, norinčiam tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigÅ«nu taikomi statuto bendrieji reikalavimai dėl priėmimo į tarnybÄ reikalų sistemoje. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimas Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų, kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti, nustatymo“ pakeitimo“ nustatė tvarkÄ , kas ir kaip gali bÅ«ti įskaitoma į vidaus tarnybos staÅ¾Ä .

Pagal Vyriausybės nustatytÄ tvarkÄ nutarime nurodyti laikotarpiai, buvę iki 2003-05-01 ir teisėtai įskaityti į vidaus tarnybos staÅ¾Ä , iÅ¡ naujo nebesvarstomi ir netikslinami. Taigi, laiko, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas nustatyta tvarka 2000-06-16 ir 2001-11-21 surašę iÅ¡vadas dėl vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautojo (pareiÅ¡kėjo) tarnybos Lietuvos valstybės stažo, kurios buvo patvirtintos Vilniaus rajono policijos komisariato vadovo įsakymais, o 2002-09-05 analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos stažo įsakymu patvirtino ir Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir pareiÅ¡kėjas Å¡ių iÅ¡vadų ir įsakymų, patvirtinančių Å¡ias iÅ¡vadas, neskundė ir iÅ¡vados ir įsakymai nepanaikinti nustatyta tvarka, todėl nepanaikinus nustatyta tvarka Å¡ių iÅ¡vadų ir įsakymų negalima svarstyti klausimo dėl pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos stažo patikslinimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo, t. y. dėl atsakovo atsisakymo pareiÅ¡kėjui į tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaityti pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute nuo 1991-09-01 iki 1996-07-01 laiko bei pareiÅ¡kėjo darbo rezervo nariu Vilniaus rajono policijos komisariate nuo 1996-12-06 iki 1997-03-26  (b. l. 4, 40).

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra PD prie LR VRM Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarka ir sÄ lygos.

Ginčo teisinius santykius reglamentavo ir reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, Policijos įstatymas, Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas D. P. 1991 m. įstojo ir (duomenys neskelbtini) baigė Vilniaus pedagoginį institutÄ (b. l. 12).

PareiÅ¡kėjas Vilniaus rajono policijos komisariato komisaro 1996-12-06 įsakymu Nr. 11 buvo paskirtas į rezervo narius darbui Nemenčinės PN nuo 1996-12-06 ir jam nustatytas 3,9 koeficientas tarnybiniams atlyginimui paskaičiuoti ir mokėti priedÄ prie atlyginimo (b. l. 7).

D.

P. 1997-02-18 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė praÅ¡ymÄ leisti jam dirbti Vilniaus rajono policijos komisariate Nepilnamečių reikalų jaunesniuoju inspektoriumi (b. l. 31). Vilniaus rajono policijos komisariato vyresn. komisaro 1997-03-27 įsakymu Nr. 103 TE „Dėl paskyrimo į pareigas“ pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas Savivaldybės policijos MaiÅ¡iagalos PN profilaktikos tarnybos nepilnamečių reikalų jaun. inspektoriumi bei nustatytas jam 7,0 koeficientas tarnybiniam atlyginimui paskaičiuoti (b. l. 8, 24-25).

Byloje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad 1996-09-11 Centrinės medicininės ekspertizės komisijos pažyma Nr. (duomenys nheskelbtini) pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas tinkamu tarnybai jaunesniojo inspektoriaus pareigoms eiti (b. l. 15), o 1996-09-06 Reikalavimas tvirtina, kad žinios apie pareiÅ¡kėjo teistumÄ buvo reikalingos jo darbui VRS (b. l. 16).

IÅ¡ byloje esančio 2010-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato virÅ¡ininko J. K. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl informacijos apie buvusį D. P. įsidarbinimÄ ir darbÄ Vilniaus rajono policijos komisariate“ matyti, kad pareiÅ¡kėjas 1996 m. rugsėjo mėn. pradžioje kreipėsi raÅ¡tu dėl įdarbinimo, nes jis tuo metu buvo baigęs Vilniaus pedagoginį universitetÄ . IÅ¡ karto pareiÅ¡kėjas nebuvo įdarbintas, nes vyko patikrinimai, kurie užtruko, nors valiÄ jis buvo pareiÅ¡kęs ir tikėjosi iÅ¡ karto bÅ«tų įdarbintas, o jie - jį įdarbinti. Taigi, pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas 1996-12-06 įsakymu kaip policijos rezervo narys. Jis dirbo Nemenčinės policijos nuovadoje, vėliau buvo paskirtas kaip nepilnamečių reikalų inspektorius (nors oficialiai buvo rezervo narys) Vilniaus rajono MaiÅ¡iagalos nuovadoje, kurioje visapusiÅ¡kai vykdė nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigas ir funkcijas, užtikrindavo vieÅ¡osios tvarkos palaikymÄ jaunimo susibÅ«rimuose (diskotekose, prienaujametiniuose renginiuose, Å¡imtadieniuose ir pan.), nagrinėjo piliečių pareiÅ¡kimus, tvarkė nepilnamečių reikalų įskaitas, patruliavo kartu su kitais MaiÅ¡iagalos policijos nuovados pareigÅ«nais. 1997-03-27 įsakymu buvo paskirtas nepilnamečių reikalų jaunesniojo inspektoriaus pareigas (b. l.9, 34)

PareiÅ¡kėjas 2010-06-15 su praÅ¡ymu „Dėl stažo perskaičiavimo“ kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos staÅ¾Ä ir įskaityti į jį pusė mokymosi aukÅ¡tojoje mokykloje laiko bei darbÄ rezerve (b. l. 5-6, 35-36).

2010-09-17 Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo apmokėjimo sistemos policijoje tobulinimo, vienkartinių materialinių paÅ¡alpų ir butpinigių mokėjimo, tarnybinių butų skyrimo komisijos posėdyje buvo iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo 2010-06-15 praÅ¡ymas „Dėl stažo perskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas skundžiamas Sprendimas į vidaus tarnybos staÅ¾Ä neįskaityti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omų laikotarpių (b. l. 4, 40). IÅ¡ minėtos komisijos 2010-09-20 posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto, įsigaliojusiu nuo 2003 m., 10 str. 3 d. ir 37 str. 1 d. 1 p. Komisijos nuomone, pareiÅ¡kėjas pareigÅ«no statusÄ Ä¯gijo tik nuo 1997-03-27, t. y. kada davė priesaikÄ (b. l. 37-38).

Remiantis Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-04-23 nutarimu Nr. 152, kurie neteko galios 2002-08-31, policijos rezervas – sudėtinė Lietuvos Respublikos policijos dalis. Rezervo tikslai: užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , palaikyti visuomenės rimtį ir eismo saugumÄ ; prireikus saugoti svarbius valstybinius, ūkinius ar kitus objektus; dalyvauti likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius; atlikti kitas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytas vieÅ¡osios ir savivaldybių policijos funkcijas; rengti kandidatus darbui policijoje.

Rezervo nariai tarnybos metu dėvi policijos uniformÄ specialiu ženklu „Rezervas“. Jiems iÅ¡duodamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimas. Uniforma, pažymėjimais ir kita bÅ«tina ekipuote rezervas aprÅ«pinamas iÅ¡ valstybės lėšų. Rezerve esantys piliečiai vadinami policijos rezervo nariais. Ä® rezervÄ Â priimami policijos ar kitų statutiniais pagrindais veikiančių organizacijų pareigÅ«nai, dėl objektyvių (iÅ¡skyrus negatyvias) priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervÄ .

Taip pat gali bÅ«ti priimti pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, tinkantys policijos tarnybai, kurie pasižada sÄ Å¾iningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į rezervÄ Â atrenkami pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (25 str.) ir Vidaus reikalų ministerijos žinybiniuose aktuose numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus. Rezerve esantys buvę policijos pareigÅ«nai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį „rezervo“.

Asmenys, esantys rezerve, yra specialiai rengiami ir mokomi. Asmenys, priimti į rezervo narius, prisiekia Lietuvos Respublikai, jeigu jie nėra davę priesaikos tarnaudami policijoje ar kitose statutiniais pagrindais veikiančiose organizacijose. Priesaikos tekstas tas pats kaip ir policijos pareigÅ«no. Rezervas sudaromas prie teritorinių policijos komisariatų. Rezervo veiklÄ tiesiogiai organizuoja miesto (rajono) policijos rezervo štabas. Rezervo štabui vadovauja teritorinio policijos komisariato savivaldybių policijos komisaras.

Prireikus gali bÅ«ti skiriami etatiniai (iÅ¡ savivaldybės lėšų) pareigÅ«nai dirbti su rezervu. Rezervo nariai per metus gali bÅ«ti kviečiami atlikti tarnybÄ ne ilgiau kaip 60 parų. Atliekantiems tarnybÄ rezervo nariams paliekama nuolatinio darbo vieta. Tarnybos metu jiems mokamas pareiginis policijos  pareigÅ«no  atlyginimas  iÅ¡ savivaldybių biudžetų policijos nuovadoms iÅ¡laikyti skirtų lėšų. Rezervo nariai, atlikdami tarnybÄ Â policijoje, vykdo policijos pareigÅ«nų funkcijas, turi bendrÄ sias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.

Už gerÄ Â pareigų atlikimÄ Â miesto (rajono) policijos komisaras gali pristatyti rezervo narį apdovanoti valstybiniais ar kitais apdovanojimais. Už teisėtumo pažeidimus, tarnybines pražangas, neleistinÄ specialiųjų priemonių ar ginklo panaudojimÄ Â rezervo nariai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba drausmine tvarka. Rezervo nariams, atliekantiems tarnybÄ , taip pat mokymo metu taikomos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo numatytos socialinės garantijos.

Vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisykles nustato nuo 2003-05-01 galiojančio Vidaus tarnybos statuto 37 str.

Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybÄ datÄ , į vidaus tarnybos staÅ¾Ä papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.), t. y. darbo įstaigose bei organizacijose laikÄ , jeigu pareigÅ«nas buvo nusiųstas dirbti į jas bÅ«damas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar KraÅ¡to apsaugos ministerijos kadrų rezervÄ bei Specialiųjų tyrimų tarnybos personalo rezervÄ . Vidaus tarnybos stažas pareigÅ«nui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybÄ datÄ , į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Â papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukÅ¡tosiose, specialiosiose vidurinėse, aukÅ¡tesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikÄ . Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali bÅ«ti įskaitytas į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Vyriausybės nustatyta tvarka. Ä® vidaus tarnybos staÅ¾Ä taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose Å¡vietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybÄ per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat bÅ«tinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme (37 str. 1 d. 9 p.).

Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992-01-31, o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991-01-20. Aukščiausiosios Tarybos 1990-12-11 nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Vyriausybė, 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“, patvirtino Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutÄ , pagal kurio 3 p., asmenys, pareiÅ¡kę norÄ tarnauti, privalo pasitikrinti Vidaus reikalų ministerijos centrinėje medicininės ekspertizės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į priimamųjų asmenų sveikatos bÅ«klę ir psichologinės tarnybos tyrimo rezultatus, pateikia iÅ¡vadÄ dėl tinkamumo tarnybai.

Teismas pažymi, kad nei vienas iÅ¡ iÅ¡vardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigÅ«nų laipsniai (Policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Å ie santykiai buvo sureglamentuoti Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedÄ už iÅ¡tarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo iÅ¡vardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtÄ staÅ¾Ä . Remiantis minimo nutarimo nuostatomis, juo buvo nutarta leisti vidaus reikalų ministrui spręsti pareigÅ«nų darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedÄ už iÅ¡tarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo klausimus, jeigu jie dirbo: vidaus reikalų sistemoje samdos pagrindais ir užėmė pareigas, kurios vėliau etatų sÄ raÅ¡uose buvo patvirtintos kaip pareigÅ«nų (1.1 p.). Nenumatytais Å¡iame nutarime atvejais darbo staÅ¾Ä , suteikiantį teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedÄ už iÅ¡tarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, Vidaus reikalų ministerijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2 p.).

Vyriausybei 1995-01-20 priėmus nutarimÄ Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už iÅ¡tarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas LR Vyriausybės 1991-06-19 nutarimas Nr. 240 neteko galios.

Vyriausybė 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 4.1.1. p. buvo nustatyta, kad į vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikÄ , suteikiantį jiems teisę nuo 1995 m. sausio

1 d. gauti procentinį priedÄ už iÅ¡tarnautus metus, įskaitoma: metai, iÅ¡tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nais ir kariais nuo paskyrimo pareigoms dienos; 4.2 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems iki 1995-01-01 į tarnybÄ vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už iÅ¡tarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.

Nuo 1995-01-01 įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros pareigÅ«nais ir kariais, į tarnybos laikÄ pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose, aukÅ¡tesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iÅ¡ karto paskirti pareigÅ«nais.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 2 d. nustatė, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigÅ«nų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi Å¡iuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigÅ«nų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Ä®gyvendindama šį pavedimÄ , Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai), kuriuos patvirtino jau minėtu 1995-01-20 nutarimu Nr. 83. Å ių Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa nustatyta, kad į tarnybos laikÄ Ä¯skaitoma pusė mokymosi kitose aukÅ¡tosiose, aukÅ¡tesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybÄ nepraėję trys mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme. Ä® tarnybos laikÄ , nurodytÄ Ä¯statymo 6 straipsnyje, nuo 1995-01-01 taip pat įskaitoma: Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukÅ¡tesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytųjų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktikÄ arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos sistemų įstaigose; tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba vykdo kitas policijai bÅ«dingas pareigas (7.2 p.).

Vadovaujantis Policijos įstatymo 5 str. 2 d., policijos pareigÅ«nas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir policijos funkcijas. Ä®statymo 5 str. 3 d. nustatyta, kad prie policijos pareigÅ«nų priskiriami policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti vieÅ¡osios tvarkos palaikymo pareigas. Ä®statymo 31 str. reglamentuojama, kad policijos įstaigos turi policijos rezervÄ . Jį sudaro policijos pareigÅ«nai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iÅ¡ tarnybos ir jų sutikimu perkelti į policijos rezervÄ , bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sÄ Å¾iningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervÄ atrenkami pagal Å¡iame įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus. Piliečiai, esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra mokomi, aprÅ«pinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos pareigÅ«nų funkcijas, turėdami bendrÄ sias jų teises bei pareigas. Ä®traukimo į policijos rezervÄ sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos policijos rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Teismas pabrėžia, kad vienas iÅ¡ principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. yra teisėtų lÅ«kesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Pagal teisėtų lÅ«kesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principÄ , preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybÄ , yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigÅ«nų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutÄ bei kitus įstatymus pareigÅ«nų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi bÅ«ti taikoma visam jų tarnybos laikui.

Ä®statymų leidėjas, keisdamas teisinį tam tikrų teisinių santykių reguliavimÄ , yra saistomas konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų. Vykdydamas Konstitucijos jam suteiktÄ Ä¯statymų leidybos funkcijÄ , jis turi konstitucinę pareigÄ Ä¯vertinti visas su keičiamu teisiniu reguliavimu susijusias aplinkybes, ir, jei bÅ«tina, nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris ypatingais atvejais leistų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymo reikalavimų besilaikiusių asmenų įgytas teises, tam pasirinkdamas skirtingus teisėkÅ«ros metodus.

Be kita ko, atkreipia dėmesį, kad siekdamas užtikrinti minėtÄ pareigÄ , įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutÄ , taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ , kurio 2 str. 2 d. nustatė, kad iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigÅ«nams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieÅ¡tarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigÅ«nams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, kad vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtakÄ pareigÅ«nų garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl Å¡iems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.

Apibendrinęs tai, kas pasakyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kadangi iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo teisės aktai nustatė, kad į vidaus tarnybos staÅ¾Ä yra įskaitytina pusė mokymosi aukÅ¡tojoje mokykloje laiko ir darbo rezerve laikotarpis, todėl sprendžia, kad po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, siekiant užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principus, į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä turi bÅ«ti įskaityti minėti laikotarpiai. Ginčo atveju, atsakovas, priimdamas SprendimÄ , pažeidė materialinių teisės normų galiojimo laike taisykles bei konstitucinį teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ , pagal kurį turi bÅ«ti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.

Pagal ABTÄ® 13 str.

1 d., vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai, kad teismas privalo vadovautis įstatymo aiÅ¡kinimo taisyklėmis, suformuluotomis aukÅ¡tesnės instancijos teismo, numato ir Teismų įstatymo 33 str. 4 d.Â

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-09-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556–984/2008 nurodė, kad asmeniui per tris mėnesius pareiÅ¡kus valiÄ tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, kraÅ¡to apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratÅ«ros sistemoje, t. y. stojus į tarnybÄ (Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa), asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedÅ«ras ir paskyrus jį pareigÅ«nu, laikytina, kad asmuo yra iÅ¡ karto paskirtas pareigÅ«nu PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p. prasme. AnalogiÅ¡kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė ir 2005-10-29 sprendime administracinėje byloje Nr. A14–1622/2005.

Byloje iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, 1996-07-01 pabaigęs Vilniaus pedagoginį institutÄ , įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiÅ¡kė savo valiÄ dėl tarnybos vidaus reikalų sistemoje. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių konkrečiÄ tokios valios pareiÅ¡kimo datÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2010-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato virÅ¡ininko J. K. tarnybinio praneÅ¡imo, tai buvo 1996 m. rugsėjo mėn. pradžia. Taigi, pareiÅ¡kėjas nepraleido Nuostatų 6.2 p. Nustatyto 3 mėnesių termino stojo į tarnybÄ . Užbaigus pareiÅ¡kėjo tinkamumo tarnybai patikrinimÄ , nuo 1996-12-06 buvo paskirtas į rezervo narius darbui Nemenčinės policijos nuovadoje, o Vilniaus rajono policijos komisariato vyresn. komisaro 1997-03-27 įsakymu Nr. 103 TE „Dėl paskyrimo į pareigas“ pareiÅ¡kėjas paskirtas Savivaldybės policijos MaiÅ¡iagalos PN profilaktikos tarnybos nepilnamečių reikalų jaun. inspektoriumi.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl materialinių teisės normų taikymo. Tačiau teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginÄÄ yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, kurie yra bÅ«tini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Komisijos posėdžio protokolas tvirtina, kad pagrindinis motyvas, kodėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl stažo perskaičiavimo nebuvo tenkintas yra tas, kad, anot atsakovo, pareiÅ¡kėjas pareigÅ«no statusÄ Ä¯gijo tik 1997-03-27. Bet teismas pastebi, kad anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad minėtas atsakovo argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Asmenys, dirbantys policijos rezerve prilyginami policijos pareigÅ«nams, jie vykdo policijos pareigÅ«nų funkcijas, turi bendrÄ sias jų teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, prieÅ¡ pradėdami tarnybÄ rezerve taip pat prisiekia Lietuvos Respublikai. Pagrindinė sÄ lyga, kad tarnyba rezerve bÅ«tų įskaičiuota į vidaus tarnybos staÅ¾Ä â€“ asmuo turi saugoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ arba vykdyti kitas policijai bÅ«dingas pareigas. Atsakovas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas tokių pareigų nevykdė. PrieÅ¡ingai, minėtas 2010-05-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato virÅ¡ininko J. K. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visapusiÅ¡kai vykdė nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigas ir funkcijas, užtikrindavo vieÅ¡osios tvarkos palaikymÄ jaunimo susibÅ«rimuose (diskotekose, prienaujametiniuose renginiuose, Å¡imtadieniuose ir pan.), nagrinėjo piliečių pareiÅ¡kimus, tvarkė nepilnamečių reikalų įskaitas, patruliavo kartu su kitais MaiÅ¡iagalos policijos nuovados pareigÅ«nais.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasis iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sistemine analize, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas valiÄ tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareiÅ¡kė nepraėjus 3 mėnesių terminui po studijų užbaigimo, o dirbdamas rezervo nariu saugojo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir vykdė kitas policijos pareigÅ«no pareigas, konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas SprendimÄ , neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl, remiantis ABTÄ®

89 str. 1 d. 1 p., naikintinas. Inter alia, pažymi, kad Sprendimas neatitinka ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, jis yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä , įskaitant pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute laiko bei laikotarpį kai jis dirbo rezervo nariu nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27 (ABTÄ® 88 str. 2 p.).

Remdamasi tuo,

kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str. ir

129 str.,

                                                        Â

                                                     n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo D. P. praÅ¡ymÄ Â patenkinti.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-09-20 sprendimÄ Nr. 5-S-5456 „Dėl vidaus tarnybos stažo“.

Ä®pareigoti Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perskaičiuoti D. P. vidaus tarnybos staÅ¾Ä , įskaitant pusę jo mokymosi Vilniaus pedagoginiame institute nuo 1991-09-01 iki 1996-07-01 laiko bei darbo rezervo nariu Vilniaus rajono policijos komisariate nuo 1996-12-06 iki 1997-03-27.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Â

   Liuda Arlauskienė